nijolė oželytė

Prieš 32 metus lietuvių vienybė ir pasiryžimas išgelbėti Lietuvos nepriklausomybę lėmė Sovietų Sąjungos griuvimą, tačiau jos palikuonių agresija niekur nedingo ir tai, ką dabar išgyvena ukrainiečiai, – to paties proceso dalis, teigė Nepriklausomybės akto signatarė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje Nijolė Oželytė aiškino, kad viskas, kas buvo tada ir vyksta dabar, – vienas ir tas pats, o Ukraina – ne pabaiga.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 96-ąjį gimtadienį. Prezidentui gimtadienio proga gėlių įteikė Gitanas Nausėda su žmona Diana. Linkėjimus siuntė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vytautas Landsbergis, kurį Seime parlamentarai taip pat sveikino su praėjusiu 90-ties metų jubiliejumi. O Adamkų aplankė ir jo geras draugas kadenciją baigęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Kasdien ji sėda ant dviračio ir apsuka keturiasdešimties kilometrų ratą. „Tai vienintelis sportas, kuris man nuoširdžiai patinka, – sako signatarė, visuomenininkė, aktorė Nijolė Oželytė ir pasakoja apie trigubą naudą, kurią teikia dviratis, kai sulauki 67-erių. Pirma, tai – galimybė iš arčiau susipažinti su savo mintimis ir kūnu. Antra, važiuojant dviračiu lengva susitaikyti su mintimi, kad viskas praeina, prabėga, pravažiuoja pro šalį.

TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ buvo paliesta tema, kuri, rodos, Lietuvą padalijo į dvi dalis – kodėl žmonės niekaip negali rasti sutarimo dėl šeimos vertybių? Šia tema savo mintimis dalijosi Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir garsi aktorė, signatarė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. Jų diskusija neapsiėjo ir be kuriozų.

Savaitgalį Vilniaus Vingio parke įvyko kontroversiškai įvertintas „Didysis šeimos gynimo maršas“, o TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ šiandien bus paliesta tema, kuri, atrodo, Lietuvą padalijo į dvi dalis – kodėl žmonės niekaip negali rasti sutarimo dėl šeimos vertybių? Apie tai pirmadienio vakarą diskutuos ir savo nuomonėmis dalinsis Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir garsi aktorė, signatarė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė kalbėdama apie Kovo 11 d. teigė, kad dabartinė Lietuvos padėtis ir situacija jai patinka, o skeptiškai nusiteikusiems asmenims reikia užduoti tik vieną klausimą.  Koks tai klausimas N. Oželytė atskleidė žurnalistei Jolantai Svirnelytei.  Jau ryt – Kovo 11 d. Vieni džiaugiasi, kad jau 30 gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kiti piktinasi, kad ne dėl tokios Lietuvos kovojome.

Sekmadieniais TV3 žiūrovai kviečiami stebėti muzikos, humoro ir įsikūnijimų šou „Klo(u)nai“. Žinomiausi aktoriai scenoje virsta šalies garsenybėmis ir savo panašumu sukelia geriausias emocijas bei juoką. Vienas ryškiausių praėjusios laidos virsmų – aktorės Linos Rastokaitės įkūnyta Nepriklausomybės Akto signatarė, politikos bei visuomenės veikėja ir aktorė Nijolė Oželytė. Laidos žiūrovus sužavėjo šis aktorės pasirodymas, daugelis stebėjosi jos panašumu ir gebėjimu virsti visai kitu žmogumi.

Jeigu ne pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija ir karantinas, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėjai ir reporteriai gyvai bendrautų su pašnekovais, rengtų tiesioginius reportažus iš susitikimų su įvairių Lietuvos miestų, mokyklų bendruomenėmis. Karantinas diktuoja savas bendravimo taisykles. „Aklo pasimatymo“ rengėjai, iš kurių pusė turi regėjimo negalią, su pašnekovais bendrauja nuotoliniu būdu ir savo klausytojus toliau džiugina įdomiomis, prasmingomis laidomis.

Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę. Nes jiems tai įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o lyg vakar. Šį vakarą TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ pokalbis su tais, kurie iškovojo mums laisvę – Rimantu Olšinsku, Kęstučiu Vitkumi, Nijole Oželyte ir Algiu Šalkausku.

