pašalpos

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto net 45 proc. mano, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai.   „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc. Lietuvos gyventojų, - dėsto cvmarket.

Dėl išmokamų pensijų kompensacijų neturėtų nukentėti pašalpos socialiai remtiniems gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė „darbiečių“ pataisoms, kuriomis jie siūlo grąžinamų per krizę sumažintų pensijų nepriskirti visų šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant piniginę paramą.

 Jeigu Didžiosios Britanijos konservatorių partija laimės gegužę vyksiančius parlamento rinkimus, šalyje gali būti įvestas regioninis pašalpų apribojimas, apmokestinamos neįgalumo pašalpos, o taip pat pašalpos būtų mokamos tik už du vaikus. Tokie planai yra pateikti į spaudą nutekėjusiuose vyriausybės dokumentuose, kuriose pateikiamos įvairios galimybės dar labiau mažinti socialinių išmokų biudžetą, skelbia britų spauda. Pašalpas karpyti žada visos JK politinės partijos.

 Antradienį Bendruomenių Rūmų ryšių komiteto posėdyje dalyvavęs šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, kad jis turėtų sparčiau karpyti pašalpas ir mokestines lengvatas imigrantams, kad Britanija nebebūtų tokiu „didžiuliu traukos centru“. Komiteto nariai premjero paklausė, kokią pamoką išmoko jo vyriausybė iš to, kad nesugebėjo pasiekti savo užsibrėžto grynosios migracijos tikslo.

Newporte, Anglijoje gyvenantis Peteris Rolfas – 26 vaikų tėvas. Šį būrį jam pagimdė 15 skirtingų moterų. Vyras, žinoma, nedirba, tačiau tai nėra būtina. Per metus jų didžiulė šeima iš valstybės gauna 46 000 svarų. Kokioje patalpoje sutelpa tiek žmonių? „Jaučiuosi, kaip kalėjime“, – savo namus apibūdino Peteris. Ir labai gerai padarė. Valstybė jiems padovanojo 300 000 svarų kainuojantį namą su 5 miegamaisiais.

 Kaip rodo naujausi duomenys, per praėjusius, kuomet visos savivaldybės piniginę socialinę pašalpą skyrė vykdydamos savarankišką funkciją, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius, lyginant su 2013 m., sumažėjo 26,2 proc.

Kaip ir ankstesniais metais šį sausį gyventojams bus išmokėtos kiek mažesnės motinystės (tėvystės) pašalpos. Susidariusį lėšų skirtumą bus galima susigrąžinti deklaruojant pajamas. Teisės aktai numato, kad motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį. Dėl to sausį pašalpos mokamos už praėjusį gruodį. Motinystės (tėvystės) pašalpos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o jas išmokant taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis.

Nuo sausio 1-osios didėja darželių auklėtojų atlyginimai, maksimali nedarbo pašalpa ir ligos išmokos. Vyriausybės duomenimis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis turėtų padidėti 10 proc., arba vidutiniškai po 58 eurus (200 litų). Vyriausybė taip pat padidino mokinio krepšelį ir numatė papildomą užmokestį didesnėse klasėse dirbantiems mokytojams už darbų taisymą. Šiemet iki 301,67 euro (1041 lito) didėja maksimali bedarbio pašalpa.

 Nuo kitų metų socialinio draudimo srityje Lietuvos žmonių laukia išties svarbios naujovės. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad 2015 metais bus įgyvendinti vieni svarbiausių socialinę aplinką žmonėms gerinantys sprendimai, apimantys ir ligos pašalpų, nedarbo išmokų didinimą, taip pat pensijų kompensavimą bei didinimą.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Pasak analitikų, šiemet Lietuvoje užimtų darbo vietų padaugėjo 3,5 procento, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu. Pramonininkai siūlo keisti Darbo kodeksą, supaprastinti įdarbinimo procedūras, taip pat suteikti daugiau galimybių dirbti užsieniečiams. Čiužinius ir lovas Juodelių kaime greta Širvintų gaminanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja.

Vyriausybė pritarė išvadai dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, kuriuo siūloma platesniam ratui jaunų žmonių suteikti teisę į į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ar tėvystės pašalpas. Seimui priėmus įstatymo pataisas, teisę gauti ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ar tėvystės pašalpą turės ir tie jaunuoliai, kurie bus dirbę (tapę apdraustaisiais) iki mokslo baigimo.

Rūta Vainienė Kai lankausi Lietuvos miesteliuose, man dažnai sako, o kodėl jūs neparašote apie kaimo žmogaus problemas? Gerai, o kokia didžiausia problema kaime, tada jau aš klausiu ūkininkės, kartu su vyru laikančios apie 30 melžiamų karvių ūkį. Mintyse sau galvoju – turbūt nėra darbo. „Taigi tos pašalpos“ – atsako. Per jas neįmanoma žmogaus darbui pasamdyti. Gauna tuos 350 litų, matytumėt, kokios linksmybės kaime prasideda. Iš tolo girdėt.

 Seimui liko paskutinis balsavimas dėl didesnių ligos išmokų. Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui nuo kitų metų į ikikrizinį lygį atstatyti ligos pašalpas už 3-7-tą nedarbingumo dienas, kai pašalpas moka „Sodra“. Už tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 63 Seimo nariai, o susilaikė 6. Pakeitimų priėmimas numatytas vėliau.

 Nuo šių metų pradžios visoje šalyje leidus pačioms savivaldybėms spręsti, kam iš tikrųjų reikalinga pašalpa, savivaldybių sudarytos komisijos, prieš paskirdamos pašalpą, tai apsvarsto, dalyvaujant prašytojui. Tokia tvarka jau yra pasiteisinusi tada, kai penkios bandomosios šalies savivaldybės, ėmusios pačios skirstyti pinigus, sutaupė daug milijonų.

 Vilniaus savivaldybės nustatytas reikalavimas pašalpų ir kompensacijų gavėjams turėti sąskaitą banke neprieštarauja įstatymams – tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Teismas pranešė, jog šis sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti dalį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo, nustatančio socialinių pašalpų mokėjimo tvarką.

Britų spauda ne kartą yra rašiusi apie įvairiausio plauko „talentingus“ sukčius. Laikraščių puslapiai dažnai mirga nuo pranešimų apie pagautą vieną ar kitą veikėją, kuris dėl pašalpų apgaudinėjo valstybę. Tačiau visuos juos neabejotinai perspjovė 47 metų vyras, kuris sugebėjo dvejus metus apsimetinėti, kad yra ... komoje. Pietų Velso mieste Swansea gyvenantis Alanas Knightas iš savo pensininko kaimyno išviliojo daugiau nei 40 tūkst. svarų sterlingų.

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1487(2), kuriuo siūloma didinti ligos pašalpas iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio nuo 2015 m. sausio 1 d. Padidinus ligos pašalpos, mokamos už trečią – septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 proc. iki 80 proc.

Šiaulių mieste už pašalpas 20 valandų atidirbantys gyventojai tvarko miesto aplinką. Savivaldybė tikisi sutaupyti apie du milijonus litų, kurie būdavo išleidžiami pašalpoms. Per šiuos metus savivaldybės biudžete numatyti 11 mln. Lt socialinėms išmokoms. Metų pradžioje pašalpoms buvo skiriama per 840 tūkst. Lt, rugsėjį socialinių pašalpų suma siekia per 575 tūkst. Lt. Šiauliečiai, tvarkantys miesto viešąsias erdves ar net klojantys šaligatvius jau nebestebina praeivių.

Didžiosios Britanijos gyventoja, viena auginanti du vaikus ir gyvenanti iš pašalpų, kenčia nuo antsvorio ir norėtų iš valdžios gauti daugiau pinigų, kad galėtų sau leisti gyventi sveiką gyvenimo būdą. Šiuo metu 26-ių moteris, turinti dešimtmetę dukrą ir dvejų metukų sūnų nuo skirtingų vyrų, per metus gauna 20 tūkst. svarų (87 tūkst. litų) paramą.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo koreguoti Seime svarstomą projektą ir susirgusiems nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokėti 80 proc. uždarbio siekiančią ligos pašalpą. Pagal Seime svarstomas pataisas, šį dydį siūloma kelti iki 85 procentų. Kaip skaičiuoja Vyriausybės išvados projektą parengusi ministerija, dabar Seime svarstomoms pataisoms įgyvendinti papildomai prireiktų apie 167 mln. litų iš „Sodros“ biudžeto, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokant 80 proc.

Oksana Laurutytė „Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – taip ironizuodamas apie išugdytą veltėdžių kartą sako šiaulietis verslininkas Saulius, dešimtmetį turintis mezgimo ir siuvimo įmonę. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, pastaruosius dvejus metus iš Šiaulių teritorinės darbo biržos verslininkas sulaukė ne ieškomų darbuotojų, o būrio moterų, kurios net pakišas atneša, kad įmonės vadovas parašytų, jog jos darbui netinkamos.

Tūkstančiai emigrantų, išsiblaškusių po platųjį pasaulį, dar nesiruošia grįžti į Lietuvą. Kol kas užsienyje geriau ne tik dirbantiems, bet ir elgetoms. Šie irgi nenori sugrįžti į tėvynę. Gimtinė nevylioja Ne per seniausiai buvo paminėta Pasaulio lietuvių vienybės diena. Tą dieną visus emigrantus, atskridusius į Vilniaus oro uostą, pasitiko jauni tautiečiai, vaišino sumuštiniais, lietuviškomis sultimis.

Darbo privengiantiems socialiai remtiniesiems artėja sunkūs laikai ir Panevėžyje. Ilgai delsusi pareikalauti atidirbti už pašalpas, miesto Savivaldybė jau ieško būdų, kaip jas gaunantiesiems įduoti šluotas. Pašalpininkus paspausti prie darbo Panevėžio valdininkus privertė metų pradžioje pakeista socialinių išmokų mokėjimo tvarka, kai socialinę paramą moka nebe valstybė, o savivaldybės iš savo kišenių.

Didžiojoje Britanijoje pašalpas dalija lengvai – su tokiu teiginiu Anglija.lt skaitytojas Robertas tikrai nesutiktų. Jis skaičiuoja, kad Didžiosios Britanijos valdžia jam yra skolinga keliasdešimt tūkstančių svarų ir ketina paduoti valstybę į teismą už jo ir jo šeimos diskriminaciją. Bėdos su pašalpomis Beveik aštuonerius metus Anglijoje gyvenantis Robertas apie savo sudėtingą situaciją su Anglijos institucijomis užsiminė komentare po kitu Anglija.lt straipsniu.

Ramunė Dambrauskaitė Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybėje sutaupyta 1,5 milijono litų socialinės paramos lėšų: jei pernai per tą patį laikotarpį nepasiturintiems miestiečiams socialinėms išmokoms buvo sunaudota 4 mln. 213 tūkst. litų, tai šiemet – tik 2 mln. 633 tūkst. litų. Sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms miestiečių reikmėms.

Aušrinė Šėmienė Statistikos duomenimis, Lietuvos vaikai nelaimingiausi pasaulyje. Taip yra todėl, kad tūkstančiai vaikų auga socialinės rizikos šeimose, tūkstančiai palikti tėvų. Kodėl lietuviai šitaip nemyli savo vaikų? Visi pasaulio sunkumai Prieš dvejus metus Jūratės Samulionytės filmas „Laikinai“ „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose buvo nominuotas prizui kaip geriausias 2011 m. trumpametražis vaidybinis kino filmas, o pagrindinio vaidmens atlikėja Severija Bielskytė – kaip geriausia aktorė.

Pamenat, kaip Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ pagrindinis veikėjas Ostapas Benderis, kalbėdamasis su savo sėbru Šura Balaganovu apie pinigus, greitai perpranta ribotą pastarojo mąstymą: „Ir kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos – nežinosi kam juos išleisti.“ Žinia, fantazija, įžvalgomis apdovanoti visi kūrybos žmonės. Niekas nepaneigs, kad tokie turėtų būti ir mūsų Seimo nariai. Tačiau kai tik priartėjam prie migracijos klausimų, Seimo nariai kažkodėl virsta eiliniais šuromis balaganovais.

 Vitalija Jalianiauskienė Praėjusiais metais Lietuvos krikščioniškų bažnyčių ir bendruomenių vadovai pasirašė memorandumą, kuriuo 2014-uosius paskelbė Šeimos metais. Dėmesys šeimoms Šeimos metams įsibėgėjant pakalbinta Panevėžio vyskupijos „Carito“ vadovė Gražina Kacevičienė sako, kad tikinčiųjų bendruomenei ir jos organizacijoms šeima visuomet buvo ir bus labai svarbi.

Žinių radijas Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą. „Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio savivaldybėms perėmus ir sugriežtinus socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą skirstymą, mažėja pašalpų prašytojų. Pasak Alytaus miesto ir rajono socialinių darbuotojų, ne visi prašantys pašalpų patenkinti, kad tikrinamos jų gyvenimo sąlygos ir bankų sąskaitos.

Nedarbas Lietuvoje pasiekė 12 proc. ribą ir daugiau gali nebemažėti, taip mano specialistai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių. Pasak nekilnojamo turto plėtros kompanijos „Hanner” vadovo Arvydo Avulio, šios problemos sprendimas būtų efektyvesnis, jei valstybė nesišvaistytų pažadais didinti minimalų atlyginimą.  „Reikėtų suskaičiuoti, kiek yra išmokama nedarbo pašalpų, įvairių socialinių išmokų tiems žmonėms, kurie neturi darbo.

LRT.lt Nors moterys ir toliau sudaro daugumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius metus pastebimai padidėjo šias pašalpas gaunančių vyrų. Pernai 11,5 proc. motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų buvo vyrai. 2012 m. jų dalis siekė 7,5 proc. 2013 m. motinystės (tėvystės) pašalpa buvo mokama 4,1 tūkst. vyrų ir 31,5 tūkst. moterų. 2012 m. – 2,9 tūkst. vyrų ir 35,9 tūkst. moterų, rašoma pranešime spaudai. Vidutinė mėnesinė pašalpa 2013 m. gruodį buvo 1170,9 Lt.

 Pernai šalyje mažėjo ir socialinių pašalpų gavėjų, ir pati pašalpa. Palyginti su 2012 metais, pernai socialinių pašalpą gavėjų šalyje sumažėjo vidutiniškai 14,4 proc. per mėnesį, o išlaidos pašalpoms mokėti susitraukė 15,2 proc., rašo savaitraštis "Veidas". Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui Lietuvos savivaldybėse 2013 metais sumažėjo 0,98 proc., rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys.

Per socialinių darbuotojų reidus pašalpų prašytojų garažuose aptinkami prabangūs automobiliai, o palėpėse – besislapstantys sugyventiniai. Lietuvoje prasidėjo visuotinis karas su piktnaudžiaujančiaisiais socialinėmis pašalpomis. Institucijos gauna šimtus pranešimų iš kaimynų ir net giminaičių apie žmones, kurie, dirbdami nelegaliai, iki šiol gaudavo ir socialinę paramą.

2014-ieji Britanijoje prasidėjo su pranešimais apie pasikeitimus finansų, pašalpų ir socialinių garantijų srityje. Atvykusiems iš Europos Sąjungos šalių pradedama taikyti vis daugiau apribojimų. Anglija.lt apžvelgė svarbiausius pasikeitimus, laukiančius 2014 metais. Kaip tai palies pašalpas gaunančius ir dirbančius lietuvius? Apribojimai – ES piliečiams Vos prasidėjus 2014-iesiems, JK Vyriausybė įvedė naują apribojimą bedarbiams iš Europos Sąjungos šalių.

Rumunams ir bulgarams lieka paskutinė naktis susiruošti užkariauti Jungtinės Karalystės darbo rinką, rašo dailymail.co.uk. Beveik visi bilietai iš Rumunijos į Jungtinę Karalystę išpirkti, nors oro linijos ir padvigubino skrydžių skaičių, o vienos pusės bilieto kaina siekia iki 3000 svarų sterlingų. Iš Bulgarijos sostinės Sofijos išvykstančių autobusų bilietai taip pat išgraibstyti.

Jungtinės Karalystės valdžia ruošia griežtesnius testus atvykstantiems į šalį imigrantams. Naujosios taisyklės bus taikomos visiems užsieniečiams, nepriklausomi nuo to, ar jie atvyko iš kitų Europos Sąjungos šalių ar iš už ES ribų, o taip pat ilgai užsienyje gyvenusiems britams, skelbia dienraštis „The Independent“. Tokiu sprendimu, kuris įsigalios likus dviem savaitėms iki sausio 1 d., kuomet bus panaikinti apribojimai rumunams ir bulgarams atvykti į JK, siekiama pasiųsti griežtą žinią potencia...

Oksana Laurutytė Kaip informuoja savaitraštis "Šiauliai plius", daugelio šalies savivaldybių vadovai nerimauja, kad socialinėms pašalpoms sausio ir vasario mėnesiais gali trūkti lėšų. Pagal pakeistą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą nuo sausio 1 d. socialinės pašalpos bus mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Regina MUSNECKIENĖ Kaimuose dabar geriausiai gyvena senukai. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Tačiau pensininkams nutinka ir blogų dalykų - kartais jie turi išlaikyti penkiasdešimties metų vaikus. Sumažėjo pašalpos gavėjų Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė sako, jog šį rudenį seniūnijoje sumažėjo pašalpų gavėjų. Jų būdavo po 127 – 130. Šiuo metu iš valstybės gyvena tik 103. Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo pašalpų gavėjų, tai griežtesnė kontrolė.

Nors žmonės vis aktyviau imasi nuosavo verslo, o jo sritys tampa įvairesnės, Lietuvoje kritinę masę sudaro ne savarankiškai gerovę kuriantys, o pagalbos iš išorės siekiantys, iš socialinių pašalpų gyvenantys žmonės, pastebi dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas. Statistiniai duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį socialinių pašalpų gavėjų skaičius tapo dvigubai didesnis nei savarankiškai dirbančių asmenų.

Savivaldybių vadovai nerimauja, kad socialinėms pašalpoms sausio ir vasario mėnesiais gali trūkti lėšų. Pagal pakeistą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo sausio 1 dienos socialinės pašalpos bus mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Jos suplanuotos padidinus gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią vietos biudžetams nuo šio mokesčio pajamų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas David'as Cameron'as ketina nesilaikyti Europos Sąjungos taisyklių ir riboti rumunų ir bulgarų galimybes nuo ateinančių metų gauti pašalpų Jungtinėje Karalystėje. Taip D. Cameron'as ketina kovoti su imigrantų iš Rumunijos ir Bulgarijos antplūdžiu, skelbia šalies spauda. Britanijos valdžia ketina pailginti nuo trijų iki 12 mėnesių laikotarpį, kurį atvykėliai turės išgyventi šalyje, kad galėtų prašyti pašalpų.

Naujausi statistiniai duomenys atskleidė, kad pagal naująją tvarką Didžiojoje Britanijoje bedarbio pašalpos neteko daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Naująja tvarka siekiama paskatinti bedarbius aktyviau ieškotis darbo, informuoja BBC. Tokius duomenis paskelbė Jungtinės Karalystės darbo ir pensijų reikalų departamentas. Jo teigimu, dažniausiai pašalpos neteko tie, kas savo noru metė darbą ar visai neatvyko į pokalbį dėl darbo.

Didžiosios Britanijos valdžia svarsto galimybę kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pateikti sąskaitą už šalyje gyvenantiems jų piliečiams išmokėtas pašalpas, skelbia šalies dienraštis „The Daily Mail“. Tokia tvarka galiotų dvejus metus nuo tada, kai imigrantas atvyksta į Jungtinę Karalystę. Britanijos valdžia mano, kad tokia priemonė padėtų išsklaidyti mitą, kad Britanijoje pašalpos dalinamos į kairę ir į dešinę.

 „Šimtu litų įmonės darbuotojams padidinus algas, šie ėmė eiti iš darbo arba prašyti sumažinti algą. Pasirodo, gauti mažesnę algą labiau apsimoka, nes tada gaunamos kompensacijos, pašalpos, o vaikai nemokamai valgo mokyklose, vyksta į stovyklas“, – stebisi nedidelės Šiaulių įmonės vadovas. Atidžiai suskaičiavę savo pajamas ir išlaidas, šiauliečiai mieliau tampa valstybės išlaikytiniais. Vos centu didesnė alga nulemia, ar padės tau valstybė pašalpomis, ar – ne.

Vida Tavorienė   Europos Sąjungos deklaruojamas dėmesys šeimos ūkiams turėtų įkvėpti mūsų smulkiuosius ūkininkus, tačiau be realios paramos jie neatsities. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2014-uosius paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais, o į Vilnių susirinkę Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrai bei Europos Komisijos ir Parlamento atstovai diskutavo apie šeimos ūkių vaidmenį bei pagrindinius jiems kylančius iššūkius ir perspektyvas.

Vytautas RUŠKYS Akmenės rajono savivaldybėje mažėja gyventojų, daug skurstančių, bet vietos valdžia atnaujina savo bastioną. Vienas iš argumentų – kad valdininkų pastogė netaptų panaši į „bomžyną“. Į Savivaldybės administracijos keturių aukštų pastatą numatoma investuoti ir iš sutaupytų socialinių išmokų. Per septynis mėnesius sutaupyti 2 milijonai 158 tūkstančiai litų. Ar krizė baigėsi? Naujausias Akmenės rajono valdžios planas – už 2,3 milijono litų modernizuoti administracinį pastatą.

Matyt sunkūs ekonominiai laikai paskatino britus keisti požiūrį į socialines pašalpas. Bent jau taip mano ekspertai, kurie nustatė, jog per pastaruosius dvejus metus sušvelnėjo britų požiūris į pašalpas, rašo dienraštis „The Huffington Post“. Jau trisdešimtus metus iš eilės rengiamoje Britų socialinių požiūrių ataskaitoje sakoma, kad praėjusiais metais šalyje buvo daugiau žmonių nei prieš metus, kurie užjautė bedarbius.