partijos

Daugiau kaip 4 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet papildė šalyje veikiančių politinių partijų gretas, dabar joms priklauso 112 tūkst. žmonių, arba 3,78 proc. visų valstybės piliečių, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Beveik pusė į partijas įstojusių žmonių pasirinko valdančiajai koalicijai priklausančią "Tvarką ir teisingumą" . Tuo tarpu į Seimą nepatekusi Liberalų ir centro sąjunga neteko beveik penktadalio narių.

„Tai parodomasis vertimasis per galvą, siekis žūtbūt įsiteikti Briuseliui,  perteklinė ir nereikalinga iniciatyva“, – sako Lietuvos tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila, komentuodamas Politinių partijų įstatymo pataisas, kurias trečiadienį įregistravo Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys.

 Dauguma gyventojų artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų linkę balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad paramą šiai politinei jėgai biuleteniais išreikštų 27,8 proc. žmonių. Antroji pagal populiarumą – Darbo partija (leiboristai), kuri parlamento rinkimuose suburtų 11,3 proc. šalininkų ratą.

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyriausiasis lektorius Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose. Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą.

Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gediminas Kirkilas Lietuvos radijo „Aktualijų studijoje“ susiginčijo, kuri partija demokratiškesnė. Abiejų buvusių premjerų partijos po kelių savaičių rinks pirmininkus. „Pats džiaugiuosi, kad prieš aštuonerius metus pasiūliau rinkti pirmininką dalyvaujant visiems partijos nariams.

Iš dviejų savo kandidatūras išsikėlusių Lietuvos liberalų sąjūdžio narių visuotiniame LRLS Kauno miesto skyriaus susirinkime naujai dvejų metų kadencijai pirmininku išrinktas Rimantas Mikaitis. Partijos skyriaus vadovo pareigos miesto tarybos nariui, buvusiam Kauno merui R. Mikaičiui patikimos ketvirtą kartą iš eilės. Savaitgalį vykusiame Kauno liberalų susirinkime dalyvavo netoli šimto partijos narių patvirtino 7 skyriaus pirmininko pavaduotojus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko posto sieks 4 kandidatai. Iš 18 iškeltų kandidatų 5 pareiškė norą dalyvauti rinkimuose: tai dabartinis TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir europarlamentarė Laima Andrikienė, į partijos pirmininkus kandidatuojanti su partijos atsinaujinimo ir modernizavimo darbotvarke.

Jungtinė politinė jėga, į kurią vienysis Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, greičiausiai bus pavadinta Darbo ir tvarkos partija (DTP). Toks pavadinimas yra šiomis dienomis rezervuotas Registrų centre, todėl greičiausiai jis bus teikiamas patvirtinti jungtiniam abiejų partijų kongresui, kuris numatomas balandį, skelbia vz.lt. Paraišką rezervuoti DTP pavadinimą Registrų centrui dar 2013 m. vasario 19 d. pateikė Roberta Pečeliūnaitė.

Beužgimstantis dviejų vyriškių kūdikis, interneto kanduolių jau pakrikštytas “Darbotvarke”, šią savaitę sukėlė kalbų, spėlionių, versijų ir kūrybos pliūpsnių. Buvo diskutuojama, kam to reikia ir kas iš to išeis. Kažkas stebėjosi, dauguma visai nesistebėjo, kai kurie tikrai ar apsimestinai džiūgavo, daugiausia į kameras. Šiandien, kaip ir buvo galima tikėtis, prezidiumai ir tarybos vienbalsiai (nežinia tik, ar pagal gerą tradiciją – garsiais plojimais) palaimino dviejų vyriškių ketinimus.

Šeštadienį Vilniuje į Tarybos posėdį rinksis opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Konservatoriai ketina priimti sprendimus dėl partijos kandidatų kovo 3 d. vyksiančiuose pakartotiniuose Seimo rinkimuose Biržų-Kupiškio, Ukmergės ir Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose. Taryboje bus aptarti praėjusių Seimo rinkimų rezultatai, susiklosčiusi politinė padėtis. Taip pat planuojama diskutuoti apie laukiančius iššūkius ir būsimus darbus.

Seimo rinkimuose triuškinamą nesėkmę patyrusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rimtai svarsto galimos sąjungos klausimą. Su Liberalų sąjūdžiu (LS) ne pirmus metus bendros kalbos nerandantys liberalcentristai viltingą žvilgsnį kreipia į "Tvarkos ir teisingumo" (TT) partiją, kažkada atskilusią nuo tos pačios liberalų šaknies. Skubiai ieškoti išeities LiCS skatina ir nuolatinės politinių konkurentų pastangos į savo gretas persivilioti LiCS narius.

Paskirtasis premjeras – techninis darbuotojas, mano ekspertai. Pasak jų, vargu ar Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius bus daug populiaresnis už Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Andrių Kubilių. Buvęs premjeras gali atsitiesti? Praūžus Seimo rinkimams, po truputį keičiasi ir pagrindiniai politinio teatro dalyviai – svarbiausias valdžios pozicijas užimantys asmenys.

Praėjusį penktadienį žiniasklaida perdavė naujojo Seimo vadovo komentarus po susitikimo su Pramonininkų konfederacijos prezidentu R.Dargiu apie tai, kad didinant minimalią algą (toliau – ir MMA) sykiu būtina mažinti ir PVM būtiniausiems maisto produktams.

Būsimos valdančiosios koalicijos atstovai antradienį susirinko Seime. Pagrindinė susitikimo priežastis - derybos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) dėl pagrindinių programinių nuostatų, į kurias reikėtų atsižvelgti tuo atveju, jei lenkai sutiktų jungtis prie koalicijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nori kuo silpnesnės bei margesnės valdančiosios koalicijos, o taip pat siekia palaikyti griežtos kovotojos įvaizdį, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. „Be papildomos informacijos, negalima spręsti apie Prezidentės motyvus, tačiau pastarųjų metų jos elgesys rodo, kad ji ypatingai linkusi nenusileisti. Taip ji sąmoningai formuoja savo neklystamumo, ryžtingumo įvaizdį,“ – sako M. Ulozas.

Naujos valdančiosios koalicijos formavimas vyksta gana nepaprastomis ir neeilinėmis sąlygomis, tačiau politologai pastebi, kad kol kas partneriai gerai susitvarko.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė šeštadienį perskaičiuoti kai kurių apylinkių balsavimo biuletenius. Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovai prašė perskaičiuoti trijų apygardų biuletenius, kur šių partijų atstovus nuo nugalėtojų skyrė tik kelios dešimtys balsų. Komisija teigia, kad šiose apygardose neužfiksuota pažeidimų, dėl kurių reikėtų perskaičiuoti visus balsus.

Turtingiausias Seimo narys - Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kuris privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų bei suteiktų paskolų deklaravo už kiek daugiau negu 60 mln. litų. Toliau Darbo partijos milijonierių sąraše už V. Uspaskicho, deklaravusio turto už 60,04 mln. litų, rikiuojasi dar 7 milijonieriai - Vilniaus savivaldybės tarybos narys, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis (deklaravo turto už 5,76 mln.

Visas pulkas Lietuvos sporto pasaulio atstovų per rinkimus beldėsi į Seimo duris, tačiau jos žvaigždėms taip ir neatsivėrė. „Galima viena kita žvaigždute pasipuošti, bet kai daroma tai bravūriškai, kaip su broliais Lavrinovičiais, tai panašu į šaipymąsi“, - Balsas.lt sakė politologas Alvidas Lukošaitis. Lapkričio 4-ą dieną Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai patvirtins Seimo rinkimų rezultatus ir galutinį naujos kadencijos Seimo narių sąrašą. Remdamasis neoficialiais duomenimis Balsas.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė, kad rinkimų rezultatus po ketverių sudėtingų darbo metų Seime reikia vertinti teigiamai. Prognozės mūsų partijai nebuvo palankios, todėl džiaugiamės rezultatais, nors, deja, turime pripažinti, kad rinkimų nelaimėjome. „Už mus ir Liberalų sąjūdį balsavę rinkėjai pasisakė dėl atsakingos politikos tęstinumo. Tik šios dvi partijos yra įsipareigojusios vykdyti atsakingą politiką. Šie rinkimai parodė, kad yra nešvarių partijų, kurios perka balsus.

