nt

Apie būstą pajūryje pasvajoja ne vienas lietuvis, o jau antruoju veiklas ir keliones apribojančiu karantinu pasižymintys metai, ko gero, daugeliui tampa paskata šią svajonę pagaliau paversti realybe. Tad kaip pajūrio nekilnojamojo turto rinka pasitinka ieškančius būsto investicijai, poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui?  Kaip pastebi „Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė, dar pirmojo karantino metu susiformavo tendencija karantinuotis kitoje aplinkoje, nei gyvenama įprastai.

Iki gruodžio 15 d., kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.

Statybos per metus – spalį, palyginti su 2019-ųjų spaliu – pabrango 1 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,0 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,9 proc.) sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba pabrango 1,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,7 proc.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti, privalu laikytis kelių taisyklių.  Karantino metu lietuviai linkę išleisti mažiau  Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“ turimais duomenimis, 24 proc.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pardavimai sparčiai auga ir jau lenkia praėjusių metų sandorių kiekį. Anot ekonomisto, ši krizė yra kitokia. Anksčiau buvo įprasta, kad sustojus ekonomikos augimui, NT sektorius kentėdavo labiausiai. Tačiau dabar būstas tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukasi gyvenimas. Ypač auga poreikis turėti erdvesnius namus. „Registrų centro“ duomenimis vien tik per spalį įregistruota daugiau negu 14 tūkst. NT sandorių – net 21 proc.

Lietuvoje spalį įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo mėnesio sandorių skaičius yra didžiausias šiemet, pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai spalio mėnesį taip pat yra didžiausi šiais metais, pranešė Registrų centras. „Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis atnešė pasipiktinimo bangą dėl daliai transporto priemonių netinkamai įvertinamo taršos nustatymo. Nors nekilnojamojo turto (NT) vertė dažnu atveju yra kur kas didesnė už automobilio, visgi prognozuojama, kad būtent taršos mokestis surinks kur kas daugiau pinigų nei NT.

Būsto pardavimams sugrįžtant į senas vėžes, nuomos rinka išgyvena pokyčius. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad nors nuomos kainos sugrįžta į prieškarantininį lygį, artimiausiu metu brangimo tikėtis nevertėtų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičius pastebėjimu, pandeminė situacija pakeitė nusistovėjusią nuomos rinką – pakito kainos, būsto pasiūla.

Jeigu karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sąstingyje, šiuo metu ji vis sparčiau atsigauna. Tautiečiai butams ir namams pirkti išleidžia daugiau pinigų nei pernai. O būsto kainos nuosekliai auga. Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Nekilnojamo turto (NT) rinkai pavasarį dėl karantino smukus, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje būsto rinka sugrįžo į augimo vėžes – bendra butams ir namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos augo, teigia Registrų centras. Pasak laikinojo Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo Pauliaus Rudzkio, trečiąjį ketvirtį būstui pirkti išleista 590 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei pernai ir 40 proc.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Individualių namų pardavimai Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Rugsėjų jų buvo parduota daugiau nei 1,3 tūkst. Specialistai sako, kad įtakos tam turi kintanti demografinė padėtis ir pavasarį buvęs karantinas. Registrų centro duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. Beveik dešimtadalį jų sudarė individualių gyvenamųjų namų pardavimai.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Per praėjusią naktį sėkmingai atlikus visus programinius pakeitimus nuo ketvirtadienio įsigaliojo naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Nuo šiandien pradėjusios galioti įmonės teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kainos yra pagrįstos aiškiais principais – visos paslaugos kainuoja tiek, kiek yra patiriama sąnaudų joms teikti. Dėl to, kai kurios elektroniniu būdu teikiamos paslaugos atpinga net kelis kartus.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Nepaisant didelio nedarbo ir nežinomybės rinkose, kuri susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais, JAV gyventojai ėmė masiškai pirkti naujus namus. Kai kurie duomenys rodo, kad lietuviai taip pat vis dažniau svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tokias tendencijas įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Amerikiečiai nusprendė, kad Covid-19 krizė yra pats geriausias metas įsigyti naują būstą.

Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 metais buvo 151,85 mln. eurų – 9 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jos siekė 166,94 mln. eurų.  Ketvirtojoje Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, taip pat nurodoma, kad per metus valstybės valdomų nekilnojamojo turto objektų kiekis mažėjo 2 proc. iki 27,9 tūkst., o jų plotas – 3,4 proc. iki 9,92 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė augo 7,3 proc. 2,93 mlrd. eurų.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą atlikęs Registrų centras kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti viešame žemės sklypų ir statinių masinio vertinimo dokumentų svarstyme, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo naujų verčių priklausys, ar ir kokio dydžio NT mokestį reikės mokėti gyventojams už jų turimus namus, butus ar kitą turtą.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą išplėsti notariato paslaugas ir leisti notarams organizuoti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo bei nuomos aukcionus, praneša Teisingumo ministerija.   Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, naujovė būtų aktuali klientams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo redakcija. Joje numatyta mažesnė riba, nuo kurios privalu sumokėti mokestį. Dėl to, jį teks sumokėti didesnei daliai gyventojų. Kaip informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, 2020 m., taikomi tie patys NT mokesčio tarifai kaip ir pernai, tačiau šiemet pasikeitė NT neapmokestinamoji riba.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau, rašoma Registrų centro pranešime. Visgi palyginti su praėjusiais metais, būsto kainos didėjo. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

Liepos mėnesį Lietuvoje buvo parduota rekordiškai daug namų. Specialistai teigia, kad itin didelį sandorių skaičių iš dalies nulėmė ir koronaviruso pandemija – žmonės pastebėjo, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti. Aktyviausiai namai bei kotedžai perkami didmiesčiuose arba jų rajonuose. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį baigti statyti 1532 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 16,4 proc. mažiau nei 2019 metų balandį-birželį.  Per ketvirtį pastatyti 1389 nauji gyvenamieji namai su 2804 būstais, iš jų 54,3 proc. – individualiuose namuose. Daugiau kaip pusė (56,2 proc.) baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus apskrityje, 20,4 proc. – Kauno, 13,1 proc. – Klaipėdos, pranešė Statistikos departamentas.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Registrų centre dar stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, teigia notarai, pats centras nurodo, kad trikdžių pastaruoju metu nenustatyta.

Koronavirusas visus užklupo staiga, todėl nukentėjo daugybė įvairių sričių. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo atveju ne išimtis. Ir nors viskas po truputį stoja į savas vėžes, ekspertai pastebi, kad prognozuoti, kokia bus ateitis, vis dar sudėtinga.

Kontroliuojant privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė ne vieną atvejį, kai verslininkai pirko, statė ar nuomavosi nekilnojamąjį turtą, kurį naudojo savo asmeninėms reikmėms. Tokiais atvejais privalu sumokėti mokesčius už gautas pajamas natūra ir primena netoleruosiantis minėtų piktnaudžiavimų. „Pavyzdžiui, mokesčių specialistai nustatė, kad vienos bendrovės lėšomis už 300 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. 2019 metų pirmąjį pusmetį 49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus – apie 3 proc. viso valstybės NT.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tiek bendri, tiek pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos kito simboliškai, o lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, birželį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 14,5 proc. ir siekė 2135, o per metus sumenko 26,8 procento. Vilniuje birželį parduoti 722 butai – 6,2 proc. daugiau nei gegužę ir 26,3 proc. mažiau nei 2019 metų birželį.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Vilniaus Perkūnkiemio kvartalo bendruomenė kreipėsi į institucijas dėl galimai stambaus korupcijos masto statant Perkūnkiemio kvartalą. Įtarimų bendruomenei kilo dėl daugiau nei 800 neįrengtų automobilių stovėjimo vietų, kurios šiame rajone itin reikalingos. Painioje istorijoje figūruoja ir žinomas verslininkas. Teisės aktuose reikalaujama statant daugiabučius įrengti ir nustatytą kiekį automobilių stovėjimo vietų, jeigu jų nėra – namas nepripažįstamas tinkamu naudoti.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.