pavojingos atliekos

Po didžiulio gaisro Kaune, atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“, gaisravietė vis dar tvarkoma, tačiau liepsnos, pasirodo, pasiekė ir pavojingas atliekas. Nors tyrimai dėl žalos gamtai dar atlikti ne visi, bet jau dabar aišku, kad užterštas vanduo subėgo į upelį, o iš jo į Nemuną ir Kauno marias. Liepsnų pašvaistė praėjusią savaitę nušvietė dalį naktinio Kauno dangaus – bendrovės „Žalvaris“ teritorijoje ugnis įsiplieskė dviejuose sandėliuose.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Iš gaisravietės Alytuje penktadienį išvežtas pirmas krovinys su pavojingomis atliekomis. Pasak valstybės valdomos įmonės „Toksika“ komercijos direktoriaus Luko Andronavičiaus, šiuo metu į Šiaulių rajone esantį pavojingų atliekų sąvartyną išvyko vienas sunkvežimis su dviem konteineriais. „Pirmas pakrovimas nėra didelis – šiek tiek virš 10 tonų, bet šiandien dar vyks kiti pakrovimai, tai planas šiandienai yra, kad iš vietos išvažiuotų 50 tonų atliekų“, – BNS įmonės atstovas.

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Utenos rajone, Dičiūnų kaime atliekų aikštelę turinčios bendrovės veiklos. BNS žiniomis, aikštelę valdo bendrovė „Ūrus ir Ko“. Tyrimo duomenimis, bendrovė apgaulingai deklaravo surinktus ir sutvarkytus atliekų kiekius. FNTT teigimu, šiuo metu aikštelėje laikoma apie 2,89 tūkst. tonų atliekų, kurios smarkiai viršija sandėliavimo limitus.

R. Šerkšnas Nafta ir jos produktais užterštas gruntas, dirvožemis, dumblas, vanduo yra pavojingos aplinkai atliekos, kurios daro didelę žalą grunto, dumblo, vandens ekosistemoms. Šios taršos židinių yra daugybė: tai – buvusios kareivines, daugybė senų gamyklų, neeksploatuojamų gamybinių teritorijų, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą.

Po in­ži­ne­ri­nės eks­per­ti­zės paaiš­kė­jo: tai, apie ką ne jau kar­tą ra­šy­ta, tvir­ti­na­si: „Tok­si­kos“ už­sa­ky­mu Aukšt­ra­kiuo­se, ša­lia Šiau­lių, pa­sta­ty­ta pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­la nea­ti­tin­ka pro­jek­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, o ran­go­vas – ita­lų bend­ro­vė „Haf­ner SRL“ – yra ne­pa­jė­gus už­baig­ti dar­bų. Da­bar „Tok­si­ka“ ga­myk­los ne­pe­rims, ban­dys pa­ša­lin­ti trū­ku­mus.

Prie Šiau­lių esan­tis pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nys „Tok­si­ko­je“ vėl už­kur­tas. Sie­kia­ma žūt­būt įro­dy­ti, kad vė­žį su­ke­lian­čių diok­si­nų iš­me­tęs įren­gi­nys yra sau­gus. Pla­nuo­ja­ma šauk­ti vals­ty­bi­nę ko­mi­si­ją ir pe­rim­ti įren­gi­nį iš ran­go­vų. Vėl ima­mi mė­gi­niai Va­kar bu­vo vyk­do­mi pa­kar­to­ti­niai ne­nuo­la­ti­niai ter­ša­lų, iš­me­ta­mų iš pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nio, ma­ta­vi­mai.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms medicininių atliekų tvarkymą. Jose patikslintos Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos – ši institucija nustatys žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų tvarkymą rūšiavimo ir susidarymo vietose, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo sveikatos priežiūros įstaigose.

