nord stream

Apie 22.00 šernas sėlina prie pirmo poilsio namų aukšto balkono, atsargiai kiša knyslę link medinės pertvaros. Už jos stovintis vyras sportiniais šortais mirko duoną degtinėje. „Čia Blusius,“ – pristato žvėrį. Ir, tarsi kramtomą gumą kramtydamas lašinius, paaiškina: „Su alkoholiu jam patinka labiau. Kartą jau buvome nugirdę“. Šernas Blusius lankosi kas vakarą, kartais su visa šeima. „Suėda maždaug du duonos kepalus ir vieną batoną.“ Blusius kramto sušlapusias riekes ir akivaizdžiai linksmėja.

Dabar jau galime teigti, kad Dimitrijaus Medvedevo „naujoji Rusija“ labai panaši į senąją, Vladimiro Putino valdytąją, dienraštyje „The Telegraph“ rašo knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas. Tai patvirtina ankstesnių savaičių įvykiai. Didžiosios Britanijos tarnybos Rusijos pareigūną apkaltino žmogžudyste. Reaguodama į tai Rusijos žiniasklaida „demaskavo“ Didžiosios Britanijos diplomatą, kuris apkaltintas šnipinėjimu.

Europos Parlamento ataskaita, kurioje reikalaujama, jog iki tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai ir būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai, yra ne teisinio, moralinio poveikio priemonė, sako europarlamentarai nuo Lietuvos. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS ketvirtadienį sakė, jog ši ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji neturi realios politinės ar teisinės galios.

Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl „Nord Stream“ dujotiekio statybos nepajėgs sustabdyti projekto realizavimo, antradienį pareiškė „Nord Stream“ atstovas. „Nord Stream“ atstovas sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų.

Lietuvos europarlamentarai teigia, kad vokiečiai ir Rusijos kompanija „Gazprom“ , pasitelkę lobistus Europos Parlamente bando sužlugdyti nepriklausomą būsimo dujotiekio Baltijos jūroje poveikio aplinkai tyrimą, skelbia LNK žinios. Europos parlamente stringa Baltijos šalių siekis, kad būtų atlikta nepriklausoma Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai analizė.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

2011 metų ruduo - realus terminas, kad "Nord Stream" projektas būtų realizuotas, mano Vokietijos dujų kompanijos "E.ON Ruhrgas" valdybos pirmininkas Bernhardas Reutersbergas (Bernhardas Roitersbergas). „Šio projekto dalyviai įsitikinę, kad 2011 metų rudenį jis (dujotiekis) veiks“, - pareiškė jis antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje. Tuo pat metu energetikos bendrovės vadovas pripažino, kad projektui netikėtai iškilo „sunkumų ir problemų“ dėl leidimų darbams atlikti.

Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“ bus svarbus užtikrinant Europos energetikos saugumą, pareiškė Europos Komisijos prekybos komisaras Peteris Mandelsonas. Su vizitu į Maskva atvykęs P.Mandelsonas penktadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ interneto portalui sakė, jog niekas nenori būti priklausomas nuo vieno šaltinio ir vieno dujotiekio. „Mums reikalingi įvairūs šaltiniai, trasos ir dujotiekiai. Jie mums užtikrins didesnį saugumą“, - sakė komisaras.

Rusijos politikas, Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Lichačiovas penktadienį išreiškė nepasitenkinimą Baltijos šalių pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutarties. Pasak jo, kai kurių valstybių dvišaliai santykiai su Rusija neturi tapti kliūtimi rengiant bazinę sutartį. „Deja, mandatas, kurį gavo Europos Komisija, apraizgytas dvišalių reikalavimų“, - sakė V.Lichačiovas spaudos konferencijoje penktadienį.

Lenkijos vyriausybė ir toliau nesutinka su dujotiekio „Nord Stream“ statyba Baltijos jūros dugnu, pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Marcinas Korolecas, ketvirtadienį kalbėdamas Seime. Pasak jo, Lenkija yra prieš bet kokius mėginimus siekti, kad šį projektą finansuotų ir Europos investicijų bankas, kurio akcininkė yra jo šalis. M.Korolecas nurodė, kad tokie siekiai prieštarauja nacionaliniams interesams ir pažeidžia Europos solidarumo principus.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ suinteresuota dalyvauti JAV tiesiamo dujotiekio iš Aliaskos į pietinę šalies dalį projekte, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Apie tai Sankt Peterburge vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo ginti dujotiekio, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, projektą; tą patį, kuris sukėlė Rytų Europos valstybių ir aplinkos apsaugos organizacijų pasipiktinimą. „Aš ginsiu šį projektą, nes juo suinteresuotos daugelis valstybių, - sakė A.Merkel po derybų su Vokietijoje besilankančiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

„Nord Stream“ projektas turi tapti tikrove jau artimiausiais mėnesiais, pareiškė Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Trečiadienį Rygoje pasibaigus Baltijos jūros regiono valstybių tarybos sesijai jis pranešė žurnalistams, kad viršūnių susitikimo dalyviai svarstė ir dujotiekio „Nord Stream“ projektą. „Iš esmės partneriai teigiamai žiūri į šią idėją. Artimiausiais mėnesiais reikia pasirūpinti, kad šis projektas taptų tikrove“, - sakė I.Šuvalovas.

