npd

Valdančiųjų partijų Politinei tarybai šią savaitę susitarus neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) padidinti nuo 200 eurų iki 310 eurų darbuotojams, gaunantiems iki 1024 eurų atlyginimą, Seime užregistruotos kiek kitokios pataisos.

Politikai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų svarstys rugsėjį. Tačiau jie sutarė, kad neapmokestinamųjų pajamų (NPD) dydis nuo 2017 metų augs nuo 200 iki 310 eurų.  Tokį sutarimą antradienį pasiekė valdančiųjų partijų Politinė taryba. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, 310 eurų NPD bus taikomas tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis bus iki 1024 eurų.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje. „Turiu pasakyti, kad mes aiškiai esame priėmę sprendimą didinti žmonių realias pajamas ir ypač didinti pajamas žmonėms, kurių darbo užmokestis santykinai yra mažesnis. Keletą metų jau didinome NPD ir minimalią mėnesinę algą.

Dar vieno nepalankaus Teisingumo ministerijos sprendimo sulaukusi susikurti bandžiusi „Neapmokestinamų pajamų didinimo“ („NPD“) partija iki rudens nesiims žingsnių, siekdama registracijos. „Mes atsiimame dokumentus, (...) mes norime atsakingai viską peržiūrėti, susidėlioti ir nežaisti šito žaidimo. Rudenį apsispręsime, kaip toliau veikti“, - BNS pirmadienį sakė steigiamųjų suvažiavimų metu išrinkta partijos pirmininkė Nijolė Giedraitienė, kuri yra Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberalo Eligijaus Masiulio siūlymui padidinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 200 eurų per mėnesį iki minimalios mėnesinės algos dydžio (kuri šiuo metu siekia 350 eurų). Parlamentaro teigimu, priėmus šias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, būtų sumažinta mokestinė našta mažiau uždirbantiems asmenims. „Šiandien didžioji Lietuvos problema yra per maži darbo užmokesčiai, tad šiuo sprendimu bandome spręsti mažiausio darbo užmokesčio didėjimą.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Eilė mokesčių pasikeitė šių metų pabaigoje, kurių įsigaliojimas bus nuo 2016 m. sausio 1 d., „Žinių radijui“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.   „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimuose numatyta, kad gyventojams keičiasi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), jeigu jie gyvena už minimalią mėnesinę algą (MMA) – nuo šiol NPD bus 200 eurų. Papildomas NPD už kiekvieną vaiką didėja nuo 60 eurų iki 120 eurų.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pakeista iš palūkanų ir kapitalo prieaugio gautų santaupų apmokestinimo tvarka.

Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas gyventojams yra naudingesnis nei minimalaus atlyginimo (MMA) kėlimas, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Jeigu kalbėti apie NPD, vis dėlto geriausias variantas būtų NPD, nes turi didesnę įtaką vidaus vartojimui. Kol kas mes puikiai suprantame, kad realios žmonių pajamos, ypač tos, kurios sudaro iš darbo užmokesčio, santykinai yra tam tikro lygio, kur mes matom, kad 80 proc.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas stebisi Latvijos sprendimu įvesti 57 proc. „solidarumo mokestį“ asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 Eur. Ekonomistas tikina, kad tokiu sprendimu latviai išsiskyrė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Latvių politikai pasidarbavo iš peties ir šiandien įvedė 23% + 34% = 57% „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4000 eurų oficialiai uždirbantiems darbuotojams.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Nenumaldomai artėjant rinkimams valdantysis elitas Lietuvoje imasi gausiau politiniais pažadais laistyti su darbo santykiais susijusių akronimų dirvą. Tai itin jautri ir daugelį rinkėjų liečianti tema, tad garantuota, kad abejingų neliks. Vakar Vyriausybė paskelbė ketinanti nuo kitų metų pradžios pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Anot Premjero, NPD bus padidintas nuo 166 eurų iki 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką šeimoje – nuo dabartinių 60 eurų iki 120 eurų.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Vyriausybė nusprendė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ketvirtadienį „Žinių radijui“ pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Trečiadienį buvo sutarta, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) bus didinimas nuo 166 eurų iki 200 eurų tiems asmenims, kurių atlyginimas siekia 928 eurus (3250 litų). Tai sprendimas, kuris sumažins mokestinę naštą ir padidins gyventojams realiais pajamas, jeigu ir nebus keliamas atlyginimas“, - laidoje „Pozicija“ sakė Ministras Pirmininkas.

Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi vilnietė Žana, kuri šiandien turi sumokėti 400 eurų Valstybinei mokesčių inspekcijai už „Sodros“ padarytą klaidą. Dviejų vaikų motina tvirtina, kad dėl klaidos ji neteks beveik visos mėnesio algos, o valstybės tarnautojai neprisiima dėl to jokios atsakomybės. Žana pasakoja, kad 2013 metais gimus vaikui, ji pateikė prašymą gauti motinystės išmokas iš „Sodros“ ir taikyti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio.

 Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai tvirtina nebalsuosiantys už kitų metų biudžeto projektą, jeigu nebus priimti jų siūlymai didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), skatinti bedarbių įsidarbinimą ir įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Ignoruodamos vyriausybės siūlymus ir mokesčių reformos ekspertų grupės išvadas, politinės partijos suskubo registruoti įstatymų pataisas, „įvesiančias progresinius mokesčius Lietuvoje". Nesinori dar kartą priminti, kad pajamų apmokestinimo progresyvumą Lietuvoje jau dabar užtikrina diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), papildomas NPD, priklausantis nuo auginamų vaikų skaičiaus bei neegzistuojančios "Sodros" įmokų lubos, nors išmokoms tokios lubos yra nustatytos.

SEB banko prezidento patarėjas soc. mokslų dr. Gitanas Nausėda sako, kad mokesčių reformos kontūrai skendi tirštame rūke. „Tam tikras sutarimas egzistuoja tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo. Kai kuriose šalyse NPD didinamas automatiškai, nes augant vidutiniam darbo užmokesčiui nepelnytai didėja GPM našta“, – naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje teigia ekonomistas.

SEB banko analitikai, pristatydami naujausią leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį, atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus. Pasak jų, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai. SEB banko prezidento patarėjo soc. mokslų dr.

 Vyriausybė pasitarime iš esmės pritarė planuojamiems mokesčių pakeitimams – NPD didinimui, indėlių apmokestinimui, PVM lengvatoms. Pirmadienį per posėdį Vyriausybė turėtų priimti galutinį sprendimą.

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto.

Smulkusis ir vidutinis (SVV) verslas – valstybės ekonomikos pamatas arba 99,3 proc. viso verslo, paskelbtas ES naujo finansavimo laikotarpio prioritetu: nors deklaracijos kelia vilčių, pats SVV jaučiasi nuvertintas. Per kelerius metus sukurta veiksminga sistema jaunam verslui skatinti. SVV tarybos vadovė Dalia Matukienė tikisi teigiamų pokyčių ir naujosios Vyriausybės, kuri galėtų pradėti nuo neapmokestinamojo pajamų (NPD) didinimo, dėmesio.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mato tris kelius, kaip valdančioji koalicija galėtų įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje. Pirmasis kelias – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifo (GPM) mažinimas menkiau uždirbančių kategorijoje.