palestina

Palestinos valdžia „greitai taps neveiksni“, nes Izraelis atsisako perduoti Palestinai priklausančias iš mokesčių gautas pajamas, teigė Palestinos ministras pirmininkas Salamas Fayyadas. Tai, jog Izraelis įšaldo iš mokesčių gautas pajamas, lėmė, kad vyriausybė nuo lapkričio 1 dienos neteko dviejų trečdalių savo biudžeto pajamų. Todėl darosi vis sudėtingiau išmokėti atlyginimus ir tvarkyti infrastruktūrą, sakė S. Fajadas. „Tai mūsų pinigai, – teigė jis.

Spalį Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje, arba UNESCO vyko balsavimas dėl savo valstybingumą įteisinti siekiančios Palestinos visateisės narystės šioje organizacijoje. Balsų dauguma Palestinos narystė UNESCO buvo įteisinta. Balsavimo rezultatai aiškiai atspindėjo pasaulio valstybių nuotaikas. Už Palestinos pripažinimą balsavo 107 šalys, 52 susilaikė ir 14 balsavo prieš. Tarp balsavusiųjų prieš – Izraelis, JAV ir Lietuva.

Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros agentūra (UNESCO) ketina mažinti išlaidas ir įsteigti fondą, skirtą surinkti lėšoms, kurių neteko, kai JAV ir Izraelis nutraukė UNESCO finansavimą dėl to, kad agentūra suteikė narystę Palestinai. UNESCO vadovė Irina Bokova sakė, kad švietimą ir spaudos laisvę visame pasaulyje skatinančios organizacijos 2011–ųjų biudžetui trūksta 65 mln. JAV dolerių, bet UNESCO dar laukia norinčių padėti šalių pasiūlymų.

Izraelio vyriausybė ketvirtadienį paskelbė nutraukianti UNESCO finansavimą, praneša naujienų agentūra „France Presse“. Šalies ministro pirmininko Benjamino Netanyahu spaudos tarnybos atstovai pareiškė, kad atitinkamą sprendimą priėmė jis pats. Dingstį Izraelio demaršui davė balsavimas šioje organizacijoje, pagal kurio rezultatus Palestina tapo visateise UNESCO nare. Anksčiau UNESCO finansavimą nutraukė JAV ir Kanada.

Keli JAV senatoriai perspėjo, kad JAV neprisidės prie tarptautinių organizacijų, kurios suteiks Palestinai narystę, finansavimo, praneša „RIA Novosti“. JAV pirmadienį nutraukė finansavimą UNESCO, kai Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija Palestinai suteikė visateisę narystę. „Tai gali labai pakenkti JAV ir JT santykiams. (...) Abi partijos remia sprendimą nutraukti finansavimą bet kuriai JT politinei organizacijai, kuri taip pasielgs.

Santykiai tarp Palestinos ir Izraelio turi būti derinami dvišalėse derybose, o daliniai bandymai spręsti šią problemą dideliuose forumuose daugumos balsavimu problemą tik gilina, mano Premjeras Andrius Kubilius.

JAV prisidėjo prie kitų Vakarų šalių, kurios kritikuoja Izraelio sprendimą paspartinti gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje po to, kai Palestina įstojo į Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūrą UNESCO, informuoja BBC. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, kad JAV „labai nusivylusios“. Anksčiau Europos Sąjunga (ES) sakė, kad yra „labai sunerimusi“ dėl Izraelio sprendimo. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija teigė, kad tai trukdys taikos deryboms.

Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis.

Jungtinės Valstijos atšaukia finansavimą Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), nes ji pirmadienį patenkino Palestinos narystės prašymą. JAV valstybės departamento atstovė teigė, kad kitą mėnesį UNESCO negaus iš JAV numatytų 60 mln. dolerių. „Lapkritį UNESCO turėjome sumokėti 60 mln. JAV dolerių mokestį, bet mes to nebedarysime“, – žurnalistams Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos Europos Sąjungos (ES) pozicijos. Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją, teigiama Užsienio reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pareiškime.

