palestina

JAV prezidentas Barackas Obama Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje Niujorke ragins Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą atsisakyti paraiškos JT dėl nepriklausomybės pripažinimo, praneša BBC. B. Obama taip pat susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. JAV prezidentas pažadėjo pasinaudoti veto teise balsuojant už Palestinos pripažinimą, taip paremdamas Izraelį. JAV, Europos, Rusijos ir JT tarpininkai dar turi pateikti direktyvas derybų atnaujinimui.

Niujorke prasidedant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiui, Palestinoje, Vakarų Kranto teritorijoje, Izraelio policijos ir karinės pajėgos ruošiasi Palestino siekio tapti nepriklausoma valstybe pasekmėms. Tikimasi masinių akcijų, palaikinčių palestiniečių siekius – sustiprinama ir sienų kontrolė. Tarp žydų jaučiamas augantis izoliacijos jausmas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasiūlė Palestinos lyderiui Mahmudui Abbasui per Jungtinių Taurų Generalinę Asamblėją surengti tiesiogines derybas, skelbia BBC. M. Abbasas anksčiau sakė, kad nori susitikti su B. Netanyahu, bet yra apsisprendęs ir toliau siekti, kad JT pripažintų Palestinos nepriklausomybę. JAV ir Izraelis tam nepritaria.

Kartais atrodo, jog mūsų Motina Gamta turi pakankamai piktą humoro jausmą. Pasaulio kraštams dalindama žemės gerybes, ji vertingiausius gamtos turtus sutelkė būtent tuose regionuose, kur lyg tyčia įsikūrusios vienai kitai itin nedraugiškos tautos ar valstybės. Persijos įlanka, Kaspijos jūros regionas, Pietų Kinijos jūra – visuose šiuose kraštuose gausu naudingųjų iškasenų, kurios dažnai tampa kaimyninių valstybių nesutarimo priežastimi.

Paryžius Palestinos lyderiui Mahmoudui Abbasui pasiūlys kompromisą – tapti nevisateise Jungtinių Tautų (JT) nare. Tokiu sprendimu siekiama išvengti tokios konflikto pabaigos, kuri gali užkirsti kelią taikos procesui Artimuosiuose Rytuose, pranešama arabų dienraštyje „Al–Hayat“. Palestiniečiai nusprendė šios savaitės pabaigoje siekti JT pripažinimo kaip nepriklausoma Palestina Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje – teritorijose, kurias Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį Šešių...

Siekdamos taikos, Jungtinės Tautos (JT) netrukus gali priimti istorinį nutarimą dėl Palestinos statuso. JT sprendimas dėl arabų ir žydų valstybių įkūrimo Britų Palestinoje 1947 m. atvedė prie karo. Siekia būti valstybe Rugsėjo 20 d. Niujorke prasidėjus JT Generalinės Asamblėjos sesijai šios organizacijos vadovas Ban Ki-moonas veikiausiai bus gavęs Palestinos nacionalinės administracijos (PNA) prezidento Mahmoudo Abbaso prašymą priimti Palestiną į JT kaip visavertę valstybę.

Liko nedaug laiko iki to, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja galės pripažint Palestiną valstybe. Tačiau situacija išlieka paini. Teisę priimti valstybę į Jungtinių Tautų organizaciją turi tik Saugumo Taryba, tačiau būtent į Saugumo Tarybą palestiniečiai ir nesikreips, nes JAV tuoj pat pasinaudos savo veto teise.

Ginče dėl Palestinos valstybės pripažinimo Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu ketina Jungtinėse Tautose (JT) asmeniškai išdėstyti savo šalies poziciją. Jis kitą savaitę vyks į Niujorką ir pasakys kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, praneša agentūra AFP. Izraelio vyriausybė nepritaria palestiniečių, kaip valstybės, priėmimui į JT. Prašymą, kad JT pripažintų palestiniečius, prezidentas Mahmudas Abbasas ketina įteikti JT generaliniam sekretoriui Ban Ki Moonui kitą savaitę.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas įspėjo dėl „šiurpių“ padarinių, jei palestiniečiai, kaip planuoja, kitą savaitę pasiprašys priimami į Jungtines Tautas (JT) kaip valstybė, praneša agentūra AFP. Kokie tiksliai tai bus padariniai, ministras nepasakė. Jis tik pažymėjo, kad „laikas detalėms“ dar nepribrendo. Anot A. Lybermano, jo teiginiai nėra grasinimas. Jis tikino tikįs, kad iki to nebus prieita.

Per kitą savaitę vyksiantį Jungtinių Tautų (JT) posėdį arabų šalys ragins pripažinti Palestiną visaverte valstybe, informavo Kataro premjeras, nepaisydamas JAV grasinimo vetuoti tokį poelgį. Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton, kuri dėl Palestinos siekio tapti JT nare Kaire tarsis su Arabų Lygos šalių užsienio reikalų ministrais, sakė, kad ES dar nepriėmė vieningo sprendimo.

Rusijos atstovas Vitalijus Čurkinas sakė, kad Jungtinių Tautų (JT) balsavime Rusija palaikys Palestinos siekį tapti nepriklausoma valstybe, praneša „RIA Novosti“. „Mes, žinoma, balsuosime už bet kokį palestiniečių pasiūlymą. Bet privalau pridurti, kad mes jų prie to nestūmėme,“ – televizijai „Rossija–24“ sakė V. Čurkinas. „Mes sakome, kad ir ką nuspręsite, mes jus palaikysime,“ – pridūrė Rusijos atstovas. Maskva jau nuo 1988–ųjų palaiko palestiniečių nepriklausomybės siekius.

Palestiniečiai tikisi, kad už jų valstybės pripažinimą balsuos daugiau nei pusė JT narių. Palestinos vyriausiasis derybininkas Saeb Erekatas sekmadienį šalies radijui pareiškė, kad Palestinos savivalda sieks savo valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT), praneša „RIA Novosti“. Pasak S. Erekato, šį mėnesį palestiniečiai surengs taikias demonstracijas, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į prašymą.

Palestinos vyriausiasis derybininkas Saebas Erekatas sekmadienį šalies radijui pareiškė, kad Palestinos savivalda sieks savo valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT), praneša „RIA Novosti“. Pasak S. Erekato, šį mėnesį palestiniečiai surengs taikias demonstracijas, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į prašymą. Jis taip pat tvirtino, kad Palestina nedalyvaus susirėmimuose su Izraelio pajėgomis savo teritorijose.

Mohedeye ir Nedaa Dawabsha yra sesės. Kai žurnalistai jas išvydo pirmą kartą, jos tyliai sėdėjo ant miniatiūrinio kambario grindų, savo tėvų namuose dulkėtame Dumos kaime Vakarų Krante, Palestinos savivaldos kontroliuojamoje teritorijoje. Sesės prikaustytos pusantro metro ilgio milžiniškomis grandinėmis prie spintelės kambario kampe. Jų istoriją pasakoja CNN. 21–ių  Nedaa tokiomis sąlygomis šiame kambaryje gyvena jau dešimtmetį, 25-ių metų Mohedeye – pastaruosius du metus.

Izraelio kariuomenė pareiškė apmokanti žydų kolonistus Vakarų Krante atremti numatomus smurtinius palestiniečių protestus, praneša BBC. Toks sprendimas buvo priimtas prieš numatomus palestiniečių protestus, kai jie rugsėjį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją sieks, jog būtų paaukštintas Palestinos statusas. Tačiau spėjama, kad tikriausiai nepavyks iškovoti visavertės JT narystės.

Ispanija tikisi, kad per Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą rugsėjo 2 dieną šalys priartės prie Palestinos nepriklausomybės pripažinimo, sakė Ispanijos užsienio reikalų ministrė T. Jimenez. „Jaučiame, jog atėjo laikas kažką daryti, suteikti palestiniečiams vilties, kad jie gali turėti savo valstybę, - “El Pais„ laikraščiui sakė ministrė.

Mažiausiai 55 žmonės buvo sužeisti pirmadienį Vakarų krante per susirėmimus su Izraelio pajėgomis. Kaip skelbia „RIA Novosti“, remdamasi Palestinos radijo pranešimu, grupė palestiniečių mėtė akmenis į Izraelio pajėgas, kurios vykdė specialią operaciją Vakarų kranto mieste Hebrone. Izraelio kariuomenė prieš minią panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas. Per operaciją izraeliečiai suėmė dešimtis palestiniečių, juos apklausė ir po kelių valandų paleido.

