pašalpos

Bedarbių šeimos gali būti valdžios „nubaustos“ už turėjimą daugiau nei tris vaikus, jei bus įgyvendinta valdančiosios konservatorių partijos siūloma pašalpų revoliucija, skelbia „Mail Online“. Šiandien Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono paskelbtuose siūlymuose taip pat siūloma nutraukti bedarbio pašalpos mokėjimą po dviejų metų.

Ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 207,2 tūkst. bedarbių, jie sudarė 10,02 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Darbo birža. Per savaitę darbdaviai pateikė informaciją apie 4 tūkst. laisvų darbo vietų. Beveik trečdalį visų darbo pasiūlymų registravo Vilniaus (32,1 proc.), Kauno (14,6 proc.) ir Šiaulių (12,9 proc.) teritorinės darbo biržos.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Darbo vietų yra net ir kaime. Tačiau plėšytis už tūkstantį litų bedarbiai neskuba: nieko neveikiant galima gyventi nė kiek ne blogiau - tai atspindi nedarbo spąstų rodiklis. Sovietmečiu įkaltą tiesą, kad darbas žmogų puošia, pakeitė nauja retorika. Nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas. Taip pasakytų sėkmingai iš pašalpų besiverčiantis bedarbis. Iš čia ir paradoksas: bedarbiai neskuba užimti laisvų darbo vietų, persikvalifikuoti.

Prieš pusmetį įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, Druskininkų savivaldybė pati sprendžia, kam labiausiai reikalinga socialinė parama. Kurorte  3 proc. sumažėjo nedarbas ir beveik 200 gyventojų  sustabdytos socialinės pašalpos.

Didžiojoje Britanijoje nuteista 49 metų brazilė nuteista kalėti daugiau nei dvejus metus už tai, jog apgaulės būdu gavo socialinių pašalpų už 190 tūkst. svarų sterlingų. Moteris teigė turinti 12 vaikų, nors iš tiesų turėjo tik keturis, ir tik vienas jos vaikas gyveno Jungtinėje Karalystėje, rašo šalies spauda. Sukčiavimo atvejis buvo išaiškintas po to, kai Brento (Brent) taryba atliko tyrimą.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pabaigoje Lietuvoje 941,2 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2010 m., pensijų gavėjų skaičius padidėjo 3,4 tūkst. (0,4 %). 2011 m. pabaigoje 708,5 tūkst., arba 75 procentai, pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (85 %) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.

Rajono Savivaldybė ėmėsi griežtesnių priemonių kovodama su dalies socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimu. Panevėžio rajono taryba kiek pakeitė ankstesnį savo sprendimą „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tokiu būdu sugriežtinti kai kurie reikalavimai socialinės paramos gavėjams.

Vaikai Lietuvoje gauna ypač mažai savo tėvų dėmesio – vidutiniškai 7 minutes per dieną. Taip liūdnai teigia ne tik įvairius tyrimus atliekantys sociologai ir psichologai – tai išduoda skaudūs gyvenimo faktai, kurių nebūtų buvę, jeigu tuo momentu šalia vaikų būtų buvę rūpestingi tėvai ar kiti suaugusieji.

Atėnai ekonominės krizės laikotarpiu susidūrė su žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV/AIDS) epidemija, užfiksuota daugiausia tarp narkomanų, šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuo 2011 m. pradžios Graikijoje sparčiai plinta ŽIV, ypač tarp tų, kurie leidžiasi narkotikus į veną. Atėnų centre ŽIV sergamumas iki metų pabaigos neįtikimai išaugo.

Nuo gegužės 1-osios kasos aparatai bus privalomi visiems gyventojams, kurie prekiauja ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Kasos aparatai bus privalomi visiems dirbantiems ne lauko sąlygomis – kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose. Nėra numatytas kasos aparatų naudojimo pereinamasis laikotarpis. Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nekeičia nuostatų ir nenumato jo įsigaliojimo atidėjimo.

