paskolos

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą, nes nerimauja dėl augančių paskolų sąlygų nevykdymo atvejų, informuoja BBC. Šių metų balandį „Fitch“ Kinijos vietos valiutos ilgalaikio AA- reitingo perspektyvą iš „stabilios“ pakeitė į „neigiamą“. Pastaruoju metu auga nerimas dėl Kinijos blogų paskolų, nes per pastaruosius dvejus metus šalies bankai paskolino rekordines pinigų sumas.

Butą ir žemės sklypą bankui užstačiusi vilnietė negali paaiškinti, kodėl sutiko laiduoti savo turtu, kai jos draugė ėmė trumpalaikę paskolą. Paaiškėjo, kad draugė yra skolinga ne vienam bankui. Savo draugei padėti norėjusi 52 metų vilnietė Eugenija A. dabar pati gali likti be buto ir žemės sklypo. Į teismų maratoną įsitraukusiai moteriai labai skaudu prisiminti 2008 metų kovo 7-ąją, kai su savo pažįstama 37 metų Jūrate Šukštiene nuėjo į Medicinos banką ir pasirašė vekselį.

Lygiai po savaitės, nuo rugpjūčio 18 d. Valstybinis studijų fondas pradės priiminėti studentų prašymus paskoloms gauti. Visi pretenduojantys į valstybės ir valstybės remiamas paskolas iki rugsėjo 26 d. turėtų pateikti prašymą-anketą fondo tinklalapyje adresu www.vsf.lt.Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Praskolintų Šiaulių vadovams netrukus beliks pripažinti, kad miestas nebemokus. Nors Šiaulių vadovai iki šiol teigė, jog skolinimosi riba neperžengta, tiesa kitokia: Finansų ministerijos duomenimis, 2011 metų kovo 31-ąją buvo praskolinta 41,6 proc. Šiaulių miesto biudžeto, o galimybė naujomis paskolomis kamšyti senas skolas Šiauliams atsirado tik pergudravus - patvirtinus tikrovės neatitinkantį 2011-ųjų biudžetą.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

  Greitesniam nei tikėtasi Lietuvos ekonomikos augimui teigiamai veikiant verslo aplinką, AB „DnB NORD“ bankas, priklausantis didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 73,8 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Tai 4,8 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mažėjant klientų rizikai, bankas per pirmus šešis šių metų mėnesius specialiems atidėjiniams skyrė 37,6 mln.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Šiauliuose įsikūręs Labdaros ir paramos fondas neteko paramos gavėjo statuso, o už ne pagal paskirtį panaudotą paramą priskaičiuota beveik 63 tūkst. litų mokesčių ir sankcijų. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) duomenimis, šis labdaros ir paramos fondas per trejus metus panaudojo ne pagal paskirtį daugiau kaip 336 tūkst. litų gautos paramos, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Stipriausi pasaulio bankai keičiasi ir nenuostabu, kad šiandien dauguma jų – Rytuose. Bent jau taip rodo „Bloomberg“ bankų reitingas. Didžiausias laimėtojas šiais metais yra Singapūras, kurio net trys bankai atsidūrė stipriausiųjų dešimtuke. Ten pateko vos vienas JAV bankas ir du Kanados bankai.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Valstybės remiamas paskolas pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius sumokės valstybė. Taip apsisprendė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. „Valstybės remiamų paskolų sistema startavo 2009 m., per pačią ekonominę krizę.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt.,  tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt. NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis? Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo.

2010-ieji šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. Nors bankų veiklos apimtys toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų apimčių mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis. Pasak Lietuvos banko, bankų veiklos aktyvėjimas prasidėjo 2010 m. antrojoje pusėje, kai atskirais mėnesiais buvo fiksuojamas turto ir paskolų augimas.

Neseniai iš savo sukurto „Grameen“ banko buvo atleistas Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Bangladešo ekonomistas Mohamedas Yunusas. Šis įvykis išryškino artėjančią krizę verslo srityje. M. Yunuso grumtynės su Bangladešo Vyriausybe, kuri prieš atleisdama iš pareigų skatino 70-metį ekonomistą išeiti į pensiją, įsipainiojo į sudėtingą šalies politinę sistemą.

Statistikos departamentas, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, praneša, kad 2010 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 26 930,3 mlrd. litų, tai sudarė 73,6 procento valdžios sektoriaus skolos. Iš jų 26, 8173 mlrd. litų (99,6 %) sudarė centrinės valdžios ir 113 mln. litų (0,4 %) – vietos valdžios skola. 2010 m., palyginti su 2009 m., valdžios sektoriaus užsienio skola padidėjo 41,4 procento (7886,7 mlrd.

Augančios šildymo, maisto ir degalų kainos gali būti dar ne viskas, dėl ko artimiausiu metu teks nukraujuoti lietuvių namų biudžetams. Europos centrinis bankas (ECB) rengia smūgį būsto paskolų turėtojams - pranešta, kad banko nustatoma bazinė palūkanų norma gali išaugti nuo 1 proc. iki 1,75 proc. Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, dėl to vidutinį būsto kreditą turinčiai mūsų šalies šeimai paskolos tvarkymas gali išaugti maždaug 100 litų.

Nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatai rodo, kad ieškančiųjų pirkti būstą poreikiai per metus pasikeitė – populiarėja noras gyventi individualiuose namuose, ne butuose. Dėl šios priežasties yra išaugusi namu, sodybų ir sklypų paklausa. Taip pat itin sumažėjo galinčiųjų už perkama būstą mokėti iš santaupų.

Bankų grupė „Barclays“ pranešė, kad metinis grupės pelnas buvo šiek tiek geresnis nei buvo tikėtasi ir siekė 6,07 mlrd. svarų sterlingų (24,28 mlrd. litų), rašo naujienų portalas BBC. Banko grupės pelnas, lyginant su 2009 metais, išaugo beveik trečdaliu. Nuostoliai dėl negrąžintų paskolų sumažėjo 30 proc. ir siekė 5,67 mlrd. svarų sterlingų (22,68 mlrd. litų). Bendros grupės pajamos siekė 31,44 mlrd. svarų sterlingų (125,76 mlrd. litų). Didžiojoje Britanijoje bankas sumokėjo 2,8 mlrd.

Sunkmečio egzaminą išlaikę vežėjai drąsiau galvoja apie transporto parko atnaujinimą, kreditoriai prognozuoja, jog krovininio transporto išperkamosios nuomos rinka šiemet augs 20-30 procentų. Nors iki prieškrizinio lygio dar toli, pardavimo apimtys pastaruoju metu skaičiuojamos ne procentais, bet kartais, rašo „Lietuvos žinios“. Sunkmečiui įsisiautėjus vežėjai savo transporto parko geriausiu atveju nedidino, blogiausiu - buvo priversti jį išparduoti arba grąžinti kreditoriams.

Ekspertai perspėja, kad šeimas sukūrę žmonės gauna mažesnes paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti nei tie, kurie vaikų neturi. Bevaikės poros gali pasiskolinti iki 50 proc.

Planuojamas pasaulinės ekonomikos augimas ateinantį dešimtmetį turės būti skatinamas papildomais 100 trln. JAV dolerių skolos, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pranešime. Teigiama, kad dabartinės skolos lygio padvigubinimas galėtų būti pasiektas nedidinat naujos krizės rizikos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad valstybių vadovai turi būti atsargūs dėl per didelio keditų kiekio, nes būtent dėl to prasidėjo dabartinė krizė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų. Naikins stabdžius Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo  2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų. „Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.

Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Sąžiningos prekybos tarnyba įspėja Britanijos gyventojus vengti imti paskolas iš nelegalių skolintojų, vadinamų „paskolų rykliais“. Manoma, kad artėjant šventėms vis daugiau žmonių gali susigundyti paimti trumpalaikes kelių šimtų svarų paskolas, už kurias pirktų kalėdines dovanas, skelbia BBC. „Paskolų rykliai“ veikia be licencijos ir dažnai skolina už itin aukštas palūkanas. Viena skolintojų auka sutiko papasakoti britų nacionaliniam transliuotojui apie jų veiklos schemą.

