npd

2025 metais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nebegalės augti sparčiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, išlaikyti iki šiol buvusio NPD didinimo tempo nepavyks, nes rengiamas valstybės biudžetas turės atitikti Mastrichto kriterijus – jo deficitas negalės būti didesnis nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – aukštesnė nei 40 proc. BVP.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, dėl kurių kitąmet neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. iki 747 eurų. „Jei 2019 metais neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir minimalios algos santykis sudarė vos 54 proc., tai 2024 metais neapmokestinamosios pajamos sieks jau 81 proc. nuo minimalios algos.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas paprastai turi sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui 20 proc., arba 122 eurais – iki 747 eurų  padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį  (NPD).  Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė aštuoni.   Jei NPD būtų padidintas, daugiau pajamų „į rankas“ gautų žmonės, uždirbantys iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui teikiant kitų metų biudžeto projektą,  neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, kai kurių lengvatų pratęsimas bus „iškirpti“ ir mokesčių reformos ir teikiami su biudžetu.  „Vienas įstatymo projektas jau pateiktas, tas, dėl kurio vyksta daug diskusijų.

Artėjant rinkimams, politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, padidinti atlyginimus ir pan. Tokia tendencija šiuo metu vyksta Lenkijoje ir, pasak ekonomisto, netrukus gali ateiti ir į Lietuvą. Taigi, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vardijo 5 politinių Lenkijos partijų siūlymus artėjant rinkimams. Anot jo, Lietuvos politikai neblogai žino, kas vyksta Lenkijoje ir iš ten kai kurie pasisemia idėjų bent jau diskusijoms.

Susitikęs su parlamento valdyba šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad žmogaus teisės apima ne tik kažkieno norą lengviau įsigyti narkotikų, bet ir senjorų bei vaikus auginančių šeimų finansinės padėties gerinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Prezidentūros siūlymas įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams yra populizmas, ji sieja tai su artėjančiais rinkimais.  „Tai yra populizmas. Rinkimų kampanijos pradžia ir čia yra pagrindinė problema. Kai kalbi „šeimos“, „vaikai“... Ar gaila?Aišku, kad ne. Tai labai svarbu padėti žmonėms, auginantiems vaikus, juos reikia ir į būrelius išleisti, į mokyklą.

Norėdami daugiau užsidirbti, žmonės renkasi vietoje 1 etato dirbti 1,5 ar 2 etatais. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tada daugiau teks susimokėti mokesčių. Tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuo daugiau gyventojas uždirba, tuo daugiau mokesčių ir moka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais.

Prezidentūrai siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų pobūdžio, jis galėtų siekti 87 eurus, sako šalies vadovo patarėjas. Pasak Vaido Augustinavičiaus, tokiu būdu du vaikus auginančių ir minimalią algą (MMA) gaunančių tėvų NPD susilygintų su MMA.  „Prezidentas ir siūlo įvesti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaiką, jis galėtų siekti 87 eurus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

Teikdamas siūlymus Seimo rudens sesijai prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia socialinės politikos ir nacionalinio saugumo temas. Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.

Siekiant mažinti pajamų nelygybę prezidentas Gitanas Nausėda teiks įstatymo pataisas ir siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą, sako jo patarėja Irena Segalovičienė.  „Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčių lengvatą arba kitaip dar papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), toks dabar galioja šeimoms su negalia, kurie dirba.

Mūsų šalyje kainos pastaruoju metu augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Infliacijos tempas dabar lėtėja, bet už pagrindines prekes lietuviai moka jau daugiau nei kiti europiečiai. Trečiadienį Vyriausybė nutarė padidinti minimalią algą, bet ji ir toliau bus dukart mažesnė, nei, pvz., Vokietijoje, kur maistas ir gėrimai kainuoja panašiai, o drabužiai ir avalynė net pigesnė.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Vyriausybės įsipareigojimas suvienodinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) turėtų būti įtvirtintas teisės aktuose, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Ar 2024 metais lietuviams kils kurios nors išmokos? Ar NPD bus lygus MMA ir kada to galime sulaukti? Ar didės vaiko pinigai? Ir kaip mažinti skurdą šalyje, kai žmonėms nebeužtenka pinigų maistui ir komunaliniams mokesčiams? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Šį pavasarį viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl MMA ir NPD sulyginimo.

Valstybė neišgali remti vaikus auginančias šeimas ir didinant tėvų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), ir mokant vaiko pinigus, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia abejojanti, ar užtektų politinės valios keisti vaiko pinigų modelį.   „Praeitoje („valstiečių“ – BNS) kadencijoje buvo atsisakyta papildomo NPD dydžio (vaikus auginantiems dirbantiems tėvams – BNS), pasirinktas vaiko pinigų modelis, kuomet ir nedirbančios šeimos taip pat gauna pinigus vietoje papildomo NPD.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Prezidentūrai teigiant, kad šeimų, auginančių vaikus, neapmokestinamosios pajamos (NPD) jau kitąmet galėtų būti prilygintos minimaliai mėnesio algai (MMA), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad toks siūlymas neatsižvelgia į galimybes. „Siūlymai, susiję su gerove, kurie neatsižvelgia į galimybes, jie yra labiau būdingi rinkimų kampanijos retorikai“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Reaguodama į Prezidentūros siūlymą nuo kitų metų sulyginti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA) daliai Lietuvos gyventojų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog šie dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo. „Paironizuosiu: galėtų (būti sulyginti NPD ir MMA – BNS), jeigu MMA sumažintume iki NPD. Bet to daryt neketiname“, – antradienį feisbuke rašė I. Šimonytė.

Šeimų, auginančių vaikus, neapmokestinamosios pajamos (NPD) galėtų būti prilygintos minimaliai mėnesio algai (MMA) jau nuo kitų metų, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. Anot jos, toks NPD didinimas turėtų būti numatytas 2024 metų valstybės biudžeto projekte.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas neteks 164,3 mln. eurų pajamų per metus.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, o susilaikė vienas.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad darbo santykių apmokestinimas yra nuoseklus – NPD didinamas ne vienerius metus.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimui nuo sausio beveik 16 proc. iki 625 eurų. Galutinis balsavimas vyks prieš priimant 2023 metų biudžetą.    Už balsavo 116 Seimo narių, o balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.   Seimas atmetė grupės Seimo narių siūlymą NPD prilyginti minimaliai mėnesio algai, kuri nuo sausio auga iki 840 eurų. Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 43, o 20 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje auga bene sparčiausiai iš visų ES šalių. Jų augimą labiausiai turėtų justi pensininkai, gaunantys fiksuoto dydžio išmokas ir retai turintys galimybių užsidirbti papildomai. Vis dėlto per pastaruosius metus labiausiai išaugo tų asmenų pensijos, kurie per savo karjerą dirbo trumpiau ir neturi būtinojo stažo, kuris šiemet yra 32,5 metų. Ilgiau dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai turi tenkintis dvigubai lėčiau didėjusia pensija.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatmeta, kad tiek dėl MMA, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) Trišalėje taryboje dar pavyks susitarti ir galutinio Vyriausybės sprendimo neprireiks.  „Trišalėje taryboje yra priimami sprendimai ir yra balsuojama.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Tokiu atveju MMA didėtų 15 proc., o NPD – beveik 16 procentų.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Finansų ministrė tikisi, kad darbuotojai ras sutarimą, o MMA ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jos nuomone, turėtų augti panašiu tempu. „Tikimės, kad bendras sutarimas bus rastas. Konkretaus dydžio nenoriu sakyti, tikiuosi, kad darbuotojai ir darbdaviai ras kažkokį sprendimą, kuris tenkins abi puses.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Be kompensacijų už energetinius išteklius, Vyriausybė 2023 metais turi didinti minimalią mėnesio algą (MMA), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), socialinių išmokų bazinius dydžius ir vaiko pinigus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Būtinos priemonės, numatančios tolesnį gyventojų pajamų didėjimą, nes nuo šių sprendimų priklausys mūsų valstybės nacionalinis saugumas.

Vyriausybei svarstant didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų sausio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tai neigiamai paveiktų ekonomiką, padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlo MMA kol kas nedidinti.  „Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, finansų ministrė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.  Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako prezidento patarėjas.  „Jeigu pagal suderėtą formulę, – be abejo, susitarimų dar nėra – minimali alga turėtų didėti apie 18-19 proc., tai tokiu atveju NPD kitais metais turėtų išaugti ne mažiau kaip 100 eurų – nuo 540 iki 640 eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet 867 tūkst. gyventojų pervedė per 252 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokos. Vienam gyventojui pervesta vidutinė permokos suma viršija 290 eurų. Permoka gyventojams dažniausiai susidarė dėl taikyto mažesnio nei priklauso neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taip pat dėl GPM lengvatų, pirmadienį pranešė VMI.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Šiuo metu kainų augimas Lietuvoje viršija daugelio metų rekordus. Tuo metu Seimas antradienį pakeitė įstatymą, kad gaunantiems mažiausias algas pinigų į rankas liktų kiek daugiau.