Dešinioji partijų bei visuomenininkų koalicija „Vardan Lietuvos“, surengusi konferenciją aptarti aplinkosaugos problemoms, drauge pritarė ir Europos Parlamento (EP) komiteto siūlymui netiesti Rusijos ir Vokietijos planuojamo dujotiekio Baltijos jūros dugnu, kol projekto poveikio aplinkai neįvertins ekspertai. Tokį sprendimą EP Peticijų komitetas priėmė antradienį, patvirtinęs specialią ataskaitą.

Antradienį Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas patvirtino ataskaitą, kurioje reikalaujama netiesti dujotiekio po Baltijos jūra, kol nebus nepriklausomai įvertintas jo poveikis, taip pat apsvarstyti galimybę tiesti tokį dujotiekį sausuma. Deputatų nuomone, šis projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis Baltijos jūros regiono šalimis ir tik gavus visų jų sutikimą.

Rusų-vokiečių dujotiekio priešininkai laimėjo bataliją Europos Parlamento Peticijų komisijoje. Komisija priėmė lenkų euparlamentaro Marcin Libicki ataskaitą, kurioje kalbama apie grėsmes ekologijai, susijusias su dujotekio projektu. Dokumentas dabar bus pateiktas Europos parlamentui svarstyti, o liepą dėl jo bus balsuojama plenarinėje sesijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį dalyvaus Rygoje vyksiančiame Baltijos šalių ir Vokietijos UR ministrų susitikime, kur su kolegomis aptars Europos kaimynystės politiką bei Europos Sąjungos ir Rusijos santykius. Kaip pranešė URM, ministrai pasidalins nuomonėmis apie Lisabonos sutarties ratifikavimo eigą, ES ir Baltijos jūros regiono strategijos formavimą, Baltijos jūros valstybių tarybos veiklą, aptars energetikos ir klimato kaitos klausimus.

Kadaise Lenkijos ministras, kalbėdamas apie Rusijos bei Vokietijos planus Baltijos jūros dugnu tiesti „Šiaurės srauto“ dujotiekį, pareiškė, kad šis susitarimas primena 1939 metais pasirašytą Molotovo-Ribebentropo paktą. Be to, buvo kalbama ir apie tai, kad dujotiekis gali kliudyti cheminių ginklų kapavietes ir taip sukelti ekologinę katastrofą Baltijos jūroje. Tačiau buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio vadovaujamas konsorciumas atrodo nebuvo linkęs kreipti dėmesio į šias grėsmes.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.

Rusijos ir Vokietijos dujotiekis „Šiaurės srautas“ („Nord Stream“) gali būti saugus projektas, bet Suomija priims galutinį sprendimą dėl jo tik gavusi atsakymus į klausimus, susijusius su ekologija, praneša ketvirtadienį remdamasis Suomijos prezidente Tarja Halonen Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“. „Iš esmės mes neprieštaraujame, kad būtų tiesiamas šis dujotiekis. Mes manome, jis gali būti geras ir saugus statinys, bet mes turime kelis „bet“, - pareiškė Suomijos prezidentė.

Danija „gerai supranta“ Lietuvos rūpesčius dėl energetikos ir laikosi pozicijos, kad ES neturėtų likti „energetinių salų“, Vilniuje pareiškė Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas. Ketvirtadienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi jis užtikrino Danijos paramą A.F.Rasmussenas pradėtiems Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektams.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija.

Europos Parlamente tęsiasi diskusijos dėl prieštaringai vertinamo „Šiaurės srovės“ („Nord Stream“) dujotiekio, numatomo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą. Praeitą savaitę  Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas svarstė šio projekto įtaką Baltijos jūros ekologijai ir pajūrio gyventojams.

Šiandien į Maskvą su darbo vizitu atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išrinktuoju prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ji planuoja aptarti įvairius dvišalių santykių klausimus, tarp jų ir Baltijos dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio projektą, praneša „Postimees“. Pranešama, kad po A. Merkel derybų su V. Putinu bus surengtas atskiras jos susitikimas su D. Medvedevu.

Tai, kad Vladimiro Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas yra „Gazprom“ pirmininkas, palieka mažai galimybių, kad Kremlius energetiniame sektoriuje atgniauš geležinius gniaužtus. Vis dėlto ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša privalo baigtis. Susirūpinimas dėl ES energetinio saugumo buvo paskatintas didėjančios priklausomybės nuo Rusijos. Šalies vyriausybė eliminavo užsienio kapitalą iš energetinio sektoriaus.

Lietuva ir Švedija keisis informacija ir stiprins bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jos dugnu planuojamo nutiesti Šiaurės Europos dujotiekio poveikio. Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu (Andreasu Kalgrenu), pranešė Aplinkos ministerija.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.

Rusija ir Ukraina ieško, kur dingo Ukrainai priklausančios dujos, turėjusios ateiti vamzdynais iš Centrinės Azijos. Specialistai mano, kad greičiausiai dujos neteisėtai nusavintos „pakeliui“ į Ukrainą. Dingimo faktas paaiškėjo Maskvoje Ukrainos premjerei derantis dėl dujų kainų ir tikslinant skolų dydžius. Ukrainos ir Rusijos balansai nesutampa. Rusai be jau esamo įsiskolinimo prašo apmokėti dar 4 mlrd.

Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai  vasario 23-ąją sueina  šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas.

Kol Lietuvoje virė (tikėtina, ir dar virs) aistros dėl „LEO LT“, Briuselyje buvo tylu ir ramu. Tokia tyla tvyrojo tuomet, kai buvo sprendžiamas bent dalinio rytinių Europos Sąjungos pakraščių energetinio saugumo klausimas, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos žaliąją energetikos knygą, lyg ir turėtų būti svarbus ne tik Vilniui.

Švedijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ iniciatorių prašymas leisti Baltijos jūros dugnu tiesti vamzdžius yra nepilnas, nes jame nepateikta visa reikiama informacija apie galimą poveikį gamtai bei neįvertinti galimi alternatyvūs dujotiekio tiesimo keliai. Kaip žinia, dujotiekis planuojamas tiesti Danijos, Švedijos, Suomijos ekonominių zonų akvatorijomis. Švedai „Nord Stream“ statytojams išsiuntė naujų reikalavimų sąrašą.

Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.

Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr.

Lenkų ekspertų vertinimu, premjero Donaldo Tusko vizitas Maskvoje netapo lūžiu Lenkijos ir Rusijos santykiuose, bet gali reikšti atšilimą, praneša Lietuvos radijas. „Lengvas atšilimas su Rusija“, „Atlydys be konkretumo“, „Nei sėkmė, nei pralaimėjimas“, „Lūžio nebuvo, bet galima tikėtis santykių atšilimo“ – tai populiariausios frazės, kuriomis lenkų žiniasklaida ir ekspertai apibūdina penktadieninį premjero D. Tusko vizitą Maskvoje.

Lenkijos siūlomas „Gintarinio dujotiekio“ projektas nėra alternatyva „Nord Stream“, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas, praneša „RIA Novosti“. Lenkai siūlo Rusijai vietoj „Nord Stream“ dujotiekio, Baltijos jūros dugnu eisiančio į Vokietiją, tiesti alternatyvią vamzdžių liniją sausuma per Baltijos šalis ir Lenkiją.

Lietuvos premjeras G. Kirkilas, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus iš Europos Parlamento Peticijų komitete vykusių klausymų dėl Nord Stream dujotiekio, kurį planuojama nutiesti iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu iš Vyborgo Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje, pareiškė: „Man tokios kalbos kelia juoką. Ponia Andrikienė labai atitrūkusi nuo Lietuvos.

Lenkijos premjero D. Tusko pastangos pagerinti santykius su Rusija kol kas nėra sėkmingos. Dar nebuvo taip prieštaringai vertinamo ir neparuošto Lenkijos pareigūno vizito į Maskvą, kaip vasario 8 d. įvyksianti premjero Donaldo Tusko kelionė į Rusiją. Ko gero, pozicijos nesiderintos nė vienu derybų su V.Putinu klausimu. Turint galvoje, kad po prezidento rinkimų dabartinis Rusijos vadovas ketina perimti premjero postą, šis vizitas Lenkijai daug ką reiškia.

Briuselyje verda aistros dėl Baltijos jūros dugnu žadamo tiesti Šiaurės Europos dujotiekio. Lietuvos valdžia neišsakė aiškios pozicijos, tad mūsų šalies interesų stojo ginti nevyriausybinės organizacijos, rašo „Klaipėda“. Nepataisoma žala jūrai Antradienį su Europos Parlamento Peticijų komitetu susitikusios nevyriausybinės organizacijos ir europarlamentarai negailestingai sukritikavo Vokietijos ir Rusijos projektą „Nord Stream“ ir paragino valstybes jam nepritarti.

Europos Parlamento Peticijų komiteto sausio 29 d. surengtuose klausymuose „NordStream“ dujotiekis ir jo poveikis Baltijos jūrai“ pasisakęs Lietuvos atstovas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos jūros dugnu ruošiamas tiesti "NordStream" projektas turi būti matomas ir kaip grėsmė žmogiškajai aplinkai, teigiama europarlamentaro biuro išplatintame pranešime. „Matau, kad nūnai vykdomas Rusijos-Vokietijos sandėris dėl Baltijos vamzdžio statybos iš tikrųjų yra griovimo ženklas ir priemonė.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas siūlys Rusijos vadovui Vladimirui Putinui Šiaurės dujotiekį tiesti ne Baltijos dugnu, bet per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, teigia lenkų dienraštis „Dziennik“. Anot laikraščio, su Baltijos šalimis ir Skandinavija koordinuotas pasiūlymas bus pateiktas per vizitą į Maskvą vasario pradžioje. Pagrindinis jo argumentas – mažesnė kaina. Pasak ekspertų, jis įtikinamas. Vizito į Maskvą D. Tuskas vyksta vasario 8 dieną.

Vienas žymiausių Europos dujų pramonės ekspertų profesorius Alanas Riley perspėja, kad „Gazprom“ Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos kaštai gali tapti nebekontroliuojami.

Informacija apie 80 proc. Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo buvimo vietų yra įslaptinta, todėl neįmanoma ištirti šių toksinių medžiagų būklės ir užtikrinti dujotiekio „Nord Stream“ per Baltiją saugumo, tvirtina Lietuvos Seimo atstovas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Suomijos Aplinkos ministerija „rekomendavo“ dujotiekį Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiančiam koncernui „Nord Stream AG“ išnagrinėti alternatyvų dujotiekio maršrutą, kuris nesidriektų per Suomijos teritorinius vandenis, teigiama ministerijos išplatintame pranešime. Suomijos vyriausybės atstovai siūlo dujotiekio statytojams imtis tirti alternatyvų jo tiesimo maršrutą Suomių įlankoje orientuojant jį į pietus nuo Gotlando salos, kad trasa nekirstų suomių teritorinių vandenų.

Baltijos jūra bus priversta patirti Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“, jūros dugnu tiesiančio dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją, statytojų ruošiamą nuodų šoką, rašo Vokietijos laikraštis „Die Tagesszeitung“. Pasak leidinio, prieš pradedant eksploatuoti beveik 1200 kilometrų dujotiekį, jūros dugne paklotą vamzdyną reikės praplauti nuodingu ėsdinančiu skysčiu, kad vamzdžių vidinė pusė būtų visiškai švari.

Suomija neketina trukdyti Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ statybai, jeigu atliktas jo poveikio aplinkai tyrimas patvirtins, kad jis atitinka ES nustatytas saugumo normas.

Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“ Baltijos jūra tiesiamo dujotiekio statybos kaina gali gerokai išaugti ir viršyti anksčiau planuotus 5 mlrd. eurų, pranešė Vokietijos radijo stotis „Deutsche Welle“. „Visos statybos išlaidos gerokai viršys 5 milijardus eurų. Tikslius skaičius mes galėsime pateikti per artimiausius mėnesius“, - sausio 2 d. duodamas interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ pareiškė „Nord Stream“ vykdomasis direktorius Matthiasas Warnigas.

Dujų tiekimas Rusijos ir Vokietijos konsorciumo tiesiamu dujotiekiu „Nord Stream“ prasidės ne 2010-ųjų rudenį, o 2011-ųjų pavasarį, teigiama „Nord Stream AG“ išplatintame pranešime. „Pirmosios dujotiekio linijos vamzdyno tiesimo darbai turi prasidėti 2009 m. vasarą ir bus baigti 2010 m. Pirmuosius dujų tiekimus planuojama pradėti 2011 m. pavasarį, kai bus baigtas vamzdyno bandymų etapas“, - skelbia bendrovė.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, atvykęs į Taliną pažymėti Šengeno erdvės plėtros, pareiškė, kad reikia remti Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“ vykdomą dujotiekio Baltijoje statybą. Ketvirtadienį Taline surengtoje spaudos konferencijoje J. M. Barroso, atsakydamas į žurnalisto klausimą, pabrėžė, kad su šio dujotiekio projektu yra susijusios kelios valstybės – Europos Sąjungos narės.