pašalpa

Klausos negalią turintis 35-erių kaunietis Artūras atsidūrė išties nepavydėtinoje situacijoje – iki šiol pas motiną gyvenęs, bet dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų to būsto netekęs vyras priverstas laikinai glaustis pas pažįstamą, mat nepavyksta gauti socialinio būsto.

Vilniuje asmuo neteisėtai pasisavino laidojimo pašalpą. Policija informavo, jog incidentas įvyko kovo 22-ąją: Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, asmuo galimai prisistatęs V.U., neteisėtai pasisavino mirusiojo A.Š. laidojimo pašalpą.

Novatoriškas bandymas užtikrinti bazines mėnesines pajamas 2 tūkstančiams darbo neturinčių žmonių prisidėjo prie piliečių gerovės, bet nepadidino jų užimtumo, penktadienį pranešė Suomijos pareigūnai. Praėjusių metų gruodį šioje Šiaurės Europos valstybėje buvo baigtas dvejus metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai. Jiems kas mėnesį besąlygiškai buvo mokama po 560 eurų, iš šios pašalpos neatskaičiuojant mokesčių.

Estijoje augant vidutiniam atlyginimui, didėja ir bedarbio pašalpos. Estijos draudimo nuo nedarbo fondas paskelbė bedarbio pašalpos šiais metais ribas – nuo 258,23 euro iki 1546,28 euro per mėnesį. Fondo pranešime pažymima, jog didžiausios galimos bedarbo mėnesio pašalpos dydis paskaičiuotas pagal esamą vidutinį dienos darbo užmokesčio dydį, kuris yra 33,25 euro, ir jį padauginus iš trijų.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

 Gaisrai po pašalpų – taip liūdnai konstatuoja ugniagesiai, kai nemaža dalis jų kyla mėnesio pradžioj. To pavyzdys šiąnakt Kupiškio rajone net dviejuose Siaurių ir Gyvakarų kaimuose kilę gaisrai. Viename jų girtavusi trijulė būtų sudegusi, jei ne laiku atvykę ugniagesiai. O štai kitame kaime gaisras baigėsi vyro žūtimi. Nuo tragiškos žūties vos spėjo išsigelbėti vyro kaimynystėje gyvenę du senukai.

Į skolas įklimpusiems tautiečiams seimūnai ketina mesti gelbėjimo ratą ir palengvinti skolų naštą, mat daugelis skolininkų, priremti antstolių, bijo ieškotis darbo ir tampa pašalpų prašytojais. Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų. Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų.

Pernai pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 18,6 tūkst. žmonių, arba 4,5 proc. daugiau žmonių nei 2015 metais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (82,2 proc.) asmenų, gavusių socialines paslaugas į namus, buvo pensinio amžiaus, 16,6 proc. – darbingo amžiaus asmenys su negalia, 1,2 proc. – vaikai su negalia.

Seimas apsispręs dėl naujos nedarbo išmokos skyrimo tvarkos, kuri, kaip teigiama, būtų šiek tiek palankesnė už dabartinę. Seimas antradienį balsuos dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis bedarbio pašalpas siūloma mokėti ilgiau, taip pat gyventojams duoti daugiau laiko išmokai gauti būtinam darbo stažui sukaupti. Pakeitimais numato, kad nedarbo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių laikotarpį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį keturis asmenis nubaudė už sukčiavimą, dokumento suklastojimą bei suklastoto dokumento panaudojimą. Vykdydami šiuos nusikaltimus, nuteistieji buvo įgiję teisę į pašalpas motinystės, tėvystės ir ligos pašalpas. Fiktyvią įmonę įkūręs vyras buvo nuteistas kalėti ir suimtas teismo salėje. Kaip pranešė teismas, nuteistasis A.K. nuo 2007 metų rugpjūčio 17 dienos fiktyviai įdarbino nuteistąją L.K. direktorę jo paties įkurtoje įmonėje Vilniuje.

Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo kitų metų galės ir dirbantys vaikų seneliai. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai 86 parlamentarams buvus už priėmė tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2018 metų sausio. Slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 14 dienų.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Šakių rajono taryba nusprendė, jog vienkartinė 200 eurų pašalpa iš savivaldybės biudžeto nuo kitų metų gali būti skiriama kiekvienam gimusiam vaikui, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Materialinių šeimų problemų 200 eurų neišspręsime. Tai tik simbolinė parama, o gal net ir padėka, išreiškianti pagarbą vaikus gimdančioms moterims, nes joms garbės raštų nereikia, o reikia tiesioginės paramos.

Lietuvoje du vaikus auginantis ir dirbantis gyventojas yra apmokestinamas beveik du kartus daugiau nei išsivysčiusių valstybių vidurkis. O Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir Australijoje tokiems darbuotojams mokesčių tarifas yra neigiamas, t.y. jiems yra primokama, kad jie dirbtų augindami vaikus, savo socialinio tinklo paskyroje rašo „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ateityje bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų bedarbių pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžios būtų iš karto po darbuotojo atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų. Seimas penktadienį apsvarstęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, nutarė, kad į šią išmoką pretenduotų asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus.

Nuo lapkričio Lietuvoje siūloma uždrausti organizuoti bet kokius žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, skatinančias įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus, o nuo liepos girtaujantiems šalies gyventojams ketinama neskirti socialinės paramos ir nemokėti bedarbio pašalpų. Neeilinę sesiją inicijuojantys konservatoriai teikia Seimui priimti atitinkamas nuostatas įtvirtinsiančių įstatymų pataisas - trečiadienį parlamentarai apsispręs, ar jas įtraukti į posėdžių darbotvarkę.

Naujininkuose kasdien prie kioskų renkasi benamiai ir vargetos. O kad nesušaltų, šildosi kuo nors stipresniu. Vieni jų dar gauna socialines pašalpas iš valstybės, o kiti, pasak gyventojų, beviltiški alkoholikai. Tačiau žmonės aiškina, kad daliai jų dar galima padėti. O palikus šiuos be pinigų, prasidės vagystės. „Jie tada eis vogti, juos privers vogti. O ką tada daryti? Arba jie eis prašinėti žmonių pinigų, nes  jiems paprasčiausiai neužteks pinigų.

 Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto yra nemažai manančių, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai. „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc.

 Socialiai remtini visuomenės labui pluša jau visoje Lietuvoje – išskyrus vienintelį Panevėžį. Čia prie darbo nespaudžiami per 5000 pašalpas gaunančių panevėžiečių. Jiems per mėnesį išmokama beveik 300 tūkst.eurų pašalpų. Žolę kone iki juosmens guldantys darbininkai skuba nupjauti jiems priskirtą teritoriją. Toks miestą prižiūrinčių ir švarinančių panevėžiečių darbas. Šiuo metu miestą šienauja, parkus švarina ir gėlynus prižiūri vos pusšimtis valytojų.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Klaipėdos autoserviso vadovas kaltinamas kartu su savo seserimi sukčiaudami gavo daugiau nei 34 tūkst. eurų (118 380 Lt) motinystės pašalpą.

  Socialinių pašalpų teikimą perdavus savivaldybei, Kauno rajone pašalpų gavėjų per metus sumažėjo perpus. Rugsėjį Kauno rajono gyventojams buvo išmokėta 376,2 tūkst. litų socialinių pašalpų. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu -619,4 tūkst. litų, rašo dienraštis „Kauno diena“. Iš viso 2012 metais Kauno rajono savivaldybėje socialinėms pašalpoms buvo išmokėta 11,15 mln. litų, 2013 metais - 9,75 mln. litų. Šiemet socialinėms išmokoms jau skirta 4,87 mln. litų.

