nord stream

Nauja kokybė, bet nieko konkretaus nepasiekta – taip Lenkijoje komentuojami premjero Donaldo Tusko vizito Vokietijoje rezultatai. Buvo daug šypsenų , o susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel truko ilgiau, nei buvo planuota, tačiau abi šalys pasiliko prie savo nuomonės svarbiausiais klausimais: dėl Šiaurės dujotiekio ir Iškeldintųjų centro.

Pirmasis naujojo Lenkijos premjero Donaldo Tusko ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas didelių rezultatų nedavė, tačiau D. Tuskas pažadėjo leistis į trišales derybas dėl „Nord Stream“ dujotiekio, rašo „Financial Times“.Tiek Lenkija, tiek Vokietija tikėjosi atversti naują puslapį dvišaliuose santykiuose, kurie itin suprastėjo Lenkiją valdant konservatyviai „Teisės ir teisingumo“ partijai.

Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“ dujotiekio statyba Baltijos jūroje gali viršyti pirminę projekto sąmatą, pareiškė konsorciumo akcininkų tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.

Dujotiekį Baltijos jūroje planuojanti tiesti bendra Rusijos, Vokietijos ir Olandijos kompanija "Nord Stream" Lietuvos Aplinkos ministerijai pateikė būsimojo vamzdyno maršruto schemą.

Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekto vykdytojai šiomis dienomis susilaukė naujų priešininkų ir sąjungininkų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“. Antradienį Švedijos oficialieji asmenys pranešė, kad „Nord Stream“ statybos iniciatoriams buvo išsiųstas prašymas pasirinkti kitą dujotiekio maršrutą, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai.

Spalio 31 dieną Vokietijos Bundestago narys, Žaliųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Vokietijos federalinis aplinkos apsaugos ministras Jürgenas Trittinas Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui atsiuntė atsakymą į jo laišką, kuriuo Seimo narys reiškė nuogąstavimus dėl planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ grėsmės Baltijos jūrai.

Rusijos dujų monopolininkė bendrovė „Gazprom“ ir Nyderlandų dujų bendrovė „Gasunie“ pasirašė sutartį dėl dalyvavimo Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekte, pranešė Latvijos portalas „Biznews.lv“. „Gasunie“ tapo ketvirtąja „Nord Stream“ projekto dalyve. Sutinkamai su sutartimi „Gazprom“ atiteko 9 proc.“Balgzand Bacton Line“ (BBL) dujotiekio, jungiančio Nyderlandus ir D. Britaniją, akcijų, o „Gasunie“ – 9 proc. „Nord Stream“ konsorciumo akcijų.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“, kartu su partneriais Vokietijoje BASF ir E. ON Baltijos dugnu tiesianti „Nord Stream“ dujotiekį, pranešė planuojanti prijungti prie jo ir Čekiją, kuri neva galėsianti nemažai uždirbti iš papildomo rusiškų dujų tranzito. „Nord Stream“ dujotiekis sausuma bus tiesiamas nuo Rusijos Vologdos srities iki Vyborgo miesto, o iš jo Baltijos jūra pasieks Vokietijos miestą Greifsvaldą.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nutarė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, ar Rusijos-Vokietijos planuojamas dujotiekis „Nord Stream‘ Baltijos jūros dugnu nekenks aplinkai. Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, dujotiekio tiesimą teks atidėti keliems metams. Tyrimai kainuos apie 30 milijonų dolerių ir labai tikėtina, kad įrodys planuojamos investicijos kenksmingumą.

Baltijos dugnu Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream” tiesiamo dujotiekio ekonominis efektyvumas kelia rimtų abejonių, Latvijos dienraščiui „Dienas bizness” pareiškė žymus britų ekspertas Alanas Riley.

Būtina atlikti išsamią Šiaurės Europos dujotiekio („Nord Stream“) poveikio Baltijos jūrai analizė, teigė konferencijoje Strasbūre susirinkę Lietuvos jaunimo nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, džiaugdamiesi galimybe perspėti Europos Parlamentą dėl Baltijos jūrai gresiančios ekologinės katastrofos.

Nuomonių ir interpretacijų dėl mūsų energetikos perspektyvų neapibrėžtumas, o kartais ir prieštaringumas paskatino mane užduoti klausimus tiesiogiai Europos Komisijai ir atsakingam už energetikos politiką Komisijos nariui  A. Piebalgui.  Jis dar neseniai, savo vizito Lietuvoje metu, mus „mokė“, ką turime kalbėti, o ką ne, išreikšdami savo nerimą dėl Lietuvos energetinio saugumo netolimoje ateityje.

Estijos vyriausybės, atsisakiusios leisti žvalgyti jūros dugną savo teritoriniuose vandenyse, smūgio sulaukęs Rusijos ir Vokietijos konsorciumas „Nord Stream“ ką tik gavo dar vieną – šįkart Vokietijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiūlė Rusijos valstybinei dujų kompanijai „Gazprom“ 5 metus naudotis Baltarusijos dujotekiais, nemokant tranzito mokesčių. Baltarusių sąlyga – atsisakyti dujotekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu, pranešė „Lenta.

