partijos

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pripažįsta, kad investicijos Lietuvai svarbios. Visi supranta, kad investicijos skatina produktyvumą, o produktyvumas – didesnes pajamas. Tačiau iš politinių partijų rinkiminių programų aišku, kad dalis partijų investicijų Lietuvoje didinimą ir pritraukimą iš užsienio įrašė tik dėl vaizdo, kad įsiteiktų rinkėjams. Pagrindinių partijų rinkimines programas galima suskirstyti į tris kategorijas.

Iš anksto Seimo rinkimuose balsavęs Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius tikisi didesnės liberalų frakcijos Seime, nei iki šiol. „Aš manau, kad tikrai Liberalų sąjūdžio frakcija bus didesnė, (...) negu iki šiol“, - žurnalistams Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį sakė R.Šimašius. Jis teigė daugiamandatėje apygardoje reitingavęs perspektyviausius Liberalų sąjūdžio politikus, kurie tinkamai atstovaus liberalias vertybes ir bus geri Seimo nariai.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Artėjant Seimo rinkimams, visos didžiosios Lietuvos politinės partijos žada toliau didinti gynybos finansavimą, bet pozicijos dėl šauktinių ateities išsiskiria - vieni siūlo pereiti prie visuotinio šaukimo, kiti siūlo grąžinti tik profesionalų kariuomenę. Politikos ekspertai sako, kad svarbiausiais gynybos klausimais Lietuvos politikoje yra konsensusas, todėl rinkimų kampanijoje jie neužėmė daug vietos.

„Na, pagal išvaizdą“, – nerūpestingai TV ekrane juokiasi vilnietė, gatvėje paklausta, kokiais kriterijais remsis rinkdama naują Seimą. Ir tai ne pokštas.

Lėšos rinkiminei kampanijai – itin svarbios kiekvienai partijai. Tiesa, ne visada didžiausias biudžetas atneša pergalę. O uždraudus verslams finansuoti partijas, tenka suktis menkesnėmis sumomis. 2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų.

Per praėjusius metus partijų narių skaičius padidėjo 3,4 tūkst. ir siekė 118,8 tūkst., politinėms partijoms priklauso 5 proc. šalies pilnamečių gyventojų. Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, partijų narių skaičius nuosekliai auga – pavyzdžiui, 2010 metais partijoms priklausė 104,1 tūkst. žmonių, 2012 metais – 107,8 tūkst., 2014 metais – 115,4 tūkst. žmonių. Teisingumo ministerijos duomenimis, daugiausiai narių turi Socialdemokratų ir Darbo partijos (daugiau kaip po 21 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį džiaugėsi rinkimų rezultatų „stabilumu“, jo valdančiajai partijai laimėjus rekordinį skaičių mandatų parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjai dalyvavo gana vangiai. Valdančioji „Vieningoji Rusija“ gavo tris ketvirtadalius mandatų 450 vietų Valstybės Dūmos rinkimuose – sekmadienį už ją balsavo daugiau nei 54 proc.

Kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton pirmadienį sakė esanti itin susirūpinusi dėl pranešimų, kad Rusija kišasi į Amerikos rinkimų procesą ir rengia kibernetines atakas prieš Demokratų partiją. Tikėtinas Rusijos vaidmuo kibernetinėse atakose, apie kurias buvo paskelbta liepą, „kelia sunkių klausimų apie Rusijos kišimosi į mūsų rinkimų procesą potencialą“, – žurnalistams sakė H.Clinton savo rinkimų kampanijos lėktuve, skrisdama į renginį Ilinojuje.

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai ketvirtadienį Seime ištrauks numerius, kurie lems partijos vietą balsavimo biuleteniuose. Seimo rinkimuose dalyvaus 16 partijų, iš jų keturios partijos sudarė dvi koalicijas, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tam, kad pateiktų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai.

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų įgyvendinimas, kaip rodo kitų valstybių pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nori valstybinių bankų Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko - mažiau nei du mėnesiai. Naujausi partijų reitingai rodo, kad didelių staigmenų nėra: socialdemokratų populiarumas toliau pamažu menksta, o antroje vietoje įsitvirtinusių „žaliųjų“ – po truputį auga. Specialistus stebina tik tai, kad partijos vIsiškai nesistengia reklamuotis. Visgi tai labiau rodo ne pasitikėjimą savimi, o idėjų stygių. Tarsi pelkė, kurioje beveik nėra jokio veiksmo.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Rugpjūčio pradžia. Apytamsiu, tuščiu ir tyliu Seimo rūmų koridoriumi koja už kojos kiūtina vienas socialdemokratų ministras. Išgirdęs klausimą apie savo kuruojamos srities įstatymo projektą ministras net aikteli. „Taigi atostogos!“ - didžiai nustemba tautos išrinktasis. Išties, atostogos. Atsipalaiduoti žmogui sveika. To dažnai nesugeba įtemptų nervų paprasti mirtingieji: sąskaitos, paskolos, rūpesčiai žmones užsmaugia taip, kad iš atostogų lieka tik pavadinimas.

Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti 16 partijų ir 30 savo kandidatūrą keliančių asmenų. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigė priimti norinčiųjų kandidatuoti į parlamentą pareiškinius dokumentus. Trijų partijų, anksčiau užsiregistravusių politinės kampanijos dalyviais, atstovai VRK nepasirodė. Nesulaukta Emigrantų partijos, Kovotojų už Lietuvą sąjungos ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos dokumentų.

Valdemarui Tomaševskiui pranešus apie ketinimus nedalyvauti rinkimuose, pasigirdo įvairių svarstymų apie jo atstovaujamos partijos sėkmę artėjančiuose rinkimuose. Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko, europarlamentaro V.Tomaševskio sprendimas jo partijai atneš sunkumus.

Turkija sekmadienį rengiasi savo pirmam bendram partijų mitingui prieš kruviną bandymą įvykdyti perversmą – po Recepo Tayyipo Erdogano prezidentinės gvardijos išformavimo tęsiantis didelio masto „valymams“, nukreiptiems prieš įtariamus valstybės priešus. Masinį sekmadienio mitingą, kuris sustiprinto saugumo sąlygomis įvyks Stambulo Taksimo aikštėje, sušaukė didžiausia opozicinė grupė, pasaulietinė centro kairės Respublikonų liaudies partija.

Labiausiai žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama visuomenės nuomonės apklausa. Ugniagesiais gelbėtojais pasitiki 91,9 proc. apklaustųjų, antroje vietoje – policija, kuria pasitiki 59,7 proc. apklaustųjų, toliau – kariuomenė (57 proc.), švietimas (49,7 proc.), „Sodra“ (51,7 proc.), Bažnyčia (54 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (44,4 proc.

Visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“ skelbia naują, savo išvadomis ne vieną išversiančią iš kojų partijų reitingų lentelę, kurioje lyderiais toli gražu įvardijami ne kitose apklausose vis dar karaliaujantys socialdemokratai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakytoje apklausoje „Factus dominus“ tyrėjai šių metų gegužės 2-10 dienomis apklausė 1006 respondentus nuo 18 metų.

Lietuvos politologams pabodo dalintis rinkiminiu dėmesiu su ryšių su visuomene specialistais ir jie pareiškė, kad tos politinės partijos, kurios samdosi komunikacijos agentūras, tiesiog tuščiai švaisto laiką. Agentūros paprasčiausiai neturi nei žinių, nei specialistų, kurie išmanytų politinę komunikaciją, todėl jų konsultacijos neduoda naudos. Nebent agentūros pačios įdarbintų politologus, bet apie tai garsiai nebuvo pasakyta.

Dar vieno nepalankaus Teisingumo ministerijos sprendimo sulaukusi susikurti bandžiusi „Neapmokestinamų pajamų didinimo“ („NPD“) partija iki rudens nesiims žingsnių, siekdama registracijos. „Mes atsiimame dokumentus, (...) mes norime atsakingai viską peržiūrėti, susidėlioti ir nežaisti šito žaidimo. Rudenį apsispręsime, kaip toliau veikti“, - BNS pirmadienį sakė steigiamųjų suvažiavimų metu išrinkta partijos pirmininkė Nijolė Giedraitienė, kuri yra Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė.

Keturios politinės Lietuvos partijos pernai turėjo daugiau kaip po 1 mln. eurų pajamų. Liūto dalį šių lėšų jos gavo iš valstybės biudžeto. Daugiausiai pajamų surinko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos praėjusių metų partijų finansinės ataskaitos. Socialdemokratai gavo 1,76 mln. eurų, konservatoriai – 1,74 mln.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, jog jau seniai yra parengtas planas iki artėjančių Seimo rinkimų pašalinti jį iš ministro pirmininko posto, tačiau nekonkretizuoja šių ketinimų rengėjų ar užsakovų. „Šitas planas jau yra paruoštas senokai.

JAV specialiosioms tarnyboms pavesta tirti galimą Rusijos tinklą politinėje Europos sferoje, praneša „The Telegraph“. Anot leidinio, JAV nacionalinės žvalgybos vadovas Jamesas Klepperis gavo JAV Kongreso instrukcijas imtis rimto tyrimo, kuriame turėtų būti nustatyta slapto Europos partijų finansavimo mastai per pastaruosius dešimt metų.

Daugiausia lėšų iš gyventojų pervestos pajamų mokesčio dalies šiemet gaus kariuomenė, iš partijų - Liberalų sąjūdis. Įvairias organizacijas šiemet nusprendė paremti 547 tūkst. gyventojų, skirdami joms apie 15 mln. eurų. Iš jų beveik 67 tūkst. gyventojų skyrė paramą partijoms - kiek daugiau nei 876 tūkst. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI duomenimis, kariuomenei dalį savo sumokėto pajamų mokesčio skyrė 6,5 tūkst gyventojų ir suma siekia per 276 tūkst. eurų.

Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.

Valdančioji socialdemokratų partija stabiliai laikosi partijų reitingų viršūnėje, tačiau antroje vietoje atsidūrė parlamentinei opozicijai priklausantys konservatoriai, o liberalų palaikymas šiek tiek smuko – jie nukrito į trečią vietą, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbti apklausos rezultatai. Rugsėjo pradžioje atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už socialdemokratus ketina balsuoti 23,4 proc.

Prezidentė kol kas vetavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama išbraukti nuostatą, draudžiančią politinėms partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis. Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių piktnaudžiavimui laikraščių leidyba. Tačiau, naikindamas šią įstatymo spragą, Seimas panaikino kelis dešimtmečius galiojusį saugiklį, apribojusį galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.

Lietuvos socialdemokratų partija pirmą vietą populiarumo lentelėje išlaiko su nemažu atotrūkiu, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymų atlikta apklausa. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 20,9 proc. respondentų. Antroje vietoje esantis Liberalų sąjūdis atsilieka 7 proc., už jį balsuotų su 13,2 proc. apklausos dalyvių. Dešimtadalis respondentų nurodė, kad balsuotų už konservatorius. Toliau rikiuojasi „Tvarka ir teisingumas“ (7,3 proc.) bei Darbo partija (6,8 proc.

 Pirmadienį Seime 23 partijos išsidalijo rinkimų numerius, kuriais jos bus įrašytos rinkimų biuleteniuose. Dar keturi numeriai rezervuoti visuomeniniams rinkimų komitetams. Būtent rinkimų komiteto pavadinimas bus įrašytas pirmuoju rinkimų biuletenyje.

Tendencijos rodo, kad jeigu Lietuvos ekonomika ir toliau augs, o valdančiųjų neištiks didesnė krizė, 2016 metų rudenį bene pirmą kartą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje Seimo rinkimuose daugiausia balsų gaus dabar Vyriausybę sudarančios partijos, rašo „Verslo žinios“. Tokį rinkėjų elgesį, politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, lemia Lietuvoje ypač gajus „hiperatskaitomybės sindromas, mat absoliuti dauguma lietuviško elektorato linkusi būtent Vyriausybę ir Seimą vadinti kone visiškai atsakingais ...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigia priimti partijų pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose. VRK jau yra gavusi ir priėmusi dvidešimties partijų dokumentus. Pagal įstatymą, pareiškinių dokumentų įteikimas VRK baigiamas iki rinkimų likus 65 dienoms. Šis terminas sueina penktadienį. Visuomeniniai komitetai savo dokumentus teikia savivaldybių rinkimų komisijoms. Jos pareiškinius dokumentus priims iki sausio 15-osios.

Nuo kitų metų sausio 1-osios įsigaliojus leidimui partijų nariais registruoti ir ne Lietuvos piliečius, Teisingumo ministerija (TM) siūlo, kad ministerijai teikiamuose partijų sąrašuose privalomai būtų nurodoma ir narių pilietybė. Šiuo metu ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodomi politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas.

Populiariausia partija Lietuvoje išlieka socialdemokratai, bet jų reitingas šiek tiek mažėja. Kaip rodo naujienų portalo delfi.lt ketvirtadienį skelbiama apklausa, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, už socialdemokratus balsuotų 21,3 proc. gyventojų, o prieš mėnesį tokių buvo 23,5 procento. Antra išlieka partija „Tvarka ir teisingumas“, kuriai savo balsą žada 13,2 proc. rinkėjų (12,9 proc. rugpjūtį), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gautų 9,3 proc. balsų (9,5 proc.

Galite būti nebeegzistuojančios partijos nariu ir pats to nežinoti, kaip liudija 24-erių radviliškietės Viltės Stavginskaitės istorija. „Kad esu panaikintos Krikščionių partijos narė sužinojau, kai man paskambino Darbo partijos (DP) atstovė ir pasiūlė pereiti į DP ir sudalyvauti miesto tarybos rinkimuose“, – pasakoja mergina. Tuo metu buvęs Krikščionių partijos vadovas Gediminas Vagnorius tikina, esą tokia istorija – visiška nesąmonė. Su LRT.

 Per pastarąjį pusmetį politinių partijų gretos pagausėjo 1 tūkst. 284 naujais nariais. Spalio mėnesio duomenimis, kuriuos politinės partijos pateikė Teisingumo ministerijai, partijoms priklauso 115,4 tūkst. piliečių. Gegužę politinių partijų nariais buvo 114,1 tūkst. piliečių. Labiausiai išaugo Liberalų sąjūdžio gretos - partija pasipildė tūkstančiu narių ir jų šiuo metu turi 6 tūkstančius.

„Neretai mūsų partijos pavirsta tarsi verslo organizacijomis, nors jų paskirtis visai ne tokia. Kai buvo priiminėjamas paskutinis politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymas, spėjau, kad gali nutikti kaip prieš kurį laiką Indijoje. Čia buvo priimtas įstatymas, draudžiantis juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. Taip prasidėjo pokiliminis partijų finansavimas“, - „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjo korupcijos prevencijos ekspertas K. Zaborskas.

Gaila, kad Škotija liko JK sudėtyje. Nebūtų tai buvęs joks pralaimėjimas nei NATO, nei ES, pralaimėjusi būtų pati Škotija. Dėl savo ribotumo. Sakyti, kad škotai jaučia Londono ar Briuselio priespaudą, tai tas pats, kas sakyti, jog daug kišenpinigių gaunantis vaikas yra pavergtas prievolės išleisti duotus pinigus. Manau, joks sveiko proto vaikas tokios priespaudos neatsisakytų. Nes kitu atveju teks dėl tų pinigėlių sunkiai padirbėti ir visas kairuoliškas maivymasis baigsis.

Žinių radijas Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma savivaldybių tarybų rinkimus surengti kitų metų kovo 1 dieną. Pirmą kartą po Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo vyks tiesioginiai merų rinkimai. Politologas Bernaras Ivanovas stebėjosi partijų dominavimu šiuose rinkimuose. „Tai, kad partijos vaidina labai didelį vaidmenį šituose rinkimuose, man yra keista.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Trijų valdančiųjų partijų lyderiai ir steigėjai – Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis, pasirinkę penkerius metus dirbti Europos Parlamente, gali atitrūkti nuo savo partijų ir jas susilpninti. „Norėdamos Lietuvos politiniame žemėlapyje vaidinti svarbų vaidmenį, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija turės rasti kitų stiprių lyderių“, – mano politologas Saulius Šiliauskas.

LRT.lt Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leistų politinėms partijoms netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pirkimams, atliekamiems ne valstybės biudžeto lėšomis, praneša Prezidentūra. Šalies vadovė pabrėžė, jog politinėms partijoms turi būti taikomi aukščiausi viešumo ir skaidrumo reikalavimai.

Žinių radijas Politologas Vytautas Dumbliauskas klausia, ar mes vietos savivaldoje nesame tapę partijų įkaitais. „Partijos padarė viską, kad vietos savivaldos tarybos būtų renkamos pagal partinius sąrašus. Žmonėms neliko pasirinkimo teisės“, - teigia V. Dumbliauskas. „Merai tapo partinių bosų derybų objektu. Partijų lyderiai, sėdintys Vilniuje, nusprendžia, kas bus meru Pakruojyje ar Jurbarke. Sudaromos koalicijos kartais būna labai keistos, sunkiai suprantamos.

Užsienio šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, galės tapti politinių partijų nariais – taip šiandien posėdyje nusprendė Vyriausybė. Iki šiol mūsų šalies teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Europos Komisija yra informavusi Lietuvą, jog teisės aktų nuostatos, ribojančios Lietuvoje nuolat gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje, neatitinka Sutarties dėl ES veikimo.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prieš savaitę partijos pasirašė naują užsienio, saugumo ir gynybos politikos susitarimą. Toks susitarimas nėra pirmas. Štai, pavyzdžiui, pirmąkart dėl šalies gynybos partijos susitarė prieš 13 metų, tačiau niekuomet susitarimas dėl gynybos finansavimo nebuvo vykdomas. Todėl, nepaisant to, kad dabar susitarimą pasirašiusių partijų lyderiai optimistiškai kalba apie jo įgyvendinimą, abejonės išlieka.

„Paskutinių rezultatų nežinau, lapai yra išdalinti, žmonės renka parašus. Pirmadienį pradėsime juos skaičiuoti“, - pranešė pretendentė į kandidates prezidento rinkimuose Kristina Brazauskienė. Pasak jos, žmonės yra nusivylę gyvenimu. „Daugelis sako, kad neis į rinkimus. Taip pat girdėjau kalbas, kad visi tik meluoja ir apgaudinėja, nenori žmonės niekuo tikėti. Visi nusivylę ir pasyvūs. Skurdus vaizdelis“, - balsui.lt sakė K. Brazauskienė.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Lietuva derina institucijų ir valstybių narių pozicijas dėl Europos politinių partijų statuso. Šiuo metu nacionalinių partijų atstovai ES lygiu susiburia į europinių partijų gretas, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovai dalyvauja Europos liaudies partijos veikloje, o socialdemokratai priklauso Europos socialistų partijai.

Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 25,1 proc. respondentų balsuotų už valdančiąją Socialdemokratų partiją. Palyginti su liepa, socialdemokratų populiarumas išaugo 0,7 procentinio punkto, rašo naujienų portalas delfi.lt. Kaip rodo portalo užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, 9 proc. apklaustųjų rinkimuose palaikytų Darbo partiją, 8,4 proc. – Tėvynės sąjungą-krikščionis demokratus, 7,8 proc. balsuotų už partiją „Tvarka ir teisingumas“, 6,7 proc. palaikytų Liberalų sąjūdį.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad politinių partijų turimos lėšos 2012 metais sudarė 33,6 mln. litų, iš kurių 60 proc buvo gauta iš valstybės biudžeto. Pasak pranešimo, 2011 metais partijų iš biudžeto gautos lėšos sudarė 28 proc. arba 5,5 mln. litų. Nuo 2012 metų pasikeitė politinių partijų gau namų lėšų struktūra - galimybės finansuoti partijas neteko juridiniai asmenys, o fizinių asmenų aukų dydis buvo apribotas.