npd

Vyriausybė pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų – iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).  Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymui mažinti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek daugiau pinigų į rankas. Didžiausias sumas gautų uždirbantys daugiausia, dėl to valdantieji iš anksto pranešė tik iš dalies palaikysią Gitano Nausėdos pasiūlymą. Už Gyventojų pajamų mokesčio ir lydinčiųjų įstatymų pataisas balsavo 62 parlamentarai, 5 buvo prieš, o susilaikė 15. Dabar jiems bus laukiama Vyriausybės išvados.

Valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad prezidento siūlymas penkiais punktais iki 15 proc. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą yra socialiai neteisingas.   R. Karbauskis įsitikinęs, kad tokio siūlymo Seimas nepalaikys, tačiau pritars neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui.  S. Skvernelio teigimu, mažiausias pajamas gaunančius žmones finansinė parama pasieks būtent didinant NPD.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Ekonominė krizė yra bene geriausias laikotarpis imtis senokai atidėliotų permainų – taip pat ir asmeninės karjeros. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios leis dar daugiau gyventojų susigrąžinti pinigų, sumokėtų už įvairius mokslus.

Seime jau registruoti ir kitą savaitę turtų būti svarstomi prezidento pasiūlymai keisti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, daugiau pinigų gautų ne mažiausiai uždirbantys. Kita vertus, dalis lėšų darbuotojų gali nepasiekti, jeigu jų darbo sutartyse numatytas atlyginimas į rankas. Vis dėlto specialistai pasiūlymą kritikuoja ir dėl kitų priežasčių. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos dirbančiųjų pajamoms taikomą 20 proc.

Vyksta nemažai diskusijų, kaip spręsti koronaviruso sukeltą ekonominę krizę. Neseniai buvo pasiūlyta mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Visgi dėl tokių pasiūlymų kyla nesutarimų, o kai kurie svarsto, ar vietoj to, nebūtų geriau biudžeto lėšų dalį panaudoti vartojimo čekiams.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas 50 eurų iki 400 eurų yra teisingesnė, ilgalaikė, o kartu ir mažesnį poveikį biudžetui turinti priemonė nei laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas 5 punktais iki 15 proc., teigia Finansų ministerija. Ministerijos rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kurio kopiją turi BNS, rašoma, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlomas GPM sumažinimas antrąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas sumažintų apie 339 mln.

Nuo balandžio 22 d. visi gyventojai, kuriems yra privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas arba kurie nori pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, jau gali teikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Šiemet pajamas už praėjusius metus deklaruojantiems asmenims VMI įvedė naujovę – tai yra, vedlį, kuris žingsnis po žingsnio padeda užpildyti ir pateikti deklaraciją.

Nuo samdomų darbuotojų ar valstybės tarnautojų iki vykdančių individualią veiklą – daugeliui gyventojų 2020 m. keičiasi įvairūs mokesčiai ir kiti dydžiai. Neapmokestinamas pajamų dydis nuo metų pradžios didėja 50 eurų iki 350 eurų. Tokiai sumai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pusšimčiu eurų didėja ir minimali mėnesinė alga iki 607 eurų. Dėl šių pakeitimų darbuotojams, kurie uždirbs iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, alga į rankas turėtų padidėti apie 10 eurų.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Seimas ketvirtadienį pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 50 eurų. 80 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Seimas ketvirtadienį palaimino, kad nuo kitų metų iki 32 proc. kiltų GPM tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.  32 proc.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Prieš metus priimta mokesčių reforma valdžia įsipareigojo didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gyventojai į rankas gautų didesnes sumas pinigų. Vis dėlto dabar valdantieji keičia planus – atsisako pirminio plano dėl gyventojų apmokestinimo. Taip pat žada apmokestinti automobilius, NT, bankus ir prekybos tinklus.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Finansų ministrui Viliui Šapokai perspėjant, kad pritarus konservatorių siūlymui neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo kitų metų įšaldyti ties 300 eurų išaugs socialinė atskirtis ir šalies regioniniai skirtumai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ketina siūlyti NPD didinti dvigubai lėčiau, negu numatyta. „Mano siūlymas šią savaitę bus registruotas, kad NPD nuo 2020 metų ir 2021 metų būtų didinamas, tik ne tiek kiek numatyta – ne pridedant po 100 eurų, o po 50 eurų.

Po mokesčių reformos dalis lietuvių pakliuvo į mokesčių pinkles. Tūkstančiai lietuvių nežino, ką daryti su neapmokestinamo pajamų dydžio lengvata. Anot specialistų, netinkamai pasirinkus, papildomai pajamas ir įvairius piniginius priedus gaunantys lietuviai rizikuoja įsiskolinti valstybei. Nuo sausio 1 d. daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių įgijo teisę į naują mokesčių lengvatą, neapmokestinamą pajamų dydį, NPD. Kiekvienas lietuvis gali rinktis iš dviejų variantų.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena: jei gyventojas anksčiau buvo pateikęs darbdaviui prašymą taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tai 2019 metais jokių papildomų prašymų jis teikti neprivalo. NPD ir toliau yra taikomas.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Darbdaviams Trišalėje taryboje pareiškus norą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), finansų viceministrė sako, jog tai biudžetui per metus papildomai kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) antradienį atmetė siūlymą įtvirtinti 30 proc. progresinį gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat nusprendė nekeisti anksčiau komiteto patvirtintos neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ribos. Seimas antradienį svarstys mokesčių reformą, kurioje numatomi GPM tarifo, NPD pakeitimai.

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu! Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau.

„Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo. Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

 Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“. NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos pertvarkos gaires kilo arši diskusija, kam iš tiesų jas įgyvendinus gyvenimas pagerėtų. Vienoje barikadų pusėje teigiama, kad darbdaviams nauda – didesnė ir, vargu, ar jie ja dalinsis. Kitoje – tikimasi, kad tai leistų darbdaviams kelti atlyginimus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kai kurioms nuostatos įsigaliojus, darbdavių nauda būtų matuojama 90 proc., o darbuotojų – tik 10 proc.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Vyriausybei nuo 2018 metų ketinant sulyginti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) - 310 eurų - su 380 eurų siekiančia minimalia mėnesio alga (MMA), nebeliks NPD didinimo poveikio, sako Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė. Ji taip pat abejoja idėja naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms.

Finansų ministerija nepritaria Seimo konservatorių siūlymui didinti neapmokestinamąsias pajamas du ir daugiau vaikus auginančioms šeimoms. Ministerijos teigimu, tokio siūlymo naudos nepajustų mažiausias pajamas gaunančios šeimos. Seimas balandžio pabaigoje priėmė svarstyti penkių konservatorių parengtą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui iki minimalios algos (MMA) dydžio padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar yra 200 eurų. MMA siekia 380 eurų. Finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad ministrų kabinetas jau yra nusprendęs nuo kitų metų padidinti NPD iki 310 eurų. „Liepos 11 dienos ministrų pasitarime buvo konstatuota, kad NPD didinimas bus svarstomas kartu su 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų didėti 110 eurų iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką jis didėtų nuo 120 iki 200 eurų, pirmadienį nutarė Vyriausybė. Skelbiama, kad biudžetas dėl to praras 140 mln. eurų pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad 2018 metų pabaigoje NPD bus lygi minimaliai algai, kuri šiuo metu yra 380 eurų.