Tarpininkaujant Egiptui, visos kovingosios palestiniečių grupuotės Gazos ruože susitarė dėl paliaubų su Izraeliu. Apie tai paskelbė Gazą valdantis radikalus islamo judėjimas „Hamas“. Prieš tai palestiniečių kovotojai tris dienas kovėsi su Izraelio saugumo pajėgomis. Paliaubos įsigalioja sekmadienio vakarą, pareiškė „Hamas“ atstovas. Egiptas esą įtikino grupuotes, kad Izraelis nutrauks oro antskrydžius Gazos ruože tik tada, kai jos savo ruožtu nutrauks atakas.

Per Izraelio oro antskrydį Gazos ruože, palestiniečių medikų duomenimis, ketvirtadienį žuvo mažiausiai šeši palestiniečiai, praneša agentūra AFP. Izraelio karinių šaltinių duomenims, oro reidai buvo surengti po mirtinų išpuolių serijos prieš automobilius netoli Pietų Izraelio Eilato kurorto. Jie nusinešė septynių izraeliečių gyvybes. Per susišaudymą su saugumo pajėgomis taip pat žuvo šeši užpuolikai. Izraelis dėl išpuolių apkaltino palestiniečius.

Sirijoje dėl apšaudymų evakuojamos palestiniečių stovyklos. BBC teigimu, palestiniečių, kurie buvo prisiglaudę Sirijoje, situacija labai pablogėjo. Jie turi palikti savo stovyklas ir evakuotis, nes vyriausybinė kariuomenė apšaudo Latakijos miestą. Susirėmimai tarp vyriausybinės kariuomenės neslopsta, nors tarptautinė bendruomenė vis aktyviau spaudžia Sirijos vadovybę sustabdyti smurtą.

Izraelis pritarė dar 277 butų statybai vienoje žydų gyvenvietėje Vakarų krante, praneša agentūra AP. Planuojami statybų darbai Arielio gyvenvietėje yra trečiasis projektas prieštaringoje teritorijoje per savaitę, kurį forsuoja Izraelio vyriausybė. Žydų gyvenviečių plėtra žemėje, kurią palestiniečiai nori laikyti savo būsimos valstybės teritorija, yra kritikuojama užsienio.

Palestiniečių judėjimas „Islamo džihadas“ prisiėmė atsakomybę už pirmadienį įvykdytą išpuolį prieš Izraelio karius rytiniame Gazos mieste. Pasak grupuotės, kariškiai, kurie niokodami palestiniečių pasėlius įžengė į okupuotą Palestinos anklavą netoli uždarytos Nahal Ozo pasienio perėjos, buvo apšaudyti iš trijų mortyrų. Šis ataka yra „atsakas į tebesitęsiančius Izraelio išpuolius prieš palestiniečius Gazos ruože“. Kol kas Izraelis dar nekomentavo šių pranešimų.

Žydai ir kurdai turi kur kas daugiau sąsajų, negu būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio – daug bendrumų tarp šių tautų galima rasti tiek pažvelgus į praeitį, tiek į šiandienos situaciją. Pirmiausia juos jungia kilmė.

Gazos ruožą valdantis radikalus palestiniečių judėjimas „Hamas“, Izraelio teigimu, perka ginklus iš pilietinio karo siaubiamos Libijos. „Hamas“ išnaudoja čia esančią nestabilią padėtį, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Izraelio vicepremjeras Moshe Jaalonas. Anot jo, kontrabandininkai ginklus iš sukilėlių kontroliuojamos rytinės Libijos dalies per Egiptą gabeną į Gazos ruožą. Kokie tai ginklai, jis nepasakė. Egipto Sinajaus pusiasalis ribojasi ir su Izraeliu, ir su Gazos ruožu.

Rusija tikisi, kad per Ketverto - tarptautinių tarpininkų, dalyvaujančių Izraelio ir Palestinos konflikte, susitikimą liepos 11 dieną Vašingtone bus sudarytos galimybės vėl pradėti derybas tarp Izraelio ir Palestinos lyderių, antradienį sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šių metų gegužės pradžioje Kaire pasirašyta Palestinos politinių jėgų vienybės sutartis gegužės pabaigoje sulaukė Rusijos paramos gesto. Maskvoje įsikūrusio Rytų studijų centro (RSC) kvietimu gegužės 23 d. į Maskvą atvykę „Hamas“, „Fatah“ ir kitų Palestinos politinių grupuočių atstovai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Trečiadienio rytą Izraelio karinės oro pajėgos smogė Gazos ruožui. Kaip pranešė šalies radijas, izraeliečių sraigtasparnis atakavo konkretų taikinį – tunelį centrinėje palestiniečių anklavo dalyje, kuriuo ekstremistai permesdavo į žydų valstybę smogikus. Apie galimas antskrydžio aukas nepranešama. Ataka surengta atsakant į tai, kad antradienį raketomis buvo apšaudytas netoli Gazos esantis Eškolio rajonas Izraelyje. Tel Avivas dėl šio išpuolio apkaltino judėjimo „Hamas“ smogikus.

Palestinos vadovo Mahmoudo Abbaso ir „Hamas“ lyderio Khaledo Meshaalo planuotas susitikimas buvo atidėtas, praneša BBC, remdamasi pareigūnais. Pasak „Fatah“ atstovų, susitikimu Kaire antradienį buvo siekta susitarimo dėl naujos vyriausybės, bet besitęsiantys nesutarimai reiškia, kad derybos atidedamos neribotam laikui. Atidėtas susitikimas sukėlė abejonių dėl praėjusį mėnesį palestiniečių organizacijų „Hamas“ ir „Fatah“ sudarytos vienybės sutarties.

Vietos žiniasklaida praneša, kad Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas  ragina Europos Sąjungos (ES) šalis atskirai ar kartu pripažinti Palestinos valstybę pagal 1967-ųjų sienas, informuoja „RIA Novosti“. Penktadienį vykusio susitikimo su ES diplomatijos vadove Catherine Ashton metu M. Abbasas „patvirtino, kad Palestina siekia tęsti taikos procesą“ su Izraeliu ir tikisi, jog Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutiks pradėti derybas tarp dviejų šalių ir išspręsti nesuta...

Po Egipto prezidento atsistatydinimo jo rėmėjai užmezgė ryšius su buvusiais priešininkais ir tokiu būdu pradėjo keisti užsienio politiką. Egipto valdžia noriai sutiko Irano diplomatus ir palestiniečių judėjimo „Hamas“ narius. Tokį šalies poslinkį daug kas interpretuoja kaip Egipto troškimą tapti diplomatiška valstybe. Savo oponentų H. Mubarakas niekada nebuvo vadinamas „Amerikos liokajumi“, jis nesistengė įtikti JAV, greičiau norėjo pateisinti Saudo Arabijos geradarių politiką.

Izraelio kariai apšaudė protestuojančius palestiniečius. BBC teigimu, tikslios informacijos apie nukentėjusius žmones nėra. Teigiama, kad žydų kariai pradėjo šaudyti į protestuotojų minią šiems priartėjus prie karių. Pastaruoju metu abiejų tautų konfrontacija sustiprėjo, nors tarptautinė bendruomenė skatina abi šalis siekti taikos.

Jau nuo sekmadienio pasaulio spaudoje kalbama, kokį poveikį turės vėliausias poslinkis Artimuosiuose Rytuose – egiptiečių atidarytas vienintelis ne per Izraelį einantis kelias iš Gazos ruožo ir į jį.

Tarptautinėje politinėje arenoje tebetvyrant įtampai dėl neramumų Libijoje, Sirijoje bei kitose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėse, pasaulio bendruomenę pasiekė netikėta žinia iš Palestinos. Šių metų balandžio 27 d. Palestinos savivaldos prezidento Mahmudo Abaso partija „Fatah“ ir islamistų judėjimas „Hamas“, valdantis Gazos ruožą, paskelbė apie susitaikymą.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu  JAV Kongresui sakė, kad JAV ir Izraelis neturi geresnių draugų už vieni kitus, skelbia BBC. Izraelio ministras pirmininkas teigė, kad "nestabiliuose Artimuosiuose Rytuose Izraelis yra stabilumo inkaras. Šiame regione sąjungininkai vis keičiasi, bet Izraelis yra nesvyruojantis JAV sąjungininkas". B. Netanjahu taip pat teigė, kad iš 300 milijonų arabų Artimuosiuose Rytuose "tikrai laisvi" yra tik milijonas, gyvenantys Izraelyje.

"Hamas" organizacijos politinio biuro vadovo pavaduotojas Moussa Abu Marzouq pranešė, kad Rusija pažadėjo palaikyti Palestinos paraišką dėl šalies nepriklausomybės Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime, kuris vyks rugsėjo mėnesį. "Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo, kad jeigu Palestina pateiks paraišką dėl nepriklausomos valstybės sudarymo JT viršūnių susitikime rugsėjo mėnesį, Rusija tikrai ją palaikys", - pirmadienį sakė atstovas.

Rugsėjį Palestina gali siekti visavertės narystės Jungtinėse Tautose. Nepriklausomos Palestinos atsiradimas kažkiek panašus į lietuvių širdims brangius istorinius virsmus  - Vasario 16-ja ir Kovo 11-ja. Pradžioje apie tuos panašumus, paskui – apie tikrą ar tariamą Izraelio ir JAV konfliktą dėl būsimos Palestinos valstybės sienų. Jei nėra sienų – karas 1918 m. Lietuva buvo vokiečių okupuota. Nepriklausomybės skelbimas buvo vienpusis aktas.

Izraelio pajėgos šaudė į protestuotojus pasienyje su Palestina, Sirija ir Libanu, pranešama, kad žuvo mažiausiai 12 žmonių, skelbia BBC. Palestiniečiai mini Izraelio valstybės įkūrimą 1948-aisiais, šią dieną jie vadina katastrofa. Po Izraelio valstybės sukūrimo tūkstančiai palestiniečių buvo išvaryti iš namų arba priversti bėgti.

Šeštadienį per palestiniečio paauglio, kuris mirė nuo šautinės žaizdos, laidotuvių procesiją prasidėjo susirėmimai tarp palestiniečių, dalyvavusių procesijoje, ir Izraelio policijos, praneša CNN. Penktadienį Rytų Jeruzalėje prasidėjo susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio saugumo pajėgų. Palestiniečiai siekia, kad Jeruzalė būtų Palestinos sostine.

Osama bin Ladenas prieš pat savo mirtį įspėjo, kad nebus saugių Jungtinių Valstijų be saugios Palestinos. „Al Qaeda“ įkūrėjo, nukauto per JAV kariškių operaciją, kalbos įrašas buvo paskelbtas sekmadienį islamistų interneto pyslapyje. JAV prezidentui Barackui Obamai adresuotame pareiškime O. bin Ladenas įspėja, kad „Amerika negali svajoti apie saugumą, kai nejuntame to saugumo Palestinoje“. „Būtų negarbinga, jei jūs ramiai gyventumėte tuo metu, kai mūsų broliai Gazos ruože gyvena pavojuje.

Ar Izraelis painioja teisėtą savo politikos kritiką su antisemitizmu, taip siekdamas išvengti sudėtingų egzistencinių sprendimų? Klausimai iš tiesų sunkūs – tačiau atsakymai dar sunkesni. Mėnuo tarp Purimo ir Pesach švenčių yra tinkamas metas apsvarstyti žydų ir antisemitizmo ryšius. Tai trapių ir sudėtingų santykių kompleksas, kupinas įvairių klišių ir negailestingų panikos riksmų, tačiau ten stebėtinai trūksta įžvalgų.

Izraelis sekmadienį pareiškė, kad nutraukia mokestinių pajamų tiekimą Palestinai po to, kai jos JAV remiamas prezidentas sutiko sudaryti sąjungą su „Hamas“ islamistais. Aukštas Palestinos pareigūnas užimtame Vakarų Krante tvirtino, kad Izraelis neturi jokios teisės sustabdyti Palestinos finansavimo. Izraelio finansų ministras Yuvalis Steinitzas pareiškė, kad sustabdė 300 mln. šekelių (88 mln.

JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris pranešė, kad Vašingtonas atmetė Palestinos planus siekti, kad Jungtinės Tautos (JT) pripažintų Palestiną nepriklausoma valstybe, skelbia „Press TV“. „Nemanome, kad tai gera mintis, netikime, kad tai padės“, – antradienį sakė JAV valstybės departamento atstovas. Palestina rugsėjį sieks JT balsavimo šalies nepriklausomybei pripažinti. JAV tarpininkaujamos derybos tarp Izraelio ir Palestinos buvo atnaujintos 2010–ųjų rugsėjį.

Šeštadienio rytą palestinietis žydų gyvenvietėje Vakarų krante nužudė penkis žmones. Pasak Izraelio žiniasklaidos, užpuolikas įsigavo į namą Itamaro gyvenvietėje ir peiliu nudūrė du suaugusiuosius ir tris vaikus.

Izraelio naikintuvai naktį į sekmadienį atakavo Gazos ruožą. Liudininkų teigimu, palestiniečių teritorijoje buvo bombarduoti iš viso penki objektai. Be kita ko, apšaudyti ginklų sandėliai bei „Kassam brigadų“, kurios yra Gazą valdančio radikalaus islamo judėjimo „Hamas“ karinis sparnas, treniruočių stovykla. Apie aukas nepranešama. Prieš tai kovingieji palestiniečiai iš Gazos ruožo paleido raketas į Izraelio pasienio teritoriją. Per šį incidentą irgi niekas nenukentėjo.

Palestinos vadovybė „iš naujo svarstys“ taikos procesą su Izraeliu po to, kai JAV vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Izraelio statybas palestiniečių teritorijoje, pranešė „Jerusalem Post“. „Mes iš naujo svarstysime visą derybų procesą, – teigė įtakingas Palestinos pareigūnas Yasseras Abed Rabbo. – JAV administracija pasielgė pasigailėtinai ir nepasvertai. Tai menkina JAV vyriausybės patikimumą“. JAV vetavo JT rezoliuciją, smerkiančią Izraelį.

Jungtinės Valstijos vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Izraelį dėl statybų palestiniečių teritorijose ir vadinančią jas kliūtimi taikai, pranešė BBC. Kitos 14 JT Saugumo Tarybos narių pritarė rezoliucijai, kurią remia Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO). Tai buvo pirmasis JAV prezidento Baracko Obamos administracijos veto, administracijai pažadėjus geresnius santykius su musulmonų šalimis.

Šeštadienį Egipte netoli sienos su Gazos Ruožu susprogdintas dujotiekio terminalas, kuriuo dujos iš Egipto tiekiamos į Izraelį, skelbia užsienio žiniasklaida. Kadangi dujotiekis susprogdintas netoli Gazos Ruožo, šio akto galėjo imtis ir palestiniečiai. Pastaruoju metu regione įsivyrauja suirutė.

Peru prisijungė prie kitų Lotynų Amerikos valstybių ir pripažino Palestiną nepriklausoma valstybe. „Šiandien šalies valdžia susisiekė su Palestinos ambasadoriumi Limoje ir informavo, kad Peru pripažino Palestinos valstybę kaip laisvą ir suverenią“, – AFP naujienų agentūra pirmadienį citavo Peru užsienio reikalų ministrą Jose Antonio Belaunde. Peru diplomatijosvadovas pažymėjo, kad šalis tokį sprendimą priėmė pati, o ne dėl tarptautinės bendruomenės daryto spaudimo.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą patvirtino, kad Rusija remia nepriklausomos Palestinos valstybės idėją. Tokią mintį Rusijos vadovas išsakė per susitikimą su karaliumi Abdula II Jordanijoje. Prieš išvykdamas į Jordaniją, Rusijos prezidentas Vakarų krante antradienį susitiko su Palestinos vadovu Mahmoudu Abbasu. M. Abbasui D. Medvedevas sakė, kad 1988 metais Sovietų sąjunga Palestiną pripažino nepriklausoma, ir patikino, kad Maskvos pozicija nepasikeitė iki šiol.