„Tai buvo pati svarbiausia naktis mano gyvenime. Ir pats svarbiausias įvykis“, – apie kruviną Sausio 13-ąją pasakoja Aukščiausiosios Tarybos narė, Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Žinomi Lietuvos žmnės – Nijolė Oželytė, Migloko, Elžbieta Latėnaitė, Algis Krisčiūnas, GJan ir Agnė Gintalaitė – skatina lietuvius prisijungti prie kampanijos, siekiančios uždrausti kailių fermas, rašoma pranešime spaudai.     Šią savaitę pasirodė nauja organizacijos „Tušti narvai“ iniciatyva, kviečianti Lietuvos piliečius prisijungti prie judėjimo už gyvūnus. Prie jos prisijungti skatino ir garsūs lietuviai.

Daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose sukaupusi Nijolė Oželytė visai neseniai čia pasidalijo skaudžia patirtimi. Bandžiusi pasielgti teisingai, moteris ne tik, kad liko pati apkaltinta, bet dar ir įbauginta. Savo istorijos versiją, kaip teko bendrauti su policija dėl girto vairuotojo, moteris pasidalijo „Facebook“ asmeninėje paskyroje. Čia N. Oželytė nuosekliai papasakojo visą istoriją, o vėliau sulaukė daugybės tuo negalinčių patikėti komentatorių žodžių.

Lietuvos kino fondas, sukaupęs įvairių laikų ir žanrų lietuviškus filmus, internautams pateikė nuotaikingus klipus, kuriuose netikėtomis aplinkybėmis pasirodo ekranų žvaigždės: Kęstutis Jakštas, Mindaugas Papinigis, Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Toma Vaškevičiūtė.

Visiems Levo Tolstojaus romano „Ana Karenina“ gerbėjams – puiki žinia! Pirmasis Baltijos kanalas jau nuo kovo 4 d. pradeda rodyti filmą „Ana Karenina“, sukurtą 2009 metais. Ana Karenina – fatališka moteris, kuri savo didžiąją meilę susitiko jau būdama ištekėjusi. Nepaisydama skaudžių pasekmių, ji pasirenka meilę, ir, palikusi vyrą, lieka su Vronskiu. Gražios moters likimas tragiškas – gyvenimą ji baigia po traukinio ratais.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės „mieli epitetai“ prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu gali turėti ilgalaikių politinių padarinių ir atspindi politinį klimatą šalyje. Portalui ekspertai.eu paviešinus Seimo pirmininkės I. Degutienės kabinete prieš pusmetį vykusio pokalbio, kurio metu parlamento vadovė nelabai rinkdama žodžius plūdo šalies vadovę D. Grybauskaitę ir aiškino, kad yra sekama, įrašą, kilo eilinis skandalas.

Lietuvoje planuojamas rodyti italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ sukėlė didžiulę diskusijų bangą, o Seime netgi imta svarstyti, kad dėl „krikščioniškų simbolių niekinimo“ jį reikėtų išvis uždrausti.

Pasipiktinę gegužės 17 d. įvykiais Garliavoje, šimtai klaipėdiečių šį šeštadienį, gegužės 19 d., rinkosi Anikės aikštėje ir vėliau su protesto plakatais bei  juodais gedulo kaspinais perrištomis vėliavomis patraukė į Klaipėdos miesto Atgimimo aikštę. Aikštėje susirinkę žmonės kalbėjo, jog   2012 m. gegužės 17 diena  liks juodžiausia diena nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Pedofilijos byla ir toliau išlieka viena skaudžiausių ir labiausiai aptarinėjamų temų visuomenėje. Šiandien Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Dr. Algimantas Matulevičius kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu apginti mažąją D. Kedytę. Balsas.lt publikuoja ištrauką iš jo kreipimosi: „Kauno pedofilijos byla jau kurį laiką audrina visuomenę ir smukdo pasitikėjimą šalies teisine sistema.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika.

Kuo labiau tolsta Sausio 13-osios įvykiai, tuo daugiau atsiranda mitų. Patį naujausią viešojoje erdvėje įgarsino Nijolė Oželytė, apkaltinusi Kazimierą Prunskienę organizavus valstybinį perversmą 1991 m. sausį.

Šiuo metu Raimondas Šilanskas Klaipėdoje retas svečias: jis gyvena Birštone. "Atvykstu čia tik pakviestas vesti renginių, tačiau uostamiestis buvo ir liks mano jaunystės, mano pirmosios meilės miestas." Kadaise Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas) Raimondas baigė režisūros studijas.

Vasara baigiasi. Kas nors džiaugiasi per atostogas patyręs meilės nuotykį ir tikisi tęsinio. Kam nors skaudu dėl nutrūkusio romano. Kai kas nerimauja, kad apie trumpalaikį susižavėjimą nesužinotų antroji pusė. Apie tai, kodėl kyla vasariškų jausmų karštis ir kaip jie atvėsta, kalbamės su psichologu Olegu Lapinu. Nuomonę apie meilę prie jūros dėsto televizijos laidų vedėjai Arnas Klivečka ir Nijolė Oželytė, žinantys, kas tai yra.

