nt

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tiek bendri, tiek pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos kito simboliškai, o lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, birželį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 14,5 proc. ir siekė 2135, o per metus sumenko 26,8 procento. Vilniuje birželį parduoti 722 butai – 6,2 proc. daugiau nei gegužę ir 26,3 proc. mažiau nei 2019 metų birželį.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Vilniaus Perkūnkiemio kvartalo bendruomenė kreipėsi į institucijas dėl galimai stambaus korupcijos masto statant Perkūnkiemio kvartalą. Įtarimų bendruomenei kilo dėl daugiau nei 800 neįrengtų automobilių stovėjimo vietų, kurios šiame rajone itin reikalingos. Painioje istorijoje figūruoja ir žinomas verslininkas. Teisės aktuose reikalaujama statant daugiabučius įrengti ir nustatytą kiekį automobilių stovėjimo vietų, jeigu jų nėra – namas nepripažįstamas tinkamu naudoti.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Neįprastas pardavimas nekilnojamojo turto (NT) portale – nusipirkus butą Vilniuje, dovanų galima gauti BMW visureigį.  Parduodamų nekilnojamojo turto objektų portale Aruodas.lt galima rasti daugybę skelbimų, tačiau vienas jų išsiskiria tuo, kad, nusipirkus butą Fabijoniškių mikrorajone, dovanų galima gauti BMW X3 visureigį, kurio vertė siekia 3 tūkst., tad bendra pirkinio vertė siekia 83 tūkst. eurų.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Atsižvelgiant į šalies ūkio perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį dėl koronaviruso pandemijos, siūloma vienerius metus nekeisti apmokestinamo nekilnojamojoto turto (NT) dydžio.   Įregistravęs tokią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo apskaičiuojant NT mokestį už 2020-uosius taikyti iki šių metų galiojusius NT dydžius. Ši išimtis galiotu laikinai, iki 2021-ųjų.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

2020 m. gegužės 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) primena, kad gyventojai, 2019 m. pardavę nekilnojamąjį turtą ar transporto priemonę, turėtų nepamiršti pateikti pajamų deklaracijos, rašoma pranešime spaudai. Sumokėti GPM nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos reikia tuo atveju, kai nekilnojamas turtas parduodamas brangiau nei buvo įsigytas, neišlaikius jo nuosavybėje 10 metų, o transporto priemonės - 3 metus.

Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta sektoriaus įmonių apklausa, ketvirtadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. „Nekilnojamojo turto vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansą rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus“, – dienraščiui sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi, praneša Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Dėl COVID-19 pandemijos ji sumažėjo, tačiau šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Vos tik Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, itin ryškūs pokyčiai prasidėjo nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kilusi panika privertė dalį būstą nuomojančių žmonių sumažinti nuomos kainą. Susiklosčiusia situacija pasinaudoti suspėjusiems nuomininkams bent karantino laikotarpiui pavyko nusiderėti ir laikinai susimažinti nuomos mokestį. Nors būsto nuomos kainos sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai lėmė vienas reikšmingas faktorius.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Karantino metu Lietuvoje įvyko pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Fiksuojama, kad atsirado žymiai daugiau pasiūlymų išsinuomoti būstą, tiesa, tai kol kas lėmė tik neženklius kainų pokyčius. NT ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai palietė ne tik ieškančius nuomos variantų, bet ir jau besinuomojančius žmones, kuriems atsirado daugiau argumentų derėtis dėl nuomos kainos sumažinimo. Bent jau karantino laikotarpiu. Portalo Aruodas.

Tris pastarąsias savaites šalyje besitęsiantis karantinas turi įtakos žmonių socialiniam gyvenimui ir ekonomikai. Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka – ne išimtis. Kuriam laikui sustojęs NT sandorius tvirtinančių notarų darbas kovo mėnesio pardavimus apkarpė trečdaliu, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras pranešime žiniasklaidai.

2019-ieji vadinami puikiais metais Lietuvos ekonomikai ir NT rinkai, tačiau 2020 m. nerimas prasidėjo dėl koronaviruso protrūkio pirmiausia Kinijoje, o po to ir kitose šalyse. Ar tai veikia nekilnojamojo turto rinką, kas laukia 2020-aisiais ir ar dabar geras laikas pirkti – tv3.lt studijoje pasakoja NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7182 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 0,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 90,7 proc. baigtų statyti pastatų buvo  gyvenamieji.  Pernai baigta statyti 6513 naujų gyvenamųjų namų, juose įrengti 12577 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 1,6 proc., būstų juose skaičius – 3,1 proc., tačiau būstų naudingasis plotas smuktelėjo 0,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, išduotų leidimų naujų pastatų statybai skaičius padidėjo 21,5 proc. iki 1931. Gyvenamiesiems namams statyti išduoti 1710 leidimai, arba 24,3 proc. daugiau nei prieš metus.  Šalyje ir toliau vyraus individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų, pranešė Statistikos departamentas.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų lūkesčiai šiemet kiek prastesni nei 2019 metais. Patrauklia investicijoms išlieka būstų plėtra, tačiau prekybos ir sandėlių rinkoje prognozuojama stagnacija. Didelė dalis statytojų prognozuoja skolinimosi poreikio didėjimą ir nerimauja dėl kliūčių plėtrai valstybinėje žemėje. Tokias tendencijas atskleidė septintą kartą apskaičiuotas NT  lūkesčių indeksas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,9 tūkst. gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, už 2019 metus sumokėjo 1,9 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio (NTM). Mokesčių administratorius ragina pareigingųjų pavyzdžiu pasekti dar per 2,2 tūkst. gyventojų, kurie biudžetui skolingi apie milijoną eurų: pamiršusiems sumokėti VMI išsiuntė priminimus per elektroninę deklaravimo sistemą.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje yra lyg įkalta į akmenį. Daugiau negu pusė SEB banko užsakymu gruodį atliktos apklausos dalyvių manė, kad gyvenamojo būsto kaina 2020 metais augs, ir tik dešimtadalis apklaustųjų prognozavo, kad kaina smuks. Labai panašūs gyventojų atsakymai buvo ir 2018 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad daugelio tuomet apklaustų gyventojų kainų augimo 2019 metais prognozė pasitvirtino.

Nuosavo būsto poreikis sostinėje pastaraisiais metais, regis, perkopė visus galimus lūkesčius. Lietuviai intensyviai perka nekilnojamą turtą, o investuotojai nepailstančiai stato namus, siūlydami kuo įvairesnę pasiūlą. Apie tai, kurie sostinės miegamieji rajonai naktimis gyventojams vis dar kelia šiurpą, kaip saugumas koreguoja NT kainas ir kur Vilniuje galima pigiausiai įsigyti būstą tv3.lt studijoje kalbamės su nekilnojamo turto ekspertu, „Real Data“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Antanavičiumi.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje šalia Palangos tilto ir Jūratės ir Kastyčio skvero parduodamas 1,3 tūkst. kv. m ploto veikiantis „Šachmatinės“ pastatas su viešbučio, restorano ir naktinio klubo patalpomis 12 arų žemės sklype. Objekto kaina sutartinė. Išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojama bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovė Jurgita Šilaikytė akcentuoja, kad parduodamas objektas investuotojus labiausiai sudomins dėl prestižinės lokacijos verslui.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

Ką tik pasibaigę 2019 metai buvo geriausi nekilnojamo turto (NT) rinkoje per paskutinius dešimt metų. Tiesa, jie dar neaplenkė geriausių 2007 metų, kurie kol kas Lietuvos NT rinkai buvo rekordiniai. Registro centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis apžvelgė 2019 metus trimis aspektais – NT sandoriai, investicijos į NT ir juridinių asmenų augimo tendencijos. Pasak specialisto, iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo perleista 134 tūkst. nekilnojamo turto objektų, 7 proc.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.

Prie sostinės Vingio parko esančioje buvusios gamyklos teritorijoje, kur iškils naujas „Akropolis", jau šiemet turėtų prasidėti ir naujų daugiabučių statybos. Apie naują prekybos centrą, administracines ir gyvenamosios paskirties pastatų statybas prie populiaraus parko kalbama jau seniai. Tačiau panašu, kad realūs statybos darbai šioje teritorijoje prasidės jau šiemet. Dėl „Akropolis Group“ planuojamo prekybos centro tikslesnių žinių žadama paskelbti kitą savaitę.

Pro „Siemens“ areną einanti Vito Gerulaičio gatvė atsiremia į vieną judriausių miesto arterijų – Kalvarijų gatvę. Prie šios sankryžos planuojama statyti naują kompleksą, kuriame bus įrengti jaunimo nakvynės namai, o kartu ir arti šimto nedidelių butų. Pačioje praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje paskelbta apie visuomenės informavimą dėl numatomo jaunimo nakvynės namų projektavimo.

Pastebima, kad 2019 m. būsto rinkai buvo itin aktyvūs, o jų kaina vidutiniškai kilo 5–7 proc. Ekspertai pastebi, kad nors 2020 m. statybų kaina drastiškai neturėtų didėti, būstai brangs ir tai gali lemti kelios priežastys. Pasak specialistų, 2020 m. neturėtų būti labai išsiskiriantys ir tendencijos, palyginti su 2019 m., kardinaliai nesiskirs. Pagrindiniai dalykai, kurie nulems būstų kainas yra ne tik statybų kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai bei jų trūkumas.

Naujieji metai atneša įvairių naujovių, taip pat ir į nekilnojamojo turto (NT) rinką, kur sumažinta NT apmokestinimo kartelė. Tačiau kokios dar naujovės laukia 2020 m.? Ar Lietuvoje matysime vis daugiau statybininkų iš užsienio šalių, kaip keisis kainos ir kiek kainuoja įsirengti naujai įsigytą būstą ar jį kapitaliai suremontuoti šiais metais? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Seimui išplėtus nekilnojamo turto (NT) bazę, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad visuotinio NT mokesčio dabartinė valdžia neįvedinės. „Mes visuotinio NT mokesčio neįvedinėsime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis. „Tikiuosi, kad būsimos valdžios dar 15-20 metų to nedarys, nes socialiai tai tikrai būtų neteisinga“, – sakė jis. Valstiečių lyderis taip pat atmetė galimybę sujungti NT ir žemės mokesčius.

Artėjant metų pabaigai nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka išlaiko visus metus stebimą stabilų augimo tempą, kurį palaiko augantis parduotų žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir butų skaičius, teigia Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per vienuolika mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota beveik 120 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais parduotų NT objektų, arba 6 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio–lapkričio mėnesiai. Vien tik lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst.

Valdantieji dėlioja paskutinius štrichus kitų metų biudžeto projekte. Tiesa, mokestiniai pakeitimai, iš kurių tikėtasi nemažo indėlio biudžete, vis dar koreguojami. Sulaukus itin didelio visuomenės pasipriešinimo palengvintos automobilių taršos mokesčio sąlygos, taip pat bandoma sušvelninti ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Paskutinis svarstymui pateiktas NT mokesčio siūlymas numato mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turtą (NT) apmokestinimą – mokestį mokėtų didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai. Dabar ši kartelė yra 220 tūkst. eurų.  Į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkta 2,5 mln. eurų.  Tokiai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisai komitetas trečiadienį pritarė balsų dauguma.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kol kas perkaitimo požymių nesimato, tačiau reikia stebėti rizikas, įskaitant mažesnį paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Šiemet pradėjome pastebėti, kad iki šiol sparčiausiai kredituotas nekilnojamojo turto sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau.