pašalpa

Joniškio rajono Taryba, taupydama lėšas, svarsto, ar socialines pašalpas gaunantys tėvai neturėtų primokėti už darželį vasarą lankančių vaikų maitinimą. Taip norima „drausminti“ nepasiturinčius tėvus, nes esą vaikus į darželį jie veda ne kasdien. 25 procentų mokestis Užmokesčio už vaikų maitinimą ikimokyklinėse įstaigose ir grupėse taisyklės ir lengvatos rajono Tarybos buvo priimtos 2009 metais.

2011 m. patvirtinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą 2012 m. penkiose šalies savivaldybėse įgyvendintas pilotinis projektas, kai piniginės socialinės paramos teikimas vykdomas kaip savarankiška savivaldybės funkcija. Įgyvendinant šį projektą šalyje per metus sutaupyta milijonai litų. Projektas buvo įgyvendinamas ir kaimyninėje Šilalės savivaldybėje, jis tęsiamas ir toliau.

Bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje šių metų vasarį sumažėjo mažiau nei prognozavo ekonomistai, o bedarbių skaičius ūgtelėjo pirmą kartą per metus, nes išaugo jaunų bedarbių gretos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Nacionalinis statistikos biuras trečiadienį pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo pusantro tūkstančio iki 1,54 mln.

Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad profesinėms sąjungoms Lietuvoje yra labai daug darbo siekiant ir reikalaujant pagerinti dirbančių, mažiau uždirbančių ir darbo netekusių žmonių padėtį. Tačiau kalbėti reikia ir apie skirtumus tarp uždirbančiųjų mažiausiai ir daugiausiai, apie lėšų perskirstymą bei nedarbą. Skirtumai tarp namų ūkių pajamų – vieni didžiausių Europoje   „Apie nelygybę dažnai kalbama lyginant namų ūkių pajamas.

„Mūsų valstybės pašalpų ir algų mokėjimo sistemą reikia griauti nuo pamatų ir kurti naują. Nes dirbti net už didesnę algą nei minimali – nuostolinga“, – sako tris vaikus auginanti, bedarbį vyrą turinti Jurga, Šiaulių universitete siekianti ekonomikos magistro diplomo. Šeimos socialinės pašalpos ir gaunamos lengvatos siekia beveik du tūkstančius litų. Jei moteris dirbdama gautų 1,5 tūkst. Lt algą, pašalpų ir lengvatų nebetektų ir penkių asmenų šeimai pragyventi liktų apie 600 Lt.

Nedarbo pašalpas į bedarbių sąskaitas pradėjus pervesti „Sodrai“, išmokėjimai strigo. Nuo 2013 metų į bedarbių sąskaitas nedarbo pašalpas perveda ne Darbo birža, o „Sodra“. Sausį nedarbo pašalpas už gruodį dar pervedė birža, bet už sausį pinigus jau mokėjo „Sodros“ Utenos skyrius. Nors apie pokyčius buvo rašoma, kad gyventojai, pasikeitus nedarbo išmokų mokėtojui, jokio skirtumo nepajus, skirtumą pajuto daugelis – nedarbo išmokų mokėjimas strigo.

Nors demografinė padėtis šalyje kasmet prastėja, pašalpininkų šeimose gimstamumas tik didėja, mat kiekvienas papildomas vaikas jiems yra pajamų šaltinis, informuoja "Vakaro žinios". Valstybės politika daugelį metų nepajuda iš mirties taško. Užuot naikinę problemos židinį, atitraukdami kaimo žmones nuo butelio ir padėdami susidomėti aplinka, valstybė metų metus iš mūsų visų pinigų išlaiko vieną kitą keičiančias veltėdžių kartas.

Iš pradžių – 13 tūkst. litų skola Savivaldybei, paskui – teisėsaugos pareigūnų apklausa dėl šešių gimdymų namuose. Jei Seimas nuspręs, kad vaikai iki dešimties metų negali būti palikti be priežiūros, devynių atžalų mamos 42-ejų Ritos Kursienės „nusikaltimų“ sąrašas dar pailgės. Iš 3000 Lt besiverčiančiai 11-os asmenų šeimai pasisamdyti auklę nerealu.

Panevėžyje, penktame pagal dydį Lietuvos mieste, vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Be to, įsiskolinimai bankams, greitųjų kreditų bendrovėms ar už komunalines paslaugas mieste ir rajone augo sparčiausiai šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau nei 11 tūkst. litų.

 Prie Švietimo centro visuomeninio naudingo darbo organizatorės kabineto rikiuojasi žmonės su siuntimais atlikti visuomenei naudingą darbą. Kiek jų bus įdarbinta per mėnesį, paaiškės netrukus. Nuo sausio 1-osios, kai Šiaulių mieste socialinių pašalpų gavėjai pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, redakcijoje netyla telefonai.

Su benamiais nakvynės namuose pernakvojęs žurnalistas stebėjo, kaip benamiai medikus šokdina, o pašalpų ir pagalbos – nebrangina. Sovietmečiu didmiesčiuose turėjome blaivyklas, jas uždarę įkūrėme nakvynės namus, o benamių ir alkoholikų – tik daugėja. Pasižiūrėti, kaip jie žiemoja Šiaulių nakvynės namuose, „Akistatos“ korespondentas išsiruošė apie ketvirtą valandą popiet.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

 Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, pro ausis nepraleidęs garsiojo pašalpininko Zenono Zebkino grasinimų vieną po kito užmušti Savivaldybės tarybos narius, kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą. Jaučiasi atsakingas Rajono vadovas teigė jaučiantis atsakomybę už visus Tarybos narius, todėl kitaip pasielgti negalėjęs. Pasak jo, grasinimai turi būti įvertinti teisėsaugos institucijų.

Maždaug 340 tūkstančių moterų Britanijoje per metus gaus maždaug 156 svarais mažesnes motinystės išmokas, jei Vyriausybė ryšis įvesti planuojamus pašalpų įšaldymus. Kritikai šį valdžios veiksmą vadina „mamyčių mokesčio“ įvedimu, rašo MailOnline. Planuojamos koalicijos reformos – apriboti pašalpų didėjimą ne daugiau nei 1 procentu per metus – poveikio vertinimo ataskaita atskleidė, kad naujos motinos kas savaitę gaus 4 svarais mažesnę paramą nei iki šiol.

Gyvenantiesiems sodo nameliuose kompensacija kietajam kurui nepriklauso, ir visai nesvarbu, kad jų pajamos nesiekia nė pusės tūkstančio litų. Ne vieną į skurdo gniaužtus patekusią šeimą gelbsti kukli socialinė pašalpa arba kompensacija šildymui, kietajam kurui. Deja, ją gauti gali ne visi balansuojantys ties išgyvenimo riba: nepasiturinčios šeimos turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.

Gyventojus mainais už socialines pašalpas raginanti atidirbti Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrė teisme. Valdininkus į teismą padavusi gyventoja tikina jaučiasi pažeminta ir reikalauja užmokesčio už atidirbtas valandas. Paįstrio seniūnijos gyventoja už socialinę pašalpą pusantrų metų ravėjo, grėbė lapus, rūšiavo šiukšles. 38–erių moteris skundžiasi, kad dėl to iš praeivių sulaukusi ir patyčių. „Konstitucijai nusižengiama tais atidirbinėjimais.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje sumažėjo iki mažiausio lygio per daugiau nei per metus. Per tris mėnesius iki rugsėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, bedarbių skaičius sumažėjo 49 tūkst., iki 2,51 mln., praneša BBC, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis. Nedarbo lygis šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 7,9 iki 7,8 proc. Anot Nacionalinio statistikos biuro, tokius duomenis lėmė sumažėjęs nedarbas tarp jaunimo.

Vaiko laukiančiai ir jo susilaukusiai apdraustai moteriai „Sodra“ moka motinystės (tėvystės) pašalpas. Išmokų dydis priklauso nuo moters atlyginimo ir įmokėtų mokesčių. Prieš keletą metų, atradus spragų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, buvo prasidėję vos ne masiniai bandymai pasipelnyti „Sodros“ sąskaita. Fiktyvūs įdarbinimai, fiktyvios įmonės, keleriopai padidinami atlyginimai – ir motinoms turėjo byrėti tūkstantinės išmokos.

