nord stream

Danija trečiadienį pranešė, kad daugiau nei pusė Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream“ buvusių dujų jau išsiveržė į atmosferą įvykus nuotėkiams, sukeltiems, kaip manoma, sabotažo.  „Didžioji dalis dujų jau išsiveržė iš vamzdžių“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferis Bottzauwas.  „Manome, kad likusios dujos išsiverš iki sekmadienio“, – pridūrė jis.

Europos žvalgybos agentūros pirmadienį ir antradienį pastebėjo Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbinius laivus netoli nuotėkio „Nord Stream“ dujotiekyje, kurį, panašu, sukėlė povandeniniai sprogimai. Apie tai CNN rašo remdamasi dviem Vakarų žvalgybos atstovais ir kitu su šia problema susipažinusiu šaltiniu. Šie ir kiti šaltiniai teigia, kad neaišku, ar laivai turėjo ką nors bendro su šiais sprogimais, tačiau tai vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos tyrėjai išnagrinės.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi Kremliaus kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europarlamentaras Andrius Kubilius mano, kad Rusija pati susprogdino savo „Nord Stream“ dujotiekius. Anot jo, Rusija netrukus gali susprogdinti daugiau dujotiekių ir taip siekti užšaldyti Europą. Seismologai šią savaitę pranešė apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių. Europarlamentaro A. Kubiliaus nuomone, rusai patys galėjo išsprogdinti savo „Nord Stream“ dujotiekius.

Sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių galima vertinti kaip perspėjimą, kad energetinė infrastruktūra Europoje nėra saugi, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kiek teko stebėti ekspertų pasisakymus, akivaizdu, kad tai yra tam tikra diversija, kažkokio veiksmo pasekmė. Šie incidentai parodo, kad iškastinio kuro infrastruktūra nėra saugi.

Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis mano, kad incidentas dėl dujų nuotėkio Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ gali reikšti, kad Rusija ruošiasi eskaluoti karą su Ukraina.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąjungininkėms Europoje užtikrinti energetinį saugumą po dujotiekiuose „Nord Stream“ aptiktų nuotėkių, ir sakė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“. „Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Dujotiekis į Kiniją pakeis „Nord Stream 2“ dujų jungtį su Europa, kurios nepavyko paleisti dėl Ukrainos konflikto, ketvirtadienį pranešė Maskvos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Per interviu Rusijos transliuotojui „Rossija-1“ paklaustas, ar Rusija pakeis Europos „Nord Stream 2“ Azijos dujotiekiu „Sila Sibiri 2“, A. Novakas atsakė „Taip“.  Kiek anksčiau ministras vizito Uzbekistane užkulisiuose pareiškė, kad Rusija ir Kinija netrukus pasirašys susitarimus dėl „50 mlrd.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris turbinos gedimą pavadino „melagingu pretekstu“, kuriuo pasinaudodamas „Gazprom“ vengia savo įsipareigojimų, rašo UNIAN.  Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Twitter“. „Gazprom pareiškimas, kad ji vėl uždaro „Nord Stream 1“ dėl melagingų priežasčių, yra dar vienas jos, kaip tiekėjos, nepatikimumo patvirtinimas. Tai taip pat rodo Rusijos cinizmą, nes ji mieliau kūrena dujas, o ne vykdo sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinos gamintoja „Siemens Energy“ penktadienį pareiškė, kad tepalo pratekėjimas, kuriuo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ aiškino savo sprendimą visiškai sustabdyti tiekimą šiuo dujotiekiu, „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą. „Tokia išvada nėra techninė priežastis stabdyti darbą“, – sakoma „Siemens Energy“ pareiškime. „Tokie pratekėjimai paprastai nepaveikia turbinos darbo“, o užsandarinimo darbus galima atlikti vietoje, nurodė kompanija.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“, rašo „Deutche Welle“. Bendrovė praneša, kad dujų tiekimas nutrauktas dėl įrangos problemų. Nepateikiama jokių terminų, kada dujotiekio darbas turėtų būti atnaujintas. Savo „Telegram“ kanale „Gazprom“ taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje, jos teigimu, yra matyti priežastis, kodėl dujų tiekimas neatnaujinamas. Nuotraukoje matyti skysčiu, (Rusijos teigimu, nafta), apipilta kompresorių stoties įranga.

Kremlius penktadienį įspėjo, kad dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo Europai tiekiamos rusiškos dujos, ateityje gali susidurti su techninėmis problemomis po šiuo metu vykdomų techninės priežiūros darbų. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Kanada ketina grąžinti Vokietijai likusias penkias Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbinas, kurios remontuojamos Monrealyje, pranešė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli). „Priėmėme šį sprendimą. Būtent to mūsų paprašė Vokietija“, – Kanados visuomeniniam transliuotojui CBC sakė ministrė.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio 31-osios iki rugsėjo 2-osios dujų tiekimas į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ bus sustabdytas dėl „techninės priežiūros“. „Techninę priežiūrą būtina atlikti kas 1000 eksploatavimo valandų“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Dujų kainos Europoje antradienį pakilo iki šešių mėnesių aukštumų, dar labiau padidindamos nuogąstavimus dėl ekonomikos nuosmukio, regionui susiduriant su dujų vartojimo normavimo grėsme dėl tiekimo iš Rusijos mažėjimo karo Ukrainoje fone.  Tuo tarpu naftos kainos, išvakarėse smukusios daugiau nei 5 proc., toliau judėjo žemyn, rinkai nerimaujant, kad paklausa sumažės dėl ekonomikos nuosmukio ar lėto augimo tokiose šalyse kaip Kinija.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė, kad dėl Maskvai taikomų sankcijų turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymas yra „neįmanomas“. „Dėl Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Britanijoje galiojančių sankcijų režimų, taip pat dėl dabartinės padėties, susijusios su „Siemens“ (turbinų gamintojos) sutartiniais įsipareigojimais, pristatymas yra neįmanomas“, – teigiama „Gazprom“ pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymą. Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“. „Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.

Prieštaringai vertinamas buvęs aukšto rango politikas, taip pat vienas iš „Rosneft“ ir „Gazprom“ įmonių vadovų pareiškė, kad Kremliaus diktatorius yra pasiryžęs derėtis dėl taikos Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad pradės veikti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europą ir pasaulį išplėsti sankcijas Rusijos Federacijai, kuri ėmėsi „teroro“ dujų kainomis. „Šiandienos pranešimai apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų kilimą Europos biržoje virš 2000 USD (1971 euro) už 1000 kubinių metrų yra pakankama priežastis išplėsti sankcijas Rusijai“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą - tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų. Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val.

Rusijai grąsinant užsukti dujas Europa paviešino planą, kaip gelbėsis nuo krizės. Prašo visų savo valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, taupyti dujas, bent 15 procentų sumažinti jų naudojimą. Nuostolius prognozuoja ir Lietuva. Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.

„Siemens“ turbina, neva dėl kurios nebuvimo Rusija sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“, įstrigo Vokietijoje, nes Maskva iki šiol nedavė oficialaus leidimo jos gabenimui į Rusiją, skelbia „Deutsche Welle“, cituojanti „Reuters“ pranešimą, kuriame agentūra remiasi dviem informuotais šaltiniais.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream 1“, kuriuo Rusija daugiausiai pumpuoja dujas į Europą, pajėgumas gali būti sumažintas perpus. Jo teigimu, taip nutiks esą dėl lėto technikos remonto, skelbia „Reuters“. Dėl kasmetinės techninės priežiūros dujotiekis nenaudojamas nuo liepos 11 iki 21 d. „Reuters“ teigimu, „Nord Stream 1“ dujų eksportą atnaujins kaip ir planuota – liepos 21-ąją, – tačiau sumažintu pajėgumu.

Europos Sąjunga svarsto galimybę jau kitą mėnesį savanoriškai 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą valstybėse narėse, baiminantis, kad Rusija gali sumažinti energijos tiekimą, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Pagal planą, pavadintą „Saugokime dujas saugesnei žiemai“, Europos Komisija planuoja Bendrijos narėms rekomenduoti veiksmus, apimančius šildymo ir oro kondicionavimo paslaugų mažinimą, taip pat tam tikras rinka pagrįstas priemones.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Euro zonos bendroji valiuta antradienį pirmą kartą per praktiškai dvi dešimtis metų pasiekė paritetą su JAV doleriu, senkančiam rusiškų dujų tiekimui į Europą didinant baimę dėl ekonomikos nuosmukio. Pasiekęs paritetą su JAV doleriu, euras vėliau šiek tiek pasistiebė.

Kanada sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti jos remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną, Rusijai nedidinant gamtinių dujų tiekimo, kol turbina neatgabenta. Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios.

Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją atkeliauja didžioji dalis rusiškų dujų, nuo pirmadienio bus uždarytas suplanuotai techninei priežiūrai, tuo metu Vokietijoje stiprėja nerimas, kad tiekimas gali nutrūkti visam laikui. Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.

Šveicarijoje įsikūręs konsorciumas „Nord Stream“, kurio 51 proc. priklauso Rusijos naftos milžinei „Gazprom“, planuoja liepos 11–21 dienomis išjungti abi dujotiekio „Nord Stream 1“ linijas, kad galėtų atlikti kasmetinius suplanuotos priežiūros darbus, pranešė įmonė. Pasak bendrovės, techninės priežiūros grafikas nustatytas jį glaudžiai koordinuojant ir suderinant su tiekėjais ir partneriais.

„Nord Stream AG“ pranešime spaudai skelbia, kad „planinio kasmetinio remonto metu liepos 11-21 dienomis bus stabdomos abi dujotiekio atšakos“. Anksčiau „Gazprom“ 60 proc. sumažino dujų tiekimą, teisindamiesi dėl sankcijų kylančiais sunkumais remontuojant įrangą. Bendrovės atstovų teigimu, šis sprendimas buvo iš anksto suderintas su visais partneriais.

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė. „Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland. „Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, svarsto galimybes skelbtis bankrotą, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.