pajamos

Amerikiečiai dėl euro atžvilgiu pabrangusio dolerio Europoje atostogaus pigiau, o štai lietuviai, vykdami į savo pamėgtas šalis, išleis kiek daugiau, sako kelionių ekspertai. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia mananti, kad pokyčiai valiutų kursuose kelionių mėgėjų planų greičiausiai nepakoreguos. Pasak „West Express“ turizmo vadybininkės Sigitos Samoškaitės, pabrangęs doleris padidino lietuvių kelionių išlaidas.

Finansų ministras tikina, kad pastaruoju metu augant paslaugų kainoms, tai nėra susiję su euro įvedimu. Rimantas Šadžius mano, kad paslaugos brangsta dėl didėjančių žmonių pajamų. „Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą. Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas.

Valdyti savo pajamas ir išlaidas – vienas svarbiausių įgūdžių mūsų gyvenime. Tačiau tapti finansiškai atsakingu žmogumi nėra lengva – reikia ne tik kontroliuoti pinigus, bet ir suprasti, kurie finansiniai sprendimai naudingi, o kurie gali sukelti rizikų.

 Klaipėdos nakvynės namuose gyvenantiems žmonėms nuo kovo pradžios teks susimokėti už nakvynę. Toks sprendimas jau anksčiau buvo priimtas Vyriausybėje, o Klaipėdos savivaldybė yra pirmoji, pradėjusi realiai įgyvendinti šį nutarimą. Anksčiau už nakvynės namų suteiktas paslaugas turėjo mokėti tik tie gyventojai, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei 700 litų. Dabar visiems teks sumokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų. Susimokėti turės visi, net ir gaunantys socialines valstybės pašalpas.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

 Rūta Vainienė Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį kažin kelioliktą kartą sukurta darbo grupė, kuri nagrinės, kokiomis gi čia priemonėmis sudeklaravus ir suinventorizavus visų Lietuvos gyventojų turtą ir pajamas.

Vyriausybė antradienį pritarė pakeitimams, kurie nuo sausio numato 10 proc. didesnes darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas. Tam kitų metų biudžete jau numatyta 30 mln. litų. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, vidutiniškai darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai didės apie 200 litų. Taip pat užmokestis didės mokytojams, dirbantiems didesnėse nei 23 mokinių klasėse: jiems bus daugiau mokama už mokinių darbų taisymą.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau. Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Šiemet per vienuolika mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik 0,6 milijardo Lt didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – lapkričio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 976,5 mln. Lt (2 mlrd. 599,7 mln. Eur). Tai yra 7,1 proc. (594,9 mln. Lt arba 172,3 mln. Eur) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,1 proc. (187,4 mln. Lt arba 54,2 mln. Eur) daugiau nei buvo planuota.

Mažo kalibro amuniciją gaminanti Giraitės ginkluotės gamykla per tris ketvirčius gavo 7,385 mln. litų pajamų – 2,8 karto mažiau nei pernai sausį–rugsėjį, kai jos buvo 20,955 mln. litų. Bendrovės grynasis pelnas šiemet smuko 37,5 proc., iki 1,63 mln. litų. Tai nurodoma gamyklos trijų ketvirčių ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus sumažėjo 3,8 karto, iki 4,2 mln. litų, veiklos sąnaudos – 33,2 proc., iki 1,5 mln. litų.

Nemažai daliai jaunų žmonių kartu su studijomis prasideda ir kiti išbandymai. Vienas svarbiausių iššūkių – asmeninių finansų valdymas. Kaip parodė studentų apklausa, didžioji dalis jaunuolių būtiniausioms išlaidų kategorijoms skiria panašią savo biudžeto dalį kaip ir ne pirmo būtinumo prekėms ar paslaugoms.

Apie studentų finansinę situaciją nuolat kalbama, yra sukurta daug mitų ir stereotipų, netgi įvairių anekdotų. Bet kaip yra iš tikrųjų? Ar jie tikrai valgo tik nesveiką, pigų ir greitai paruošiamą maistą, o pramogoms išleidžia daug mažiau negu norėtų? Kokie yra studentų bendrabučio ar buto nuomos motyvai ir kodėl studijų metu pradedama dirbti – dėl pinigų stokos ar noro įgyti patirties? Mitas apie nesveiką maistą po truputį griaunamas Ilgą laiką visuomenėje vyravęs mitas apie studentų įprotį val...

 Kitąmet pratęsus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui lengvatą, iš valstybės įmonių tikimasi gauti 150 mln. litų daugiau dividendų, teigia premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, tokiu būdu bus bandoma padengti 200 mln. litų biudžeto „skylę“, kuri atsiras dėl suplanuotų ir negautų pajamų iš PVM. „Mano pasiūlymas bus teikimas politinei tarybai.

64 proc. Lietuvos gyventojų, antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių senatvei maksimaliu būdu, teigė visiškai nepajutę sumažėjusių pajamų, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa. Paklausti, kokią įtaką jų finansams daro kaupimas antros pakopos pensijų fonde vadinamuoju 2+1+1 būdu (2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“, 1 proc. darbo užmokesčio dydžio asmeninė įmoka bei 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės parama), 64 proc.

Per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik puse milijardo litų didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – rugsėjo mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 7 mlrd. 309 mln. Lt (2 mlrd. 116,8 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (498,3 mln. Lt arba 144,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (171 mln. Lt arba 49,5 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Lietuvoje sparčiai auga sveikatai itin kenksmingos naminės degtinės, populiariai vadinamos „samagonu“, gamybos apimtys, rodo oficialūs policijos duomenys. Šių metų pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė beveik 40 proc. daugiau alkoholio produktų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip informuoja Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, 72 proc.

Žinių radijas Šeštadienį pasaulis minėjo Tarptautinę turizmo dieną. Šie metai Lietuvos turizmo sektoriui vadinami itin sėkmingais - laukiama rekordinių pajamų. Vienas sparčiausiai iš krizės išsikapstęs turizmo sektorius auga ir toliau. Pasak turizmo departamento vadovės Raimondos Balnienės, metų pabaigoje tikimasi rekordinių 6 mlrd. litų pajamų. Pernai buvo surinkta pusę milijardo mažiau. „Jeigu vidurkis turizmo srautų augimo pasaulyje 5 procentai, Europoje 8 procentai , pas mus 12,2 procento.

Pajamų nelygybės mažinimas – vienas iš dabartinių Vyriausybės prioritetų. Ar turi valstybė perskirstyti pajamas atimdama jas iš pertekusių (ir kiek jų atimti) ir atiduodama stokojantiems – ko gero, pati ryškiausia ekonominių pažiūrų takoskyra tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Bet ir žmonės, nelaikantys savęs nei kairiaisiais, nei dešiniaisiais, turi skirtingus požiūrius. Mokslininkai yra nustatę, kad nuostata, ar reikia perskirstyti pajamas, priklauso nuo įvairių veiksnių.

„Susidėsi su banku – paskutines kelnes numaus“, – taip ūkininkai sakydavo tarpukariu. Šiandien kiekvienas esame „pririšti“ – norime to ar nenorime – prie banko. Ir bankas iš to lobsta. Tačiau iš milijoninio pelno valstybei pelno mokesčio sumokama tik aguonos grūdas. Pinigus – į rezervą „Mokėjimo kortelės labai palengvina gyvenimą. Debeto kortele saugu ir patogu mokėti už kasdienius pirkinius ir paslaugas Lietuvoje ar užsienyje.

Per sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas pajamų iš mokesčių gavo daugiau nei prognozuota, o iki viso valstybės biudžeto plano įvykdymo pritrūko tik 0,1 proc. planuotųjų įplaukų. Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausio-rugpjūčio mėnesiais gauta 14,911 mlrd. litų pajamų, tai yra 0,8 proc. (115 mln. litų) daugiau nei prognozuota ir 8,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Per aštuonis mėnesius planuota gauti 14,796 mlrd. litų pajamų.

Vilniaus AVMI patikrino taksi paslaugas tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje teikiančių asmenų veiklą ir nustatė, kad galimai neapskaitytų pajamų suma sudaro apie 200 tūkst. Lt. Daugiau nei pusmetį stebėta taksi sistemos veikla davė teigiamų rezultatų, kurie padės užkirsti vairuotojų savivaliavimui slepiant mokesčius. Mokesčių specialistai taksi veikla oro uosto teritorijoje pradėjo intensyviai domėtis šių metų pavasarį.

Išsinuomoti butą Šilutėje – didelis ir sunkus uždavinys. Gyventojų skaičius rajone ir pačioje Šilutėje mažėja, o ir emigracijos mastas yra pakankamai didelis, tačiau nuomojamų butų pasiūla nėra didelė. Tai leidžia nuomotojams diktuoti savo sąlygas ir pasirinkti, kokie nuomininkai nėra pageidaujami. Nepageidaujamų nuomininkų sąrašo viršuje – vienišos mamos, auginančios mažus vaikus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mobilus ekipažas sekmadienio vakarą Pakruojo rajone sulaikė vyrą, nešusį negyvą šunį. Pakruojo rajone, keliu Balsiai – Augustavas važiuojančių pareigūnų dėmesį atkreipė vyras, kuris eidamas pakele, į visas puses švietinėjo žibintuvėliu ir nešėsi, iš pažiūros, sunkią kuprinę. Kaip paaiškėjo, nešulys buvo išties ne menkas. Vyro kuprinėje buvo maišas su negyvu usūriniu šunimi.

Kibernetinių nusikaltėlių pajamos gali daugiau nei 20 kartų viršyti jų išlaidas organizuojant atakas. Tokias išvadas padarė „Kaspersky Lab“ ekspertai, palyginę išplatintų programišių instrumentų kainą ir pelną, kurį apgavikai gauna sėkmingos kenkėjiškos operacijos atveju. Netikro vieno iš populiariausių socialinių tinklų puslapio kūrimas ir šlamštalaiškių siuntimo organizavimas minint padirbtą tinklalapį apgavikams atsieina apie 150 JAV dolerių.

Nuo šiol savarankiškai dirbantiems asmenims teikti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams bus paprasčiau. Teikti privalomus SAV pranešimus jau galima per elektroninę bankininkystę prisijungus prie „Sodros“ Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos, priešingai nei anksčiau, pranešimų nebereikės pasirašyti elektroniniu parašu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė priminė, kad veiksmingiausias skurdo lygio mažinimo būdas yra realių gyventojų pajamų augimas.

Vienas didžiausių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų Lietuvoje ENERTY pirmą šių metų pusmetį stiprino pozicijas po rinkai nepalankių 2013-ųjų ir skaičiavo 53 mln. litų pajamas. Dėl bendro suvartojamo elektros energijos kiekio sumažėjimo Lietuvoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius ENERTY pardavė apie 15 proc. mažiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau bendrovės pajamos sumažėjo tik 9 proc.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Įtarimas, kad Kauno apskrityje veikia hašišo tiekėjų tinklas, kilo tada, kai 2010-ųjų gegužę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) tyrėjai gavo duomenų, jog gegužės 15-osios naktį automobiliu „Rover 75“ į Lietuvą iš Ispanijos gali būti gabenama didelė narkotinių medžiagų kontrabanda. Rastos slėptuvės Tyrėjai žinojo, kad tuo automobiliu turi važiuoti Gediminas Tumėnas ir 2 merginos.

Tad kiek kainavo jūsų apatiniai? Klausimas gal kiek įžūlokas, o gal ir bevertis, bet vieną dieną jis gali nuskambėti iš mokesčių inspektoriaus lūpų. Ir jis bus užduotas ne juokais, o tiriant jūsų pajamas ir išlaidas. Daugelis šiandien numos ranka ir artimiausiu metu negrįš prie asmens duomenų privatumo temos, nebent staiga koks neapdairus STT pareigūnas ar mokesčių inspektorius nuspręs patikrinti vienu kartu kokį 20 vienos Lietuvos naujienų agentūros darbuotojų.

Ketvirtadalis šalies gyventojų per mėnesį gauna vos iki 1000 litų pajamų, rodo naujausi „Sodrai“ pateikti įmonių duomenys. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekonomistas Vytautas Žukauskas sako, kad šis skaičius dažnai neteisingai interpretuojamas:   „Visada pamirštamas tas faktas, kad į šitą darbuotojų skaičių įtraukiami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną.

Oksana Laurutytė Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, 1251 Lt – už maždaug tokią pinigų sumą per mėnesį turi išgyventi šeima: trejų metų astma sergantis alergiškas berniukas bei pirmą ir antrą neįgalumo grupes turintys jo tėvai – Marijus ir Ligita. Besistengiantys gyventi tvarkingai, skrupulingai skaičiuojantys kiekvieną centą, nuo alkoholio vartojimo „užsikodavę“ šiauliečiai sako, kad mūsų valstybė neįgaliesiems tegali pasiūlyti akligatvį.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausio-gegužės mėnesiais gauta 8,952 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (119 mln. litų) daugiau nei prognozuota ir 7,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Planuota gauti 8,833 mlrd. litų pajamų. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą sausį-gegužę bus gauta 7,291 mlrd. litų pajamų, faktiškai įplaukė 7,287 mlrd. litų − 0,1 proc. (4 mln. litų) mažiau nei planuota ir 5,1 proc.

Įsibėgėjantis šalies oro uostų sujungimo procesas skatina diskutuoti ir apie skrydžių į Lietuvą situaciją bei potencialą. Vieningai sutariama, kad spartesnis atvykstamojo turizmo augimas nėra įmanomas be naujų skrydžių krypčių atsiradimo. Visgi, oro linijų bendrovės dažnai neskuba prisiimti rizikos ar, per sezoną nesulaukusios norimų srautų, skrydžius atšaukia. Būtent dėl šios priežasties daugelis valstybių kuria maršrutų rėmimo fondus.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė, užsimojusi griežtinti mokesčių administravimą, siūlo įpareigoti visus gyventojus periodiškai teikti informaciją apie turtą ir pajamas. Mokesčių inspekcija tą gali daryti ir dabar, bet tik tokiais atvejais, kai yra rimtų įtarimų, jog žmogus slepia savo pajamas. Priėmus tokias įstatymo pataisas, būtų leista paprasčiau sekti bankų sąskaitas bei visas atliekamas operacijas.

Gali būti, kad gyventojai greitai galės žaisti ne tik „Aukso puodą“, bet ir čekių loteriją. Nepavykus iš šešėlio ištraukti žadėtojo milijardo, Mokesčių inspekcija svarsto imtis netradicinių būdų kovoti su šešėliu. Galvojama pasinaudoti Portugalijos, Slovakijos, Maltos patirtimi ir organizuoti čekių loterijas. Čekių loterijos esmė paprasta – gyventojai renka kasos aparatų čekius, kurie dalyvauja Mokesčių inspekcijos organizuojamoje loterijoje.

Nepaisant komplikacijų rytų rinkose, o taip pat kritusių gabenimo įkainių Lietuvos vežėjai augina pajamas ir aktyviai investuoja. Nors negerų ženklų vis daugėja, transportininkai siekia diversifikuoti rinkas. Tokias tendencijas pažymi įmonių nemokumo riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ analitikai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu atlikę šio sektoriaus tyrimą.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) informuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas Alizavos seniūnijos (Kupiškio r.) gyventoją D.V. pripažino kaltu pasikėsinus į finansų sistemą ir baudžiamuoju įsakymu paskyrė 780 litų baudą už tai, kad šis asmuo piktybiškai nereagavo į VMI priminimus ir ketverius metus neteikė, nors privalėjo, pajamų deklaracijų. Kasmet teikti pajamų deklaracijas D.V. privalėjo, nes vykdė individualią veiklą pagal pažymą.

 „Williams Grand Prix Holdings PLC“ (WGPH) paskelbė 2013 metų finansinius rezultatus. Kompanijos pajamos išaugo nuo 105,8 milijonų svarų sterlingų 2012 metais iki 132,4 milijonų 2013. Tai įvyko dėl vienkartinės rėmėjų įmokos, kuri padidino „Formulės-1“ padalinio pajamas iki 108,5 milijonų svarų sterlingų (2012 metais buvo 86,4 milijonai). Labai tikėtina, kad ši įmoka yra susijusi su Pastoro Maldonado išvykimu bei PDVSA rėmimo sutarties nutraukimu.

 Vismantas Žuklevičius Kuo daugiau pajamų šeima išleidžia maistui, tuo ji neturtingesnė, ir, atvirkščiai, kuo daugiau savo pajamų namų ūkis gali skirti ne maistui (sveikatai, švietimui ir kultūrai), tuo jis turtingesnis. Bankininkų neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Vilniuje kas mėnesį keturių asmenų šeima būtiniausioms reikmėms, tarp jų yra maistui, būsto išlaikymui ir transportui, atiduoda apie 44 proc. savo pajamų, Talino gyventojai – vos 29 proc., o daugiausia Rygos – 47 proc.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienis yra paskutinė diena, kai galima deklaruoti savo pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja jau sulaukusi daugiau kaip milijono deklaracijų. Beveik visos jos pateiktos internetu. Penktadienį dar galima suskubti deklaruoti pajamas ir taip susigrąžinti mokesčių permokas. Taip pat pateikti prašymą skirti 2 procentų paramą organizacijoms bei partijoms.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) informuoja, kad, preliminariais duomenimis, šiais metais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas jau yra pateikę per 74 tūkst. Šiaulių apskrities gyventojų, turto deklaracijas – beveik 4,1 tūkst. gyventojų ir prašymus skirti paramą organizacijoms ir partijoms – per 21,3 tūkst. gyventojų.

manofinansai.lt Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Balt...

Iki gegužės 1-osios dirbantys Lietuvos gyventojai dar gali 2 procentus savo pajamų mokesčio pervesti nepelno organizacijoms. Fondas „Mamų unija“, kuris globoja vėžiu sergančius vaikus ir juos auginančias šeimas, gauna nemažai tokios paramos. Kaip pavyksta to pasiekti? Fotomenininkė fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad stengiamąsi visus metus aktyviai dirbti su visuomene, bendrauti, įtraukti į projektus ir taip supažindinti su fondu bei jo veikla.

Valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja Lietuvos partijų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, susitarimą siekti, kad Europos Sąjungoje būtų nustatytos vienodos minimalios pajamos. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ tokį siūlymą vertina kaip nerealų. "Turėčiau labai rimtų abejonių, kad tai yra realu. Minimalūs socialiniai standartai kiekvienoje šalyje turėtų būti.

 Nuo 2014 m. pradžios 2013-jų metų pajamas deklaravo per 58 tūkst. Šiaulių apskrities gyventojų. Iki šiandien 44,5 tūkst. Lietuvos gyventojų grąžinta beveik 18 mln. litų permokų, iš jų beveik 0,5 mln. litų susigrąžino 1700 Šiaulių apskrities gyventojų.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui. Jo tikslas – nustatyti taisykles, kurios sudarytų sąlygas mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį, siekiant, kad vidutiniuoju laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.

„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.