pajūris

Judėjimo negalią turintys žmonės jaučiasi diskriminuojami. Jie norėtų, jog visi Lietuvos pajūrio paplūdimiai būtų pritaikyti ir jiems. Esą negalią turintys žmonės dabar gali lankytis tik neįgaliųjų pliažuose. Pajūrio gelbėtojai sako, jog situacija pamažu keičiasi. Bendruose paplūdimiuose infrastruktūra kasmet vis labiau pritaikoma ir neįgaliesiems.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka yra milžiniška, tačiau joje galime išskirti tam tikras nišas. Viena tokių – milijonus kainuojantys NT objektai, kurių pirkėjas, savaime suprantama, nėra vidutines pajamas gaunantis asmuo. Šie objektai skirti milijonais eurų disponuojantiems pirkėjams. Tad šįkart norime parodyti jums objektus, esančius visiškai šalia Lietuvos – mūsų kaimynystėje Latvijoje.

Kelionių ekspertai planuojantiems atostogas primena, ką reiškia viešbučių siūloma paslauga „viskas įskaičiuota“. Kodėl skirtingose šalyse šis pasiūlymas nėra vienodas ir kodėl jo Lietuvos viešbučiuose nėra. Kelionių ekspertas ir organizatorius Rimvydas Širvinskas sako, jog Lietuvoje dar neteko girdėti viešbučių, kuriuose siūloma paslaugų sistema „viskas įskaičiuota“. „Lietuvoje man dar neteko girdėti, kad koks viešbutis turėtų viskas įskaičiuota pasiūlymų.

Poilsiautojų antplūdžiui besiruošianti Palanga pristato sezono naujienas. Viena jų - galimybė miestą išvysti iš paukščio skrydžio. Vasarotojams bus pasiūlyta ir išskirtinė renginių gausa: nuo baikerių festivalių iki klasikinės muzikos. Pirmą kartą startuos ir "cepeliniškių" projektas. Vasarą neliks pamiršti ir mažieji - šių lauks gausybė nemokamų pramogų.  Kol kas paplūdimio barai dar tik ruošiasi sezonui. Lankytojų laukia vienas kitas.

Prasidėjus vasarai, atostogų dar nesuplanavusios šeimos, skuba ieškoti tinkamiausios kelionės. Visai nebūtina vykti į egzotiškas svečias šalis, nes pasimėgauti saule bei jūra galima čia pat Lietuvoje. Keliaujant link visų pamėgtų kurortų autobusu, galite bent trumpam užsukti ir susipažinti su pakeliui esančiais lankytinais objektais. Štai keletas idėjų, ką galite aplankyti keliaudami su šeima autobusu.

Vyraujant karštiems orams, poilsiautojų uostamiesčio pliažuose netrūksta net darbo dieną. Kol vieni mėgaujasi saulės voniomis, kiti gaivinasi Baltijos bangose. Tiesa, už saugumą tiek vandenyje, tiek ir krante kol kas dar atsako patys vasarotojai. Gelbėtojai budi tik dviejuose postuose. Tuo poilsiautojai nėra patenkinti: daug nelaimių gali nutikti ir krante. Neprižiūrimuose pliažuose netrūksta ir girtaujančių.

Karštas reidas pajūryje: policijos ir viešosios tvarkos pareigūnai staiga patikrino paplūdimį, kuris jau keliolika metų yra bendras, tačiau jį vis dar okupavusios natūralumą mėgstančios dailiosios lyties atstovės. Nuogos moterys nesibodi iš savo teritorijos vaikyti vyrų, o pareigūnus pasitiko nedraugiškai. Toks nesankcionuotas nuogumas joms kainuos... po 16 eurų.

Palanga skelbia sezono startą. Tiek verslininkai, tiek ir miesto valdžia tikina, jog vasarai jau pasiruošta. Esą dėl gerų orų poilsiautojų netrūko jau balandžio mėnesį. Tačiau oficialus vasaros sezono atidarymas kurorte – šį savaitgalį. Kviečiama apsilankyti daugiau nei 100 renginių. Informuojama ir apie poilsiautojų šią vasarą laukiančias naujienas.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, jog pastaruoju metu, Lietuvos pajūrio būsto rinkoje pasiūla didėja. Ji daugiausiai orientuota į aukštas pajamas gaunančius pirkėjus. Paklausiausias turtas yra šiuolaikiškai įrengtas ir prabangus. Na, o sandorių kiekiui didelę įtaką daro sezoniškumas. Taip pat pastebima, kad lietuviai vis dažiau įsigyja poilsio būstus užsienyje. Kai kurie jų daug pigesni, nei Lietuvos pajūryje.

Šiuo metu jau 18 metų sulaukusi Eglė pasidalijo su tv3.lt skaitytojais savo patirtimi iš praėjusio vasaros sezono. Konkrečiai – kalba sukasi apie tai, kaip su drauge į Lietuvos pajūrį užsidirbti, papramogauti bei pasilepinti lietuviška saule atvykusi mergina nurijo karčią realybės piliulę. Mergina teigė, kad nenuskilo ne tik su darbais, kuriuos teko dirbti, bet ir dėl itin prastų orų. Visi puikiai pamename, kad praėjęs vasaros sezonas buvo itin nedėkingas Lietuvos poilsiautojams.

Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, būsiančią Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos. Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplankydami Baltiją ir jos kurortus.

Aušra Jakaitė su dukra ir dar 21 šeima buvo iškeltos iš bendrabučio Šilalės rajone įsikūrusiame Pajūrio miestelyje, šį pastatą perėmus naują dalinį čia steigiančiai kariuomenei. 31-erių barmenė prisimena patyrusi šoką, kai sulaukė žinios apie būsimą išsikraustymą. Tačiau dabar ji jau kelis mėnesius gyvena didesniame bute dviaukščiame name netoli Pajūrio – naują būstą jai parūpino savivaldybė. „Šiaip viskas iš tikrųjų geriau, ten nebuvo nei dušų, nei vandens karšto, patogumų.

Šiemet Smiltynės, Melnragės ir Girulių pliažus stebės 5–6 vaizdo kameros, jų įsigyti norėtų ir Neringos gelbėtojai, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Virginijus Urbonas sako, kad kameras nuspręsta įsigyti po vandalų išpuolių, kai buvo išvartyti biotualetai, aplaužyti suoliukai. „Jų bus ir Smiltynėje, ir Melnragėse, ir Giruliuose. Kalbama apie 5–6 vaizdo kameras“, – sakė gelbėtojų vadas.

Socialinių tinklų žvaigždė Demi Rose žino, kaip pozuoti fotografams. 23 metų gražuolė vėl drąsiai pademonstravo seksualias formas. Buvusi reperio Tygos mylimoji dažnai lyginama su kita jo buvusiąja Kylie Jenner. Abi merginos turi ilgus tamsius plaukus, ryškius veido bruožus bei išraiškingų formų figūrą. Modeliu dirbanti mergina šį kartą savo gerbėjus sužavėjo įsiamžinusi fotosesijoje paplūdimyje. Ji dėvėjo vos intymias vietas dengiantį bikinį ir pozavo jodinėdama ant arklio.

Pajūryje dažno akį džiuginanti vadinamoji Olando kepurė yra. Po žiemos šį skardį aplankę gyventojai išsigando, kiek jo nubyrėję. Specialistai ramina, esą, vyksta natūralūs gamtos procesai. Be to, esą yrantis skardis mums daro ir vieną paslaugą. Olando kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke – vienas lankomiausių objektų. Net ir vėsoką vėjuotą dieną čia galima sutikti smalsuolių. Vieni skardį pamato pirmą kartą, kiti Olando kepurę stebi nuolat.

Artėjantis turizmo sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino atnaujinti diskusijas dėl prekybos ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau - kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis.

 Pirmadienio naktį pajūryje siautėjęs smarkus vėjas didesnių nuostolių nepadarė, pranešė pareigūnai. Dėl vėjo be elektros visoje šalyje liko apie tūkstantį „Energijos skirstymo operatoriaus“ vartotojų. „Tai normali tinklo veikla“, – BNS sakė ESO atstovė spaudai Akvilė Adomaitytė. „Stebėjome padėtį ir savaitgalį. Didesnių nuostolių nepadaryta“, – pridūrė ji. A. Adomaitytė teigė, jog ESO specialistai nuolat stebi padėtį ir yra pasiruošę veikti, jeigu gedimų skaičius išaugtų.

Paradoksas. Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija. Tad skęstančiųjų gelbėjimu formaliai turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Pastarosios turi užtikrinti poilsiautojų saugumą ne tik ant smėlio, bet ir vandenyje. Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą.

 Penktadienį stiprus vėjas pajūryje vartė medžius, vienas jų užkrito ant automobilio Klaipėdoje, kitas – apgadino Palangos bažnyčios tvorą. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, per parą ugniagesiai 15 kartų vyko šalinti medžių, daugiausia iškvietimų sulaukta Vilniaus apskrityje ir pajūryje. Klaipėdoje penktadienį medis užvirto ant automobilio „Volkswagen Tiguan“. Krisdamas jis apgadino automobilio sparną, įdaužė priekinį stiklą.

Vidaus reikalų ministerijoje lankęsi pajūrio savivaldybių ir skęstančiųjų gelbėjimo tarnybų vadovai siūlo praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą ir suteikti gelbėtojams galimybę naudoti švyturėlius, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija.

Trumpam į pajūrį sugrįžo vasara – džiaugiasi kurorto verslininkai. Šilti, saulėti orai savaitgaliais viešbučius užpildo lietuviais ir latviais. Ne išimtis - ir šis. Kai kurie viešbučiai sako būsiantys pilni. Tik poilsiautojų kontingentas jau pasikeitęs - jaunimo šurmulį keičia ramūs senjorų pasivaikščiojimai ir besiilsinčios šeimos. Alytiškė Janina Palangoje – dešimta diena, rudenine Baltija moteris mėgaujasi ir po keturis kartus per dieną.

Yra tokių, kurie didelių bangų, tokių kaip šiomis dienomis, laukia lyg stebuklo. Klaipėdoje, ties molu  20 pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos banglentininkų pasinaudojo orais ir surengė tarptautinį banglenčių čempionatą, panašiai kaip Havajuose. Baltija šėlsta: po audros bangos jūroje siekia kelis metrus ir tokios jos – pačios tinkamiausios Lietuvos atviram banglenčių čempionatui.

Šiandien pajūrio gelbėtojai baigia darbą. Tačiau šėlstanti audra niokoja paplūdimius. Daugiausiai nuostolių skaičiuojama Klaipėdos pliažuose. Čia jūros bangos pasiekia net kopas. Plušėti pliažuose atsakingiems darbuotojams tenka ir naktį. Tuo tarpu rugsėjo 15 ryte, kai kurios Klaipėdos gatvės – skendo. Lietus nesiliauja.  Pastarosiomis dienomis reginys prie jūros išties įspūdingas. Bangavimas siekia 5 balus, o vėjo nešamos bangos ritasi net iki kopų. „Pagrindinė audra vakar buvo.

Nidoje, Palangoje, Šventojoje veikiančiuose restoranuose ir kavinėse nuslėpta daugiau nei 250 tūkst. eurų gautų pajamų, darbuotojams mokėti atlyginimai vokeliuose, tvarkyta dviguba buhalterija, klientams nebuvo išduodami čekiai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atlieka keturis ikiteisminius tyrimus, kuriuose atskleista pajūrio restoranų ir kavinių veikla, galinti būti nusikalstama.

Ruduo ant nosies – metas skaičiuoti viščiukus. Po keistų vasaros orų Neringos verslininkai pajuto, kad poilsiautojų buvo mažiau. Negana to, žmonės taupo. Kambariai tušti nestovėjo, tačiau kai kurie nuomotojai svečių pristigo. Poilsiautojai vis dažniau aplenkia ir kavines: gaminasi maistą patys. Paskutinis kalendorinės vasaros savaitgalis Nidoje: vaikštinėjančių mieste netrūksta, tiesa, nemažai tarp jų - į Klaipėdą užsukusio kruizinio laivo keleivių.

Jei kaip tik šiuo metu leidžiate dienas prie Baltijos jūros, ar žinote, kuriame pajūrio mieste dirba patys greičiausi ir stipriausi gelbėtojai? Šiandien varžybose savo jėgas išbandė Klaipėdos, Palangos ir Neringos poilsiautojų gyvybių sergėtojai. Netrukus sužinosite, kas gi nugalėjo. Bangose prie plūdurų supasi trys merginos, netrukus jų link pasileidžia pajėgiausi Klaipėdos, Neringos ir Palangos gelbėjimo tarnybų gelbėtojai. Nidoje vyksta visų gelbėjimo komandų varžybos.

Penktadienį ir šeštadienį kaip niekad daug lietuvių renkasi pajūrio kryptį. Žinoma, vairuotojai turėtų suprasti, kad ten, kur daug žmonių ir judėjimo, galima sulaukti policijos pareigūnų patikrinimo. „Rytinis reidas Klaipėdoje, Jakų žiede. Vos per pusvalandį nustatyti net 5 neblaivūs, 1 neturintis teisės vairuoti. Savaitgalis tik prasideda, bet matome, kad darbo pajūryje turėsime daug.

Perpiet II-oje Melnragėje – ne tik maudymosi kostiumėlius vilkintys poilsiautojai, bet ir uniformuoti pareigūnai. Jų akiratyje – nesilaikantieji paplūdimio taisyklių. Poilsiautojai į pareigūnus reaguoja skirtingai: nenusižengiantys reidą giria, o štai pabarti – pyksta, kalbėtis nenori ir slapstosi. Vaikinui surašytas protokolas už alkoholio vartojimą – jei jis kitų nuobaudų neturės – pirmą kartą išsisuks su įspėjimu.

Savaitgalis daliai lietuvių prasidėjo penktadienį, o baigsis trečiadienio rytą. Bent jau toks įspūdis susidaro apžiūrėjus išvažiuojančiųjų srautus ir jų planus. Atvykstančiųjų bangą jau pasitiko ir pajūris. Net viešojo sektoriaus įmonėse pirmadienį į darbą neateis iki pusės visų darbuotojų. Tačiau policija ragina neatsipalaiduoti – jau šiandien prasidėjo reidai, jie tęsis visą savaitgalį. Vilnių popiet kausto kamščiai. Ypač pajūrio kryptimi.

Geras oras, ilgasis savaitgalis ir atostogaujantys emigrantai pajūrį daro sausakimšą: Nidoje nakvynių vietų jau nebelikę. Palangiškiai antplūdžio dar laukia – bus svetingi visiems, kurie atvers pinigines. Nenutrūkstamu srautu į Palangą riedantys automobiliai išduoda: kurorte prasideda ilgasis savaitgalis. Rankomis trina būstų nuomotojai. Prie nuomotojų stabtelėjo ir ukmergiškis Viktoras su šeima – ieško kambario iki savaitės pabaigos.

 Po didžiausios šių metų tragedijos pajūryje, kuomet jūroje vienu metu nuskendo du vaikai ir vieno jų tėtis, aistros šalyje vis dar nerimsta. Ar visos tarnybos gerai atliko savo darbą? Ar laiku reaguota? Įvykio vietoje buvęs vilnietis pažėrė priekaištų ir gelbėtojams, ir policijai. Jūsų dėmesiui – autentiška vaizdo medžiaga iš pajūrio tą pragarišką popietę.  Pirmadienis, 15 val. 30 min.

Lietuvos higienos normos pakeitimai atvėrė galimybę savivaldybėms steigti specialias zonas pajūryje, kur žmonės galės legaliai ilsėtis su savo gyvūnais, trečiadienį paskelbė dienraštis „Lietuvos žinios“. Pirmoji apie gyvūnų paplūdimio įrengimą praneša Neringos miesto savivaldybė. Jį nuspręsta įrengti šiemet maždaug 100 metrų kranto zonoje šiaurinėje Nidos paplūdimio dalyje. „2018-aisiais ir kituose Neringos pliažuose bus skirtos vietos poilsiautojams, turintiems gyvūnų.

Artimiausią parą Europa bus padalyta į vėsiąją ir šiltąją dalis. Vėsu bus vakarinėje žemyno dalyje – į ją plūsta vėsus oras iš šiaurės. Ten ir palis nemažai. O rytinėje pusėje bus šilta, nes čionai atkeliauja oras iš pietų. Šilto ir vėsaus oro sandūroje šiuo metu gimsta ciklonas, kurio debesys atneš mums lietaus rytoj.

Savaitgalį poilsiausite prie Baltijos jūros? Tuomet atokvėpį pajūrio kurortinių miestelių paplūdimiuose siūlome paįvairinti pažintine kelione į Pajūrio regioninį parka. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ pataria atrasti laukines pakrantes ir unikalų gamtos kraštovaizdį, saugomą Pajūrio regioniniame parke. Teritorijoje, besitęsiančioje nuo Klaipėdos miesto iki senosios Palangos, atrasite nuostabių vietų, padėsiančių atitrūkti po savaitės darbų.

Aplinkosaugininkai, ieškodami, kas galėjo nužudyti per dvidešimt pastaraisiais mėnesiais rastų į Raudonąją knygą įrašytų ruonių, pasitelkė pasieniečius ir policijos pareigūnus, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija „Ruonių medžiotojams paskelbėme karą, – pranešime teigia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. – Mums talkina policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pakrantės zonoje esančios jų vaizdo stebėjimo kameros.

Žiaurus rekordas pajūryje: bangos į krantą per gegužę išmetė net 25 negyvus ruonius. Neabejojama, kad visi jie nužudyti: nušauti, nudurti arba uždaužyti. Tiek negyvų ruonių mūsų pakrantėse nėra buvę, specialistai įtaria žvejus verslininkus, šie ginasi, kad negyvų ruonių bangos atplukdo iš Švedijos. Įspėjame, kad vaizdai siužete sukrečia. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas rodo šiurpias nuotraukas: vien per gegužę mūsų pakrantėse rasti 25 negyvi ruoniai.

Vasaros sostinėje – Palangoje galima pamatyti tokių pliažo kostiumų, kokiais žmonės puošėsi ir prieš 20, 50 ar net 100-tą metų. Ne, ne pačiame paplūdimyje, o unikalioje parodoje. Joje pasakojama, ir kokie buvo pirmieji maudymosi kostiumėliai, ir ką reiškė pernelyg ryškus įdegis. Suknelės, rankinės, skrybėlaitės, skėčiai, bateliai, maudymosi kostiumėliai: vieni – skaičiuojantys pusantro šimto metų, kiti – pusšimtį, tačiau visi atspindi kintančią paplūdimio madą.

Pajūryje - pirmieji grambuolių antpuoliai. Šie dideli vabalai pirmiausia kankina sodininkus, miškininkus, daržininkus, nugrauždami jaunų medžių ir krūmų šaknis, o vėliau – lapus. Šiemet šių vabalų vėl bus itin gausu, mat jų vystymosi ciklas - kas ketveri metai. Štai taip papurčiusi medelį Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė netrukus randa laimikį – pusės nykščio dydžio grambuolį. Šie vabalai, atakavę prieš ketverius metus, šiemet grįžta vėl.

Šiemetinė Kurorto šventė, minima tris dienas (gegužės 26-28 d.), bus kaip niekad turtinga renginių, kadangi visą savaitgalį Palangoje vyks ne tik Kurorto šventės, bet ir dviejų festivalių – pučiamųjų muzikos „Amber Wind“ bei „Sportas visiems“ – renginiai. Didžiulis šventės organizatorių dėmesys šiemet skiriamas Palangos kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams, juo labiau kad pirmasis Palangos viešbutis bei restoranas – kurorto simboliu tapęs Kurhauzas – šiemet mini 140 metų jubiliejų.

Aukšto ir žemo slėgio sūkuriai ties Europa tiesiog tinginiauja, dėl to visame žemyne nusistovėjo labai panašūs orai – lietaus nedaug, gal kiek gausiau palis tik Balkanų šalyse, šilumos kiek daugiau tiktai vakarinėje žemyno dalyje, kitur – vidutiniškai šilta. Lietuvoje kol kas didesnių permainų nebus. Kanarų salose rytoj bus saulėti ir maloniai šilti orai, Hurgadoje saulė ir 33 laipsniai karščio, Antalijos apylinkėse palis, čia apie 24, Romoje 28, Barselonoje 25 laipsniai šilumos.

Anot verslininkų, praėjusi vasara buvo kaip reta prasta, tačiau visų keturių Lietuvos kurortų verslui peržiemoti pavyko palyginti gerai. „Pernykštį sezoną ne vienas Lietuvos kurortų verslininkas yra pavadinęs pačia prasčiausia vasara per daugelį metų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - tiesa, to nepatvirtina statistikų duomenys, pagal kuriuos per devynis 2016 m. mėnesius visuose keturiuose Lietuvos kurortuose turistų buvo apgyvendinta gerokai daugiau ir šis prie...

Nuo šiandien pajūris jau pradeda vasaros sezoną – apmokestinamas automobilių statymas. Palangoje populiariausiose gatvėse už valandą teks pakloti ir 1,70. Poilsiautojai skundžiasi, kad brangu, kurorto valdžia siūlo rinktis toli nuo centro esančias nemokamas aikšteles ir nesistengti automobiliais užkimšti miesto širdies. Reportažas apie tai, kiek kainuos poilsis pajūryje ir kituose miestuose.

Pusę amžiaus Šventojoje stovinčių ir šios kurortinės gyvenvietės vizitine kortele neabejotinai tapusių medinių poilsio namelių po kelerių metų turėtų nebelikti, rašo „Lietuvos žinios“. Žemę, ant kurios dabar stūkso apie 300 tokių namelių, juos nukėlus, numatyta grąžinti teisėtiems jos savininkams.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pradeda įgyvendinti projektą, skirtą mažinti gamtos stichijos padariniams ir atkurti padarytą žalą. Vykdant projektą, bus įgyvendinamos Pajūrio juostos tvarkymo 2014 – 2020 metų programoje numatytos krantų tvarkymo priemonės: tvirtinamas kopagūbris, tiesiami ir atnaujinami lentiniai bei molio-žvyro takai, statomi nauji ir remontuojami seni laiptai, įrengiami dviračių stovai.

2016 m. vasaros sezono metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai atliko aktyvius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus užkardant, atskleidžiant bei tiriant neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą kurortinėse apskrities vietovėse. Iš viso teisėsaugininkai pradėjo ir atliko atskirus tyrimo veiksmus 22 baudžiamosiose bylose. Dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo atliekami trys ikiteisminiai tyrimai.

Ir atėjus rudeniui atsikvėpti pajūrio gelbėtojams nėra kada. Štai Pirmojoje Melnragėje tiesiai priešais gelbėjimo postą skendo 62-ejų kaunietis. „Pradėjo šaukti, rėkti ir nebuvo, kad nepastebėtume, greit sureagavom, nubėgom, iš tikrųjų net nelabai gilu buvo, bet žmogus orientaciją praradęs, nebežinojo, kaip grįžti, iškart šokas, panika, davėm plūdurą ir ištraukėm“, - gelbėtojas Dainius Šerpytis. Vyras labai silpnai mato, sunkiai orientuojasi aplinkoje, negana to, buvo šiek tiek išgėręs.

Palanga džiūgauja: net ir lietinga ir niūri vasara poilsiautojų neišbaidė: esą kurorte apsinakvojusių žmonių skaičius buvo net didesnis, nei pernai, o tris kartus padidinto pagalvės mokesčio surinkta rekordiškai daug. Tiesa, pabūgusi įvažiavimu už 5 eurus išbaidyti svečius, tokių užmojų palangiškių valdžia atsisako.

Šilta ir saulėta rugsėjo pradžia į pajūrį sugrąžino vasarą. Tiesa, poilsiautojų nors ir nėra labai daug, tačiau ir tie patys jaučiasi nebelaukiami. Klientų stoka skundęsi verslininkai sezoną jau baigė: užsivėrė kai kurios kavinės, kioskai. Tad dabar prie jūros džiaugiasi tik ramaus poilsio ir švaraus oro išsiilgę lietuviai ir svečiai.

Šimtai laužų šeštadienio vakarą nusėjo Baltijos jūros pakrantę Estijoje – laikantis šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams, kuri dabar yra įgijusi modernių technologijų ir aplinkosaugos aspektą. Vasarotojai iš tokių šalių kaip Suomija, Švedija, Latvija ir Rusija taip pat užsiregistravo Mairoldo Vaiko įsteigtame interaktyviame „Senovinių laužų“ tinklalapyje http://www.ancientlights.