pajūris

Pajūryje ledai traiško Europos Sąjungos milijonus, už kuriuos vos prieš porą metų atlikta Mingės pylimų rekonstrukcija. Pakilus vandens lygiui Minijoje, ledonešis ėmė traiškyti ne tik upėje žiemai paliktus laivus, bet ir pontoninius lieptus ir tiltus. Esą žmonės jau atpratę nuo didelių potvynių ir ledonešių, tad ir nesisaugo. Daugiau nei keturi milijonai litų. Tiek prieš porą metų kainavo Mingės pylimų rekonstrukcija.

 Šakių „Vyčio“ krepšininkai prieš 2016 metų kovas laiką leido pajūryje įsikūrusiame „Atostogų parke“. Vyrai nepamiršo ne tik poilsio, bet ir darbo. „Vytis“ atidavė nemažai laiko treniruotėms, kuriose išliejo daug prakaito, o taip pat konferencijų salėje skyrė dėmesį rungtynių analizėms. Tai davė vaisių – pasikrovę baterijas šakiškiai toliau žengia pergalių keliu. Kaip atrodė Šakių klubo laikas „Atostogų parke“, žiūrėkite vaizdo reportaže.

  Po kelių labai aktyvių mėnesių Šakių „Vyčio“ komandos vyrai išvyko atgauti jėgas į pajūryje įsikūrusį „Atostogų parką“. Jame vyrukai turėjo progą pasimėgauti vandens pramogomis, dirbtinės saulės šviesa, masažais ir spa malonumais. „Atostogų jau labai reikėjo“, – vieningai tvirtino visi komandos nariai. Kaip „Vyčiui“ sekėsi laiką leisti prie jūros, galite pamatyti paruoštame vaizdo reportaže.

Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa. 50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“ „Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų.

 Estijoje Lietuvos valdininkai susižavėjo įrengtais milžiniškais megafonais. Jie pagarsina miško ošimą, paukščių čiulbėjimą bei visus kitus natūralios gamtos skleidžiamus garsus. Gali būti, kad jau kitąmet juos turėsime ir Kuršių nerijoje, nes Nacionalinio parko direkciją estų idėja sužavėjo.   „Studentai architektai sukūrė tokį labai įdomų garsintuvą.

Klaipėdos rajono savivaldybė pagaliau ima prisiminti, kad savo valdose turi ir pajūrio ruožą: Karklėje įrengiama automobilių aikštelė. Tiesa, čia tilps vos 25 mašinos, kai vasarą pakelėse jų būna sugrūdama šimtai. Tikimasi, kad kitąmet dėmesio sulauks ir jokios civilizacijos neturintys paplūdimiai bei dviratininkai, kaskart priversti rizikuoti gyvybe nardydami tarp automobilių. Deryboms, kad regioniniame parke aikštelė atsirastų, prireikė kone dešimtmečio.

Įprasta, jog keliautojai, prasukę pro Lietuvos pajūrį, būtinai suvalgys šviežios rūkytos žuvies ir nusipirks ar bent jau pasigrožės tradiciniais ir moderniais gintaro dirbiniais. Šie Baltijos jūros “perlai” traukia ne tik užsieniečių bei lietuvių dėmesį, o daliai vietos gyventojų tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Pajūrio verslininkai pusę šiltojo šių metų sezono verkšleno, jog dėl rekordiškai mažo poilsiautojų skaičiaus liūdnesnės vasaros nėra buvę. Esą, kaipgi jiems teks pražiemoti, neužsiauginus papildomos „ringės“ papilvėje? Vis dėlto, staigiai atšilus orams, pajūrį užplūdę poilsiautojai taip įnirtingai šluoja parduotuves bei maitinimo įstaigas, jog badauti verslininkams tikrai neteks.

Pajūrio lankytojai turi daug nusiskundimų dėl viešųjų tualetų: esą jie įrengti per toli nuo paplūdimio, o paplūdimiuose sustatyti kavinėms priklausantys mokami biotualetai bėga per kraštus. Tuo tarpu tualetus prižiūrintys darbuotojai kraupsta nuo vis baisiau besielgiančių žmonių: šie vagia tualetinį popierių ir muilą, laužo santechniką, tyčiojasi iš darbuotojų ir pridergia taip, kad į tualetą bent pusdienį niekas užsukti nebegali.

 Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji nevengia pasidžiaugti medūzomis – jas netgi gaudo. Dabar drebučius primenančių gyvių Lietuvos pajūryje ypač daug. Paklausti apie medūzas poilsiautojai tviritna jas tikrai pastebėję. „Žinoma, mačiau, keliolika yra. Žmona sako, kad jos pavojingos, todėl aš saugaus. Jos tokios skaidrios ir su keturiais rožiniais taškeliais”, - tvirtina poilsiautojas iš Baltarusijos Antonas. Vis tik gelbėtojai ragina jas apžiūrinėti per atstumą.

 Šilutės pakraštyje po vidurdienio užsiliepsnojo žuvies rūkykla. Pirminiais duomenimis, gaisras žuvies perdirbimo ceche kilo nuo apšvietimo lempos – užsidegusi ji įkrito į katilą su verdančiu aliejumi, šis akimirksniu pliūptelėjo ugnimi. Ceche žuvis ir rūkoma, ir kepama. Gesintuvais ugnies nepavykus užgesinti, darbuotojai iškvietė ugniagesius ir išbėgo į lauką. Žmonės puolė gelbėti asmeninius daiktus ir produkciją: rizikuodami stengėsi išnešti kuo daugiau daiktų ir žuvies.

Projekto „Kitokios“ narės Greta Lebedeva ir Indrė Burlinskaitė saulės voniomis mėgaujasi Lietuvoje. Įspūdingas nuotraukas iš žinomų merginų viešnagės Lietuvos pajūryje jos viešina socialinių puslapių paskyrose. Dvidešimt penkių laipsnių šilumą Greta ir Indrė bando įveikti pasipuošusios seksualiais maudymosi kostiumėliais, išryškinančiais dailias jų figūras.

 Sekmadienio vakarą iš pajūrio grįžtantys poilsiautojai „užkimšo“ magistralę Vilnius-Kaunas. Kamštis siekia maždaug dešimt kilometrų. Dėl intensyvaus transporto priemonių eismo srauto susidarė spūstis magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 193-203 kilometruose Kauno kryptimi, pranešė Eismo informacijos centras. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pajūryje atostogaujantys poilsiautojai keiksnoja orą – nei saulės, nei šilumos. Vasara jau nusivylė ir verslininkai: gražių dienų tebuvo kelios, o per jas visiems metams neužsidirbsi. Į Palangą iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, Airijos ar net Ispanijos atostogų suvažiavę lietuviai purkštauja: nors vasara jau įpusėjo, šiltos ir saulėtos tebuvo kelios dienos. Pajūryje apsiniaukę, lyja ir gan vėsu: ore ir vandenyje – apie 16 laipsnių. Į tokį orą Kamilė pataikė tiesiai iš karštosios Ispanijos.

Lietuva turi apie 100 km pajūrio ruožo. Sutapimas ar ne, bet poilsis piečiausiame ir šiauriausiame krašte taip pat skiriasi 100 eurų. Pasidomėjome, kiek gi kainuoja savaitgalio poilsis 3 asmenų šeimai Šventojoje, Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje. Kelionė bene populiariausiu Lietuvoje dyzeliniu automobiliu su 2 litrų darbinio tūrio varikliu, kuris 100 km sunaudoja apie 7 litrus kuro, sudaro beveik trečdalį viso atostogų biudžeto.

 Karščio bangoms atėjus į Lietuvą, šalies vandens telkinių krantus apgulė atgaivos ištroškę poilsiautojai. Palangos pajūris sulaukė ypatingo dėmesio, o dar labiau – paplūdimyje palaidais plaukais lakstančios, maudymosi kostiumėlius vilkinčios merginos. Atplėšti akis nuo pajūrio gražuolių – sunkiai įmanoma misija visiems vyrams, tarp jų ir... aktoriui Džiugui Siaurusaičiui. Kultinio lietuviško serialo „Moterys meluoja geriau“ žvaigždė buvo užfiksuota pusnuogių merginų apsuptyje.

Panašu, kad kito žmonių antplūdžio pajūris dar kartą sulauks šio mėnesio pabaigoje – Jūros šventėje. Tad nieko nelaukdami dėl geresnės vietos prekiauti Klaipėdoje, įsitaisę ant žvejų kėdučių su užkandžiais rankose, prie kasos langelio verslininkai eilėse lūkuriuoja net Vilniuje. Šioje eilėje besibūriuojantys žmonės ne bilietų į koncertą laukia. Tai prekybininkai. Iš visos Lietuvos į sostinę jie sugužėjo įsigyti prekybos vietų jūros šventėje.

Nors darbo netrūko nei gelbėtojams, nei policijai, nei medikams, didelių nelaimių pavyko išvengti. Tiesa, karštyje galvas pametę poilsiautojai sugebėjo su užtrauktukais persipjauti gyslas, nepastebėti apie pavojus jūroje įspėjančių ženklų ir šokti į akmenuotą dugną. Pamatykite, kaip po savaitgalio apgulties Klaipėdos, Neringos ir Palangos paplūdimiai atrodo šiandien: pakilęs vėjas, regis, visus tiesiog iššlavė. Vaikštinėja vos vienas kitas poilsiautojas.

Kaitra į užsienio bei Lietuvos kurortus išginė ir pramogų pasaulio gražuoles. Socialiniuose tinkluose pasirodė ne viena įspūdinga žinomų šalies merginų paviešinta nuotrauka, kurioje jos pasipuošusios figūras išryškinančiais maudymosi kostiumėliais.

Kai pajūryje – sausakimša, klesti nelegali prekyba. Palangoje vis dar pirmauja čeburekų ir žuvies pardavėjai, neturintys leidimų tokiai prekybai. Maisto inspektoriai įspėja, kad pirkėjai labai rizikuoja susirgti maitindamiesi kuo papuola. Tokie pardavėjai turbūt niekada nesugebėtų laikytis maisto inspektorių reikalavimų. Mat maisto produktas iš tešlos, kurios viduje – mėsos gabalėlis, turi būti laikomas ir patiekiamas 68 laipsnių temperatūroje.

Palanga šį savaitgalį žada tapti milijonierė: būtent tiek poilsiautojų tikimasi sulaukti vienintelį ilgąjį ir išties karštą šios vasaros savaitgalį. Jau šiandien norint gauti nakvynę teko gerokai paplušėti – likę vos keli laisvi kambariai. O ir tų pačių kainos pašokusios. Atsargas kaupia ir maitinimo įstaigos – poilsiautojams reikia parūpinti gerokai daugiau ne tik maisto, bet ir gėrimų. Budėjimą suintensyvinti žada ir gelbėtojai.

Regis, šiemet orai „prisitaikė“prie švenčių – laukia karštas ilgasis pirmas liepos savaitgalis. Tad neabejotinai nemažai žmonių patrauks prie jūros. Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas netgi tikino, kad Lietuvos pajūryje gali apsilankyti iki milijono žmonių. Tuo metu Palangos turizmo informacijos centro direktorė Egidija Smilingienė.

 Palanga nuo kitų metų atsisako vadinamojo pagalvės mokesčio, o jį keis vienkartinė įvažiavimo rinkliava, kurią teks mokėti tik vasarą. Palangos savivaldybės taryba nusprendė, kad vykstantieji automobiliais į Palangą nuo kito birželio mokės tik vienkartinę vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra. Nepriklausomai nuo viešnagės Palangoje trukmės, ji sieks 5 eurus, pranešė savivaldybė.

Pajūryje saulės vonioms neatsispiria ir tie, kuriems kaitros reikėtų vengti: net kone dvigubai didesnis už normalų kraujospūdis nuo pagulėjimo ant saulutės neatgraso. Pajūryje budintys medikai per karščius sako vos spėjantys gaivinti saulės aukas. Tuo tarpu poilsiautojai atostogaudami tarsi pamiršta, kokiomis ligomis serga. Didelis karštis, šaltas jūros vanduo pažadina ir daugiau ligų. Sutrinka kraujotaka, nualpstama net pačioj jūroj.