Imti paskolą būstui įsigyti ir kone antra tiek už palūkanas permokėti bankui ar pasistengti sutaupyti reikiamą sumą pinigų ir būstą įsigyti neklimpstant į skolas –  su tokia dilema susiduria dažnas nuosavus namus pirkti nusprendęs tautietis.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas, apklausęs šalyje veikiančius bankus. Prognozuojama, kad gyventojai pamažu ims aktyviau domėtis būsto paskolomis – tam turės įtakos ir nukritusios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir kol kas nekylančios paskolų palūkanos.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį. Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad Šiaulių apskrities gyventojų vidutinis darbo užmokestis šį pusmet yra mažiausias Lietuvoje — 1399 litai. Apskritai darbingo amžiaus didžiųjų miestų gyventojų kišenės šį pusmetį yra šeštadaliu plonesnės nei pernai. Atlyginimai Lyginant pajamų iš darbo užmokesčio pokytį su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, darbo užmokesčio pajamos Lietuvoje sumažėjo 400 milijonų litų.

Valstybinis studijų fondas (VSF) patvirtino studentų sąrašus, kuriems bus siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų ir valstybės paskolų sutartis.Patikrinęs pateiktus dokumentus, fondas atrinko 6 tūkst. 134 studentų paraiškas valstybės remiamai paskolai gauti. Pasak VSF Paskolų skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Drungilaitės, iš viso buvo užregistruotos 6 tūkst. 772 paraiškos paskoloms gauti, iš jų, 6 tūkst.

Prie Finansų ministerijos vairo stojus Algirdui Šemetai, valstybė ėmė skolintis iš šalies komercinių bankų ne konkurso būdu, nors įstatymai to neleidžia. Tai pareiškė Valstybės kontrolė (VK), rašo „Lietuvos rytas". Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis  Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja. – Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė? – Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas.

Vos ne kas diena – greitųjų vartojimo kreditų bendrovių apgautas šalies pilietis, tačiau politikai, panašiai kaip sekundžių bankų laikais, užmerkia akis ir apsimeta nežinantys šios problemos. Prieš pusantrų metų susikūrusi Greitųjų vartojimo paskolų asociacija šiandien vienija 17 greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Tačiau neegzistuoja įstatymų, reglamentuojančių tokių bendrovių veiklą.

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ir užklupusi ekonominė krizė ne vienam lietuviui tapo daug sunkesne našta nei akmuo po kaklu. Bankų siūlytomis, į blizgančius popierėlius įvyniotomis paskolomis susivilioję žmonės dabar ragauja tik karčius vaisius. Tuo tarpu iš to neblogai pasipelnę bankai į pelėkautus jau deda naują masalą, kuris skirtas sugebėjusiems išgyventi sunkmetį.

Dar tebevykstant prašymų valstybės remiamoms paskoloms registracijai, į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipiasi studentai, susirūpinę, kad pavėlavus sumokėti už studijas jų nepašalintų iš aukštosios mokyklos. Prašymus paskoloms galima teikti iki rugsėjo 30 d., o pinigai aukštąsias mokyklas pasieks spalio mėnesį. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtina, jog su universitetais ir kolegijomis sutarta, kad mokestį už mokslą galima sumokėti vėliau, gavus valstybės remiamą paskolą.

Noras pasipuikuoti prieš gimines ir bičiulius kai kuriems tautiečiams baigiasi itin nesėkmingai – prisiėmę paskolų šventėms ar įvairiems daiktams jie vėliau nebežino, kaip už tai išsimokėti. Šventei ėmė paskolą Jaunų žmonių noras iškelti kuo įspūdingesnes vestuvių puotas ateityje virsta šeimos tragedijomis. Ypač tokių, kurie neturėdami pinigų didelėms šventėms jų prisiskolina bankuose ar greitąsias paskolas išduodančiose įstaigose.

Paskirsčius savo studentiškas pajamas mokesčiams už būstą, maistą, transporto išlaidas, dažnai tenka konstatuoti: norai nesutampa su galimybėmis. O kur dar pramogos! Ką daryti? „Studentų era“ fuksams pataria, kaip ir iš kur prasimanyti pinigų. Darbas Dažniausiai piniginės storis pirmaisias studijų metais priklauso nuo tėvų malonės. Tačiau tėvai ne visada nori/gali duoti tiek, kiek mums, studentams, norėtųsi. Esant pinigų stygiui yra keletas išeičių.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pastebi, kad, šiemet sumažėjus valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, gali išaugti valstybės garantuojamų studijų paskolų poreikis. Kartu finansų ekspertai primena studentams ir jų tėvams būtinybę atsakingai įvertinti savo gebėjimą prisiimti finansinius įsipareigojimus ir pasirinkti reikalingą paskolos sumą studijų kainai ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti.