pajamos

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

„Teo“ ir „Omnitel“ pirmuosius bendros veiklos metus užbaigė pelningai – palyginti su 2015-aisiais, metinės konsoliduotosios „Teo“ grupės pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. iki 345,9 mln. eurų. Metinis EBITDA rezultatas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 117,1 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnis nei 2015-aisiais. Paskutinį metų ketvirtąjį „Teo“ grupė gavo 92,4 mln. eurų pajamų (0,8 proc.

  Didėjantis mobiliojo interneto naudojimas augino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamas Lietuvoje, sako bendrovės vadovas Petras Masiulis. Pasak jo, mobiliojo interneto vartojimas turėtų augti ir šiemet. „Paslaugų kokybė ir geros kainos padėjo mums nuosekliai augti. Mobilusis internetas padarė gyvenimą patogesnį, juo galima naudotis visur ir žmonės noriai tai daro. Duomenų vartojimas toliau augs ir 2017 metais.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

„Manchester United“ santykinės nesėkmės futbolo aikštėje neatspindi klubo finansiniai rodikliai: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šis klubas pagal pajamas atsidūrė „Deloitte“ sudaryto 2015-2016 metų sezono „Football Money League“ sąrašo pirmoje vietoje. Paskutinį kartą po 2003-2004 metų sezono pirmavęs „Manchester United“ per praėjusį sezoną gavo 689 mln.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Seime netrūksta naujų veidų, tad ir turtingiausiųjų politikų sąrašas keičiasi radikaliai. Galbūt nenustebins sąraše esančių Ramūno Karbauskio ar Kęstučio Glavecko uždirbti turtai, tačiau dvidešimtuke ir nemažai pirmą kartą sėdinčiųjų Seimo kėdėje. Turtingiausių Lietuvos žmonių žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Žinoma, išskyrus R. Karbauskį, likusieji į minėtąjį „penkišimtuką“ net nepatenka.

„Kalnapilio – Tauro grupės“ teigimu, alaus rinka per šių metų devynis mėnesius traukėsi apie 6 proc. Rinką neigiamai veikė emigracija ir visuomenės senėjimo procesai, kasmet augantys akcizo mokesčiai, dėl kurių augo ir galutinės produkcijos kaina vartotojams bei krito pardavimai, neigiamas tendencijas stiprino ir prasta šių metų vasara.

Karbauskių šeimos valdoma kooperatinė bendrovė Grūdų centras praėjusiais finansiniais metais gavo 36,505 mln. eurų pajamų - 52,2 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, kai centro pajamos buvo 23,984 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus sumenko 2,9 karto iki 202,7 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje Grūdų centro 2015-2016 finansinių metų ataskaitoje. Grūdų centro grūdų pardavimo pajamos per metus išaugo 88,4 proc. iki 23,7 mln.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.

Seimas pradėjo svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma įtvirtinti nuostatą, kad skiriant piniginę socialinę paramą, asmenų iki 18 metų pajamos, gautos pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir toliau nebūtų įskaitomos į gaunamas pajamas.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.

Lietuvos bankui nustačius būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, centrinio banko vadovas teigia, kad bankai pradžioje neteks dalies pajamų, tačiau ilgainiui jie išloš dėl didesnio klientų skaičiaus. „Trumpuoju laikotarpiu - turiu omenyje metus, dvejus - (neigiamas - BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 1 punktu. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc., o vidutiniškai ES - 23,7 procento.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Taryba pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė, tačiau jei projektas liks nepakeistas, jame bus net kelios didelės naujienos. „Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis ‒ siekis gauti daugiau pajamų.

Statistikos departamentas skelbia, kad tiek per mėnesį, tiek per visus metus išaugo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Tačiau džiaugiasi ne visi. Įmonių prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta palyginamosiomis kainomis per metus sumažėjo beveik 2 proc. Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,4 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. rugpjūčio mėn. sudarė 853,2 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2016 m. liepos mėn.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Daugiausia neplanuota pajamų surinkta iš pagrindinių mokesčiau, išskyrus pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Būtent šis mokestis Finansų ministerijai kelia susirūpinimą.  Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 4,986 mlrd. eurų pajamų - 3,4 proc. (beveik 163 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 6,7 proc. (312 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet siekė 4,026 mlrd. eurų ir buvo 2,2 proc. (85 mln.

Seimas svarstys „darbiečių“ frakcijos narių siūlymus išmokas mokėti visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, bei sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Antradienį po pateikimo pritarta tokiems Išmokų vaikams įstatymo pataisų projektams. Vienu atveju už jas buvo 68 Seimo nariai ir trys susilaikė, kitu – už balsavo 42, prieš šeši, 29 susilaikė. Toliau projektai bus svarstomas Seimo komitetuose.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Bendra suma, kas mėnesį mokama už būsto nuomą Didžiojoje Britanijoje, jau siekia beveik 3,6 mlrd. svarų, rodo tyrimų įmonės „Experian“ atliktas tyrimas. Būsto nuomininkai už nuomą kas mėnesį sumoka po vidutiniškai 695 svarus, kartu bandydami sutaupyti pradiniam įnašui, kad galėtų gauti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Oficialiais vyriausybės duomenimis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje būstą nuomojasi 5,174 mln. žmonių.

Klaipėdos logistikos bendrovė „Vlantana“ praėjusiais metais gavo 112,42 mln. eurų pajamų - 27,6 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonės apyvarta buvo 88,105 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus išaugo 3,2 karto iki 9,223 mln. eurų, teigiam Registrų centrui pateiktoje „Vlantanos“ 2015 metų ataskaitoje. Įmonė nurodo pernai įsigijusi transporto priemonių už 36,2 mln.

Piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu įtariamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius pripažįsta, jog anksčiau savo pajamų ir turto deklaracijas pildė „labai neatsakingai“, buvo patikėjęs tai daryti sekretorei ir sutuoktinei. Dėl to yra sulaukęs ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo, nes buvo nedeklaravęs dalies savo pajamų, kurias yra gavęs kaip Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas.

 Nepasiturinčiai šeimai prašant socialinės pašalpos ir kompensacijų, į jos pajamas siūloma nebeįtraukti vaikų iki 18 metų uždirbtų lėšų. Tokią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą Seime įregistravusi Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė sako, kad taip siekiama paskatinti dirbti tokių šeimų vaikus. „Vasarą iškilo ši problema.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.