paminklas

Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo ketvirtadienį pradedami laikino paviljono „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ įrengimo darbai, jis  bus atidarytas kitą savaitę, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.  Paviljonas skirtas naujausiam Lietuvos nacionalinio muziejaus projektui „Vilnius prieš 200 metų“.  „Šį kartą pasirinkome išeiti už muziejus ribų ir sutikti lankytojus vienoje iš viešųjų miestų erdvių.

Palangoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Objektas turėjo iškilti Vilniuje, tačiau sostinėje tapo nereikalingas, tad jį priglaudė kurortas. Dėl tokio įvykių posūkio menininkai paminklą net turėjo koreguoti. O atidengimo ceremonijoje dalyvavęs dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Smetona bus pagerbtas ir sostinėje. Palangoje atidengiamas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Jis šiame kurorte labai mėgo lankytis.

Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, tiegiama pranešime spaudai. „Šiandien švenčiame ypatingą progą.

Palangoje antradienį atidengiamas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtas paminklas. „Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Atidarymo renginyje dalyvaus šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Apklausa rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų pritaria paminklo Antanui Smetonai statymui Vilniuje ir beveik tokia pat dalis šalies gyventojų tam nepritaria, pirmadienį skelbia portalas LRT.lt. Paminklo statymui pritaria 40 proc. respondentų, tačiau beveik tiek pat, 38 procentai, nurodo tam nepritariantys. Anot LRT,  idėjai, kad Vilniuje turi būti pastatytas paminklas A. Smetonai, santykinai kiek dažniau pritaria moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc.

Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste vykusiame mūšyje prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.  Bronzinis J. Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų. „Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

2016 m. per Kalėdas pasirodžius žiniai apie garsaus atlikėjo George Michael mirtį, visas pasaulis liko sukrėstas. Dainininkas, kuriam buvo 53-eji, gerbėjų buvo dievinamas dėl savo muzikos, dosnumo ir labdaringos veiklos. Tačiau daugelį metų ant jo kapo nebuvo pastatytas antkapinis paminklas. Dabar paaiškėjo, kodėl. Paaiškėjo, kas parašyta ant antkapinio paminklo Ant antkapinio paminklo užrašytas George Michael tikrasis vardas – Georgios Kyriacos Panayiotou, rašo thesun.co.uk.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė siūlymui paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Už tokį sprendimą balsavo 18 tarybos narių, keturi susilaikė. „Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Klaipėdos rajone gyvenantis paminkladarys, paminklų gamybos ir kapaviečių įrengimo bei atnaujinimo įmonės „Akmens broliai“ vadovas Aurimas Balsys šioje srityje darbuojasi nuo 15-os metų. Vyras pasakoja, kad dar būdamas paauglys susižavėjo darbu su akmenimis, tad ilga nesvarstęs ėmė ir pasirinko paminkladario kelią. Visgi, nors per ilgus darbo metus jis spėjo priprasti prie darbo specifikos, tačiau iki pat dabar išlieka sunku daryti paminklus mažiems vaikams ar paaugliams.

Šią vasarą mirė devintojo dešimtmečio popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas. Menininkui buvo 48 metai, po atlikėjo mirties našle liko jo žmona Svetlana, du jo vaikai Denisas ir Estela liko našlaičiais. Žvaigždės giminaičiai ir draugai vis dar negali patikėti šia tragedija, nes viskas įvyko staiga. Anksčiau muzikantas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Jurijus Šatunovas mirė įvykus širdies smūgiui. Visa šalis gedėjo mirusio atlikėjo.

Balandžio 14-ąją suėjo lygiai metai, kai netekome dainininko Eugenijaus Ostapenko. Jo mama Liubov Ostapenko pasidalijo žinia gerbėjams bei parodė, koks unikalus paminklas papuošė sūnaus kapą. „Sveiki, mielieji draugai, gerbėjai, pažįstami. Artėja Vėlinės. Šiomis dienomis mes prisimename savo išėjusius į amžinąjį poilsį brangius mums žmones. Norėčiau ir aš pasidalinti naujiena. Mano sūnui Eugenijui Ostapenko jau baiginėja įrenginėti unikalų paminklą, kuris buvo darytas drauge kelių meistrų.

Vilniaus Antakalnio kapinėse apipaišytas paminklas, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Apie incidentą policijai pranešta penktadienio rytą, apie 9.14 val. Informuota, kad Vilniuje, Karių kapų gatvėse esančiose Antakalnio kapinėse pastebėta, kad ant paminklo išraižytas užrašas „Lietuvoje išdavikams ne vieta“. Policija tiria medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą. Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.

Kelmės rajone, Tytuvėnuose, raudonais dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Tai buvo pastebėta trečiadienio rytą, apie 8 val. 30 min., pranešė Policijos departamentas. Nuostolis nustatomas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Buvusiame Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Kartu su šių metų gegužę vykusių kūrybinių dirbtuvių dalyviais buvo sutarta, kaip šią vietą atnaujinti ir pritaikyti renginiams. Į pirmuosius bus kviečiama dar šią vasarą. Prieš metus išmontavus P. Cvirkos paminklą, aikštė tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių iki šiol netraukė miestiečių – buvo nepatogi judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviratininkams.

Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė trečią konkursą sukurti paminklo Tautos laisvei idėją. Antrojo konkurso laimėtojai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl kviečiama iš naujo teikti paraiškas, pranešė savivaldybė. Praėjusiais metais per konkursą buvo atrinktas „Arch Box“ architektų iš Klaipėdos projektas „Aušra“. Pagal jį, pagrindinėje Šiaulių aikštėje turėjo būti pastatytas 25 metrų aukščio keturkampis betoninis obeliskas su iškaltais stilizuotais Gedimino stulpais.

Jūros šventės išvakarėse ketvirtadienį Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, pagerbtas jų atminimas. Tai pirmasis Jūros šventės renginys. Tradicinė jūrinė ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“ rengiama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Renginio metu taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis.

Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai sostinėje atvertame jo vardo skvere Vilniuje, Žirmūnuose, įprasmins paminklinis objektas „Miškinis“. Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektų Gintaro Čaikausko bei Ievos Kontautaitės idėja konkurse surinko daugiausiai balų iš keturių pasiūlymų, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Klaipėdos politikai ketvirtadienį pritarė miesto-partnerio Odesos dovanos, paminklo „Inkaras-širdis“, perėmimui, suderinus procedūras jis turėtų būti pastatytas Melnragėje. „Sprendimas priimtas, inkaras-širdis ras vietą Klaipėdoje“, – po balsavimo sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  Dovanos priėmimui vienbalsiai pritarė visi posėdyje uostamiesčio savivaldybės tarybos narė.

Sekmadienį aptikta, kad Antakalnio kapinėse Vilniuje išniekintas paminklas vaikų poetui, buvusiam sovietų valstybės saugumo (MGB) bendradarbiui Kostui Kubilinskui. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 13 val. Vilniuje, Karių kapų gatvėje, Antakalnio kapinėse, pastebėta, kad paminklas išpaišytas raudonais dažais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras K. Kubilinsko pavardę skelbė paviešintame slaptų sovietų saugumo bendradarbių sąraše.

Ketvirtadienio rytą pastebėta, kad iš savo pirminės vietos buvo išjudintas ir į kelkraštį patrauktas apie 1975 m. Klaipėdos mieste, Rimkų g. pabaigoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šiose apylinkėse žuvusiam raudonarmiečiui Jefimui Belinskiui.

Raseiniuose pirmadienį nukeliami sovietiniai paminklai, socialiniame tinkle pranešė Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. „Balvonai palieka Raseinius. Šiandien toks pat likimas laukia ir kitų balvonų, esančių mūsų rajone!“, – feisbuke paskelbė meras.  Raseinių savivaldybės taryba gegužės 19 dieną pritarė sovietinių paminklų rajone demontavimui.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius atmetė Rusijos reikalavimą sumokėti kompensaciją Rusijai už nugriautą sovietinį paminklą. „Klasiko žodžiais tariant: „Jie gaus ne kompensaciją, o negyvo asilo ausis“. Rusija teigė, kad reikalaus kompensacijos iš Latvijos už okupantų paminklo nugriovimą“, – „Twitter“ rašė ministras. Išsireiškimas apie „negyvas asilo ausis“, pasak „The Baltic Times“, jau yra girdėtas.

Pasvalio rajone planuojama nugriauti tris Raudonosios armijos kariams skirtus paminklus. Dėl to sprendimą gegužės pabaigoje ketina priimti savivaldybės taryba. „Geriau, kad būtų sutarimas. (...) Taryboje apkalbėsime ir padarysime tvarką“, – BNS sakė savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Pagal parengtą savivaldybės tarybos nutarimo projektą, ketinama griauti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose esančius paminklus Joniškėlio, Vaškų ir Pušaloto miesteliuose.

Neringoje stūksojęs sovietinis paminklas buvo uždengtas.  Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Neringa“ pranešė vietos gyventojas.  „Pabodus laukti kol Neringos sprendimų priėmėjai krūpčiodami vietoje galiausiai imsis sovietinio palikimo naikinimo klausimo, veiksmų ėmėmės patys. Užteks žiūrėti į nepageidaujamas sovietinio „išlaisvintojo“ akis. Slava Ukraini!“ – rašo vietos gyventojas.

Vilkaviškio rajone Ukrainos vėliavos spalva nudažytas paminklas sovietų kariams. Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienio vakarą, po 18 val., pastebėta, kad Žaliosios kaime geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažytas paminklas ir atminimo lentelė, skirta žuvusiems sovietų kariams atminti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Lietuvoje vis dar daug likusių sovietinių memorialų kapinėse, kuriose palaidoti II pasaulinio kare žuvę kariai. Dabartiniai įvykiai dar labiau paskatino daug metų besitęsiančias diskusijas, ką daryti su karių statulomis, patrankomis ar teisybės neatitinkančiais užrašais ant memorialinių lentų. Raginama naikinti jų apsaugą, kad būtų galima tokius paminklus nukelti. Keliose vietose tokie memorialai išdažyti Ukrainos vėliavos spalvomis.

Kėdainių ir Anykščių rajonuose savaitgalį pastebėti dažais apipilti sovietinių karių paminklai. Anot Policijos departamento, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, geltonos ir raudonos spalvos dažais apipiltas kario paminklas, skirtas Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kautynėse su Vokietijos kariuomene, atminimui.  Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažyta sovietinio kario skulptūra.  Įvykiai tiriami.

Klaipėdos valdžia trečiadienį paskelbė sieksianti iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, tačiau pripažįsta, jog tai nebus trumpas procesas. „Turbūt nekyla abejonės, kad tuo keliu tikrai bus einama. (...) Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas – ir ne vienas, iškeliavo patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą kaip ir turbūt visą Lietuvą“, – žurnalistams sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šią savaitę Biržų miesto centre automobilyje sėdėjęs vyras buvo pritrenktas pamatyto vaizdo. Jis pastebėjo, kad šalia senojo Birutės paminklo renkasi į valkatas panašios žmogystos, kurios toje vietoje ėmė tenkinti lytinę aistrą. Atėjo du vyrai ir dvi moterys. Viena moteris nudrožė į netoliese esančią alkoholio parduotuvę, o kita ėmėsi meilės reikalų. Tai vyko šviesiu paros metu, kai aplinkui vaikšto daug žmonių.

Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė. „Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė. Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.

„Napoli“ klubas prieš sekmadienio rungtynes su Romos „Lazio“ pagerbė prieš metus mirusią klubo legendą argentinietį Diego Maradoną. Iškilmingoje ceremonijoje buvo atidengta speciali D.Maradonos statula, o sveikinimo kalbą tarė pats Pele. „Jūs žinote, kaip mylėjau ir gerbiau Maradoną. Dabar visiems noriu pasakyti, kad mes niekada negalime pamiršti šio didžio žaidėjo. Man jis buvo draugas.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija piktinasi Vilniaus savivaldybės sprendimu nutraukti meninę akciją, kurios metu dabar jau nukeltas sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas buvo apklijuotas dirbtinėmis samanomis.  Kaip BNS sakė AICA Lietuvos sekcijos prezidentė, Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, kreipimąsi palaikė visi asociacijos skyriaus nariai.

Kultūros ministras Simonas Kairys sveikina sovietų veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklo nukėlimą, mato galimybes jį eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. „Ta perspektyva, kalbant apie Nacionalinį muziejų, yra reali, savivaldybė yra susitarusi. Tik akivaizdu, kad tokie procesai nevyksta jau rytoj, viskas ateis savo laiku. Savivaldybę tiesiog reikia pasveikinti, kad nepabijojo imtis ryžtingų veiksmų“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Vilniuje penktadienį bus nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo paminklas sostinėje nukeliamas ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, kad darbus atliks savivaldybės įmonė „Grinda“, teritorija bus aptverta dėl aplinkinių saugumo, taip pat į galimas provokacijas bus pasirengę reaguoti savivaldybės ir policijos pareigūnai.

Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos sostinėje esantis paminklas bus nukeltas penktadienį. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. „Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.

Aistros dėl Petro Cvirkos paminklo vis labiau kunkuliuoja. Į menininkių ir savivaldybės konfliktą prie paminklo turėjo įsikišti net policija. Samanomis Cvirką padengusioms menininkėms policija liepė šias nuimti ir išmontuoti apie paminklą pastatytus pastolius. Menininkės sako, kad leidimą renginiui savivaldybė davė, tad tai, kas dabar vyksta yra cenzūra ir meno kūrinio išniekinimas. Savivaldybė atkerta, kad tai tiesiog menininkių manipuliacija.

Sostinėje dvi menininkės, vykdydamos meninę akciją, dirbtinėmis samanomis padengė Petro Cvirkos paminklą, Vilniaus savivaldybė teigia jokio leidimo performansui nedavusi. Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Vilniaus miesto politikai nusprendė nukelti Petro Cvirkos paminklą. Vilniečiai jau nerimauja, kas bus jo vietoje. Ar neatsiras kokie tūkstančius eurų kainuojantys surūdijusio metalo karkasai, kokie erzina miestiečius ant Žaliojo tilto pastatyti vietoje buvusių sovietinių skulptūrų. Kol kas meras žada jokių naujų stabų nestatyti, o štai Artūras Zuokas siūlo Cvirkos paminklą perpjauti pusiau ir palikti tik biustą.

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Savo ruožtu savivaldybės Administracija parengs planą dėl skvero laikinosios vizijos ir įtraukdama ekspertus tęs diskusijas su visuomene dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo. „Dar savivaldos rinkimų metu įsipareigojome vilniečiams desovietizuoti miesto erdves.

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad paminklas artimiausiu metu turėtų būti nukeltas. „Šis paminklas daugiau šiame skvere turėtų nebestovėti“, – teigė V. Benkunskas.

Paveldosaugininkai antradienį planuoja priėmė sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo. Paminklas išbraukiamas iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Šią žinią LRT Radijui patvirtino Kultūros ministerija.

Birželio 23 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atidengė paminklą, skirtą pagerbti tris karių savanorių kartas. Paminkle įamžinti Nepriklausomybės kovose 1918-1921 m. šalį gynę savanoriai,  1944-1953 m. vykusios pokario rezistencijos dalyviai ir 1990 m. tik atkurtos Lietuvos ginti stoję kariai savanoriai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienio vakarą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą, prašydamas į Kultūros vertybių registrą įtraukti sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos vardu pavadintą skverą. Be kita ko, kreipimesi prašoma pačiam P. Cvirkos paminklui panaikinti „teisinę apsaugą arba perkelti jį į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. R. Šimašiaus teigimu, šis skveras yra vienintelis išlikęs Vilniuje charakteringas neoklasicizmo stilistikos pavyzdys.