Izraelis pranešė, kad pagreitins žydų gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje bei laikinai sustabdys lėšų perdavimą Palestinos autonomijai, skelbia BBC. Izraelis apie šiuos planus pranešė praėjus dienai po to, kai Palestina tapo Jungtinių Tautų (JT) kultūros organizacijos – UNESCO nare. Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas sakė, kad toks Izraelio žingsnis pagreitins taikos proceso žlugimą.

Izraelis intensyvina naujakurių statybas. Kalbama apie du tūkstančius naujų statinių. Izraelis taip pat stabdo įvairius pervedimus palestiniečių administracijai. Kaip skelbia lenta.ru, statybos anksčiau palestiniečiams priklausiusiose teritorijose kelia daug klausimų dėl derybų tarp šių tautų. Būtent statybas palestiniečiai laiko aneksija. Tuo tarpu Izraelis kalba apie istorinę teisę į šias teritorijas.

Programišiai atakavo Palestinos autonomijos ryšių sistemas. Kaip skelbia BBC, programišiai beveik visą Gazos autonomiją paliko be interneto ryšio. Palestiniečių atstovai pranešė, kad kompiuterinių įsilaužėlių puolimai prasidėjo nuo pat ryto ir buvo vykdomi iš skirtingų pasaulio regionų. Palestiniečių teigimu, sudėtinga teigti, ar šis puolimas buvo susijęs su šios šalies priėmimu į UNESCO.Vis dėlto akivaizdu, kad išpuolis yra akivaizdžiai politinis.

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūra UNESCO pirmadienį teigiamai balsavo dėl Palestinos narystės prašymo. Palestina siekia, kad JT pripažintų šalies nepriklausomybę. Tam, kad prisijungtų prie UNESCO, palestiniečiams buvo būtinas dviejų trečdalių organizacijos narių sutikimas. Paryžiuje vykstančios UNESCO 36-osios generalinės konferencijos dalyviai palaikė Palestinos prašymą prisijungti prie organizacijos, balsavę už visateisės narystės jai suteikimą.

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūra UNESCO pirmadienį balsuos dėl Palestinos narystės prašymo. Palestina siekia, kad JT pripažintų šalies nepriklausomybę. UNESCO valdyba spalio 6 dieną nusprendė leisti 193 narėms balsuoti dėl Palestinos narystės ir taip supykdė Izraelį bei JAV kurios skiria 22 proc. JT finansavimo. JAV pagrasino nebeskirti lėšų, jei UNESCO suteiks Palestinai visateisę narystę.

Artimųjų Rytų taikos derybų tarpininkų ketverto atstovas sakė, kad Izraelis ir Palestina susitarė per tris mėnesius pateikti pasiūlymus dėl teritorijos ir saugumo ir taip tęsti taikos derybas. Abiejų šalių atstovai trečiadienį susitiko su ketverto įgaliotais asmenimis. Ketvertą sudaro JAV, Rusija, Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos (JT). Ankstesni bandymai atnaujinti taikos derybas žlugo.

Palestiniečių kovotojų grupuotė, kuri prieš penkerius metus pagrobė Giladą Shalitą, pareiškė, kad ketina pagrobti daugiau Izraelio kariškių ir panaudoti juos kaip derybų objektą, rašo „telegraph.co.uk“. Izraelis mainais už G. Shalitą sutiko paleisti per tūkstantį palestiniečių kalinių. Tai buvo neregėto masto susitarimas su „Hamas“. Netrukus po to ekstremistų grupuotė pareiškė pagrobsianti dar vieną Izraelio kariškį, kad priverstų Izraelį paleisti visus 6 tūkst. įkalintų palestiniečių.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams po pagrobimo Gazos ruože Izraelio karys Giladas Shalitas antradienį vėl išvydo savo tėvus. Šie 25 metų sūnų sutiko Tel Nofo karinėje bazėje, esančioje į pietus nuo Rechovoto.