Netekus darbingumo, susirgus ar tapus neįgaliu, išsilaikyti Anglijoje yra praktiškai neįmanoma. Našta artimiesiems būti taip pat nesinori. Tokiu atveju lieka vienintelė galimybė – kreiptis pašalpų. Kokia pagrindinė pagalba yra teikiama neįgaliems asmenims Jungtinėje Karalystėje, domėjosi Anglija.lt Pašalpa – dėl ligos arba neįgalumo Atsižvelgiant į ligą, apribojančią asmens galimybes dirbti, Anglijoje galima gauti kelių rūšių finansinę pagalbą. Darbo ir paramos pašalpa (angl.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis sako, kad savivaldybės dirba kasininkėmis, o varguoliai apsimeta. „Pastebėjome, kad kai kurios savivaldybės iki šiol dirba kaip „kasininkės“ - socialinę paramą dalija visiškai nekreipdamos dėmesio, ar realiai žmogui tokia parama reikalinga. Kitaip tariant, jei žmogus pateikia reikiamus dokumentus socialinei paramai gauti - lengva ranka ją ir skiria.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį 30 tūkst. socialinio būsto laukiančiųjų galėtų tikėtis kompensacijų už nuomą laikiname būste. Tuo pačiu siekiama praskaidrinti būsto nuomos rinką, nuomininkams aktyviau administruojant sandorius. Kadangi pateiktos dar tik įstatymo gairės, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis nenorėjo detalizuoti, kokią dalį nuomos išlaidų valstybė būtų pasirengusi kompensuoti.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja taip sparčiai, kad netrukus viena populiariausių dainininko Marijono Mikutavičiaus dainų „Trys milijonai“ įgaus baugiai tikrovišką tiesioginę prasmę. Nors neigiamų natūralios gyventojų kaitos rodiklių tempai pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau pažvelgus į bendrą demografinį šalies paveikslą matosi, kad situacija negerėja. Lietuva toli gražu nėra vienintelė šalis susidūrusi su gimstamumo problemomis. O labai toli žvalgytis nereikia.

Ligos suriečia ir pačius didžiausius darbštuolius, tad ir jiems anksčiau ar vėliau tenka prašyti skirti pašalpą. „Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai išmokama apie 5 500 ligos pašalpų. Šių duomenų lyginti su ankstesnių metų rezultatais negalima, nes dabar „Sodros“ Panevėžio skyrius ligos pašalpas moka ir Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ligoniams. Pernai jos buvo mokamos tik gyvenantiesiems Panevėžio mieste ir rajone.

Jauni žmonės metę mokslus ir neturintys darbo privalės tris mėnesius neapmokamai dirbti labdaringą darbą. Priešingu atveju jiems skiriamos pašalpos bus sumažintos, rašo the Independent. Nauja tvarka bus taikoma 18-24metų jaunuoliams. Tie, kurie per šešis mėnesius nuo mokslų nutraukimo nesusiras darbo, privalės dirbti bent 30 valandų per savaitę tam, kad ir toliau gautų savaitinę 56 svarų bedarbio pašalpą.

Nors vaikai dar šėlsta kaimuose pas močiutes, paskutinėmis atostogų savaitėmis mėgaujasi mokytojai, prasidėjusiose mokyklinių prekių mugėse tėveliai su vaikais jau renkasi kanceliarines prekes, matuojasi naujus drabužius ir batus, rašo „Respublika“. Ne visoms šeimoms užtenka pinigų privalomam mokinio krepšeliui nupirkti.

Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.

Nuolat akcentuojama, kad neįgaliųjų integracija ir įsiliejimas į darbo rinką yra vienas iš prioritetų.  Per penkerius metus neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų plėtrai skirta daugiau nei 20 milijonų litų  europinių pinigų. Panevėžyje prieš kelis mėnesius duris atvėrė modernus Darbo rinkos mokymo centro Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyrius.

Telefonu paskambinęs vyriškis ragino kuo greičiau atkakti į Donelaičio gatvėje įsikūrusį Tauragės socialinių paslaugų centrą, nes esą kompiuterinio raštingumo kursus lankančios moterys nesėdi prie kompiuterių, o pliaupiant lietui varomos tvarkyti aplinkos. Nuvažiavę į vietą iš tiesų radome keletą moterų, tvarkančių naujųjų patalpų aplinką. Ar pamačiusios fotoaparatą, ar dėl lietaus moterys baigė darbą ir suėjo į vidų.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos. Neįgaliojo vežimėlio detektyvas „Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.

Policijos pareigūnai labai greitai pajunta, kuomet pradedamos mokėti pašalpos. Vakar į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą buvo pristatytos dvi girtos mamos, gavusios pašalpas ir nusprendusios atsipalaiduoti. Birželio 13 d., po pietų policijos budėtojams paskambinę ukmergiškiai pranešė apie girtą moterį su dviem vyriškiais šlitinėjančią miesto centre.

Atliekant visuomenei naudingus darbus už valstybės mokamas pašalpas neretam apsunksta kūnas ir svyra rankos... Kai kurie, stengdamiesi kaip nors prastumti tas varginančias darbo valandas, sumano pakelti sau motyvaciją. Ir pakelia. Na, o pakėlus tampa labai sunku pasikelti pačiam... Mėnesiui – 20 valandų darbo Į Tauragės seniūniją visuomenei naudingiems darbams kas dieną prisistato po 50 socialinę paramą gaunančių asmenų.

Iš 60-ies šalies savivaldybių tik dešimt nereikalauja atidirbti už paramą. Įdarbinti delsia Kone 6000 panevėžiečių šeimų gali padėkoti Savivaldybei už tai, kad ši nevers socialinių pašalpų gavėjų vasarą dirbti. Kaip valstybės išlaikytinius pasiųsti dirbti viešųjų darbų, valdininkai miesto Tarybos buvo įpareigoti nuspręsti dar iki gegužės 1-osios. Tačiau nuo vasario sukę galvą specialistai pareiškė negalintys nieko išmąstyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. Tiesa, iki krizės tas didėjimas buvo ne itin ženklus.

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Penki Graikijos valstybinio socialinio draudimo fondo (IKA) tarnautojai kaltinami daugiau kaip 6 milijonų eurų pasisavinimu. Tai penktadienį pranešė šalies policija, kuria remiasi naujienų agentūra „RIA Novosti“. Tyrėjų duomenimis, nuo 2003 metų organizuota gauja įvykdė iš viso 244 nusikalstamas veikas. Socialiniai darbuotojai išrašydavo patys sau arba pažįstamiems pašalpas, skirdavo kompensacijas neva patirtoms išlaidoms padengti, pavyzdžiui, po gimdymo, gydymosi ligoninėje arba sanatorijoje.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Pen­kis vai­kus pa­gim­džiu­si ir išau­gi­nu­si Šau­kė­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – R.M.) „Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog, li­kus pen­ke­riems me­tams iki pen­si­nio am­žiaus dau­gia­vai­kės mo­ti­nos ga­li gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, krei­pė­si į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Čia iš­gir­do, jog pašal­pa jai ne­prik­lau­so. O vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, jog mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Vi­si as­me­nys, il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą, nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei naudin­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems asme­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Vi­si il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą as­me­nys nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Ma­no­ma, kad ati­dir­ban­čių­jų už pa­šal­pas uk­mer­giš­kių pa­dau­gės ke­tu­ris kar­tus. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Teritorinės darbo biržos vasario 10-17 d. bedarbio statusą suteikė 6,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per tą pačią savaitę jos padėjo įsidarbinti 2,3 tūkst. bedarbių, dar 575 bedarbiai pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Kas penktas (21,5 proc.) įregistruotas bedarbis yra jaunesnis kaip 25 metų. 44,2 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia yra įregistruotų pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 66,1 proc.

Pašalpų gavėjų Lietuvoje vis dar nemažėja ir toks gyvenimo būdas kai kuriems itin įprastas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško būdų, kaip mažinti tendenciją gyventi iš pašalpų. Tokiu tikslu prieš mėnesį patvirtintas naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris įtvirtino nemažai naujovių šioje srityje.

Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.

Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams. Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.