parduotuvės

Vyriausybei leidus nuo gegužės 3-osios atverti visas ne maisto parduotuves turgavietėse ir uždarus paviljonus, prekybininkai teigia esantys pasiruošę atnaujinti darbą ir žada vykdyti visus nurodymus dėl žmonių saugumo.   Tačiau prekeivius vienijančių asociacijų vadovai teigia dar nežinantys, ar galės dirbti ir savaitgaliais.   „Turime išsiaiškinti, nes dar ir patys nematome aiškumo.

Kai kurie prekybos tinklai ir vaistinės Lietuvoje jau pradėjo prekiauti greitaisiais Covid-19 antigenų testais, kurių kainos – gerokai mažesnės nei klinikose atliekamų testų. Nusipirktus testus gyventojai galės atlikti patys, namuose. Vis dėlto ne visos prekybos vietos jau gali pasakyti, kada šie testai atsiras ir jų lentynose. Skirtingose prekybos vietose kiek skiriasi ir antigenų testų kainos. Tiesa – nedaug – daugmaž euro ribose.

Uždaryti prekybos centrai vagis privertė persikelti į maisto prekių parduotuves. Prekybininkai tvirtina pajutę, kad ilgapirščiai karantino metu elgiasi laisviau – jaučia mažesnį pavojų būti atpažinti beigi nubausti. Tuo metu Lietuvos policija sako, kad, lyginant oficialiai užfiksuotų vagysčių kiekį pernai metų pradžioje ir šiemet, matomas mažėjimas.

Po 4 mėnesių priverstinės pertraukos lankytojams duris pirmadienį (balandžio 19 d.) atvers visos Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbančios parduotuvės. Dalis kavinių ir restoranų maistą tieks tik išsinešti, rašoma pranešime spaudai. Piko valandomis dirbs kone dvigubai daugiau apsaugininkų, medicininės kaukės bus dalijamos jų neturintiems lankytojams, o srautus kiekviename iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrų „Akropolis“ bus galima pasitikrinti internete.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Vyriausybei trečiadienį atidėjus planuotą visos prekybos atvėrimą, smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad mažesni prekybininkai jaučiasi apgauti ir reikalauja konkrečių atsakymų iš valdžios. Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, Vyriausybė turėtų aiškiai identifikuoti problemas, kylančias dėl smulkaus verslo veiklos, ir pasakyti, kaip jas išspręsti.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti visų likusių parduotuvių atvėrimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad jos visoje Lietuvoje turėtų atsiverti vienu metu, o ne skirtingai, kaip siūlo Prezidentūra. „Šiandien Vyriausybėje ant stalo bus prekybininkų ir iš esmės visos prekybos sugrąžinimo į veiklą klausimas.

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Penki didieji parduotuvių tinklai – „Maxima“, „Lidl“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Iki“ bei dauguma vaistinių pirmąją Velykų dieną nedirbs.  Antrąją Velykų dieną visi prekybos tinklai dirbs įprastai, išskyrus „Norfą“ – pirmadienį parduotuvės dirbs trumpiau, nuo 9 iki 21 valandos. Be to, „Norfos“ parduotuvės trumpiau dirbs ir šeštadienį – iki 20 valandos. „Rimi“ skelbė, jog šalyje tęsiant karantiną, dalis parduotuvių dirba valanda ar keliomis trumpiau.

Visą prekybą, įskaitant didžiuosiuose prekybos centruose veikiančias parduotuves, neturinčias atskiro įėjimo iš lauko, svarstoma atverti balandžio viduryje, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Po susitikimo su premjere, ekonomikos ir sveikatos apsaugos ministrais Rūta Vainienė teigia, kad sprendimus dėl prekybos atvėrimo Ministrų kabinetas galėtų priimti kitą savaitę, o jie įsigaliotų nuo balandžio 12 dienos. „Tikrai labai pozityvus susitikimas.

Ant didžiųjų metų švenčių stalo lietuviai vis dar įpratę dėti jų senelių gamintus patiekalus, bet po truputį įsileidžia ir naujus skonius, pastebi prekybos tinklai. Visgi norint paeksperimentuoti su neįprastais velykinio stalo ingredientais ar patiekalais, tikėtina, kišenę reikės pakrapštyti labiau nei laikantis įprastų šventinio stalo tradicijų.

Apsiperkant velykiniam stalui, parduotuvių lentynos dažnai mirga nuo nuolaidų ir įvairių pasiūlymų. Tačiau jų nereikėtų visada priimti už gryną pinigą – pastebima, kad nuolaidos populiariausioms prekėms prieš šventes daromos nuo anksčiau sukeltų kainų, sako kai kurie specialistai.

Pagrindiniai šalies prekybos tinklai primena, kaip dirbs šventinėmis dienomis. Pirkėjai raginami nelaukti iki paskutinės minutės, nes šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje. Kai kurie prekybos tinklai prideda, kad dieną prieš ar po Velykų sekmadienio, darbo laikas taip pat trumpės. Velykų sekmadienį nedirbs Prekybos tinklas „Iki“ praneša pirmąją Velykų dieną nedirbsiantys.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso. „Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje.

Vilniuje šeštadienis išsiskyrė saulėtu oru, todėl daug žmonių vaikščiojo viešose erdvėse. Nemažai jų susibūrė miesto centre. Nors šalyje paskelbtas karantinas, tačiau užfiksuota, kaip žmonės stovi ilgose eilėse prie parduotuvių. Sostinės  Katedros aikštėje šeštadienį per pietus ramybę sudrumstė kelių šimtų antivakserių ir prieš karantino ribojimus nusiteikusių žmonių piketas. Žmonės reikalavo nutraukti karantiną, piktinosi kaukėmis, testais, skiepais.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą atnaujino visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Netrukus po atidarymo prie parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą gali atnaujinti visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Į klases grįžta ir daugiau nei tūkstantis pradinukų trijose Vilniaus mokyklose, o užtikrinus moksleivių ir pedagogų testavimą kaupinių metodu artimiausiu metu kontaktinis ugdymas turėtų būti atnaujintas dar maždaug 60-yje šalies įstaigų. Dirbti taip pat galės visi kioskai, išskyrus tuos, kurie yra turgavietėse.

Iki Velykų liko trys savaitės. Todėl pagrindiniai šalies prekybos tinklai jau praneša, kaip dirbs šventinėmis dienomis – įspėja prekėmis pasirūpinti iš anksto. Kai kuriomis Velykų savaitgalio dienomis parduotuvių darbo laikas trumpės, o šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje.

Po trijų mėnesių pertraukos pirkėjams atveriamos statybos, remonto ir buities prekių parduotuvės „Senukai“ – nuo kovo 15-osios pradeda veikti visi prekių skyriai, atidaroma lauko bei įvažiuojamoji prekyba.  „Esame pasiruošę pasitikti pirkėjus, vadovaudamiesi aukščiausiais saugumo reikalavimais. Kaip tik dabar prasideda namų remonto, būsto bei kiemo atnaujinimo, sodininkystės darbai.

Nuo kovo 8 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. „Darbo laikas yra koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja. Karantino metu siekiame užtikrinti, kad darbuotojams būtų saugi darbo aplinka, o pirkėjai galėtų saugiai apsipirkti.

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Šalyje pratęsus karantiną, dalis prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių toliau dirbs trumpesnes darbo valandas, rašoma pranešime spaudai. Vis tik dauguma parduotuvių, iki šiol karantino metu dirbusių trumpiau, grįžta dirbti įprastu darbo grafiku ir pirkėjus pasitiks tomis pačiomis darbo valandomis, kaip ir prieš karantiną. Pirmą Velykų dieną visos tinklo parduotuvės nedirbs.

Lietuvoje visai neseniai dalis smulkiojo verslo sulaukė karantino suvaržymų atlaisvinimo. Tuo metu didieji prekybos centrai pasidalijo informacija, kiek darbuotojų iki vasario pradžios buvo užsikrėtę koronavirusine infekcija. Nors dalis prekybos tinklų anksčiau skelbdavo informaciją žiniasklaidai apie įmonėse patvirtinamus Covid-19 atvejus, šiuo metu tokia statistika teikiama tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams.

Švelnėjant karantino suvaržymams, prekyboje jau kyla chaosas ir daugėja pažeidimų. Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja prekybininkus negudrauti ir nemažinti tikro prekybinio ploto STOP juostomis iki leidžiamo dydžio. Tuo metu turgaus atstovai, kurie savo paviljonų negali atidaryti jau trečias mėnuo, jau grasina Vyriausybei teismais. Į „Moki-Veži“ Vilniuje, prekybos sąlygoms laisvėjant, gyventojai vienas po kito skuba apsipirkti.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai svarbiausią pavasario šventę kaip ir pernai sutiks ilsėdamiesi. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., visoje šalyje „Maximos“ parduotuvės nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai. „Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai savo darbuotojams norime suteikti papildomą nedarbo dieną. Esu dėkinga visiems „Maximos“ darbuotojams už atsidavimą ir nepaprastai svarbų kasdienį darbą per pastaruosius itin sudėtingus metus.

Vasarį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Iki“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Sudaryto prekių krepšelio kaina svyruoja nuo 30,35 iki 32,06 euro.

Nuo praėjusių metų klientų nematę grožio salonai, kirpyklos ir ne maisto prekių parduotuvės pirmadienį atveria savo duris. Tiesa, dirbti leidžiama ne visiems ir ne pilnu pajėgumu – verslininkams privalu atitikti Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Nuo vasario 15 dienos Vyriausybė leido veikti ne būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus, esančius turgavietėse), taip pat leista teikti grožio paslaugas.

Ketvirtadienio naktį Panevėžyje buvo apiplėšta kompiuterių ir mobiliųjų telefonų parduotuvė „Varlė.lt“. Tai jau trečioji tokia vagystė iš šio parduotuvių tinklo per tris mėnesius.  Kaip pranešė prekybos tinklas, apie antrą valandą nakties į parduotuvę įsilaužė vienas plėšikas, kuris per mažiau nei minutę pagrobė tik pačius brangiausius „Samsung“ ir „Apple“ įrenginius. Parduotuvės teigimu, nuostoliai gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų, jie bus nustatyti po inventorizacijos.