 Didžioji Britanija nesiliauja tikrinusi gyventojus, kurie gauna pašalpas. Iš socialinių išmokų gyvenantys asmenys gali sulaukti patikrinimų namuose. Ko tikėtis ir kaip elgtis, jei pas tave ateis tikrintojas, bei ką daryti gavus kvietimą į formalią apklausą, domėjosi Anglija.lt. Tikrinti – į namus Šiame straipsnyje Anglija.lt pasidomėjo vienu iš būdų, kaip JK valdžia aiškinasi, ar socialines išmokas gyventojai gauna teisingai. Apie tai, kas gresia pašalpų vagims, Anglija.

Vyriausybė šiandien posėdyje sutarė ligos pašalpas didinti iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iki šiol iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Vadinamasis „mamyčių bylų“ bumas kilo 2008-2009 metais, kai šalies prokuratūras Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir atsakingi „Sodros“ padaliniai informavo apie galimus sukčiavimus įgyjant teisę gauti didesnes motinystės ir tėvystės pašalpas. Dėl įtartino būsimų mamyčių darbo užmokesčio ūgtelėjimo vien 2009 metais buvo pradėti net 654 ikiteisminiai tyrimai. Kai kurie kaltininkai iki šiol tebemindo teismų slenksčius.

Oksana Laurutytė Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, 1251 Lt – už maždaug tokią pinigų sumą per mėnesį turi išgyventi šeima: trejų metų astma sergantis alergiškas berniukas bei pirmą ir antrą neįgalumo grupes turintys jo tėvai – Marijus ir Ligita. Besistengiantys gyventi tvarkingai, skrupulingai skaičiuojantys kiekvieną centą, nuo alkoholio vartojimo „užsikodavę“ šiauliečiai sako, kad mūsų valstybė neįgaliesiems tegali pasiūlyti akligatvį.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt. Praėjus metams, kai socialines pašalpas gaunantys klaipėdiečiai privalo dirbti ir visuomenei naudingus darbus, nustatyta, kad maždaug kas penktas to nedaro. Jiems pašalpa nebebus mokama. Padirbėti visuomenei naudingų darbų per metus Klaipėdoje turėjo 1050 socialines pašalpas gaunančių asmenų. Tačiau apie 300 paskirtose darbo vietose nepasirodė, arba neatidirbo tiek valandų, kiek priklausė.

Seimas pradeda svarstymus dėl ligos pašalpų grąžinimo į ikikrizinį lygį. Didesnes išmokas siūloma mokėti daugiau uždirbantiems gyventojams. Tam prireiks apie 100 mln. litų. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų atstatyti iki 2009-ųjų pavasario galiojusią ligos pašalpos mokėjimo tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos birželio viduryje, paprašyta Vyriausybės išvados.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyboje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kazachstane registruotos bendrovės vienintelio akcininko ir direktoriaus R. Z., kuris, įsteigęs Mažeikiuose šios įmonės filialą, įtariamas klastojęs dokumentus ir sukčiavęs gaunant beveik 86 tūkstančius litų tėvystės pašalpos.

Tik 48 proc. dirbančiųjų Lietuvoje tikina, kad jiems gyvenimui pakanka pajamų iš vieno darbo. 32 proc. turi antrą, trečią ar dar daugiau darbų, likusieji prisiduria iš nuosavo verslo, turto nuomos ar pašalpų – teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Niekam ne paslaptis, kad atlyginimai, mokami didžiajai daliai Lietuvos dirbančiųjų, tikrai nėra dideli, o kainos parduotuvėse tikrai nėra mažos. Kaip gi tuomet mūsų žmonės suduria galą su galu? - klausia cvmarket.

„Maxima Latvija” susitarė su Valstybine socialinio draudimo agentūra (VSDA) dėl centralizuoto pašalpų išmokėjimo vaikams, kurie Zolitudės tragedijos metu neteko vieno arba abiejų tėvų. Pagal susitarimą „Maxima Latvija” perves 1,7 milijono eurų į valstybinę kasą, į VDSA sąskaitą. Ateityje VDSA kas mėnesį užtikrins pašalpų išmokėjimą žuvusiųjų asmenų vaikams iki jų pilnametystės.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba steigia tarnybą, kuri prižiūrėtų už pašalpas turinčių atidirbti gyventojų darbą. Numatyta, kad tarnyboje dirbs penki valdininkai, o juos išlaikyti mokesčių mokėtojams kainuos 100 tūkst. litų per metus, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Pasak Šiaulių mero Justino Sartausko, visuomenei naudingus darbus už gaunamas socialines pašalpas mieste kas mėnesį dirba per 1,5 tūkst. žmonių. Iki šiol jų darbą koordinavo du Šiaulių švietimo centro darbuotojai.

Europos Taryba trečiadienį Jungtinėje Karalystėje sukėlė pasipiktinimo bangą liepdama Londonui padvigubinti bedarbio pašalpą. Organizacija teigia, kad šiuo metu Britanijoje bedarbio pašalpa yra „akivaizdžiai neadekvati“, skelbia šalies spauda. Britanijos vyriausybei taip pat buvo pasakyta, kad ji pažeidžia Europos socialinę chartiją ir sukuria potencialias galimybes pašalpų gavėjams paduoti vyriausybę į teismą ir pareikalauti daugiau pinigų.

Rita ŽADEIKYTĖ 9 milijonai litų – tiek vien Šiaulių rajone reikia per metus pašalpoms. „Nėra darbo!“ – šaukia namuose sėdintys darbingo amžiaus žmonės. Pašalpų gavėjų vis daugėja. Ar tikrai reikia darbo, kai parduotuvėje nedidelis kaimas per savaitę išperka beveik 700 litrų alaus? Vienas padėklas – savaitei Atokus Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos kaimas. Po pašalpų mokėjimo praėjo dvi dienos.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė sieksiąs iš Briuselio atsikovoti dalį galių ir ketinantis sustabdyti už vaikus mokamų socialinių išmokų eksportą į Lenkiją, Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares, skelbia britų spauda. Statistika rodo, kad šiuo metu milijonų svarų sterlingų vertės pašalpos už vaikus yra mokamos asmenimis, kurių vaikai iš tiesų negyvena Jungtinėje Karalystėje, o yra likę gimtosiose savo šalyse.

 Simona Pužaitė Nuo sausio 1-osios socialines pašalpas pradeda skirstyti ir mokėti savivaldybės. Tikimasi, kad jos užkirs kelią piktnaudžiautojams. Rajonuose jau sudarytos Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos (tarybos). Anksčiau eksperimentiniu būdu pašalpas dalijo Akmenės ir Radviliškio savivaldybės – sutaupė ne vieną milijoną litų. Sudarytos komisijos Socialinės pašalpos teikimas perduotas savivaldybėms vykdyti kaip savarankiška funkcija.

Regina Musneckienė Kelmėje parengtas rajono Tarybos sprendimo projektas, kuriuo sugriežtinama pašalpų skyrimo sistema. Skirti ar neskirti piniginę paramą, spręs komisija, kuri vyks į šeimą ir rašys buities tyrimo aktus. Pasikeitimai pašalpų gavėjų laukia jau gruodį. Tai susiję su pakeistu Piniginės paramos įstatymu.

Regina Musneckienė Kelmėje parengtas rajono Tarybos sprendimo projektas, kuriuo sugriežtinama pašalpų skyrimo sistema. Skirti ar neskirti piniginę paramą, spręs komisija, kuri vyks į šeimą ir rašys buities tyrimo aktus. Pasikeitimai pašalpų gavėjų laukia jau gruodį. Tai susiję su pakeistu Piniginės paramos įstatymu. reginamus@skrastas.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Gyvsidabriu apnuodyto Ukmergės teismo darbuotojai artimiausiu metu turėtų sulaukti pašalpų sveikatai stiprinti. "Iš Vyriausybės rezervo fondo buvo skirta 550 tūkst. litų darbams atlikti po šio įvykio.