Šį sekmadienį rinkimai į parlamentą vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Ukrainoje. „Regionų partija“ šiuo metu yra itin pakilios nuotaikos: Vitalijaus Kličko partija „Udar“ (Smūgis) lipa jai ant kulnų, tačiau apklausos ir politologai sensacijų nežada. Po Kremliaus protežė fiasko 2004 metais Vladimiras Putinas nebepabrėžia savo priešrinkiminių pageidavimų, tačiau “netikėtai" priėmė tą patį Viktorą Janukovičių, parodydamas: Ukraina turi išlikti Rusijos orbitoje.

Panevėžio vadovai šokiruoti. Dvi kadencijas Seime dirbantis ir trečiajai išsaugoti kėdę siekiantis konservatorius režisierius Julius Dautartas įsijautė į teisėjo vaidmenį ir tiesmukiškai pareiškė, kad Aukštaitijos sostinės vadovai, siekdami sau naudos, sąmoningai ir tyčia daro nusikaltimus miestui. Kas privertė kandidatą skubiai sustabdyti ažiotažą sukėlusių agitacinių lapelių platinimą? Išvadino nusikaltėliais Į Seimą besibraunančių kandidatų savireklama peržengė sveiko proto ribas.

LSDP Kaišiadorių skyriaus 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rinkimų štabas pateikė pareiškimus Kauno apygardo prokuratūrai ir Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardos komisijai dėl Darbo partijos kandidato agitacinės veiklos, rašoma partijos išplatintame pranešime. Pareiškime teigiama, jog Darbo partijos kandidatas į Seimą Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardoje Nr.

Antrasis rinkimų turas ne už kalnų ir politikai nesėdi rankų sudėję, kad tik palenktų kuo didesnį rinkėjų skaičių į savo pusę. Po pirmojo rinkimų turo varžybose dėl mandatų dalyvauja septynios partijos: Darbo partija (DP), Lietuvos socialdemokratai (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis (LS), Tvarka ir teisingumas (TT), “Drąsos kelias" (DK) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Vienmandatėse apygardose politikų dar laukia 68 mandatai, dėl kurių ar...

Prie skandalingos netvarkos organizuojant Seimo rinkimus ir skaičiuojant balsus  prasidėjo ir derybos dėl naujo ministrų kabineto. Naujausioje Lietuvos istorijoje sudarant valdančiąsias koalicijas neretai matėme atvejų, kai šeši vienos frakcijos mandatai imdavo ir pasirodydavo brangesni nei 18 kitų. Tai vyko įvairiu lygiu – savivaldos taip pat.

Prieš mėnesį viename rajoniniame laikraštyje perskaičiau prieniškės Marijos išsakytą nuomonę. Anot jos, „Pas mus beveik visi daro kažką nelegalaus. O kai patys užsiima nešvariais reikalais, tai ir prieš valdžią tyli – tu manęs nematai, nejudini – aš tavęs.“ Nežinau kokį sprendimą rinkimuose priėmė ponia Marija, tačiau pastarųjų rinkimų rezultatai patvirtino jos mintis.

Paaiškėjo, kad tarp aukščiausių šalies vadovų tvyro įtampa, o tarpusavio kovose pasitelkiamas net šantažas ir sekimas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė  bendraminčiams atvirai prabilo apie lietuviškos politikos užkulisius, pranešė LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“. LNK laidoje teigiama, kad I.Degutienė prabilo apie tai, jog Lietuvoje į valdžią atėjus Daliai Grybauskaitei, įsigali autoritarizmas, šantažuojami Seimo nariai ir sekami net aukščiausi šalies pareigūnai.

Buvo keista stebėti politinių partijų lyderius, naktį, rinkimams dar tik įpusėjus, strimgalviais besidalinančius postus. Tai labai akivaizdžiai demonstruoja, kiek vertos jų kalbos ir pažadai, ką tik, už mokesčių mokėtojų milijonus, itin gausiai liejami iš TV ekranų ir besišypsančių reklaminių stendų.

Premjeras Andrius Kubilius teigia neskubąs atsisakyti tolesnio Visagino atominės elektrinės statybų įgyvendinimo galimybių bei stebėjosi kintančia laimėjusių partijų pozicija. „Reikia galvoti, kaip šį projektą tęsti. Kiek tenka girdėti iš partijų vadovų, kurios pasirodė rinkimuose, tai Darbo partija, Lietuvos Socialdemokratų partija, mūsų poziciją jūs žinot jau senai - niekas aiškiai nepasako, kad šio projekto nebevykdys", - pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, teigė Premjeras.

Vienos pikantiškiausių rinkimų nakties naujienų – nuotaikos partijų būstinėse ir, žinoma, vaišėmis nukrauti stalai. Kas iš norinčių užimti Seimo nario kėdę mėgavosi nesibaigiančiomis vaišėmis, o kam teko apsieiti tik nemokamu vynu ir vandens stikline? Socialdemokratų būstinėje – improvizuotas spaudos centras Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) per sekmadienį vykusius rinkimus ne tik atidžiai stebėjo rezultatus, plūstančius iš rinkimų apylinkių į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). J...

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

(Papildyta 02:46 val.) Po susitikimo „Naručio“ viešbutyje trijų partijų lyderiai – Viktoras Uspaskichas, Algirdas Butkevičius  ir Rolandas Paksas – žurnalistams sakė, kad sutarta, jog rytoj bus išreikštas palaikymas šių partijų kandidatams, kurie varžysis vienmandatėse apygardose antrajame ture. „Palaikysime kandidatus ten, kur kurios nors iš mūsų trijų partijų kandidatas lieka vienas prieš bet kokį kandidatą iš kitų partijų.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pasitarime pranešė, kad, jo žiniomis, Nacionalinis susitarimas nebebus pasirašomas. To priežastis – iš susitarimo nusprendusios pasitraukti profesinės sąjungos. Nacionalinį susitarimą planuota pasirašyti spalio 13 dieną, tačiau, anot R. Dargio, pirmadienio žiniomis, susitarimas nebebus pasirašomas, mat iš jo nusprendė pasitraukti profesinės sąjungos.

Politinės jėgos gana kūrybingai pažvelgė į rinkimų kampaniją, tačiau tenka apgailestauti, kad nestokojama ir primityvaus populizmo, teigia šalies vadovės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Visos rinkimų kampanijos negalima vertinti kaip vienalyčio reiškinio, tikriausiai reikėtų atsižvelgti į tam tikrus epizodus.

Jau po kelių dienų rinksime tuos, kurie ketverius metus dirbs, kad Lietuvoje visiems mums gyventi  būtų geriau. Tarp tų, kurie tikisi mūsų balsų, yra ne tik nuosekliai žengiančių karjeros laiptais, bet ir tokių, kurie patirtį kaupė „gyvenimo universitetuose“. Skaitant kai kurias anketas, nejučia imi galvoti, kad pagrindinis motyvas, paskatinęs juos sukti į politiką yra toks: „Jeigu gali Petras ir Jonas, galiu ir aš.

Partijos nepaliaujamai ruošiasi rinkimams ir nekantrauja sulaukti kuo didesnio rinkėjų palaikymo. Vienos rinkimų rezultatų kukliai lauks savo būstinėse, kitos – restoranuose, viešbučiuose, baruose. Balsas.lt aiškinosi, kur šio sekmadienio vakarą praleis politinės jėgos, į kurias dabar krypsta visų akys.

Jei Seimo rinkimai būtų vykę besibaigiant rugsėjui ir juose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, sėkmingi jie būtų buvę penkių politinių partijų atstovams – socialdemokratams, „darbiečiams“, konservatoriams su krikščionimis demokratais, „liberalsąjūdiečiams“ ir „tvarkiečiams“. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, didžiausio Lietuvos gyve...

„Drąsos kelio" politinės partijos rinkimų sąrašo kandidatai, protestuodami dėl pažeistų pamatinių demokratijos nuostatų rinkėjų akivaizdoje kandidatei į Seimo narius Neringai Venckienei viešai įteikiant prokuratūros šaukimą atvykti į apklausą, masiškai atsisako teisinės neliečiamybės. Kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją pažymima, kad precedento neturintis žingsnis rodo teisėsaugos struktūrų siekį daryti įtaką politiniams procesams ir griauna demokratinės valstybės pamatus.

Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie „auksinį milijardą“, ypač kai prasideda neramumai, sukelti pasaulio ekonomikos krizės. Kas gi tasai „auksinis milijardas“? Ar jis realiai egzistuoja? Ar tai – milijardas? Kas jam priklauso, o kas lieka „neauksine“ dauguma? Naują lietuvių ausiai sąvoką nagrinėja Rusijos probleminės analizės ir valstybės valdymo projektavimo centro ekspertas Sergėjus Kara-Murza.

Ir prieš savivaldos, ir prieš Seimo rinkimus politiniuose debatuose, kuriuos surengė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai drauge su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, netrūko klausimų apie neįvykdytus pažadus.

Angelų sargų dienos išvakarėse policijos pareigūnams rengiant protesto akciją dėl padėties teisėsaugoje, Premjeras Andrius Kubilius didesnio finansavimo kitų metų valstybės biudžete šiai sričiai nežada ir pabrėžia finansinės drausmę viešuose valstybės finansuose.

Pabrėžiami ir kartojami žodžiai: „gerovė“, „žmogus“, „pokyčiai“, „sveiko proto balsas“, „trečias kelias“, „trečia respublika“. Tvirtinama: „mes žinome“, „taip bus“. Raginama: „kurkime kartu“, „užteks blaškytis“, „išdrįskime“, „pasitikėkime“, „pradėkime dabar“. Programose populiariausi veiksmažodžiai – „sieksime“, „stiprinsime“, „didinsime“ (algas, pensijas), „mažinsime“ (mokesčius), „sudarysime“ galimybes, „sukursime“. „Buriama“ ir skaičiais: Artūro Zuoko vedama sąjunga „Taip“ žada 1 000 eurų vi...

Angelų sargų dienos išvakarėse policijos pareigūnai rengia protesto akciją dėl padėties teisėsaugoje. Pareigūnų protestais, kurie vyks prie pagrindinių politinių partijų būstinių, bus siekiama atkreipti dėmesį į apgailėtiną finansinę ir psichologinę situaciją teisėsaugoje. Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, per ketverius metus finansavimas teisėsaugai sumažėjo ketvirtadaliu, o tarnybą paliko per 2 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 1 tūkst.

Spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose itin aktyvios tos jėgos, kurios tautybę oficialiai skelbia politinėmis pažiūromis. Lietuvos lenkų rinkimų akcija šįkart šalyje iškėlė ne 25 vienmandatininkus, kaip prieš ketverius metus, bet 39. Taip partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, matyt, tęsia pažadą, kad partija nebebus tik regioninė. Kandidatus partija iškėlė visose – ne tik Vilniaus ir Klaipėdos (kaip anksčiau), bet ir Kauno – apygardose.

 ...

Daugiausiai rinkėjų spalio 14–ąją rengiamuose Seimo rinkimuose žada balsuoti už Socialdemokratų ir Darbo partijas – atitinkamai 23,4 ir 21,1 proc. Į Seimą taip pat turėtų patekti Tvarkos ir teisingumo, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir „Drąsos kelio“ partijos bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Už pirmąsias dvi balsuotų atitinkamai 13,9 ir 12,3 proc. rinkėjų. Tik 6,5 ir 5,3 proc. rinkimuose palaikytų „Drąsos kelio“ partiją ir LRLS.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad niekada nebūtų pasielgęs taip, kaip Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri rinkimų kampanijos metu sukritikavo tris partijas.

Jų vei­dus da­bar ma­to­me kiek­vie­ną die­ną. Spin­din­čios akys, jau­nat­viš­ka oda, pa­si­ti­kin­ti lai­ky­se­na, neat­pa­žįs­ta­mai at­jau­nė­ję vei­dai – ge­ro­kai pa­dir­bė­ta prie kom­piu­te­rių. „Fo­to­šo­pas“ raukš­les iš­ly­gi­no ir for­mas pa­plo­ni­no ge­riau ne­gu plas­ti­kos chi­rur­gai.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, iš apsisprendusiųjų dalyvauti rinkėjų (66,7 proc. apklaustųjų) daugiausiai balsuotų už socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijas. Už socialdemokratus balsuotų 12,7 proc., už TS-LKD -11,8 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje - Darbo partija - 10,3 proc., ketvirtoje - partija „Drąsos kelias„ - 4,2 proc., partiją Tvarka ir teisingumas palaikytų - 2,8 proc.,Liberalų ir centro sąjungą - 2,4 proc.