Ant išnykimo ribos atsidūrę Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubai, siekdami atkreipti Vyriausybės dėmesį, imasi drastiškų priemonių. Vilniuje įsikūrusio sporto klubo treneriai surengė treniruotę didžiausiame sostinės prekybos ir pramogų centre, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, prekybos centruose leidžiama lankytis minioms žmonių. Tuo tarpu sporto klubuose sveikatintis uždrausta, netgi laikantis griežtesnių reikalavimų negu prekybos vietose.

Nuo vasario 8 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Keturios tinklo parduotuvės dirbs valanda ilgiau, o dar dviejų parduotuvių darbo laikas viena valanda trumpės. Šie laiko pokyčiai bus įgyvendinami parduotuvėse Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje ir Marijampolėje.  Nuo vasario 8 dienos „Lidl“ parduotuvės, esančios Vilniuje (Virbeliškių g. 2), Klaipėdoje (Smiltelės g. 19), Kretingoje (Žemaitės al.

Įžiebusi viltį grožio salonams ir mažoms parduotuvėms, Vyriausybė kol kas nusprendė karantino nešvelninti. Ekspertai pasisako prieš kirpyklų ir ne maisto parduotuvių veiklą, mat baiminasi į Lietuvą jau atkeliavusios britiškosios koronaviruso atmainos ir trečiosios koronaviruso bangos. Tiesa, ekspertų ir ministrės Aušrinės Armonaitės nuomonės išsiskyrė – ji siūlo leisti verslams dirbti.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Šalį užvertus gausiam sniegui, gyventojai puolė pirkti sniego kasimo įrankių – parduotuvės sako, kad kastuvų pardavimai pastarosiomis dienomis išaugo keliasdešimt kartų. Visgi sniego banga sukėlė ne tik rūpesčių susitvarkyti su kritulių gausa, bet ir nemažai džiaugsmo – rogučių ir slidinėjimo įrankių lentynos parduotuvėse taip pat apytuštės.

Dienas leidžiant namuose, lietuviai nenori nei puoštis, nei pinigų drabužiams leisti. Uždarius drabužių parduotuves, drabužių pardavimai pernai smuko 11 procentų, o  darbiniai kostiumėliai dūla parduotuvių sandėliuose, bet visgi tautiečiai nori jaustis patogiai. Puolė pirkti sportines kelnes ir džemperius. Tiek darbui, tiek mokslams, tiek sportui, persikėlus į namus, lietuviai nemato reikalo pirkti drabužių.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Dėl karantino nuo pernai lapkričio ir gruodžio negalinčių veikti prekybininkų ir sporto klubų atstovai prašo Vyriausybės svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą. Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad gerėjant epidemiologinei situacijai, prekybos verslas bus atvertas etapais, pranešė asociacija.  Anot jos, pirmiausia draudimas veikti turėtų būti atšauktas iki 2 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko.

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė nesvarstys verslo atstovų prašymo leisti atidaryti ne maisto parduotuves ir kosmetologų raginimo leisti atnaujinti grožio paslaugas.

Sausį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Apsipirkimų planavimas ir atsakingas pirkėjų elgesys turi svarbios įtakos kovojant su viruso plitimu, tačiau neretai parduotuvių lankytojams tampa sunku įvertinti, kur ir kada geriausia apsipirkti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė dalijasi patarimais, kokiu laiku ir kokiose parduotuvėse pirkėjai gali būti saugesni.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė visų parduotuvėse buvusių akvariumų. Dar vasarą buvo atsisakyta gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse, o nuo šiol jų neliks ir XXX bei XXXX formato „Maximose“. „Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą.

Rūpinimasis dovanomis po švenčių virsta kita problema: ne visos gautos dovanos vartotojams tinka ir patinka. Parduotuvės sako pastebinčios, kad po Kalėdų dėl prekių grąžinimo ar keitimo kreipiasi juntamai daugiau klientų nei kitais metų mėnesiais. Tiesa, šiemet prieš šventes įvesti karantino ribojimai kiek pakeitė įprastas prekių grąžinimo taisykles.

Trečiadienio popietę prie didžiųjų Kauno prekybos centrų nusidriekė žmonių eilės. Nors sklinda raginimai Naujųjų nešvęsti, kauniečiai skuba apsirūpinti ne tik maisto produktais, prekiaujantys pirotechnikos gaminiais taip pat sulaukė anšlago. Trečiadienį portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai įamžino ne vieną gyvą eilę prie didžiųjų maisto prekių parduotuvių.

Naujieji metai karantino akivaizdoje kiek koreguoja ir įprastą parduotuvių, metai iš metų šventinėmis dienomis taikytą darbotvarkę. Dauguma parduotuvių tinklų praneša dirbsiantys, tik kiek trumpiau, tačiau keli tinklai pirmąją 2021-ųjų dieną nedirbs visai.