„Susitvarkiau bedarbio pašalpą ir vykstu į Lietuvą aplankyti draugų. Kažkur girdėjau, kad jie kažkaip užfiksuoja, kai skrendi lėktuvu. Ar neprarasiu pašalpos?“ – susirūpinimą dėl Ispanijoje mokamų pinigų socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė lietuvė Simona S. Iš prapliupusių komentarų tapo akivaizdu, kad ši moteris nėra vienintelė, kurią laimės paieškos užsienyje įliejo į Ispanijos valstybės bedarbių gretas. O jau susitvarkius dokumentus taip nesinori prarasti tų svetimų pinigų.

Artėjantys mokslo metai vėl patuštins tėvų pinigines. Jau dabar vaikus auginančiose šeimose bruzdama besiruošiant mokyklai. Pasirengti ir išleisti vaiką kasmet vien kanceliarinėms prekėms tenka skirti apie 200 litų. Gerai, jei šeimoje yra tik vienas mokinukas.

Šakes ir grėblį pašalpą gaunančiam neįgaliam bedarbiui įdavęs Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas kartu su rajono Savivaldybės atstovais turės mintį teismo slenkstį. Invalidumo pensiją gaunantis žmogus teismo prašo iš Savivaldybės priteisti 25 tūkstančius litų už sugadintą sveikatą.

Klaipėdoje nuo vasario įsigaliojo tvarka, kad socialinę pašalpą gaunantys asmenys turi atidirbti visuomenei naudingų darbų. Per beveik pusmetį apie penktadalis pašalpų gavėjų dirbti atsisakė, o socialinės išmokos buvo nutrauktos. Pagal naują tvarką ilgiau nei pusmetį socialinę pašalpą gaunantys asmenys kas mėnesį, apie 40 valandų, turi už tai atidirbti visuomenei naudingų darbų. Per beveik pusmetį tai daryti atsisakė 72 asmenys, todėl socialinės išmokos jiems buvo nutrauktos.

Panevėžio apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje daugiau nei 1,1 mln. Lt iš tarptautinės šešėlinės prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra pajamų gavęs 25-erių panevėžietis įtariamas pinigų plovimu, sukčiavimu, neteisėta komercine veikla stambiu mastu ir kitais finansiniais nusikaltimais.

Iš valstybės įvairias pašalpas ir išmokas gaunantys asmenys už šią paramą turi neatlygintinai padirbėti seniūnijos ar miesto labui ir taip bent šiek tiek kompensuoti pagalbą. Tačiau privalomojo darbo programa kol kas nekelia didelio susižavėjimo daugeliui pašalpas gaunantčių asmenų ir kartais tampa tikru iššūkiu savivaldybėms, informuoja “Lietuvos rytas” ir “lrytas.

Prabangiais automobiliais į Darbo biržą atvykstantys bedarbiai nuo šiol negalės piktnaudžiauti valstybės globa. Parlamentas pagaliau uždėjo apynasrį piliečiams, iki šiol piktybiškai gyvenusiems vien iš pašalpų. Seimas gegužės 16 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus ilgalaikiai bedarbiai privalės dirbti, o daugiabučių renovaciją stabdantys pensininkai negalės paversti įkaitais savo kaimynų.

Gaurėje per pastaruosius dvejus metus mirė 13 žmonių, gyventi atsikraustė dvi naujakurių šeimos – 6 asmenys. Įsivaizduojant tokią gyventojų kaitą šis miestelis turėtų visiškai ištuštėti po 70 metų. Tęsdama rašinių ciklą „Nykstantys kaimai“ lankiau senų, apleistų namų pilnas šio miestelio gatves. Sodybas, kuriose kadaise virė gyvenimas, ant šono verčia didelės gyventojų ambicijos, ir, kaip visada, per maži pinigai. 28 kampai Teko girdėti, kad Gaurėje galima nebrangiai įsigyti sodybą.

 2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 proc., tris – 1,6 proc. gyventojų.