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Vasarines galime palikti automobilių servise ar kitoje montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje arba patiems saugoti iki pavasario garaže ar sandėliuke. O ką darome su tomis, kurių kitą vasarą mums jau nebereikės? Padangos pamiškėje suirs po šimtmečių „2009 m. mūsų šalyje buvo surinkta 13,5 tūkst. tonų sudėvėtų padangų, o perdirbta 14,3 tūkst. tonų.

Medicininės atliekos gydymo įstaigose susidaro nuolat. Tinkamai nenukenksmintos, jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Didžioji šių atliekų dalis neutralizuojama deginant, kitos neutralizuojamos autoklavuose ar specialiuose mikrobangų įrenginiuose. Taip turėtų būti. Bet taip būna ne visada. O dėl Lietuvoje neseniai kilusios medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos –  šių metų vasarą konstatavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.

Šiaulių raj. popietę kilo gaisras pavojingų atliekų deginimo įmonėje „Toksika“. Evakuoti jos darbuotojai, ugniagesiams teko dirbti su deguonies kaukėmis. Gaisras užgesintas per pusvalandį, jo priežastys ir nuostoliai nustatinėjami. Užsiliepsnojo tik šiemet baigtos statyti ir daugiau kaip 87 milijonus kainavusios pavojingų atliekų deginimo gamyklos atliekos. Specialioje duobėje buvo sukaupta keletas tonų įvairių tepalų, dažų ir kitų žmogaus sveikatai pavojingų cheminių medžiagų.

Iš ekstremalios situacijos dėl susikaupusių medicinos atliekų Lietuvai šiaip ne taip išsikapsčius, valdžia tikisi, jog gydymo įstaigos pačios pradės ieškoti būdų tokias atliekas utilizuoti pas save. Tačiau tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Ekstremali situacija šalyje buvo paskelbta, kai medicinos atliekos pradėjo kauptis gydymo įstaigose, sustabdžius jų deginimą statomoje gamykloje Šiauliuose. Jos čia buvo deginamos per bandymus.

Ministerijų klerkai tarsi futbolo kamuolį vieni kitiems stumdo atsakomybę dėl epidemija grėsusios pavojingų medicininių atliekų sankaupos.Net ekologinės katastrofos grėsmė negali prikelti atsakingų valdininkų nuo kėdžių. Kelias savaites nerasta sprendimų dėl susikaupusių apie 50 tonų pūvančių pavojingų medicininių atliekų.

Maišai permirkusios tvarsliavos, naudotų švirkštų, kitokių pavojingų medicininių atliekų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės nugabentos prie neveikiančios utilizavimo gamyklos Vilniuje ir paliktos sunkvežimyje. Pavojingų medicininių atliekų šalyje nebėra kur dėti. Prie Šiaulių pastatytas deginimo įrenginys antra savaitė yra išjungtas.

Faktas, jog medicininės atliekos šalyje jau kuris laikas nebenaikinamos, Panevėžyje dar nekelia panikos – kol yra, kur jas išvežti. Bet gali atsitikti taip, kad vietos joms saugoti teks ieškoti pačioje miesto ligoninėje. Kai kuriose šalies ligoninėse jau kyla nerimo banga: joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis. Mat medicininės atliekos Lietuvoje jau kuris laikas nedeginamos, o specialios saugyklos greitai nebesutalpins tų, kurios kaupiasi kiekvieną mielą dieną.

Ankščiau pavojingas atliekas naikinti į užsienį vežusi Lietuva dabar tai darys pati. Planuojama, kad jų naikinimas atpigs trečdaliu. Šiaulių rajone šiais metais dirbti pradės vienintelė Baltijos šalyse pavojingų atliekų deginimo įmonė. Skaičiuojama, kad Lietuvai vieno atliekų deginimo įrenginio turėtų pakakti, praneša LTV „Panorama“. Daugiau kaip tūkstančio laipsnių karštyje dega pavojingos atliekos: medicininiai tvarsčiai, vaistai, įvairūs tepalai ir cheminės medžiagos.