Pajūryje atostogaujantys lietuviai vis dar nesupranta, ką reiškia raudona vėliava ir net jai kabant brenda į audringą jūrą. Dėl to gelbėtojams daugėja darbo. Net ir vėsią dieną, kai ir vandenyje, ir lauke – po penkiolika laipsnių, o bangavimas siekia 4 balus, pajūryje gelbėtojai intensyviai dirba: ir tokiu oru atsiranda išmėginančių bangas, neretai tai – alkoholio sušildyti narsuoliai.

Pajūrio verslininkai susiėmę už galvų – birželis tragiškas – poilsiautojų nedaug, o ir tie patys labai jau taupūs. Keletą kartų mažiau nei pernai į Palangą atvažiavo ir turtingesnių užsieniečių. Viską lemia oras, o šis – lyg pavasarį ar rudenį: šaltas ir lietingas. Prekybininkai graužia nagus: tarkim, vieta metams prekiauti paveikslais jiems kainuoja per 2 tūkstančius eurų.

 Šį vakarą ir artimiausią naktį Lietuvoje numatomi mažai debesuoti orai. Kai kur pasitaikys aukštų plonų debesėlių, bet jie greitai atplauks, greitai ir nuplauks. Lietaus, žinoma, nebus, o žvaigždes stebėti galėsime, galima sakyti, netrukdomai. Vėjas vakarų krypčių, bet silpnutis, dėl to daug kur suboluos rūkas. Kai kur gana tirštas. Ilgai jis neboluos, tik patekėjus saulei pakils ir išsisklaidys. Visą dieną debesų beveik nebus, vyraus giedras dangus, dėl to lietaus nebus.

Prie Danės upės įrengtoje rūkykloje suvertos supasi įvairiausios žuvys. Viename paviljonų – šviežia, kitame – rūkyta žuvis. Maždaug du trečdaliai – Lietuvoje auginta ar mūsų žvejų sugauta.   Prekeiviai tikina, kad žuvis – ne senesnė nei dviejų parų ir aiškina, kaip atskirti, pavyzdžiui, šviežią menkę: reikia visada žiūrėti į akis: šios turi būti skaidrios. Tiesa, geresnė žuvis - ne kiekvieno kišenei.

 Vakaras Lietuvoje daugelyje rajonų giedras ir gana šiltas, tačiau naktį jau atvės. Temperatūra nukris iki 8 laipsnių. Rytą staigiai šoktels iki dvidešimties, tačiau iš kaimynų lenkų ir baltarusių atslinks debesys, kurie užklos visą pietinę Lietuvos dalį. Tiesa, prasta žinia jau pradėjusiems atostogas ir nusprendusiems poilsiauti mūsų pajūryje. Rytoj atvės net iki dvylikos laipsnių, tad jei saulės neuždengs debesys, degintis bus galima nebent kopose.

 Vasaros sezoną pradėjo jau visi pajūrio miestai. Tačiau Palangos dalis – Šventosios gyvenvietė sezoną pasitinka savotiškai: su apkasais miestelio pagrindinėje gatvėje. Čia visu pajėgumu rekonstruojama Jūros gatvė ir kol kas nei poilsiautojams, nei vietiniams verslininkams vasara, poilsiu ir pajamomis dar nekvepia. Vienas po kito atriedėję automobiliai netrukus apsisuka: prie išsinuomotų namelių neįmanoma privažiuoti.

Kai šyla oras ir mintys pradeda suktis apie atostogas, pajūryje treniruotes pradeda tie, kurie vasaromis įtemptai dirba: sergsti mūsų gyvybes. Palangos, Klaipėdos ir Neringos gelbėtojai pradeda rinkti savo komandas. Nors gelbėtojams siūlomas minimalus atlygis, įšokti į gelbėtojų šortus norinčiųjų netrūksta. Kol Baltijos jūros vanduo dar labai šaltas ir išsimaudyti drįsta tik sveikuoliai, pajūryje vasarą dirbsiantys gelbėtojai komplektuoja komandas.

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų. Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros.

 Šiandien rytą į Klaipėdą atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas visą dieną skirs svarbiausioms pajūrio problemoms. Po susitikimo su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ministras lankysis Kuršių nerijoje. Ten jo laukia susitikimai su Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojais, miškininkais. „Šiuo metu, prieš prasidedant vasaros sezonui, mums, aplinkosaugininkams, karščiausi pajūrio reikalai yra arčiausiai kūno.

Asta Kažukauskienė, LRT Radijas, LRT.lt Audros „Feliksas“ nusiaubtiems pajūrio paplūdimiams tvarkyti telkiami savanoriai. Penktadienį talka vyko Kuršių nerijoje, šeštadienį rengiama Klaipėdoje. Specialistai sako, kad po audros paplūdimius nuklojusias šiukšles, šakas, įvairias nuolaužas pašalinti būtina kuo skubiau, antraip jas užneš smėliu, ir tai padaryti bus dar sunkiau.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Drevernoje baigtas statyti senovinis kuršių laivas. XIX-XX amžiuje tokiais laivais buvo gabenami kroviniai. Dabar juo bus plukdomi turistai. Daugiau kaip 17 metrų ilgio laivas, pastatytas iš pušies ir ąžuolo, jau nuleistas į vandenį Drevernos mažųjų laivų uoste. Laivadirbiams liko tik uždengti viršutinį denį ir iškelti bures. Tai senovinė plokščiadugnė kuršių valtis, kuria XIX-XX amžiuje buvo gabenami kroviniai.

  Penktadienį savaitraščio „Veidas“ paskelbtame savivaldybių reitinge pirmauja pajūrio savivaldybės ir sostinė, reitingo apačioje – pasienyje esančios savivaldybės. Aštuntajame Lietuvos savivaldybių reitinge, įvertinus socialinių pašalpų gavėjų, nusikaltimų, bedarbių skaičių, investicijas, tenkančias savivaldybių gyventojams, vidutinį darbo užmokestį ir gyventojų migraciją, geriausia vieta gyventi Lietuvoje pripažintas Klaipėdos rajonas.

Šią savaitę numatomi gražūs orai: bus šilta, palis tik kai kur. Tai LRT radijui sakė sinoptikė Tatjana Kempi. „Ketvirtadienį šalyje pragiedrulių bus daugiau nei vakar, ypač gražūs orai numatomi prie jūros. Trumpai palis tik kai kur, daugiausia rytinėje šalies pusėje“, – prognozuoja sinoptikė. Ketvirtadienį temperatūra įdienojus pakils iki 18–23 laipsnių šilumos. Anot T. Kempi, penktadienį prognozuojami panašūs orai, kai kur trumpai palis, dvelks silpnas vėjas.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia savanorių talkininkų padėti valyti Naglių rezervato kopas nuo savaime prižėlusių pušelių. Jei pavyks surinkti pakankamai žmonių, sutvarkyti tikimasi apie pusšimtį hektarų kopų. Savanoriai kirviais Naglių rezervate mojuoja jau kone savaitę.

Lietuvoje esant nedideliam kurortų pasirinkimui taip jau susiklostė, kad labiau pasiturintys ar uoliau atostogoms taupę piliečiai renkasi vakarietiškomis kainomis pasižyminčią Nidą, o mėgstantys taupyti ar negalintys sau to leisti – Palangą ir Šventąją. Palangos turizmo informacijos centro duomenimis, nakvynės kainos Palangos viešbučiuose, priklausomai nuo viešbučio klasės, gali svyruoti nuo 240 iki 800 litų už naktį.

Rugpjūčio 12 d. apie 20 val. 30 min. Klaipėdoje, Nidos g., grupė jaunuolių sumušė 1955 m. gimusį vyrą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis dėl galvos sumušimo paguldytas į ligoninę. Materialinis nuostolis – 300 litų.

Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) pareigūnai vasarą tikrai nesiilsi – jau antrą sezoną iš eilės jie patruliuoja Lietuvos pajūrio kurortuose ir padeda pajūrio policininkams užtikrinti viešąją tvarką. Patruliuoti į Palangą išvyko LPM Profesinio rengimo ir Profesinės taktikos skyrių pareigūnai. Iš viso pajūryje pasikeisdami tarpusavyje darbuojasi 7 mokyklos pareigūnai. Mokyklos pareigūnai į Palangos gatves patruliuoti išjuda tik vakare, apie 22 val.

