paminklas

Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis.

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą ir paragino išbraukti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš Nekilnojamų kultūros vertybių registro. Iki šiol tai buvo pagrindinė sąlyga, neleidusi Vilniaus miesto savivaldybei imtis veiksmų dėl paminklo nukėlimo.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje. Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas – elektrinės tomografijos būdu lokalizuota bokšto vieta. „Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas. Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.

Visuomenei pristatyta pagal autentišką nuotrauką sukurta bronzinė partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago skulptūra. Joje ypatingas simbolis – ant peties tupintis vanagas. Skulptūra vėliau bus pastatyta Dzūkijoje, Merkinėje, kur ilgus metus kovojo Adolfas Ramanauskas. Skambant pokario partizaninėms dainoms pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra. Ji sukurta pagal originalią nuotrauką, darytą 1947-  aisiais Bingelių kaime netoli Merkinės.

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta. Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

Kitąmet Vilniuje turėtų būti pradėti paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai statybos darbai. Nutarta, kad bus įgyvendinamas konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas „622522“. „Su jo autoriais pasirašyta autorinė licencinė sutartis, jiems perduotos autorių teisės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Anot jos, visi projekto įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kitąmet.

Artėjant Vėlinėms paminkladirbiai sulaukia vis daugiau užsakymų pagaminti paminklus ne tik žmonėms, bet savo augintiniams. Už vieną ar kitą akmens luitą, išpuoštą širdį virpinančiu užrašu, ar šuns, katino nuotrauka, žmonės nepagaili ir tūkstančio eurų. Dažniausia tokie paminklai dygsta ant keturkojų kapų, nors paminkladirbiai prisipažįsta kūrę atminimo akmenį ir papūgai, ir voverei. Gyvūnų kapinaitės Į gyvūnų kapines sostinėje aplankyti katės kapo atskuba vilniečiai Irina ir Andrius.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Vyras gimtadienio proga draugų užsiprašė gana keistos dovanos – senų kastuvų, semtuvų ar šakių. O iš krūvos nebereikalingų ir surūdijusių įrankių ėmė meistrauti skulptūrą koronavirusui. Skulptūrą bebaigiantis miestui suvirinti panevėžietis netrukus imsis ir kitos įdomybės – žada kurti ir metalinį skujuotį. Panevėžiečio meistro rankose žybsintis aparatas baigia suvirinti vieną iš šimto surūdijusių kastuvų.

Antradienį pranešta, kad Kaune nuverstas Holokausto aukų paminklas.  Policijos departamento duomenimis, apie vidurdienį pranešta, kad nuverstas Energetikų gatvėje stovėjęs paminklas. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Dėl didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lygiai prieš 2 metus kaip valstybės vadovas palaidotas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas pagaliau sulaukė įamžinimo paminklo – bronzinio biusto. Jį giria tiek Adolfo Ramanausko artimieji, tiek ir pagarbą buvusiam šalies vadovui atėję išreikšti paprasti žmonės. O prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vien paminklų negana praeities herojų žygdarbių įamžinimui. „Mes kai išėjome iš liejyklos, Kaune, Šančiuose, išsinešėme tą biustą, pasižiūrėti ir ėjo pro šalį moteris.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad simboliška, jog paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengiamas praėjus vos dienai po Tarptautinės mokytojo dienos, nes jo gyvenimas ir auka tapo pasiaukojimo už Lietuvos laisvę pamoka. „Simboliška, kad antkapinį paminklą A. Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos“, – ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Ketvirtadienį pastebėta, jog Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė Policijos departamentas, ant kapinėse stovinčio paminklo rastas užrašas, o paminklas apipiltas raudonais dažais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar tikslinga skirti daugiau nei 40 tūkst. eurų diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklo likimą Vilniuje. „Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinės senamiestyje suteikti Lietuvos laisvės lygos vardą. Naujoji vieta yra šalia skvero, kuriame stovi Adomo Mickevičiaus paminklas, esančio prie šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių.

Sekmadienį Kėdainių rajone esančiame Šėtos miestelyje kapinėse apgadintas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė policijos departamentas, apie 17.30 val. pastebėta, jog kapinėse esantis paminklas tarybiniams kariams atminti apipiltas raudonos spalvos dažais. Meras: tai – chuliganizmo atvejis Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis sako vertinantis kaip chuliganizmo atvejį, kai raudonais dažais buvo išniekintas Šėtos kapinėse esantis sovietinio kario paminklas.

Antradienį pranešta, kad Radviliškio kapinėse vyras suniokojo buvusios sutuoktinės šeimai priklausantį paminklą.  Pasak Šiaulių apskrities policijos, laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio pietų, 1951-aisiais gimęs vyras ant paminklo iškalė naujus užrašus.  Padaryta žala tikslinama.  Dėl kapo išniekinimo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasienio miestelyje prie Latvijos Saločiuose gyvenantis pensininkas savo kiemą pavertė išskirtiniu paminklų parku šalies prezidentams: nuo pirmojo skirto Antanui Smetonai iki dabartinio išrinkto šalies prezidento Gitano Nausėdos. Ant granito plokščių puikuojasi ne tik gyvų ir mirusių prezidentų portretai, bet ir išgraviruotos jų gimimo bei mirimo datos. Tiesa, paminklai yra ne menininkų darbo, o paprastų antkapių meistrų, bet salotietis to kapų puošmenomis nevadina.

Vyriausybė nutarė Vilniuje kitąmet įamžinti Antanto Smetonos atminimą. Šalia Gedimino prospekto esančiame skverelyje skulptūra bus statoma už beveik 300 tūkstančių eurų. Dalis vilniečių, istorikų, politikų mano, kad pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas buvo valstybės tėvu, paklojo demokratijos pamatus, iškovojo šaliai Vilnių.

Premjero sudaryta darbo grupė siūlo paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti Gedimino prospekte Vilniuje, šalia buvusio centrinio knygyno. Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.

Šalies valdžia vis garsiau kalba apie prezidento Smetonos paminklo statybą Vilniuje. O premjeras jau net sudarė ir darbo grupę. Tad daugelio akys dabar krypsta į tarpukariu ypatingą vietą Kaune – istorinę prezidentūrą. Pastaruoju metu ši reprezentacinė erdvė sulaukia itin mažai finansinės paramos. Tarpukario vadovų skulptūros skendi tamsoje, o kai kurios vietos – tvora, grindinys, suaižėję sienos tiesiog prašyte prašosi kapitalinio remonto.

Vyriausybė inicijuoja paminklą Vilniuje pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuri organizuos paminklo sukūrimo darbus, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.  „Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę.

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Grįžtama prie sumanymo Vilniuje pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, rašo naujienų portalas 15min.lt. Premjero potvarkiu kuriama darbo grupė paminklo Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti. „Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, Prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti.

Paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai negalima nukelti, nes jis yra kultūros vertybių registre ir svarstoma jam suteikti papildomą apsaugą, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. „Šiuo metu pats paminklas yra registre, bet jam nėra nustatytos vertingosios savybės, kaip ir dar apie trečdaliui registre esančių objektų.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje verda aistros dėl kadaise pastatyto paminklo pirmąją karo dieną žuvusiam rusų pasieniečiui. Nors paminklinis akmuo stovi daugybę metų, jis užkliuvo tik dabar. Šakių rajono valdžia gavo pasipiktinusių turistų skundą. Jiems užkliuvo penkiakampė žvaigždė ir rusiškas užrašas, neva šlovinantis Rusijos pareigūnus. Dabar sprendžiama – palikti akmenį kaip buvo ar išvežti. Kudirkos Naumiestyje, prie pat sienos su Rusija turistų netrūksta.

Naktinės lietuvio „pramogos“ Rygos centre baigėsi policijos areštinėje. Iš pradžių vyras bandė užsiropšti ant Latvijos sostinės centre esančio Laisvės paminklo, tačiau netrukus buvo pastebėtas per mieste esančias vaizdo stebėjimo kameras. Informacija apie pažeidimą buvo skubiai perduota policijos pareigūnams, kurie buvo visai šalia, iš kitos paminklo pusės. Pareigūnai priėjo prie pažeidėjo ir paklausė, iš kur jis yra. Šis atsakė, kad iš Lietuvos.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ragindami nenukelti sostinės centre esančio paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai.

Vilniuje vėl kyla karas su sovietmečio statulomis. Sostinės valdžia užsimojo nugriauti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai kaip sovietinį simbolį. Tačiau Rašytojų sąjunga P. Cvirką ir jam pastatytą paminklą gina. O štai rašytojo anūkas įtaria, kad politika čia tik akių dūmimas naiviems rinkėjams, esą paminklas trukdo verslininkams, užsigeidusiems dar neužstatyto hektaro sklypo ypač brangiame Vilniaus centre.

 Gegužės 4 dieną Čikagoje bus atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. „Trys organizacijos – Pasaulio lietuvių centras, JAV lietuvių bendruomenė ir Lietuvos konsulatas Čikagoje – mielai sutiko paminklą pasistatyti Čikagoje, prie Pasaulio lietuvių centro pastato.

 Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei partizanui Petrui Bartkui-Žadgailai, skelbia „Lietuvos žinios“. Laisvės kovotojai bus pagerbti tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą. Paminklus partizanams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe ketina pastatyti Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

Marijampolės policija vėl ieško, kas raudonais dažais vėl aptepliojo sovietmečiu NKVD pareigūnams pastatytą paminklą. Jis išpiešiamas antrą mėnesį iš eilės, o šįkart simboliai ir nešvankūs. Vietos seniūnas sako, kad jam nusibodo nuo akmens tepliones valyti ir siūlo jį išgabenti į sovietinių skulptūrų parką Grūte, prie Druskininkų. Vyro lytinius organus primenantis piešinys ir dvi svastikos ant akmens nupieštos, greičiausiai, šeštadienio naktį.

Sovietų ir nacių simboliais išpieštas paminklas NKVD darbuotojams greta Marijampolės turėtų būti nukeltas, sako savivaldybės merė Irena Lunskienė. Anot jos, sprendimą, ką daryti su paminklu, savivaldybė turėtų priimti iki pirmadienio rengiamo tarybos posėdžio. „Mūsų požiūris turėtų keistis į tuos dalykus. Jei nuimame paminklus Leninui, Stalinui, galbūt ir tokių paminklų statyti nereikėtų. Lai jie ten ilsisi ramybėje, galbūt tas jų atminimas turėtų būti kaip nors kitaip įamžintas, jei to reikia.

Marijampolės policija pradėjo aiškintis, kas svastika ir keturiomis penkiakampėmis žvaigždėmis ištepliojo šį paminklą, stovintį netoli Marijampolės, Grybinės kaime. Incidentu jau susidomėjo ir Rusijos ambasada.  Toks užrašas tarybiniais laikais buvo iškaltas ant paminklo. Taip sovietų valdžia pagerbė šioje vietoje žuvusius 21 stribą, NKVD pareigūnus. Tiesa, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, tas pats paminklas jau paskirtas Lietuvos partizanams. Stribus šlovinantis užrašas buvo užteptas.

 Penktadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, visuomenininkai rengia mitingą, kad palaikytų sumanymą šioje aikštėje statyti Vyčio paminklą. „Situacijoje, kai rizikuojame Lukiškių aikštę iki pagrindinių Lietuvos šimtmečio renginių palikti be svarbiausių memorialinių ir simbolinių akcentų, įkūnijančių Tautos valią būti laisva ir jos nesuskaičiuojamas aukas, šimtmečiais sudėtas kovoje už Nepriklausomybę, visuomenė yra priversta reaguoti ir ginti savo teisę į politinių sprendimų priėmimo kontrolę b...

 Trečiadienį Kelmės rajone esančiame Liolių kaime išvartytos žvakės ir gėlės prie Lietuvos partizanams skirto paminklo. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, apie 17.15 val. nenustatyti asmenys prie Lietuvos partizanų garbei pastatyto paminklo išdaužė ir išmėtė uždegtas žvakes, suniokojo vazoną su gėlėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

 Kitąmet Vilniuje iškils paminklas Lietuvos valstybingumo kūrėjams broliams Vileišiams. Trijų prie stalo sėdinčių brolių Petro, Jono ir Antano Vileišių figūros jau vasarį turėtų atsirasti prie Neries ir Vilnelės santakos, Tado Kosciuškos gatvėje. Savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti skverą šioje vietoje.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės architektui Jonui Basanavičiui bus atidengtas kitų metų lapkričio 23-ąją, minint jo gimtadienį, žada Vilniaus miesto savivaldybė. Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas. Šiame etape pateiktas paminklo J.Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ant stačiakampio pjedestalo.

Menininkas Mantas Maziliauskas ir bendrovė „Klaipėdos komprojektas“ įsitikinę, jog Vilniuje paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui turi būti statomas pagal jų parengtą projektą „Aušros bokštas“, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Teisininkų parengtame dokumente Vilniaus valdžiai teigiama, kad sostinės savivaldybės skelbtame konkurse šis projektas buvo vienintelis, atitikęs konkurso sąlygas, ir pagal nuostatus turėjo tapti laimėtoju.

Šalia tvenkinio žvyro krūvoje sumesti mirusių žmonių paminklai, kapinių tvorelės ir kryžiai. Vietiniai gyventojai svarsto ir stebisi, kas ryžosi tokiai šventvagystei. Tyrimo ėmėsi policija. Priartėję prie milžiniškos statybinio žvyro krūvos šalia Neveronių tvenkinio vietos žvejai nustėro: iš krūvos kyšo mirusių žmonių paminklų, kapinių tvorelių likučiai. Ant paminklų matyti net mirusiųjų vardai, gimimo ir mirties metai, išpiešti kryželiai.

Architektūros, urbanistikos ir skulptūros ekspertai nepritaria Kauno savivaldybės norui Rotušės aikštėje statyti paminklą burmistrui Jonui Vileišiui ir siūlo jį įkurdinti Laisvės alėjoje. „Visi siūlė, kad Naujamiestyje reikėtų statyti.

Raseinių rajono valdžiai ieškant, kaip pabaigti kone dešimtmetį partizanams atminti Kryžkalnyje statomą koplyčią, čia inicijuojamos ir naujo paminklo – didžiulio obelisko – statybos. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigia nematantis galimybės, kad Lietuvai 2018 metais minint valstybės šimtmetį Lukiškių aikštėje būtų pastatytas Vyčio paminklas. „Aš asmeniškai nematau tokio paminklo, kurį būtų galima iškelta galva realizuoti 2018 metais.

Palanga tebesuka galvą, kaip įamžinti anapilin iškeliavusio maestro Stasio Povilaičio atminimą. Skelbtą konkursą teko pratęsti, mat sulaukta labai mažai idėjų. Dabar jau galima rinktis iš poros dešimčių variantų. Tiesa, kai kurie palangiškius šokiruoja. Ne tik jaunystės, bet ir amžino poilsio vieta tapusi Palanga, svarstanti, kaip įamžinti maestro Stasio Povilaičio atminimą, nusprendė neskubėti.

 Vilniaus Karininkų Ramovėje visuomenei pagaliau pristatomi konkursui pateikti skulptūros laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje modeliai. Konkurso rezultatai bus skelbiami vasario 16 d. Konkursą Vyčio skulptūrai spalio 28 dieną paskelbė Vyčio paramos fondas, kurio tikslas – pakelti visuomenę iniciatyvai savo lėšomis pastatyti paminklą, skirtą Atkurtos valstybės 100-mečiui paminėti. Tikimasi skulptūrą pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Tam nebus naudojamos biudžeto lėšos.