So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios pen­kios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, tarp jų Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės, kol kas ne­si­gai­li ta­pu­sios pio­nie­rė­mis, nors joms kas­dien ten­ka su­kti gal­vas, kaip iš­si­vers­ti su tu­ri­mu lė­šų krep­še­liu ir ne­tgi im­tis de­tek­ty­vių vaid­mens, kad išaiš­kin­tų ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos kau­ly­to­jus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų. „Ar normalu, kad nepasiturintis valstybės paramą gaunantis žmogus gali pasistatyti namą, nusipirkti brangų automobilį ir toliau gauti valstybės paramą?“ – interviu naujienų agentūrai ELTA retoriškai klausė ministras.

Keturiolikos asmenų šeima, išgarsėjusi 2010 metais, kai nepaisant sunkumų atsisakė gyventi iš valstybės pašalpų, atsuko nugarą Britanijai ir išvyko į Australiją ieškoti šviesesnės ateities, rašo „Mail Online“. Davidas ir Jackie Jonesai, auginantys septynias mergaites ir penkis berniukus, niekuomet neprašė iš valstybės jokių išmokų. Vietoje to, D. Jonesas, 42 m., dirbo 12 valandų pamainą popieriaus malūne, kad galėtų išlaikyti šeimą ir galėtų praleisti laisvą laiką su vaikais.

„Ko­dėl Lie­tu­va to­kia ne­tei­sin­ga neį­ga­lie­siems?“, – klau­sia ne­val­dan­tis ran­kos 40 me­tų rad­vi­liš­kie­tis. Vy­ras ga­li pa­ts už­si­dirb­ti, bet dirb­ti tai, ką jis su­ge­ba, jam ne­lei­džia­ma. Ta­pęs vals­ty­bės iš­lai­ky­ti­niu, vy­ras su šei­ma gal­vo­ja apie emig­ra­ci­ją į ki­tą Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bę. Nu­va­žia­vęs į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją įsi­ti­ki­no, kad ten gy­ven­tų oriai.

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka pačioms sprendžiant, kam skirti socialinę pašalpą, aiškėja, kad kai kurie pašalpų gavėjai jomis naudojosi neteisėtai. Apie pažeidimus praneša ir patys gyventojai, informuoja LTV naujienų tarnyba. Jau du mėnesiai Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam skirti socialines pašalpas, todėl jų gavėjai jaučiasi itin stebimi seniūnijų darbuotojų.„Jeigu jie neteisūs, tai negali keikti.

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius. „Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pagal kurias motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu pašalpų gavėjai nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gauna draudžiamųjų pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, taip pat Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostata, kuria ribojama muitinės pareigūnų teisė dirbti kitą darbą, prieštarauja Konstitu...

Solveigos gyvenimas margas kaip genio plunksnos. Gyveno ji su Virgiu, susilaukė vaikelio, tada išsiskyrė, kol gyveno atskirai, abiems gimė dar po vaikelį, tada vėl susiėjo, vėl išsiskyrė, o dabar Solveiga vėl nėščia. Dar nuo kito vyro. Ir labai pyksta ant valstybės, kad ji neturi darbo, jos dabartinis draugas neturi darbo, pašalpos „už vaikus“ mažos, o Virgio mokami alimentai taip pat maži, nes jo uždarbis mažas.

Šimtai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vyrus – vaikų tėvus padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Įstatymas nurodo, jog vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Gyvenimas, deja, kartais pasisuka kitaip ir visus vaikų išlaikymo rūpesčius užverčia ant vienų – dažniausiai motinos – pečių. Vengiančiųjų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nė kiek nemažėja.

Nors politikai sako, kad ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau socialines pašalpas gaunančiųjų būrys katastrofiškai gausėja. Daugėjant socialinės pašalpos gavėjų, šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti. Per metus socialiai remtinų asmenų šalyje padaugėja beveik 50 procentų, nes be socialinės pašalpos jau nepragyvena ir gaunantieji minimalią algą. Panevėžio mieste prašančiųjų paramos eilės kasmet ilgėja.