Penktadienį Klaipėdoje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo visų apskričių atstovai, sutarta Palangos mieste sutelkti dar daugiau policijos pajėgų. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, kad šių metų vasarą Palangos mieste pakankamai saugu. Meras paprašė, kad Palangos centre, ypatingai J. Basanavičiaus gatvėje, pagal galimybes būtų padidintas patrulių skaičius, nes savaitgaliais ir švenčių dienomis į kurortą atvyksta labai daug poilsiautojų.

 Penktadienio diena bus dar šiek tiek vėsesnė, nei savaitgalis. Termometrai dar ne visur rodys 30 laipsnių, LRT radijui sakė sinoptikė Judita Liukaitytė. Rytiniuose rajonuose bus apie 27–29 laipsnius šilumos. Yra tikimybė, kad dieną kai kur formuojantis debesims gali pasitaikyti trumpo lietaus. Didžiausia tikimybė – centriniuose ir vakariniuose rajonuose. Tačiau tai būtų labai trumpas lietus, kuris gyventojų tikrai neatvėsintų.

Ketvirtadienį Palangos pajūryje staiga kilus vėjui sužaloti keli žmonės. Kaip BNS sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas, stiprus vėjas pakilo netikėtai ir tęsėsi dvi minutes, į 7–8 metrų aukštį keldamas įvairius daiktus, tarp jų – batutą. Pasak gelbėtojo, smarkiai nukentėjo mergaitė, kuri išvežta reanimuoti į Klaipėdą. Dar vienam vyrui sutrenkta galva, moteriai – sulaužyti šonkauliai. Vėjas nurimo taip pat staiga kaip ir prasidėjęs.

Žinių radijas  Žagarės festivalis Šiuo metu Žagarėje vyksta Žagarės vyšnių festivalis. Kaip ir kasmet į festivalio sceną lipa aukščiausius apdovanojimus pelnę Lietuvos kino, teatro, džiazo konkursų laureatai bei žymūs užsienio šalių atlikėjai. Šiemet Žagarėje pasirodys svečiai iš Latvijos – grupė„Brainstorm“. Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad Žagarės vyšnių festivalyje vyks tiek klasikinės, tiek populiariosios muzikos atlikėjų pasirodymai.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Savaitgalį pajūryje bus tiršta – dėl čia vyksiančių 1000 km automobilių žiedinių lenktynių ir numatomų gerų orų į pajūrį susirinks keliasdešimt tūkstančių žmonių. „Mes pasiruošę, pajėgos sustiprintos, bet vairuotojai turėtų stebėti kelio ženklus ir tiksliai žinoti, kur nori atsidurti. Kartais žmonės važiuoja nežinodami, kur nori nuvažiuoti“, – LRT.lt kalbėjo Klaipėdos aps. VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.

Lietūs šią savaitę nesibaigs, tačiau sulauksime šiltų dienų, LRT radijui prognozavo sinoptikė Tatjana Kempi. Trečiadienis bus debesuotas su pragiedruliais, daug kur trumpai palis, pūs 7–12 m/s šiaurės vakarų ir šiaurės krypčių vėjas. Vyraus 16–18 laipsnių temperatūra, o pietiniuose rajonuose oras šils iki 19 laipsnių. Pajūryje numatoma 14–16 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį orai mažai keisis. Naktį – be žymesnio lietaus, temperatūra svyruos tarp 4–9 laipsnių šilumos.

Artimiausios dienos bus kiek šiltesnės nei praėjusios, bet temperatūra kils tik po vieną kitą laipsnį. Tiesa, pirmadienį kai kuriuose rajonuose termometro stulpeliai turėtų perkopti 20 laipsnių ribą. Kaip LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė, penktadienis bus šiltesnis nei ketvirtadienis, bet vis dar jausime netoliese esančio ciklono poveikį. „Saulė pro debesis pasirodys nedažnai, tačiau dažniau nei ketvirtadienį.

Šiandien, gegužės 15 d., prasideda stirnų patinų, licencijuojamų gyvūnų, medžioklės sezonas. Sulig jo pradžia stiprinama šios medžioklės kontrolė. Aplinkosaugos pareigūnai gerokai dažniau lankysis medžioklės plotuose. Jie tikrins, kaip laikomasi medžioklės taisyklių – ar tvarkingi medžioklės dokumentai, ar sumedžioti gyvūnai žymimi specialios paskirties plombomis, ar laikomasi saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir pan.