partizanas

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovų metraštininko Albino Kentros mirties. Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios asmenybės ir „įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko“, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje „yra neišmatuojami“. „Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir ...

Eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, pedagogas, kino operatorius, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. „Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti.

 Lazdijų rajone, Šventežerio kapinėse, penktadienį bus palaidotas Lietuvos partizanas Vladas Venckūnas-Jovaras. Jo palaikai pernai lapkričio mėnesį rasti Sapiegiškių kaime, vėliau atlikus lyginamuosius DNR tyrimus patvirtinta V. Venckūno-Jovaro tapatybė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, galimą partizano palaikų vietą tyrėjams nurodė Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.

Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduoti Nijolės Bražėnaitės Paronetto laiškai vienam iš Lietuvos partizanų vadų Juozui Lukšai-Daumantui. Anot bibliotekos pranešimo, laiškai liudija ne tik dviejų jaunų žmonių romantišką meilės istoriją, bet ir jų didžiulį pasiaukojimą dėl tėvynės. „Laiškuose atsiskleidžia tvirta valia siekti ne tik asmeninės laimės bei laisvės, bet kilnesnio tikslo – mūsų visų, Lietuvos laisvės“, – teigia Nacionalinė biblioteka.

Eidamas 94 metus mirė Lietuvos partizanas Juozas Aleksa. Užuojautą dėl vyro mirties pareiškė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl partizaninio judėjimo dalyvio, pogrindžio aktyvisto, politinio kalinio, Norilsko kalinių sukilimo dalyvio Juozo Aleksos mirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl partizano, politinio kalinio, Norilsko kalinių sukilimo dalyvio Juozo Aleksos mirties. „J. Aleksa nuo pat jaunų dienų nedvejodamas pasiryžo kovoti už Tėvynės laisvę. Sulaukęs vos keturiolikos tapo partizanų ryšininku. Jaunojo laisvės kovotojo nepalaužė nei areštas, nei tardymai ir kankinimai, nei kalėjimai Lietuvoje ir Sibire.

Žuvusio partizano Vlado Venckūno-Jovaro paslaptį įminęs ir ilgus metus jo kapą sergėjęs lazdijiškis Albinas Kamarūnas sako daręs tai, kas priklauso kiekvienam Lietuvos piliečiui. Nors kiti Albiną įvardina tikru patriotu, tačiau tokiu svariu žodžiu savęs jis vadinti nedrįsta. Už kilnų žygdarbį Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas įvertintas „Lietuvos garbės“ „Metų sergėtojo“ apdovanojimu.

Dėl pastaraisiais mėnesiais visoje Rusijoje kilusių paslaptingų gaisrų kaltinami Ukrainos diversantai ir net Vakarų žvalgybų darbuotojai. Tačiau naujasis britų kino kūrėjo Jake Hanrahano dokumentinis filmas atskleidžia, kad didelio masto ir aktyvų pasipriešinimą vykdo pačios Rusijos piliečiai. „Vyrauja nuomonė, kad „tai juk tikrai vykdo CŽA“, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė J. Hanrahanas, paklaustas apie išpuolius prieš karinę infrastruktūrą Rusijoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Praėjusią savaitę neigęs ministro Anušausko žinią, kad archeologai rado vieno žymiausių partizanų palaikus, šiandien Genocido ir rezistencijos centras patvirtina – Leipalingyje tikrai rasti Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų fragmentai. Tai labiausiai pradžiugino jo giminaičius, kurie šios žinios laukė dešimtmečius. Pasirodo, ankstesnes palaikų paieškas nuo sėkmės skyrė vos keli metrai.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, rasti pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, pirmadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. „Tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, šiandien tai galima patvirtinti šimtu procentų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Vilniuje sakė LGGRTC direktorius A. Bubnys.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) teigia negalintis to patvirtinti.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Eidamas 96-uosius metus antradienį mirė buvęs partizanas, Laisvės premijos laureatas Jonas Abukauskas-Siaubas, BNS antradienį informavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Abukauskas gimė 1927 metais Utenos apskrityje, Norvaišių kaime.

Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje Kasčiūnų kaime Varėnos rajone rekonstruota jo anksčiau atstatyta Dainavos apygardos partizanų vadavietė, šeštadienį vyks oficialus atidarymo renginys. Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė konservatorė Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Pirmadienį eidamas 97-uosius metus mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, Laisvės premijos laureatas Bronislovas Juospaitis-Direktorius, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. B. Juospaitis gimė 1925 metų Rimaisų kaime, Ramygalos valsčiuje, 1943 metais su broliu Jonu tapo Lietuvos laisvės armijos nariais.

Minint laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, atvertas jam skirtas skveras Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje.   „Vilniuje atveriame Juozo Lukšos-Daumanto, ryškaus laisvės kovų dalyvio, atminimui skirtą skverą.

Eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras, BNS antradienį patvirtino jo dukra Angelė Jakavonytė. „Taip, mirė tėtis. Jis buvo namuose pas mane, užsikrėtė kovidu. Galvojau, paprastas peršalimas, buvo teigiamas testas“, – BNS sakė A. Jakavonytė. Anot jos, tėtis mirė gydomas ligoninėje, gydytojai stebėjosi jo atkaklumu.

Mirė partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Jam buvo 97 metai. Apie netektį „Delfi“ patvirtino partizano giminaičiai. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Juozas Mocius 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai žada aiškintis versiją, kad  legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikai gali būti užkasti Kaune esančiose Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Artimiausiu metu ketinama nagrinėti kapinių dokumentus, archyvinę medžiagą. „Pirma, turės būti istorinis tyrimas.

Apie tai, kas įkvepia, kas padeda įveikti liūdesį kalba japonų prevencinės medicinos ekspertė, grožio namų „Beža Familia“ prezidentė Erika Stankevičiūtė, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė, „JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė Žaneta Fomova, verslininkė, restorano „Amatininkų Užeiga“ savininkė Irena Marozienė.

Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje. Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo – jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą, žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo.

Panevėžyje sekmadienį palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras. Laisvės kovotojo palaikai anksčiau rasti sostinėje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse. Istorikai pasakoja, kad Juozapas Streikus-Stumbras išsiskiria ne tik ypatinga drąsa. Esą jis vienas iš nedaugelio partizanų, kuris sugebėjo okupantams priešintis labai ilgai – net penkiolika metų miškuose kovojo už Lietuvos laisvę.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos egzempliorių. Kaip penktadienio rytą pranešė archyvas, rastas deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas.

Šį trečiadienio vakarą sostinėje įsikūrusiame kino teatre įvyko iškilminga režisierės Agnės Zalanskaitės istorinio dokumentinio filmo „Partizanas“ premjera. Renginio nepraleido ir žinomi žmonės. Premjeroje apsilankė Saugirdas Vaitulionis, Benediktas Vanagas, Andrius Pauliukevičius, Ieva Stasiulevičiūtė bei daugelis kitų.

Eidamas 95-uosius metus trečiadienį mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai.

Lietuvos ypatingasis archyvas ketvirtadienį paviešino partizano Juozapo Streikaus-Strumbro ranka rašytą „paskutinį žodį“ sovietiniame teisme.  Kaip rašoma archyvo pranešime, nepasirašytas rankraštis saugomas J. Streikaus, Izidoriaus Streikaus ir Vlado Krasausko baudžiamoje byloje. J. Streikus buvo suimtas 1961 metų spalio 6 dieną, o kitų metų birželį nuteistas mirties bausme. Jis buvo sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus, rašoma pranešime spaudai. Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras gimė 1923 m., jo mirties metai – 1962-ieji.

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.   1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti.

Tęsiame tv3.lt projektą „Lietuvos įtakingiausių šimtmečio vyrų moterys“ ir pristatome jums dar vieną istoriją. Kiekviena mūsų pasakojama porų istorija išsiskiria iš kitų. Taip ir ši – nėra išimtis. Daugelis Joną Žemaitį – Vytautą atpažįsta kaip garsųjį partizanų vadą. Tačiau mažai kam žinomas yra jo asmeninis gyvenimas. Partizanų vadas Jonas Žemaitis buvo vedęs savo mylimąją Eleną Valionytę-Žemaitienę. Tačiau pagrindinėje šios publikacijos nuotraukoje Jonas Žemaitis yra vienas neatsitiktinai.

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio. Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

Sostinės savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Raseinių rajono valdžiai ieškant, kaip pabaigti kone dešimtmetį partizanams atminti Kryžkalnyje statomą koplyčią, čia inicijuojamos ir naujo paminklo – didžiulio obelisko – statybos. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad mirė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago byloje teista Jadvyga Kuprėnienė. Apie tai informuoti bylos dalyviai, vėliau teismas priims sprendimą dėl bylos nutraukimo teisiamajai mirus, BNS sakė teismo atstovė Gintarė Veželytė. J.Kuprėnienė iš pradžių teista kartu su buvusiu KGB darbuotoju Ilja Vorobjovu. Bylos duomenimis, jie dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio - Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė siekia, kad buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras, buvęs KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis būtų nuteistas genocido byloje, susijusioje su jos brolio žūtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo moters kasacinį skundą dėl M.Misiukoniui palankių Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo verdiktų, kuriais kaltinamasis buvo išteisintas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl partizano, kario savanorio, laisvės kovų liudininko Antano Lukšos mirties. „Antano Lukšos gyvenimas ir tragiška visos jo šeimos istorija šiandien mums yra gyvas nepalaužiamos dvasios ir stiprybės pavyzdys, meilės ir kilnaus pasiaukojimo savo Tėvynei simbolis, įkvepiantis mylėti Lietuvą ir saugoti už gyvybę brangesnę jos laisvę“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

 Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 81 m. amžiaus vyrui (I. V.), kaltintam prieš daugiau kaip 50 metų padėjus vykdyti genocidą. I. V. kaltintas tuo, kad 1956 metais, sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto leitenantas, Kalniečių gatvėje buvusiame poste, stebėjo namą, kuriame tuo metu buvo partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas bei jo žmona B. Mažeikaitė.

„Daugiau kaip dešimt tūkstančių, parašai dar plaukia vėluodami iš Lietuvos. Bet buvo aišku, kad pagrindinio tikslo nepasieksime, todėl žmonių ir neskubinome“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) sakė signataro Rolando Paulausko atstovas Kazimieras Juraitis. „Elektroninėje erdvėje žmonės pasirašinėjo ne taip aktyviai, kaip mes tikėjomės. Manau, kad mūsų visi rezultatai yra susiję su tuo, kad nebuvo jokio finansavimo ir reklamos, – kalbėjo K. Juraitis, užkluptas žurnalistų.

Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas.

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti genocido bylą, kurioje buvęs KGB leitenantas Ilja Vorobjovas kaltinamas 1956 metais dalyvavęs suimant Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną. Tačiau nagrinėjimas gali užstrigti, nes I. Vorobjovo advokatas pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl genocido sąvokos išaiškinimo. Partizano dukra neatmeta, kad taip gynėjas vilkina bylą, praneša LTR televizijos naujienų tarnyba.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl iškilaus Lietuvos laisvės gynėjo, paskutinio 1949 metų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dalyvio Viktoro Šniuolio mirties.

Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu. „Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui.

Pirmadienį projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyviai turės atlikti ypatingą misiją – savo sielomis ir kūnais prisiliesti prie skaudžiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos istorijos puslapių. Projekto „Aš myliu Lietuvą“ vėliavnešiai turės nusikelti ten, iš kur daugelis negrįžo. Nukeliauti tam, kad suprastų, kiek galima ištverti vardan Tėvynės, vardan motinos, vardan tėvo, vardan seserų ir brolių. Tai, kas dabar rašoma istorijos vadovėliuose, gyvai prisimena nebe daug žmonių.

Seimo sprendimu partizanams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, po mirties suteiktas signatarų statusas. Už tokias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 41. Remiantis šiomis pataisomis signatarų statusas po mirties suteiktas aštuoniems partizanams: Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vy...

Į Nacionalinio diktanto finalą Vilniuje šeštadienį atvyko trys iš 11 patekusių užsienio lietuvių. Iš viso Lietuvos televizijos studijoje rengiamame diktanto finale 11 val. varžėsi 74 dalyviai. Kaip BNS sakė viena organizatorių Indrė Makaraitytė, du dalyviai atvažiavo iš Didžiosios Britanijos, vienas - iš Airijos. Nors į diktanto finalą pateko per 80 dalyvių, dalis užsienio lietuvių į Lietuvą atvykti negalėjo.