Rumunija ruošiasi priimti naują įstatymą, kuris užkirs kelią bet kokiam asmeniui, turinčiam auksinių papuošalų, naudotis valstybės pašalpų ir paramos sistema, rašo „The Daily Mail“. Rumunijos pareigūnai neigia gandus, kad tokiu būdu yra siekiama diskriminuoti šalyje gyvenančią romų bendruomenę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovas Viktoras Majauskas šią savaitę duodamas interviu „Žinių radijui“ siūlė visiems Lietuvoje tragiškai rėkti. „SOS“ priežastis –  šalies nevalstybiniame sektoriuje, t. y. realioje ekonomikoje dirba tik 200-250 tūkstančių žmonių. Lietuvoje yra 270 tūkstančių gaunančių pašalpas neįgaliųjų, milijonas pensininkų ir dar milijonas jaunimo iki 20 metų amžiaus.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjai, sausio mėnesį gavę mažesnes pašalpas, galės susigrąžinti permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaravę 2012 metų pajamas. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį. Todėl šiais metais, kaip ir įprastai, ši pašalpa už 2011 metų gruodžio mėnesį bus išmokama 2012 metų sausio mėnesį.

Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, bet kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos.

Dėl vis didesnio britų polinkio į depresiją Didžiosios Britanijos ekonomika patiria milijardinių nuostolių. Tai sakoma penktadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos informacinio centro pranešime.

2012 metais įsigalioja Piniginės socialinės paramos neapsiturintiems gyventojams įstatymas, nustatysiantis griežtesnę socialinės paramos skyrimo tvarką ir aktyvesnį savivaldybių vaidmenį pašalpų skirstymo procese, turėtų paskatinti žmones ieškotis darbo ir dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Ketvirtadienį žurnalistams ministras pristatė socialinės srities naujoves, užtikrinsiančias efektyvesnį socialinės paramos skyrimą.

Atėnuose suimtas bevaikis buvęs policininkas, kuris, naudodamasis suklastotais gimimo liudijimais ir kitais dokumentais, keliolika metų gaudavo pašalpas... devyniolikai vaikų išlaikyti. 54 metų amžiaus išsiskyręs vyras, kurio pavardė neskelbiama, buvo sulaikytas trečiadienį Graikijos sostinėje, kai socialinės rūpybos skyriuje mėgino apgaule gauti 7 tūkst. 980 eurų čekį savo nepaprastai „gausiai“ šeimai.

Atėjus rudeniui, nemaža dalis gyventojų, dar neseniai šiaip ne taip besivertusių sezonine veikla, vėl priversti ieškotis darbo. Darbo biržos specialistų, kartais per dieną sulaukiančių ir daugiau norinčiųjų užsiregistruoti, tokia padėtis nestebina – esą panaši situacija prognozuota dar pavasarį. Panevėžio darbo birža pastaruoju metu kasdien užregistruoja vis daugiau bedarbių, tačiau tai aiškina situacijos darbo rinkoje stabilizavimusi.

Britanijos vyriausybė ketina žengti istorinį žingsnį ir pareikšti ieškinį Europos Komisijai (EK), kad sustabdytų „pašalpų turizmą“, praneša „telegraph.co.uk“. Britanijos ministrai sužinojo, kad Europos Sąjunga (ES) su Ukraina ir Šiaurės Afrikos šalimis derasi dėl susitarimo, kuris leistų milijonams žmonių kreiptis dėl valstybinių pensijų ir socialinių išmokų Britanijoje.

Nei Panevėžio miestas, nei rajonas pinigų socialinėms pašalpoms, kaip keliolikoje kitų šalies savivaldybių, šiemet nepritrūks – jų gavėjų sumažėjo. Vieninteliam vargšų pragyvenimo šaltiniui – socialinėms pašalpoms – šalies savivaldybės pristigo pinigų – net 55 milijonų litų. Kad padengtų bent dalį šio trūkumo, Vyriausybė vėl skyrė pašalpoms 20 milijonų. Bet iš jų nė vienas litas nei Panevėžio miesto, nei rajono nepasieks. Pinigų socialinėms pašalpoms mūsų krašte, pasirodo, pakanka.

Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai. Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu.

Kiek vaikų iš tiesų nelanko mokyklos? Oficialūs duomenys gana šokiruojantys, bet kuo jie paremti, nelabai aišku. Taip mano ir Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Jolita Vaišvilaitė. Ji įsitikinusi, mokyklos nelankymo problema labai susijusi su emigracijos paaštrėjimu. Specialistė nurodo ir naują tendenciją – kažkada mokyklą metusius pilnamečius vaikus tėvai verčia į ją grįžti, nes tik taip skurdo smaugiami tėvai gali gauti socialines pašalpas. 6 tūkst.

Pirmadienį Vyriausybė pradėjo svarsyti ateinančių metų biudžeto projektą. 2012 metais šiek tiek didesnių išmokų gali tikėtis einantys motinystės ar tėvystės atostogų, tačiau nedarbo išmokos išliks tame pačiame lygje. „Sodra“ skaičiuoja, kad ateinančiais metais jos įplaukos bus apie 12 mlrd. litų, o išlaidos – 14 mlrd. litų. Planuojamas deficitas – 2,1 mlrd. litų. „Esminiai skirtumai nuo praėjusių metų: kartu su „Sodros“ biudžeto projektu teikiame du lydinčiuosius dokumentus.

Dažnas žino, ką reiškia dirbti „už dyką“. Tačiau šį kartą – ne apie tuos, kurie dirbo  bankrutuojančioje įmonėje, bet atlygio taip ir nesulaukė... Šiandien apie tuos, kurie nedirbs už dyką, nes buvo įpratę uždirbti... normaliai. Ir dar apie tuos, kurie verčiau nenori dirbti, nes jiems pasiūloma minimali alga. Nes jam geriau susitvarkyti dokumentus ir gauti socialines išmokas, nei visą darbo dieną plėšytis už dyką.

Europos Komisija pagrasino, kad imsis teisinių veiksmų prieš Britaniją, jei šalies ministrai nesušvelnins taisyklių, ribojančių užsieniečių galimybes kreiptis dėl socialinių išmokų, rašo „telegraph.co.

Pakeitus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties ir ieškoti, kas prižiūrės jų vaikus. Nuo šių metų liepos 1-osios pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka tėvams suteikė daugiau galimybių rinktis, tačiau taip pat sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.

Pašalpų prašytojai, kurie nemoka kalbėti ir rašyti angliškai, bus įpareigoti lankyti kalbos kursus arba neteks teisės į išmokas trejiems metams, skelbia „Mail Online“. Šis ultimatumas, apie kurį pranešė ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Darbo ir pensijų sekretorius Iainas Duncanas Smithas, turėtų būti pritaikytas 67 tūkstančiams bedarbio pašalpos gavėjų.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Kiek šalies darbo biržose dar ganosi mirusių sielų, už kurias parašus dėlioja tarnautojai? Toks klausimas kilo po to, kai Šiaulių apskrities teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje už rankos sučiuptas rajono meru dirbęs vyriausiasis specialistas Rimantas Motuzas, galėjęs klastoti įrašus. Paaiškėjo, kad tai – nebe pirmas atvejis, kai vietoj užsienyje uždarbiaujančių „bedarbių“ parašus dėlioja Darbo biržos specialistai.

Nuo liepos 1–osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Naująją tvarką trečiadienį per posėdį patvirtino Vyriausybė. Pagal naująją tvarką, jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieni metai, jam bus mokama 100 proc.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

Sakoma, jog gyventi yra gera, o  gerai gyventi – dar geriau. Normaliai apmokamas darbas yra geriausia priemonė įgyvendinti šį siekį.  Norėtųsi, kad visi Lietuvoje gyventų gerai. Deja, nedarbas, liga, negalia, senatvė, nepriteklius ar net kokia nors pievos erkė gali sutrikdyti normalią mūsų  gyvenimo eigą. Ne veltui  sakoma, jog niekada nereikia išsižadėti ubago lazdos.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.