Prieš daugiau nei penkerius metus pagrobtas Izraelio karys Giladas Shalitas antradienį grįžo į tėvynę. Televizija rodė vaizdus, kaip saugumo pajėgos lydi 25 metų vaikiną. Mainais už jo paleidimą Izraelis sutiko paleisti daugiau kaip tūkstantį palestiniečių kalinių, praneša agentūra AFP. Ryte G. Shalitas pradžioje atvyko į Egiptą. Radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ duomenimis, karys Egipto sieną kirto 08.15 val. Vidurio Europos vasaros laiku.

Izraelis antradienį paleidžia daugiau nei 1000 palestiniečių kalinių, tarp kurių šimtai nuteistųjų iki gyvos galvos už išpuolius prieš Izraelį. Ir visa tai yra dėl vieno vienintelio Izraelio kareivio Gilado Shalito, kurį 2006–aisiais sučiupo „Hamas“. Kokiu būdu ir kodėl buvo pasiektas būtent toks susitarimas? Šį klausimą nagrinėja CNN.

Izraeliui ir Palestinai nepavyko susitarti dėl palestiniečių kalinių paleidimo mainais į žydų karį datos, praneša „RIA Novosti“, remdamasi „Hamas“ atstovu Gazos ruože. „Hamas“ lyderiai penktadienį pareiškė, kad antradienį pradės įgyvendinti susitarimą su Izraeliu dėl daugiau kaip 1 tūkst. kalinamų palestiniečių paleidimo mainais į žydų karį Giladą Shalitą.

Izraelis sekmadienį paskelbė paleisiąs 450 palestiniečių mainais į nelaisvėje laikomą žydų karį Giladą Shalitą, praneša BBC. Pasak Izraelio prezidentūros, prezidentas Shimonas Peresas jau pradėjo malonės suteikimo procedūrą. Pagal Izraelio ir Palestinos susitarimą, beveik pusšimtis palestiniečių bus paleisti antradienį. Dar 577 kaliniai bus paleisti maždaug per du mėnesius po to, kai seržantas G. Shalitas grįš namo.

Niujorke įvyko 66-oji eilinė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) asamblėja. Dar jai neprasidėjus buvo žinoma, kad joje Palestinos Autonomijos (Palestine Authority) prezidentas Mahmoudas Abbasas joje ruošiasi JTO  generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui įteikti prašymą dėl Palestinos valstybės pilnateisės narystės JTO. Prašymą priėmus, Palestina taptų pilnateise valstybe. Šis palestiniečių noras sukėlė didžiulį Izraelio pasipriešinimą. O kartu ir JAV.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos lyderei Catherine Ashton pirmadienį sakė, kad yra pasirengęs susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu ir pabandyti atnaujinti taikos derybas. B. Netanyahu telefonu informavo C. Ashton, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su M. Abbasu.

Palestiniečiai užsitikrino kertinę diplomatinę pergalę Jungtinėse Tautose – UNESCO vykdantysis komitetas pritaria Palestinos paraiškai tapti pilnaverte Pasaulio paveldo organizacijos nare. Tokiu būdu Palestina žengė dar vieną žingsnį link pilnavertės narystės Jungtinių Tautų organizacijoje. UNESCO taryba trečiadienį pritarė balsavimo dėl Palestinos narystės organizavimo. Dabar Palestina pateiks savo paraišką UNESCO Generalinei Asamblėjai, kurioje įvyks galutinis balsavimas.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta ragina Izraelį ir Palestiną imtis ryžtingų veiksmų siekiant įvesti taiką. Jis tai pareiškė po perspėjimo, jog Izraelis tampa vis labiau izoliuotas Artimuosiuose Rytuose. L. Panetta vizito Izraelyje pradžioje susitiko su šalies gynybos ministru Ehudu Baraku. Gynybos sekretorius dar turi susitikti su Palestinos autonomijos prezidentu Mahmoudu Abbasu ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanjahu.

Aštuonios iš 15 Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių pritarė, kad nepriklausoma Palestina įstotų į JT, informavo Palestinos užsienio reikalų ministras Riyadas al–Malikis. „Mes stengiamės užsitikrinti devintą balsą“, – ministras sakė Palestinos radijui. Pasak jo, tai garantuos, jog būtų patenkinta Palestinos paraiška. „Mes turime dvi galimybes: įtikinti arba Kolumbiją, arba Bosniją ir Hercegoviną balsuoti už mus“, – teigė R. al–Malikis.

Buvusį Britanijos ministrą pirmininką, Artimųjų Rytų taikos derybininką Tony Blairą Palestina kaltina šališkumu Izraeliui ir ketina jį paskelbti „persona non grata“, rašo „telegraph.co.uk“. Palestinos išvadavimo organizacija mano, kad siūlymą dėl T. Blairo paskelbimo „persona non grata“ artimiausiomis dienomis parems šalies vadovybė.

Daugiau nei pusė Izraelio gyventojų teigiamai įvertino JAV prezidento Baracko Obamos politiką Izraelio atžvilgiu. Pasak apklausos, kurią įvykdė The Jerusalem Post, Obamos politika tenkina 54 procentus apklaustųjų. 27 procentai vertiną ją neutraliai ir tik 19 mano, kad JAV politika yra propalestinietiška. Panašus tyrimas, įvykdytas šių metų gegužę, parodė kiek kitokius rezultatus.

Salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje Antigva ir Barbuda pripažino Palestinos nepriklausomybę, informuoja „RIA Novosti“. Kaip ir žadėjo, Palestinos autonomijos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas) penktadienį įteikė JT generaliniam sekretoriui Pan Gi Munui (Ban Ki-moon) prašymą pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje. Antigva ir Barbuda yra pirmoji valstybė, atsakiusi į M. Abaso prašymą ir pripažinusi Palestiną.

Vyriausias Palestinos derybininkas Sajebas Erakatas (Saeb Erakat) penktadienį paragino Izraelį pasinaudoti vadinamojo Artimųjų Rytų ketverto pasiūlymu dėl taikos derybų atnaujinimo. „Izraelis svarsto šį pasiūlymą“, - informavo žydų valstybės valdžios atstovas. „Esame pasirengę atlikti tai, ką privalome padaryti pagal vadinamąsias taikos proceso kelio gaires, bet Izraelis turi nutraukti žydų gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje“, - pareiškė S. Erkatas.

Palestinos autonomijos prezidentas įteikė JT gen. sekretoriui prašymą dėl Palestinos valstybės visateisės narystės Jungtinėse Tautose. Kaip rašo naujienų agentūra „The Associated Press“, Mahmoudas Abbasas kreipėsi į JT, prašydamas pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje.

Vienas palestinietis žuvo, o dar penki buvo sužeisti Vakarų krante per Izraelio kareivių susirėmimus su manifestantais, reikalaujančiais pripažinti Palestiną visateise Jungtinių Tautų nare. Tai pranešė vietos pareigūnas. Incidentas įvyko penktadienį Kusros kaime, kuris yra už 28 kilometrų į pietryčius nuo Nabluso miesto. Pasak kaimo, kuriame kilo susirėmimas, mero, žuvo 35 metų amžiaus vyras. Informaciją apie incidentą pavirtino medikai ir mačiusieji.

JAV prezidentas Barackas Obama palestiniečių prezidentui Mahmoudui Abbasui sakė, kad vetuos Palestinos prašymą tapti Jungtinių Tautų (JT) nare, ir ragino atsisakyti šio plano, skelbia BBC. Tačiau per susitikimą su JAV prezidentu M. Abbasas sakė, kad nežada atsisakyti savo ketinimų. M. Abbasas rengiasi penktadienį JT generaliniam sekretoriui Ban Ki–Moon įteikti prašymą dėl narystės.

Palestiniečiai rengia masinius mitingus. Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į mitingus, palaikydami iniciatyvą JT prašyti pripažinti Palestinos valstybę, rašo lenta.ru. Palestinos politikai penktadienį kreipsis į JT. Jų prezidentas nori, kad palestiniečių nepriklausomybė būtų pripažinta su senosiomis sienomis, kurio buvo iki „Šešių dienų karo“. Palestina – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos 1988 m. lapkričio 15 dieną paskelbta valstybė Artimuosiuose Rytuose, Palestinos regione.

Pasak palestiniečių atstovų, Palestinos sprendimas tapti Jungtinių Tautų nuolatine nare buvo JAV prezidento Baracko Obamos idėja. Praeitais metais kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje, Obama iš tiesų pareiškė, jog po metų būtų smagu vėl susirinkti į Asamblėją pagaliau turint parengtą susitarimą, kuris leistų jau nepriklausomai ir suvereniai Palestinos valstybei prisijungti prie Jungtinių Tautų šeimos. Kaip savo straipsnyje teigia Daoudas Kuttabas, palestiniečiai nepamiršo šių Obamos žodžių.

Prieš Izraelį tinklalapius nukreiptą hakerių ataką per klaidą buvo „nulaužtos“ Palestinos interneto svetainės. 70 tinklalapių buvo patalpintas kreipimasis į izraeliečius. Turkų hakeriai atakavo keliasdešimt Izraelio tinklalapių, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jie priklauso palestiniečiams. Klaida įvyko dėl to, kad Palestinai priklausančio .ps domeno interneto svetainės buvo patalpintos Izraelio serveriuose.

JAV prezidentas Barackas Obama Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje Niujorke ragins Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą atsisakyti paraiškos JT dėl nepriklausomybės pripažinimo, praneša BBC. B. Obama taip pat susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. JAV prezidentas pažadėjo pasinaudoti veto teise balsuojant už Palestinos pripažinimą, taip paremdamas Izraelį. JAV, Europos, Rusijos ir JT tarpininkai dar turi pateikti direktyvas derybų atnaujinimui.

Niujorke prasidedant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiui, Palestinoje, Vakarų Kranto teritorijoje, Izraelio policijos ir karinės pajėgos ruošiasi Palestino siekio tapti nepriklausoma valstybe pasekmėms. Tikimasi masinių akcijų, palaikinčių palestiniečių siekius – sustiprinama ir sienų kontrolė. Tarp žydų jaučiamas augantis izoliacijos jausmas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasiūlė Palestinos lyderiui Mahmudui Abbasui per Jungtinių Taurų Generalinę Asamblėją surengti tiesiogines derybas, skelbia BBC. M. Abbasas anksčiau sakė, kad nori susitikti su B. Netanyahu, bet yra apsisprendęs ir toliau siekti, kad JT pripažintų Palestinos nepriklausomybę. JAV ir Izraelis tam nepritaria.

Kartais atrodo, jog mūsų Motina Gamta turi pakankamai piktą humoro jausmą. Pasaulio kraštams dalindama žemės gerybes, ji vertingiausius gamtos turtus sutelkė būtent tuose regionuose, kur lyg tyčia įsikūrusios vienai kitai itin nedraugiškos tautos ar valstybės. Persijos įlanka, Kaspijos jūros regionas, Pietų Kinijos jūra – visuose šiuose kraštuose gausu naudingųjų iškasenų, kurios dažnai tampa kaimyninių valstybių nesutarimo priežastimi.

Paryžius Palestinos lyderiui Mahmoudui Abbasui pasiūlys kompromisą – tapti nevisateise Jungtinių Tautų (JT) nare. Tokiu sprendimu siekiama išvengti tokios konflikto pabaigos, kuri gali užkirsti kelią taikos procesui Artimuosiuose Rytuose, pranešama arabų dienraštyje „Al–Hayat“. Palestiniečiai nusprendė šios savaitės pabaigoje siekti JT pripažinimo kaip nepriklausoma Palestina Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje – teritorijose, kurias Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį Šešių...

Siekdamos taikos, Jungtinės Tautos (JT) netrukus gali priimti istorinį nutarimą dėl Palestinos statuso. JT sprendimas dėl arabų ir žydų valstybių įkūrimo Britų Palestinoje 1947 m. atvedė prie karo. Siekia būti valstybe Rugsėjo 20 d. Niujorke prasidėjus JT Generalinės Asamblėjos sesijai šios organizacijos vadovas Ban Ki-moonas veikiausiai bus gavęs Palestinos nacionalinės administracijos (PNA) prezidento Mahmoudo Abbaso prašymą priimti Palestiną į JT kaip visavertę valstybę.

Liko nedaug laiko iki to, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja galės pripažint Palestiną valstybe. Tačiau situacija išlieka paini. Teisę priimti valstybę į Jungtinių Tautų organizaciją turi tik Saugumo Taryba, tačiau būtent į Saugumo Tarybą palestiniečiai ir nesikreips, nes JAV tuoj pat pasinaudos savo veto teise.

Ginče dėl Palestinos valstybės pripažinimo Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu ketina Jungtinėse Tautose (JT) asmeniškai išdėstyti savo šalies poziciją. Jis kitą savaitę vyks į Niujorką ir pasakys kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, praneša agentūra AFP. Izraelio vyriausybė nepritaria palestiniečių, kaip valstybės, priėmimui į JT. Prašymą, kad JT pripažintų palestiniečius, prezidentas Mahmudas Abbasas ketina įteikti JT generaliniam sekretoriui Ban Ki Moonui kitą savaitę.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas įspėjo dėl „šiurpių“ padarinių, jei palestiniečiai, kaip planuoja, kitą savaitę pasiprašys priimami į Jungtines Tautas (JT) kaip valstybė, praneša agentūra AFP. Kokie tiksliai tai bus padariniai, ministras nepasakė. Jis tik pažymėjo, kad „laikas detalėms“ dar nepribrendo. Anot A. Lybermano, jo teiginiai nėra grasinimas. Jis tikino tikįs, kad iki to nebus prieita.

Per kitą savaitę vyksiantį Jungtinių Tautų (JT) posėdį arabų šalys ragins pripažinti Palestiną visaverte valstybe, informavo Kataro premjeras, nepaisydamas JAV grasinimo vetuoti tokį poelgį. Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton, kuri dėl Palestinos siekio tapti JT nare Kaire tarsis su Arabų Lygos šalių užsienio reikalų ministrais, sakė, kad ES dar nepriėmė vieningo sprendimo.

Rusijos atstovas Vitalijus Čurkinas sakė, kad Jungtinių Tautų (JT) balsavime Rusija palaikys Palestinos siekį tapti nepriklausoma valstybe, praneša „RIA Novosti“. „Mes, žinoma, balsuosime už bet kokį palestiniečių pasiūlymą. Bet privalau pridurti, kad mes jų prie to nestūmėme,“ – televizijai „Rossija–24“ sakė V. Čurkinas. „Mes sakome, kad ir ką nuspręsite, mes jus palaikysime,“ – pridūrė Rusijos atstovas. Maskva jau nuo 1988–ųjų palaiko palestiniečių nepriklausomybės siekius.

Palestiniečiai tikisi, kad už jų valstybės pripažinimą balsuos daugiau nei pusė JT narių. Palestinos vyriausiasis derybininkas Saeb Erekatas sekmadienį šalies radijui pareiškė, kad Palestinos savivalda sieks savo valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT), praneša „RIA Novosti“. Pasak S. Erekato, šį mėnesį palestiniečiai surengs taikias demonstracijas, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į prašymą.