nt mokestis

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, kad šioje kadencijoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti ir nepriimtas, tačiau jis sako, kad mokestis nėra „palaidotas“, o tik atidėtas. „Nemanau, kad jis palaidotas, manau, jis atidėtas, nes panašu, jog su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Būstą planuojantys įsigyti gyventojai šiuo metu delsia. Vieni tikisi, kad būstų kainos nukris, kiti laukia mažesnių palūkanų ir pigesnių paskolų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad rinką stabdo aukštos palūkanos ir žadamas naujas NT mokestis, kuris turėtų būti plačiau taikomas gyventojų būstui.  NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą. „Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad nepaisant vis dar kylančių aštrių diskusijų Seimas pritars nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisoms, numatančioms platesnes tarifo „žirkles“.  „Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė. „Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi diskusijomis dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Anot jos, kai kurie politikai sprendžiant šį klausimą elgiasi nesąžiningai su rinkėjais, o visuomenę įaudrinusios diskusijos, jos įsitikinimu, iš viso buvo galima išvengti.

Į viešas diskusijas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį įsijungė ir žinomas šalies verslininkas bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Kalbėdamas per „Žinių radiją“ jis neslėpė esąs įsitikinęs, kad ilgainiui visi šalies gyventojai turės mokėti didesnį ar mažesnį NT mokestį, kurį bent jau dabar moka tik tie, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. NT mokestį mokės visi Verslininkas tikino, kad jam šypseną kelia dabartinis NT mokesčio įstatymo projektas.

Pastarosiomis dienomis milijonai Lietuvos gyventojų su nerimu laukia žinios iš valdžios – ar bus priimtas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis ir kaip stipriai ši nauja rinkliava smogs per būstą turinčių žmonių pinigines.  Apie tai šį vakarą TV3 laidoje – „Dėmesio centre“.  Vilnietis, daugiavaikis tėvas Tomas Baliūnas už savo namą Tarandėje iki šiol bankui yra skolingas apie 100 tūkstančių eurų.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – 0,05–0,5 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   „Tai, ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Daugelį žmonių pykdantys nekilnojamojo turto mokesčio ir visos mokesčių reformos planai įskėlė kibirkštį ir tarp konservatorių bei eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus. Šis viešai paneigė, kad įdiegti naują mokestį ir visą reformą Lietuvai neva liepia Europos Komisija. Pasak komisaro, valdantieji patys iššvaistė laiką, nevykdo savo pačių įsipareigojimų ir rizikuoja netekti europinių pinigų – 26 milijonus Europos Komisija tebėra įšaldžiusi.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Seime svarstomas projektas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio yra nekokybiškas.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vilniuje ketvirtadienį apie pustrečio tūkstančio žmonių susirinko prie Seimo, taip išreikšdami nepasitenkinimą dėl parlamento svarstomų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų.

Prie Seimo ketvirtadienį rengiamas mitingas prieš Seimo svarstomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“. „Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų.

Ketvirtadienį planuojamas mitingas prieš vyriausybės siūlomą NT mokestį – mitinge planuoja rinktis gyventojai iš visos Lietuvos. Mitingo organizatorius Raimondas Šimaitis įvardijo problemas, kurias mato vyriausybės siūlomame NT mokestyje – pasak jo, naujas mokestis yra nesąžiningas, mat NT savininkai ir taip moka daug mokesčių, be to didins socialinę atskirtį.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.  Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus kartoja, kad Lietuvai būtina įsivesti visuotinį tokio tipo mokestį. Naujo modelio šalininkai teigia, kad taip bus sunešami šimtai milijonų į savivaldybių biudžetus, kurie galės būti leidžiami keliams tiesti, mokykloms renovuoti. Kritikai atšauna, kad mokestis palies daug didesnę dalį gyventojų, o daliai jų tai gali tapti nepakeliama našta.

Seimui antradienį sutikus svarstyti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seime.  „Matau, kad Seime tikrai yra politikų, ir Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko, ir aš tikėčiausi, kad vis dėlto šitas Seimas ar kitas Seimas tą sprendimą vis tiek priims, bet būtų gerai, kad jis būtų priimtas dar šitame Seime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Finansų ministerijos parengtame mokestinių pasiūlymų pakete numatytas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis ateityje, be abejonių, būtų didinamas, sako profesorius Romas Lazutka. „Teisūs yra tie, kurie sako, kad čia yra tam tikra mankšta. Būtų sukurta sistema, o po to – aišku, kad kitos politinės jėgos tuos mokesčius didintų. Argumentai „už“ tai yra labai stiprūs. Tai yra komunalinis mokestis už aplinką, kurią kuria mokesčių mokėtojai“, – interviu Eltai sakė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais, įstatymų pataisų svarstymas nestos, tik vyks lėčiau, o pirmenybė ir dagiau dėmesio bus teikiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkai.    „Judėsime nebe tokiu tempu, kokį buvome suplanavę ir kokio reikėtų. Bet pats procesas nestos.

Vyriausybės siūlomas naujas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, Lietuvos banko (LB) vertinimu, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tokios pat vertės turto savininkai skirtinguose miestuose mokėtų nevienodai.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad likus savaitei laiko iki NT mokesčio termino pabaigos 8,9 tūkst. gyventojų deklaravo 3,6 mln. eurų. VMI duomenims, dar 24 tūkst. gyventojų iki gruodžio 15 d. per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) turi pateikti NT mokesčio deklaracijas ir sumokėti 11 mln. eurų mokesčio. „Didžiąją dalį nekilnojamojo turto savininkų, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, apie tai informuojame išankstiniais pranešimais per Mano VMI.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių, ypač mažai apmokestinamas nekilnojamasis ir kitas turtas. O surenkant mažai mokesčių, nėra iš ko tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas. Tačiau Finansų ministerija, panašu, dar kartą bandys šią situaciją pakeisti ir Lietuvoje esantį NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Daugelis žemės turinčių gyventojų kasmet moka žemės mokestį, kurio dydis priklauso nuo jos vertės ir mokesčio tarifo. Skirtingus jo dydžius nustato savivaldybės, kuriose žemė yra, o vertę – Registrų centras. Šią savaitę ši valstybės įmonė paskelbė naujas vertes, pagal kurias bus apmokestinama žemė. Kai kur jos išaugo iki 78 proc. Maždaug tiek kai kam gali išaugti ir žemės mokesčio suma.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siūlant skirtingus visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelius, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba trečiadienį planuoja svarstyti, kuris iš siūlomų modelių tinkamiausias savivaldai. Finansų ministerija siūlo, kad atskirai būtų apmokestinami visi gyventojo turimi NT objektai, o savivaldybės galėtų nustatyti skirtingą mokesčio dydį.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia nepalaikantis Finansų ministerijos pasiūlyto naujo visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis, kad visos pajamos iš planuojamo naujo modelio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tektų savivaldybėms. Tačiau jis teigia, kad mokestis turi būti mokesčių reformos dalis ir ragina valdančiuosius jos imtis.   „Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.