pedagogai

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Kai kurių Lietuvos mokyklų pedagogai šią savaitę tęs streiką dėl šiemet įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį protestuos 50 mokyklų mokytojai visoje Lietuvoje. Streiką organizuojančios profsąjungos duomenimis, streikuoti numato 65 įstaigų pedagogai. Ministerijos, profsąjungų ir savivaldybių atstovai turėtų kitą savaitę pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą algų apskaičiavimo modelį.

Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaiga. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti ketina 28 švietimo įstaigų mokytojai.

Isterija dėl „atiminėjamų vaikų“, neseniai kilusi ir toliau formuojama Lietuvoje, parodė kylančią smurtautojų teisintojų bangą. Tūžmingai, prisišliedami prie kartais pagrįstos kritikos valstybės tarnyboms, į kovą už išlikimą kyla ir praėjusio amžiaus auklėjimo kultūros atstovai, manantys, kad nemušti vaikų yra kažkoks „nemūsiškas išmislas“. Kartu su bauginančių istorijų apie tariamai už nieką atimamus vaikus srautu iš visų pakampių sulindo ir tie, kurie po Matuko istorijos sėdėjo tyliai tylutėli...

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų, bet daugelis savivaldybių ir mokyklų tikisi, kad problemos su Švietimo ir mokslo ministerija bus išspręstos. Didmiesčiai laukia papildomų pinigų Didžiųjų šalies miestų savivaldybių atstovai perspėja, kad nuo rugsėjo pritaikius etatinio apmokėjimo modelį, kai kuriose mokyklose mokytojų algoms gali imti trūkti lėšų.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Antradienį prasidėjo norinčių studijuoti pedagogines programas motyvacijos vertinimas, kol kas užsiregistravusių šiam vertinimui – mažiau nei pernai. Pagrindinė motyvacijos vertinimo sesija truks iki penktadienio, kol kas į ją užsiregistravo 795 kandidatai. Registracija dar nėra pasibaigusi.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pirmadienį pritarė etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimui. Už tai, kad naujasis modelis būtų pradėtas diegti jau nuo rugsėjo, balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo du. Toliau projektai bus svarstomi Seimo salėje. Projektus dėl etatinio modelio įdiegimo komitetas planavo apsvarstyti dar penktadienį, tačiau negalėjo to padaryti griuvus kvorumui, kai posėdį paliko modelį metams atidėti siūlantys opozicijos atstovai.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pirmadienį rengia klausymus dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio. „Manau, kad klausymų užteks vienų, nes po Lietuvą važinėta pakankamai, susitikta su įvairiausiomis bendruomenėmis, tą darė ištisai Švietimo ir mokslo ministerijos žmonės“, – BNS sakė komiteto vadovas E. Jovaiša. Per klausymus planuojama išanalizuoti siūlomus pedagogų darbo apmokėjimo pakeitimus, išklausyti suinteresuotų pusių pastabas.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.

Gegužės 18 dieną, švietimo įstaigų darbuotojai streikuos. Darbas bus stabdomas dviems valandoms. Tikimasi, jog to pakaks priminti Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai apie iki šiol neįvykdytus pažadus,. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tv3.lt teigė, kad iš viso streikuoti ketina pedagogai iš 50 Lietuvos mokyklų. „Nacionaliniu mastu skelbiamas įspėjamasis streikas dėl mūsų reikalavimų, kurie yra išplatinti.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė? Savo įžvalgomis pasidalino VDU rektorius Juozas Augutis.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui - tai būtų vadinamosios nekontaktinės valandos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas. „Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei“, – teigia ŠMM.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

Švietimo ir mokslo ministerija trečiadienį rengia diskusiją, kurioje žadama pristatyti, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, neva pradinio ugdymo mokytojų rengimą ministerija nori patikėti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tai paneigė, tikindamas, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Socialiniame tinkle tėvai aktyviai diskutavo, teisinga ar ne, kai moksleiviams pažymys parašomas ne už žinias, o už elgesį pamokoje. Kai kurie pedagogai tikina, jog tai vienas iš klasės drausminimo bei mokinių auklėjimo būdų. Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria. Esą vien pažymio rašymas didelio ugdomojo poveikio neturi. „Už pratybų neturėjimą gavo 1,” - socialininame tinkle patirtimi pasidalino mama ir paklausė, ką apie šią situaciją mano kiti tėvai.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

 Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus, kad jau šių metų abiturientai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį, dalis mokytojų šį sprendimą giria, tačiau dalis – peikia.

Mokytojų diena daugeliui neatsiejama nuo mokinukų, nešančių gėles, popietė – nuo mokytojų su glėbiais įvairiaspalvių žiedų. Tai diena, kai, regis, pasimiršta visi skundai dėl atlyginimų ir kitų neteisybių, mokiniai ir bendruomenė negaili gerų žodžių, šypsenų bei padėkų. Iš tiesų, puiki proga prisiminti pedagogus, jų kasdienį, nelengvą darbą vaikų pilnose klasėse, jie tikrai verti padėkų ir pagarbos.

Vyriausybė trečiadienį pavedė švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis. Pastarosios pasigenda Vyriausybės finansinių įsipareigojimų. „Yra švietimo ir mokslo ministrei suteikti įgaliojimai, pirmadienį susitinkame su socialiniais partneriais aptarti“, – BNS Vyriausybėje trečiadienį sakė J.Petrauskienė.

Pedagogų profesinėms sąjungoms pagrasinus streiku, jei nebus priimti sprendimai dėl mokytojų darbo apmokėjimo pokyčių, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad sistemai reikalingi sprendimai bus priimti. Premjeras kartu sako, kad nereformuotai sistemai nebus didinamas finansavimas. Anot jo, dabar Lietuvoje švietimui skiriama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o mokytojai vis tiek vaikšto su ištiesta ranka.

Kol švietimo profsąjungos priverstos imtis kone šantažo, kad išsireikalautų iš Vyriausybės etatinį darbo apmokėjimą ir mažiau vaikų klasėse, mokyklų direktoriai primena – streikas streiku, bet tai pagarbos mokytojui neužtikrins. Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis susitiks su mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atstovais, šie laukia aiškumo dėl atlyginimų 2018 metais. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad mokytojai tikisi etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo 2018 metų rugsėjo. „Mokytojai turi didelių lūkesčių dėl darbo apmokėjimo tvarkos keitimo – etatinio darbo apmokėjimo. Neaišku, ar tam pinigai bus skirti.

Pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti ne tik per studijas, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, kaip pedagoginių profesinių studijų dalis galėtų būti užskaitoma praktika programoje „Renkuosi mokyti!“. Pedagogų rengimo sistemą siūloma keisti ir peržiūrint stojančiųjų į pedagogines studijas atranką - dabar esantį motyvacijos patikrinimą keistų kompleksiškesnis asmeninių savybių vertinimas, o į stojančiųjų atranką numatoma įtraukti ir mokyklų direktorius.

Kovo mėnesį startuoja atsinaujinusi Mažųjų olimpiada, kurios išaugusį mastą ir populiarumą nuo šiol geriau atspindės naujasis pavadinimas – Lietuvos mažųjų žaidynės. Kasmetinis sporto projektas ikimokyklinukams šiuos metus pasitiko atnaujinęs ir savo logotipą, kuris vaizduoja žaidžiantį vaiką. „Lietuvos mažųjų žaidynės yra tarsi jaunesnysis Lietuvos mokyklų žaidynių brolis.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nesutinka, kad mokytojų algų sistema turėtų būti apibrėžta atskirame įstatyme - ji mano, kad visiems biudžetininkams užtektų vieno įstatymo. „Manome, kad įstatymas visiems biudžetininkams turi būti bendras, tačiau atsižvelgiant į mokytojų darbo specifiką ir mokyklų finansavimo sistemą. Siūlėme, kad įstatyme pedagogų darbo apmokėjimo specifiškumas būtų užfiksuotas atskirame priede.

Po pedagogų pasipriešinimo dėl ketinimų nustatyti visiems biudžetininkams vienodą darbo apmokėjimo sistemą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako sutinkanti, kad mokytojų algų sistema būtų reglamentuota atskirai. Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Vyriausybėje pas premjerą trečiadienio rytą apsilankę švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl 7 mln. eurų streikuojančių pedagogų reikalavimams nesutarė - nutarta, kad Vyriausybė ieškos 2 mln. eurų. Pažadas vakarui „Sutarimas dabar yra toks: premjeras pasakė taip - Vyriausybė suras 2 mln. eurų, suras šiandien iki 8 val. vakaro“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, anksčiau siūliusi, kad 7 mln.

Su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene pirmadienį susitikę streikuojančių mokytojų atstovai sako, jog ministerija rado beveik pusę jų reikalavimams tenkinti reikalingos sumos, o likusių pinigų bus reikalaujama iš Vyriausybės. Kol nebus rasta visa jų dabartiniams reikalavimams tenkinti reikalinga 12,8 mln. eurų suma, pedagogai žada tęsti streikus.

Dalis šalies ugdymo įstaigų, daugiausia vakarų Lietuvoje tęsia neterminuotą streiką, profesinės sąjungos planuoja atnaujinti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip BNS pirmadienio rytą sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, popiet profesinės sąjungos ketina susitikti su į darbą po ligos grįžusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, tačiau streikas, nepaisant derybų, bus tęsiamas.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.