parama ukrainai

Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje. „Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E. Macronas.

Antradienį Danijos vyriausybė paskelbė, kad skirs 2,3 mlrd. kronų (337 mln. JAV dolerių) sumokėti už artileriją, minosvaidžius ir amuniciją Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Šiais dovanojamais pinigais bus sumokėta už Prancūzijos gamybos artilerijos sistemas „Caesar“ ir joms skirtus minosvaidžius bei amuniciją, visa tai finansuojama iš 69,1 mlrd. kronų fondo Ukrainai. „Ukrainai labai reikia artilerijos sistemų ir minosvaidžių“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pranešime.

Vokietijoje konservatorių opozicija grasina pradėti parlamentinį tyrimą dėl kanclerio Olafo Scholzo atsisakymo siųsti į Ukrainą sparnuotąsias raketas „Taurus“. O. Scholzas tvirtino, kad tolimojo nuotolio raketų pristatymas Ukrainai rizikuotų tiesiogiai įtraukti Vokietiją į konfliktą su Rusija. Pasak kanclerio, vokiečių kariai privalėtų programuoti raketas.

Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose antradienį rengiamas simbolinis balsavimas dėl prezidento Emmanuelio Macrono Ukrainos strategijos, augant politinei įtampai prieš Europos Parlamento rinkimus birželį. Po debatų Nacionalinė Asamblėja surengs neįpareigojamą balsavimą dėl vyriausybės strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, praėjusį mėnesį pasirašytą E. Macrono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Neseniai iš vizito į Ukrainą grįžęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas per klausymus Senate sakė, kad Ukraina atsidūrė kryžkelėje ir kad Kyjivo ateitis be Amerikos karinės pagalbos atrodo labai nepatraukli.  Posėdis buvo transliuojamas JAV Senato Specialiojo žvalgybos komiteto interneto svetainėje, rašo „Fokus“. Du scenarijai Ukrainai W. Burnsas apibūdino du tolesnės įvykių raidos scenarijus Ukrainai – su Vakarų pagalba ir be jos.

Pirmosiomis savo kalbos apie Sąjungos padėtį minutėmis JAV prezidentas Joe Bidenas akcentavo, kaip nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai reikia pagalbos. „Ukraina gali sustabdyti V. Putiną, jei mes palaikysime Ukrainą ir aprūpinsime ją reikiamais ginklais. <...> Pagalbos Ukrainai teikimą blokuoja tie, kurie nori pasitraukti iš pasaulinės lyderystės.

Antradienį visuomenei bus pristatyta nauja organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Pakruojo dvaro paramos akcija Ukrainai – „Laisvės paukščiai“. Ja siekiama į Ukrainą išsiųsti kuo daugiau Lietuvoje gaminamų dronų. Akcijos pristatyme dalyvaus „Stiprūs Kartu“ įkūrėjas Edmundas Jakilaitis, Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius, Dovilė Filmanavičiūtė ir dronus gaminančios Lietuvos bendrovės RSI Europe atstovai.

Ukrainą palaikantys lietuviai – vėl Rusijos Federacijos akiratyje. Rusai sukūrė interneto svetainę, kurioje skelbia informaciją apie Ukrainoje kariaujančius ir kitaip ją aktyviai palaikančius užsieniečius. Šiuo metu į sąrašą įtraukti 6 lietuviai.

Sprendimai šiais kritiniais Rusijos agresijos prieš Ukrainą metais gali nulemti ne tik Ukrainos likimą, bet ir viso pasaulio ateitį. Ekspertai perspėja, kad jei Ukraina negaus visapusiškos tarptautinės paramos ir neįveiks Rusijos iki lapkričio, gali kilti katastrofiškas Trečiasis pasaulinis karas. Nežinia, kiek gausiai Vakarai rems Ukrainą, ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidentus suteikia geopolitinės įtampos.

Ukrainoje su vizitu esanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį paskelbė, kad Vokietija Ukrainai papildomai skirs 100 mln. eurų humanitarinę pagalbą. Parama skiriama vandens tiekimo infrastruktūrai gerinti, ligoninėms ir būsto sektoriui. „V. Putino teroras čia tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė A. Baerbock, lankydamasi pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste.

Ukraina pradeda trečiuosius plataus masto karo metus nesiliaujant ginčams dėl JAV pagalbos pratęsimo ir Vakarams vėluojant tiekti reikiamą ginkluotę. Pergalei mūšio lauke Ukrainos pajėgoms reikia tik ginklų, pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Svarbiausi įvykiai: 23:42 | Rusija atakavo Odesą, yra aukų Penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė dronais atakavo Odesą.

Rusijoje buvo suimta JAV ir Rusijos dvigubą pilietybę turinti moteris, kaltinama išdavyste už tariamą 51 dolerio (47 eurų) auką Ukrainos labdaros organizacijai, praneša CNN.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Miuncheno saugumo konferencijoje sekmadienį susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espen Barth Eide, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot URM, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad būtina ir toliau izoliuoti agresorę Rusiją ir mažinti jos galimybes tęsti karą.

Danija nusprendė perduoti Ukrainai visas savo artilerijos atsargas ir ragina kitas partneres padidinti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tokį žingsnį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė Miuncheno saugumo konferencijos metu. Ji sakė, kad Europos lyderiai dažnai užsimena apie ginkluotės gamybos problemas ir priminė, kad Europos valstybės turi ginklų ir juos reikia perduoti Ukrainai. „Ukraina mūsų prašo amunicijos ir artilerijos jau dabar.

Tikimasi, kad pirmieji naikintuvai F-16 bus perduoti Ukrainai šių metų vasarą, birželio mėnesį. Apie tai naujienų portalas „rbc.ua“ praneša remdamasis leidinio „Foreign Policy“ duomenimis. Leidinys išanalizavo Europos politikų pasisakymus šia tema Miuncheno saugumo konferencijoje.

 JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui sakė esąs „įsitikinęs“, kad JAV Kongresas atnaujins karinę pagalbą, tačiau pridūrė, kad be amerikiečių pagalbos Kyjivas gali prarasti daugiau teritorijų Rusijai. „Šią popietę kalbėjau su Zelenskiu, kad jis žinotų, jog esu įsitikinęs, kad tuos pinigus turėsime“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po apsilankymo bažnyčioje Delavere.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen kritikavo kolegas, remiančius Ukrainą, kad jie per lėtai ir neryžtingai tiekia kovojančiai šaliai reikalingus ginklus. Tarptautinė bendruomenė padarė brangiai kainuojančių klaidų reaguodama į plataus masto Rusijos invaziją ir vis dar per mažai daroma, kad Ukrainai būtų nedelsiant pristatyti reikalingi ginklai, sakė M. Frederiksen.

JAV Kongresas, nepaisant Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pasipriešinimo, bando rasti planą „B“, kaip skirti karinę pagalbą Ukrainai. Kaip rašo „The Hill“, M. Johnsono pozicija kritikuojant pagalbą Ukrainai suartina jį su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir daugeliu konservatorių Respublikonų partijoje. Tačiau didžioji dauguma Atstovų Rūmų įstatymų leidėjų perspėja, kad Rusijos pergalės atveju iškils grėsmė Europos demokratijai ir JAV nacionaliniam saugumui.

JAV Senatas balsavo už paketą, kuriame numatyta 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai; dokumentą palaikė 66 senatoriai iš reikiamų 60. Už įstatymo projektą, kuriame sujungtos lėšos pagalbai Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir humanitarinei pagalbai, balsavo 66 senatoriai iš reikiamų 60, prieš – 27. Įstatymo projektas svarstomas be dalies, kurioje sprendžiamas opiausias pietinės sienos klausimas, po to, kai pirminį įstatymo projektą užblokavo respublikonai.

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP. AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti. Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį paragino JAV Kongresą „labai greitai“ patvirtinti atidėliojamą pagalbos paketą, skirtą Ukrainos kovai su Rusijos invazija. „Be JAV pagalbos padėtis Ukrainoje būtų labai sudėtinga“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Vašingtone prieš susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir paragino Kongresą veikti „labai greitai“. Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra.

Norvegija ketina perduoti Ukrainai dar dešimt oro gynybos sistemos NASAMS paleidimo įrenginių ir keturis ugnies valdymo centrus. Tai pranešama Norvegijos vyriausybės tinklalapyje, kuriuo remiasi UNIAN. Pažymima, kad Norvegijos vyriausybė pateikė parlamentui prašymą leisti pirkti šių zenitinių raketų kompleksų iš gamintojos – kompanijos „Kongsberg Defense and Aerospace“ (KDA). Vyriausybė pabrėžė, kad omenyje turimas papildomas užsakymas, be to, kas jau buvo perduota Ukrainai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Vašingtone surengs derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu: daugiausia dėmesio bus skiriama karinės paramos Ukrainai išlaikymui.

Suomija siunčia Ukrainai 22-ąjį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – beveik 190 mln. eurų. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija, rašo „Ukrinform“, remdamasi portalu „Yle“. Pasak ministerijos atstovų, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius, tačiau išsamus krovinio turinys ir jo pristatymo detalės dėl saugumo neatskleidžiamos. Šiame pagalbos pakete – ir produkcija, nupirkta iš Suomijos gamintojų.

Penktadienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva Ukrainai“ europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius teigė, jog ateinantį dešimtmetį pasaulio dėmesys bus sutelktas Ukrainai – pasak jo, tai bus svarbu ir Lietuvos saugumui. Europarlamentaras taip pat pabrėžė, jog būtina didinti paramą Ukrainai, o tam reikėtų numatyti kolektyvinius Europos šalių įsipareigojimus. Įžanginį žodį taręs A. Kubilius paaiškino, kaip kilo mintis surengti tokią konferenciją.

Ukrainos kariuomenė net ir be JAV karinės pagalbos nebus „staiga sutriuškinta“ kare su Rusija, tačiau „pajėgų degradavimas bus neišvengiamas“, rašoma „The New York Times“, remiantis karo analitikų nuomone. JAV Kongresas dėl vidinių nesutarimų nuo 2023-ųjų rudens niekaip negali sutarti dėl jungtinės, daugiau nei 100 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir savo pačių sienų pietuose tvirtinimui.

Antradienį JAV respublikonai užblokavo paramą Ukrainai. Kaip gali pasisukti karas be Jungtinių Valstijų paramos, laidoje „Dienos komentare“ atsakė buvęs specialiųjų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Stringa Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai.

Italijos Deputatų Rūmai, kaip jau prieš tai Senatas, didele balsų dauguma pritarė tolesnei karinei paramai Ukrainai. Per balsavimą Deputatų Rūmuose ketvirtadienį 218 parlamentarų parėmė dekretą, kuris premjerės Giorgijos Meloni dešiniajai vyriausybei iš esmės leidžia perduoti Kyjivui daugiau karinių prekių ir įrangos karui su Rusija. 41 balsavo prieš. Italija išlieka viena patikimiausių Ukrainos rėmėjų.

JAV pagalbos Ukrainai sumažinimas gali lemti Rusijos pergalę kare Ukrainoje, o tai paskatintų naujos geopolitinės tvarkos atsiradimą, nerimauja Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.  Interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ V. Zelenskis pabrėžė, kad tikisi Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai. Jis tikisi, kad tai įvyks net ir tuo atveju, jei JAV prezidento rinkimus laimės respublikonas Donaldas Trumpas.

JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas sekmadienį pareiškė, kad Senato naujai pristatytas susitarimas dėl sienos ir pagalbos Ukrainai bus „pasmerktas žlugti“, jei pasieks respublikonų kontroliuojamus rūmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungai už pritarimą 50 mlrd. eurų ilgalaikei paramai Ukrainai ir sakė, kad tai pasiųs aiškų signalą Rusijai. „Šiandien Europa priėmė ilgai lauktą sprendimą, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai aiškus signalas Maskvai, kad Europa atlaikys ir kad Europa nepalūš.“ Pasak Ukrainos lyderio, šį parama reiškia, kad šalis turi finansines garantijas dėl socialinio stabilumo.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ruošiasi pradėti derybas su Viktoru Orbanu, kad įtikintų jį atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta intensyvėjant ūkininkų protestams. Skelbiama, kad kelius prie ES vadovų susitikimo vietos užblokavo 1 000 traktorių.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, situacija dėl Amerikos pagalbos tiekimo Ukrainai sustabdymo jau neigiamai paveikė padėtį mūšio lauke. „Šiuo metu baigėsi pagalba, kurią teikėme Ukrainai, ir mes netgi matome tam tikrų įrodymų, ką tai reiškia mūšio lauke“, – spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pirmadienį kalbėjo A. Blinkenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jei išsektų JAV, didžiausios pagalbos tiekėjos, parama. „Europa turi padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainos pastangas apsiginti“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad pagalba, kurią Europos šalys numatė 2024 metams, nėra pakankama. Jis paragino, kad kiekviena šalis aptartų, kaip galėtų „reikšmingai padidinti paramą“ Kyjivui.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo respublikonus, kad gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai blokavimas kelia grėsmę laisvajam pasauliui, derybose su Kongreso lyderiais Baltuosiuose rūmuose nepavykus pasiekti proveržio. JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd.

2023 m. spalio–lapkričio mėn. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad nepaisant geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu. Šis rodiklis Lietuvoje pasiekė istorines aukštumas. „Eurobarometras“ tyrimas taip pat atskleidė, jog gyventojai Europos sąjungoje yra linkę remti Ukrainą kovoje prieš okupantą.

Vakarų šalys turėtų perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visus ginklus, reikalingus visoms Rusijos okupuotoms teritorijoms išlaisvinti. Pirmiausia Kyjivui reikia parūpinti tolimojo nuotolio raketų. Tokį raginimą Vakarams išsakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Kyiv Independent“. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė duoti atkirtį šaliai agresorei.

Bendra Danijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra apie 3 mlrd. dolerių, praneša Ukrainos ūkio ministerija. Taip teigė ūkio viceministrė Nadiia Bihun per susitikimą su Danijos delegacija, vadovaujama vystomojo bendradarbiavimo ministro ir pasaulinės klimato politikos ministro Dano Jorgenseno, praneša „Ukrinform“. „Vertiname Danijos pastangas remti mūsų šalį priešinantis visapusei Rusijos invazijai.

Ukraina skuba plėsti karinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos partneriais. Šiandien Kyjive viešintis naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras žada Ukrainoje statyti karinės įrangos gamyklas. O vakar pas Zelenskį atvykęs britų premjeras pasirašė istorinį įsipareigojimą ateinantį dešimtmetį remti Ukrainą ginklais ir pinigais kovoje prieš Rusiją. Tuo metu Maskva naktį paleido į Ukrainą beveik keturiasdešimt raketų. Ukrainiečiams jų pavyksta numušti vis mažiau.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimti JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai. Maža to, politikos užkulisiuose girdėti vis daugiau kalbų apie Vakarų nusiteikimą karą baigti derybomis, o ne triuškinančia pergale.

JAV prezidento Joe Bideno administracijai būtina suformuluoti aiškią strategiją dėl Ukrainos ir įvardinti „galutinius tikslus kare“, kad Kongresas patvirtintų naują pagalbos Kyjivui paketą, perspėjo naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas. Nepaisant to, pasirodė pranešimai, kad įtakingi respublikonų ir demokratų atstovai baigia sutarti dėl daug ginčų keliančio JAV biudžeto formavimo.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimti JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai. Maža to, politikos užkulisiuose girdėti vis daugiau kalbų apie Vakarų nusiteikimą karą baigti derybomis, o ne triuškinančia pergale.

Su Ukraina besiribojanti Rusijos Belgorodo sritis penktadienį pasiūlė perkelti kai kuriuos savo sostinės gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų. Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius pasiuntė griežtą perspėjimą Šiaurės Korėjai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina tiki „planu A“, susijusiu su Vakarų šalių karine parama, ir neturi jokios alternatyvos, arba „plano B“, jei parama būtų nutraukta. Interviu CNN paklaustas, kokį „planą B“ turi Ukraina, kad kompensuotų ginklų, kurių negali gauti iš Vakarų šalių, trūkumą, D. Kuleba atsakė: „Mes neturime „plano B“. Mes pasitikime „planu A“. „Ukraina visada kovos su turimais ištekliais.

Ketvirtadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, nugriaudėjo galingi sprogimai. Mieste paskelbtas oro pavojus, praneša vietos „Telegram“ kanalai. Svarbiausi įvykiai: 23:24 | „Tai vienintelis kelias į ilgalaikę taiką“: Europa sulaukė raginimo „atsibusti“ ir imtis veiksmų dėl Rusijos Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas Timothy Gartonas Ashas.

Lietuvos parlamentarų delegacija ketvirtadienį vyksta į Lenkija aiškintis, kodėl stringa per šią šalį siunčiama parama Ukrainai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis su Lenkijos kolegomis taip pat ketina aptarti gynybos, kitus bendrus klausimus.

Europos Sąjunga rengia atsarginį planą skirti Ukrainai 20 mlrd. eurų, nepaisydama Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prieštaravimų, skelbia „Financial Times“. Kaip skelbia leidinys, siūlomas mechanizmas galėtų būti panaudotas, jei vasario 1 d. numatytame aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų atmesti V. Orbano veto. Ketina apeiti veto Pagal šią schemą valstybės narės teiks garantijas ES biudžetui, o tai leis Europos Komisijai Kyjivo naudai rinkose pasiskolinti iki 20 mlrd. eurų.