JAV dėl nesenų įvykių yra sunerimusios dėl demokratijos Latvijoje išsaugojimo, - vakar pareiškė JAV ambasadorė Catherine Todd-Bailey. Nediplomatiškas, stačiokiškas pareiškimas buvo išsakytas tuo pat metu, kai Rygoje vyko minikonferencija, į kurią buvo susirinkę JAV ambasadoriai, dirbantys Baltijos jūros regiono valstybėse.

Rusijos planai už 55 kilometrų nuo Estijos krantų pastatyti radarų stotį neišvengiamai padidins įtampą abiejų šalių santykiuose, tvirtina Estijos kariškiai. Rusija paskelbė planuojanti Suursaaro (Goglando) saloje Suomijos įlankoje pastatyti radarų stotį ir skrydžių valdymo centrą. Rusijos atstovų teigimu tai leis sumažinti incidentų, kai Rusijos lėktuvai pažeidžia Estijos ir Suomijos oro erdvę, skaičių.

Vakar Estijos vyriausybei priėmus sprendimą neleisti Rusijos ir Vokietijos konsorciumui „Nord Stream AG“ Estijos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse vykdyti būsimo dujotiekio statybos žvalgomųjų darbų, Rusija iškart pakeitė dialogo su Estija toną.

Vokietiją ir Rusiją Baltijos dugnu sujungsiantį Šiaurės Europos dujotiekį statys Italijos bendrovė „Saipem“, pranešė projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“. Internete paskelbtame konsorciumo pranešime sakoma, kad „Nord Stream“ ir „Saipem“ jau pasirašė ketinimų protokolą. Sutartį dėl statybos darbų planuojama pasirašyti 2008-ųjų vasario mėnesį. Šiaurės Europos dujotiekį planuojama pradėti statyti 2009 m., užbaigti – 2012 metais.

Pastarojo meto Rusijos pareigūnų pasisakymai leidžia susidaryti įspūdį, kad jie nėra suinteresuoti, kad dujotekis „Nord Stream“ eitų Estijos teritorija, ketvirtadienį pareiškė Estijos ministras ministras Andrus Ansipas, rašo „Postimees.ee“. A. Ansipo teigimu, Rusijos veiksmai Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotekio atžvilgiu formuoja neigiamą emocinį foną. Jis pabrėžė, jog Rusijos pareigūnams nederėtų vadinti parazitais tų šalių, per kurias eina jų produktų tranzitas.

„Gazprom“ padidino Baltijos dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio statybos projekto kainą: „Gazprom“ paskelbtoje antrojo šių metų ketvirčio veiklos ataskaitoje teigiama, kad, išankstiniais vertinimais, dviejų dujotiekio vamzdynų statyba jūroje kainuos apie 6 mlrd. eurų. Anksčiau buvo skelbta, kad bendra „Nord Stream“ projekto investicijų kaina bus mažesnė, nei 5 mlrd. eurų.

„Gazprom“ rado atpirkimo ožį dėl Europai numatomų branginti dujų – tai „Nord Stream“ dujotiekio tiesimui besipriešinančios Baltijos šalys. Tačiau dujotiekis vis tiek bus pastatytas, nes juo numatytos tiekti dujos jau parduotos, tvirtina Rusijos dujų monopolininkės atstovas. Iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra tiesiamas Šiaurės Europos dujotiekis ir toliau laikomas prioritetiniu „Gazprom“ projektu.

Estijos mokslininkų teigimu Baltijos gylis planuojamoje Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo trasoje sudaro galimybę jį patruliuoti Rusijos povandeniniams laivams, o tai gali išprovokuoti konfliktus. Estija neturi priežasčių leisti „Nord Stream“ konsorciumui tirti alternatyvią dujotiekio trasą savo teritoriniuose vandenyse, konstatavo Estijos Mokslų akademija.

Baltijos dugnu dujotiekį tiesiančio Vokietijos ir Rusijos koncerno "Nord Stream" atstovas Sebastianas Sassas, komentuodamas Baltijos šalių ir Lenkijos siūlymą ES parinkti šių valstybių teritorija einantį jo maršrutą, pareiškė, kad tai nėra alternatyva, „kurią galima rimtai nagrinėti“. Anot S. Sasso, jūros dugnu tiesiama dujotiekio trasa yra geresnis sprendimas, nei jo statyba sausumoje, pranešė Suomijos naujienų portalas „Yle24“. „Nord Stream“ atstovas tvirtino, kad tiesiant dujotiekį sausum...

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos ūkio ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK), kuriame prašoma remti dujotiekio, kuris galėtų būt tiesiamas per šias šalis, galimybių studiją - toks dujotiekis galėtų būti tiesiamas vietoj planuojamo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“, rašo „Lietuvos rytas“.„Išnagrinėjus visą galimą trasą, gal būtų pamatyta, kad šis variantas yra mažiau ekologiškai pavojingas, gal ir ekonomiškesnis, be to, jis užtikrintų šioms valstybėms apsirūp...

Panašu, kad Kremliaus vykdoma botago ir meduolio politika Vakarų atžvilgiu neša Maskvai pergalę po pergalės.  Prancūzai, po Putino ir Sarkozy telefoninio pokalbio ketvirtadienį, regisi gauna meduolį ir dalyvaus Štokmano telkinio eksploatavime.  Kremlius, ištraukęs botagą ir nulinčiavęs nepaklusniuosius britus Shell ir TNK/BP pavidale pademonstravo kad nevalia kritikuoti Kremliaus, net jei ir Britanijos piliečiai nuodijami Britanijos teritorijoje.

Galima tikėtis, kad būsimo Rusijos dujotiekio Baltijos dugnu „Nord Stream“ aktyviu šalininku, be buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio taps ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Rusija ruošiasi pakartoti Šiaurės Europos dujotakio projekto scenarijų su italais. Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija valstybinė Rusijos "Gazprom" ir Italijos naftos ir dujų kompanija "Eni SpA" gali nutiesti dar vieną dujotakį iš Rusijos į ES, kaip ir Šiaurės Europos dujotakio atveju, aplenkiant "nedraugiškas" šalis.

„Gazprom“ gali būti pašalintas iš Šiaurės Europos dujotiekio statybos Baltijos dugnu projekto, pareiškė už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos komisarė Neelie Kroes. Šiandien Rusijos dujų monopolininkei priklauso kontrolinis „Nord Stream“ akcijų paketas, tačiau jei bus priimtas ES energetikos pertvarkymo projektas, „Gazprom“ turės parduoti savo gamybinius pajėgumus Europoje, tvirtina komisarė.

Dujotiekį Baltijos dugnu tiesiančio koncerno „Nord Stream“ atstovai teigia, kad Baltijos šalių ir Lenkijos būgštavimai dėl ekologijos slepia politines priežastis. Šių šalių nerimą žadama išsklaidyti vėliausiai iki rudens. O Rusijos mokslininkai jau dabar tvirtina, kad Baltijoje palaidoti cheminiai ginklai jokio pavojaus nebekelia. Ekologinės Baltijos dugnu konsorciumo „Nord Stream“ tiesiamo dujotiekio problemos buvo aptartos Lenkijos Senato surengtoje konferencijoje.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas lankosi Latvijoje. Į Rygą jis išvyko dalyvauti Baltijos regioniniame energetikos forume.     Šį vakarą Premjeras G.Kirkilas susitiko su Latvijos Respublikos Ministru Pirmininku Aigars Kalvitis. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta energetikos klausimams. Buvo aptarti Lietuvos veiksmai įgyvendinant naujos atominės elektrinės idėją, kalbėta apie Seime svarstomo įstatymo eigą.

Kaliningrado sritis jau po dviejų metų gali susidurti su aštriu elektros energijos deficitu, teigiama srities vyriausybės parengtoje energetikos plėtros iki 2015 m. strategijoje.

Lenkija išsivaduos iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų: Vokietija ją prijungs prie savo dujotiekio, kuriuo dujos tiekiamos iš Šiaurės jūros. Prisijungusi prie Vakarų Europos dujotiekių sistemos Lenkija galėtų aprūpinti dujomis ir kitas Rytų kaimynes, tarp jų ir Lietuvą.

Estija iš visko sprendžiant rado efektyvų atsaką į Rusijos įvestą neoficialią ekonominę blokadą: po to, kai Rusijos geležinkelių vadovybė sustabdė tranzitinius naftos tiekimus per jos teritoriją, Estija iš esmės užblokavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ statybą savo ekonominėje zonoje.

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

Baltijos dugnu dujotiekį statantis Rusijos ir Vokietijos konsorciumas dėl sudėtingo reljefo Suomių įlankoje nori pakeisti jo maršrutą. Tokiu atveju jis atsidurtų Estijos ekonominėje zonoje, o jeigu estai pasistengtų – net ir Estijos teritoriniuose vandenyse, pranešė dienraštis „Postimees“. Dienraščio teigimu dujotiekį tiesianti bendrovė „Nord Stream“ nori pakreipti jo maršrutą labiau į pietus, link Estijos. O tai reiškia, kad dalis dujotiekio turės būti statoma Estijos ekonominėje zonoje.

Bendrovė „Nord Stream“, Baltijos dugnu tiesianti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją, pranešė nusprendusi papildomai ištirti vietas, kurios leistų „optimizuoti“ pradinį dujotiekio maršrutą. „Nord Stream“ teigia taip siekianti sumažinti statybos poveikį Baltijos jūros akvatorijos aplinkai, praneša „Gazeta.ru“. Sprendimas buvo priimtas išanalizavus Baltijos regiono šalių vyriausybių ir visuomenės pareiškimus, sakoma bendrovės pranešime.

Šią savaitę Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas telefonu kalbėjosi su Švedijos, Latvijos ir Danijos Ministrais pirmininkais Fredrik Reinfeldt, Aigars Kalvitis, Anders Fogh Rasmussen.Visuose pokalbiuose pagrindinė tema buvo ES ir Baltijos regiono energetinis saugumas. Premjeras G.Kirkilas informavo apie Lietuvai svarbias elektros infrastruktūros jungtis ir naujų atominių reaktorių statybos perspektyvas kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija.