parduotuvės

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Po savaitės į didesnes parduotuves ir prekybos centrus pirkėjai patekti negalės, jeigu neturės sustiprinančio skiepo. Galimybių pasas po gruodžio 28 d. galioti nustos, jeigu gyventojas neturės neigiamo testo. Šia nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarka piktinasi prekybininkai, kurie įspėja pirkėjus dėl galimų netikėtumų. SAM skaičiuoja, kad stiprinamąja doze dar nepasiskiepijo 200 tūkst. žmonių, tą turinčių padaryti per savaitę.

Prieš artėjančias šventes pirkėjai iš lentynų šluoja greituosius koronaviruso antigeno testus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vien lapkričio mėnesį greitųjų antigeno testų parduota maždaug 85 proc. daugiau nei gegužę. Pasak jos, galima daryti prielaidą, kad šventėms besiruošiantys gyventojai į krepšelį įsideda ne tik šventinių pirkinių, bet ir daugiau greitųjų testų, kuriuos panaudos prieš susitikdami su artimaisiais.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai užplūdo parduotuves ieškodami dovanų. Jas žmonės renkasi įvairias, perka buitinius prietaisus, kelionių ir pramogų čekius, drabužius, kosmetiką ir t. t. Vis tik parduotuvėse galima rasti ir originalesnių dovanų, pavyzdžiui, lietuviško šviežio oro ar karvės mėšlo supakuoto skardinėje. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad ieškodami kalėdinių dovanų parduotuvėse rado įvairių, šiek tiek net keistų daiktų.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Lietuvoje kainoms kylant, tautiečiai vėl važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Ir jau ne tik maisto, statybinių ar kitokių prekių. Važiuoja ir degalų, kurie Lenkijoje dabar pigesni nei pas mus. Tiesa, kainos pas kaimynus irgi per pastaruosius metus šoktelėjo į viršų, tačiau lietuviai sako, kad apsimoka važiuoti net šimtus kilometrų. Lenkijoje, Suvalkų mieste, prie vieno prekybos centro sutikta Rita rodo pilną mašiną įvairiausių prekių. Moteris su sūnumi į Suvalkus apsipirkti atvyko net iš Rokiškio.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo laiką ir dirbs nuo 7 iki 23 val. Be to, nuo šios dienos dalyje „Lidl“ parduotuvių bus įvestas pirkėjų srauto reguliavimas, užtikrinant 30 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam pirkėjui, rašoma pranešime spaudai. „Didėjant pirkėjų srautams prieš didžiąsias metų šventes, priėmėme sprendimą pailginti visų parduotuvių darbo laiką – nuo gruodžio 6 d. pirkėjų lauksime nuo 7 iki 23 val.

Nyderlandams penktadienį griežtinant dėl COVID-19 pandemijos įvestą dalinį karantiną ir anksčiau uždarant parduotuves, barus ir restoranus, policija ruošiasi naujiems protestams prieš įvestus suvaržymus.  Apie griežtinamą karantiną, per kurį mokyklos dirbs toliau, ministras pirmininkas Markas Rutte turėtų pranešti per spaudos konferenciją 18 val. Grinvičo ( 20 val. Lietuvos) laiku, pranešė vietos žiniasklaida.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, koks bus darbo laikas šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Parduotuvės pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją – ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją – nedirbs. Kūčių vakarą, gruodžio 26-ąją ir 31-ąją „Maxima“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas, rašoma pranešime spaudai.

Latvijoje dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus įvestas karantinas, nedirba didieji prekybos centrai, pasilinksminimo vietos, tad kaimynai plūsta į Lietuvą. Mūsų šalyje pasiskiepiję latviai džiaugiasi galėdami apsipirkti ir pramogauti. Epidemiologai aiškina, kad šiuo metu nebūtinų kelionių reikėtų vengti, tačiau sienos su kaimynais uždaryti nėra priežasčių. „Mes esame pavargę nuo tų visų įstatymų, kuriuos turime su Pavlustu ir jo beždžionėmis.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

Parduotuvių, ligoninių ar duomenų centrų išskiriama šilumos energija galėtų būti panaudota karštam vandeniui ruošti gyventojų būstuose, teigia sostinei centralizuotą šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), nors kai kurie ekspertai santūriai vertina tokius planus.  Pasak savivaldybės valdomų VŠT, 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.

„Ikea“ sumokės iš viso 110 mln. eurų premijų savo darbuotojams visame pasaulyje, norėdama jiems padėkoti už darbą pandemijos metu, penktadienį pranešė daugumą „Ikea“ parduotuvių valdanti „Ingka Group“. „Ingka“ teigimu, koronaviruso krizės privertė didžiąją dalį grupės verslo perkelti į internetą, nors pardavimai išliko dideli, nes likę namuose žmonės panoro atnaujinti baldus ir namų apyvokos reikmenis.

Galimybių pasą reikia atšaukti, teigė prekybininkų atstovė Rūta Vainienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ specialistės sakė, kad ši Vyriausybės priemonė neefektyvi.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Sparčiai kylant Covid-19 atvejų skaičiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu, rašoma pranešime spaudai. „Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.

Spalio 7-ąją dešimtyje Latvijos miestų duris pirkėjams atvers 15 pirmųjų šalyje „Lild“ parduotuvių, pranešė Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklo valdytojos antrinė įmonė „Lidl Latvija“. Pirmosios „Lild“ parduotuvės Latvijoje veiklą vienu metu pradės Rygoje, Liepojoje, Ventspilyje, Tukume, Jelgavoje, Ogrėje, Valmieroje, Jekabpilyje, Rezeknėje ir Daugpilyje.

Nuo penktadienio apsauginių kaukių dėvėjimas vėl bus privalomas didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Jų atstovai tikino, kad pirkėjai dar nespėjo atprasti nuo kaukių. Dauguma jas vis tiek dėvėjo, nors jos buvo ir neprivalomos. Tačiau prekybininkai tikina, kad nors Vyriausybės sprendimas priimtas, operacijų vadovo įsakymo, kaip jį vykdyti, dar nesulaukė.

Nepaisant vasaros pabaigoje pasirodžiusios žinios apie nutraukiamą prekybinio NT paiešką Lietuvoje, Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ neatsisakė minčių žengti į Lietuvą, nors aktyvią sklypų paiešką ir sustabdė. Neįvardijami šaltiniai portalui vz.lt teigia, kad „Aldi“ Lietuvoje gali turėti skirtingas plėtros strategijas – viena iš jų įsigyti jau veikiantį šalyje prekybos tinklą. Tarp potencialių kandidatų įsigijimui ekspertai įvardija – „Iki“ ir “Norfos“ prekybos tinklus.

Savaitė su galimybių pasu Lietuvos didiesiems prekybos tinklams kainavo dešimtis milijonų eurų apyvartos. Tiesa, ne visi pralaimėjo – mažesnėse parduotuvėse didėjo pirkėjų srautai, bet galutinis rezultatas verslui – liūdnas. Didieji prekybininkai neslepia – jei žmonės ir toliau vengs didelių parduotuvių – gresia darbuotojų prastovos ar net atleidimai.  Praėjo lygiai savaitė nuo tos dienos, kai į prekybos tinklus, į didesnes parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais.

Valdant koronaviruso plitimą, didelėse parduotuvėse leidus lankytis tik pasiskiepijusiems asmenims, turėtų būti laikomasi visų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, atstumų tarp pirkėjų. Vis dėlto kai kurie parduotuvių lankytojai sako, kad parduotuvėse nesijaučia saugiai, mat nuolat ten susiduria su eilėmis. Jų įsitikinimu, prekybos tinklai tokiu būdu taupo pirkėjų sveikatos sąskaita.

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė Vyriausybės ribojimai ir kur reikia rodyti galimybių pasą, tačiau liko gerokai daugiau parduotuvių, kuriose šie ribojimai netaikomi. Iš 251 parduotuvių galimybių paso prireiks tik 75-iose. Tuo metu į 173 parduotuves pirkėjai ir toliau gali ateiti apsipirkti be galimybių paso ar kitų jam prilyginamų dokumentų.

Didžiosios Britanijos mažmenininkė „Marks & Spencer“ ketvirtadienį paskelbė planuojanti uždaryti daugiau kaip pusę savo parduotuvių Prancūzijoje, nes „Brexitas“ pakenkė šviežių ir šaldytų produktų tiekimui. Bus uždaryta 11 iš 20 franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių, pranešė bendrovė ir paaiškino, jog „ilgi ir sudėtingi eksporto procesai ... po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos gerokai varžo“ produktų tiekimą.

Priėmus sprendimą nuo rugsėjo 13 dienos visoje šalyje riboti gyventojų patekimą į didžiąsias prekybos vietas, prekybininkai sako pajutę sumažėjusias dienos apyvartas. Kai kur jos mažėjo ir maždaug trečdaliu. Tuo metu kiti, nors ir neįvardija, koks tiksliai pokytis įvyko, pritaria, kad kritimas – ženklus ir juntamas. Prekybininkai sako, kad aiškiau situacijai įvertinti dar reikia bent savaitės, dabartinė padėtis, panašu, jų netenkina.

Įsigaliojus naujiems ribojimams pirmadienį ne visuose prekybos centruose buvo tikrinami pirkėjų galimybių pasai. Gyventojai bandė prasmukti į nebūtinų prekių parduotuves be galimybių pasų ir kai kur jiems tai pavyko. Prekybininkai teisinasi apsaugos darbuotojų trūkumu ir nesusikalbėjimu. Anot jų, nei pirkėjams, nei darbuotojams iš pradžių nebuvo aišku, kaip turi būti tikrinami galimybių pasai.

Nuo pirmadienio, rugsėjo 13 dienos, įsigaliosiantys Vyriausybės ribojimai turės įtakos kai kurių parduotuvių darbui. Jei jų plotas viršija nustatytą 1500 kv. m. plotą, pirkėjams šiose parduotuvėse bus privaloma rodyti galimybių pasus ar kitus jiems prilyginamus dokumentus. MadeinVilnius.lt pristato parduotuvių sąrašą, kuriose nuo rugsėjo 13 dienos įsigalios Vyriausybės ribojimai.

Nuo rugsėjo 13 d. galimybių pasas bus reikalingas keturiose prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse. Iš viso Lietuvoje veikia 57 „Lidl“ parduotuvės, tačiau tik viena iš jų turi didesnį nei 1500 kv. m. prekybos plotą, o trys yra įsikūrusios didesniuose prekybos centruose, rašoma pranešime spaudai. Galimybių pasą pateikti reikės apsiperkant trijose „Lidl“ parduotuvėse Vilniuje (Gedimino pr. 9, Ukmergės g. 256 ir Nidos g. 1) ir vienoje parduotuvėje Kaune (Pramonės pr.

Vos 3 dienos beliko iki karantino neturintiems galimybių paso. Tad prekybos sektoriuje – didžiulis sujudimas. Prekybininkai prognozuoja didžiulį chaosą ir konfliktus prie durų, galimybių paso tikrinimo vietose. Todėl ruošia barjerus, specialius skaitytuvus ir papildomų darbuotojų, kad patikra sukeltų mažesnes eiles ir susistumdymus. Naująją tvarką į šuns dienas jau deda ir vaistininkai.

Taivano gyventojai smarkiai padidino išlaidas Lietuvos internetinėse parduotuvėse, pastaraisiais mėnesiais sustiprėjus ryšiams tarp Vilniaus ir Taibėjaus, kurį Kinija laiko savo valstybės dalimi. Taivano institucijų duomenys rodo, kad septynių didžiųjų salos miestų gyventojai nuo vasario iki birželio pabaigos Lietuvos parduotuvėse atliko apie 112 tūkst. atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, jų bendra vertė viršija 2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (apie 760 mln.

Jau netrukus į daugelį parduotuvių galėsime patekti tik su galimybių pasu ar kitu dokumentu, įrodančiu, kad esame paskiepyti arba nesergame COVID-19. Ruošdamiesi tam, vieni prekybininkai samdo galimybių paso kontrolierius, o kiti teigia, kad išsivers su esamais darbuotojais. Tačiau nei vieni, nei kiti papildomų kaštų neišvengs. Dalis jų gali nugulti ir ant pirkėjų pečių.

Tabako ir alkoholio kontrolės specialistai skaičiuoja, kad šiemet jau jau penkiolikta rugsėjo pirmoji – be alkoholio. Tad primena, kad alkoholinius gėrimus šiandien dar galima įsigyti, o rytoj, rugsėjo 1 d. jais nebus prekiaujama. O prekybininkams, kurie nesilaikys įstatymo grės bauda nuo 289 iki 1448 eurų.

Dalis verslininkų nelaukia rugsėjo 13 d. ir jau dabar aptarnauja tik tuos klientus, kurie turi galimybių pasus. Tuo metu kiti dar tik ruošiasi galimybių paso tikrinimui ir intensyviai ieško naujų darbuotojų. Apsaugos įmonės neslepia, kad šiuo metu darbuotojų poreikis itin didelis. Darbuotojų reikia ir mažuose Lietuvos miestuose, ir didmiesčiuose. Portalas tv3.lt patikrino keletą darbo paieškos interneto svetainių.

Greičiausiai ne vienam yra tekę užėjus į parduotuvę pieno, išeiti bent su maišeliu kitų, neplanuotų, pirkinių. Ir ne visada taip nutinka dėl noro „pasilepinti“ – specialistai sako, kad prekybos tinklai parduotuvėse naudoja kelias taktikas, kaip pirkėjui įsiūlyti daugiau nei jam iš tiesų reikia. Prekybininkų naudojamas marketingo taktikas galima vadinti ir triukais, mat jos naudojamos, iš pirmo žvilgsnio, gana nepastebimai, tačiau sąmoningai.

Iki pat dabar maistu ir gėrimais prekiauti negalėję kino teatrai atveria duris. Pokyčiai, kaip praneša vienas kino teatrų tinklas, planuojami jau nuo šios savaitės penktadienio. Tiesa, maistas kino salėse taip pat reiškia, kad į kino teatrą bus galima patekti tik turint galimybių pasą.  Tokia žinia pasidalijo vienas kino teatrų tinklas.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimas, kad apsauginės kaukės nuo pirmadienio nebeprivalomos, sukėlė tikrą sumaištį. Gyventojai suskubo jas nusiimti parduotuvėse. Tačiau prekybininkai juos stabdo ir aiškina, kad kol kas kaukės parduotuvėse yra privalomos. O pokyčiai laukia nuo rugsėjo 13 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad dėl kaukių dėvėjimo buvo neaiškiai iškomunikuota žinutė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Atsidarymas po karantino gali sukelti užsidarymų bangą, nes baigiasi valstybės pagalba nukentėjusiesiems nuo koronaviruso verslams ir gyventojams bei pradeda kauptis vis didesnės sąskaitos. Restoranų pramonei koronavirusas yra tarsi asteroidas, nužudęs dinozaurus. Pandemija ir karantinai buvo sukrėtimas ekosistemai, grasindamas kai kurioms sektoriaus dalims masiniu išnykimu, o kitus privertęs greitai prisitaikyti – arba mirti.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų. „Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.

Vyriausybė siūlo, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai uždarose patalpose, viešojo maitinimo įstaigos. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.

Drabužių parduotuvių tinklui pristačius naują reklamos kampaniją, kurioje modeliais pasirinktos apkūnios moterys, žinomas Lietuvos fotografas nepagailėjo kritikos. Vyras sako, kad nutukimas – tai opi visuomenės sveikatos problema, todėl neturėtų būti populiarinamas prisidengiant tolerancija „kitokiam“ kūnui. Visgi parduotuvių tinklo atstovė patikslina, kad naująja kampanija buvo stengiamasi palaikyti moteris, kurios dėl savo išvaizdos nuolat sulaukia komentarų ir kritikos.

Lietuviai šluoja iš parduotuvių dviračius. Jų gamintojai ir pardavėjai dėl pandemijos metu užsidariusių fabrikų Azijoje, Sueco kanalo krizės nebegali patenkinti visame pasaulyje išaugusio poreikio. Užsakymai vėluoja pusę metų ir daugiau, tad dažnai parduotuvėje dviratį tenka rinktis iš to, kas yra, o ne pagal visus savo pageidavimus.  Savaitgaliais ar po darbo į gatves ir takus išrieda vis daugiau lietuvių.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo leidimo dirbti visoms parduotuvėms darbo dienomis, nuo rytojaus, gegužės 29 d., Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančios ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės pradeda dirbti ir savaitgaliais. Galimybių pasą turintys lankytojai jau dabar gali apsilankyti kai kuriose prekybos centruose veikiančiose kavinėse.

Lietuvoje nuo kitos savaitės karantinas švelnėja. Jau pirmadienį lauko kavinės, barai, restoranai galės dirbti valanda ilgiau iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti 5 žmonės, prekybos centrų parduotuvės ir turgavietės dirbs ir savaitgalį, galės susitikti, būriuotis daugiau skirtingų namų ūkių narių; daugiau lankytojų galės priimti baseinai ir pirtys, daugiau dalyvių kvies renginių organizatoriai, o galimybių paso turėtojoms bus sudarytos dar švelnesn...

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Pagrindinis trukdis prekybininkams šiuo metu yra draudimas dirbti savaitgaliais, sako koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos bendrovės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas. „Apranga“ pirmadienį pranešė, kad balandį grupės apyvarta, palyginti su tuo pat metu pernai, paaugo 2,5 karto, tačiau apyvartos nėra palygintinos, nes 2020-aisiais Lietuvoje beveik visą mėnesį negalėjo dirbti visos „Aprangos“ parduotuvės.

Vyriausybei leidus nuo gegužės 3-osios atverti visas ne maisto parduotuves turgavietėse ir uždarus paviljonus, prekybininkai teigia esantys pasiruošę atnaujinti darbą ir žada vykdyti visus nurodymus dėl žmonių saugumo.   Tačiau prekeivius vienijančių asociacijų vadovai teigia dar nežinantys, ar galės dirbti ir savaitgaliais.   „Turime išsiaiškinti, nes dar ir patys nematome aiškumo.