Henriko Daktaro autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ minima buvusi Seimo narė Nijolė Oželytė prisipažino, kodėl jai deramai nepavyko apginti garsiojo kauniečio. Niekas nenorėjo likti rūsyje Laukdamas teismo garsiajame Lukiškių kalėjime, Henytė pareiškė, kad tuo metu jame kalėjo itin mažai tvirto charakterio kalinių, kurie pakeldavę neva teisėsaugininkų spaudimą ir patyčias.

Nuo sausio pradžios pabrango įvažiavimas į Neringą. Tačiau ši žinia aktuali ne visiems. Neringiškiai ir daugelis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų gyventojų, Neringoje turinčių nekilnojamojo turto, čia važiuos nemokėdami nė cento. Paskutiniais duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą deklaravo jau apie 4 tūkst. gyventojų. Tačiau nuolatinių gyventojų yra daug mažiau.

Antrąją „Veidų lenktynių“savaitę (spalio 13-19 d.) niekas ypatingų sukakčių neminėjo, pramogų pasaulio nesukrėtė jokie skandalai (ar tiesiog bulvariniai savaitraščiai nespėjo į juos sureaguoti). Todėl ir „Veidų lenktynių“ dešimtuke didelių netikėtumų nėra: čia mirguliuoja gerai žinomi dainininkai, šokėjai, televizijos laidų vedėjai (na, tiesiog pramogų pasaulio atstovai). Tiesa, šios, kaip ir spalio antrosios, savaitės dešimtukas turi savo dizainerį.

Vieniems ji patinka, kitiems - ne, nes žodžio kišenėje neieško ir drožia teisybę į akis. 54-erių Nijolė Oželytė pirmiausia yra aktorė, kurios vaidmenų kraitis kine ir televizijoje įspūdingas. Kitas aktorės buvęs labai rimtas „vaidmuo“ - politikė, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, o pats svarbiausias ir tikriausias - trijų dukrų mama, besidžiaugianti dviem anūkėlėmis.

Į viešą Neringos bendrojo plano svarstymą atvykusi aktorė ir buvusi politikė Nijolė Oželytė neslėpė, kad galimam kurorto urbanizavimui nesipriešinančius gyventojus ragintų parduoti butus ir kraustytis kitur, rašo „Lietuvos žinios“. Per vakar Nidoje vykusį Neringos bendrojo plano viešą svarstymą vienas šio dokumentų rengėjų habilituotas daktaras Paulius Kavaliauskas save ir kolegas vadino taikdariais, kurie privalės sutaikyti dvi konfliktuojančias šalis.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Prie prezidento rūmų Vilniuje vyko nesankcionuota protesto akcija prieš „Leo LT“ projektą. Protestuotojai skatino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti parlamento priimtą įstatymą, atveriantį kelią kurti nacionalinį investuotoją „Leo LT“, praneša alfa.lt. Mitinge dalyvavo Artūras Zuokas, Vytenis Andriukaitis, Darius Kuolys, Antanas Terleckas, Petras Gražulis, Andrius Navickas, Rytis Juozapavičius, Nijolė Oželytė, Gintautas Babravičius.

Spektaklis „Vaikų dienos“ prieš 30 metų Šiauliuose sulaukė nepakartoto populiarumo. Žmonės veržte veržėsi į vaidinimus, teatras gyveno aukso amžių. Praėjus 30 metai aktoriai, kurie vaidino “Vaikų dienose“, šį sekmadienį sugrįžta į Šiaulių sceną. Meilė garsiajam aktorių kursui neišblėso — į šį pasirodymą bilietai išpirkti per kelias valandas.

Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, žymus Lietuvos fotografas Vaidotas Grigas išleido dešimtmetį brandintą solidžios apimties fotografijų albumą "Moterys". Net 256 puslapių albume ir garsių, ir negarsių moterų atvaizdai, sukaupti į vieną visumą, – bandymas atskleisti slėpiningą moters prigimtį per fotografiją. Pasak fotografo, moters žavesys – didžiausias kūrybinis impulsas ir mįslė.

Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip surankioti įdomius senienų rinkinius sendaikčių turguose, nes rengti ekspedicijas į Egiptą ar įsigyti jau gatavus rinkinius gali tik muziejai ir mokslo įstaigos. Tegul tuo užsiima Lietuvos mokslų akademija ir Britų muziejus. O mes lengvų kelių neieškosime ir apžvelgsime, kur ir kokių sendaikčių galima įsigyti Vilniuje.

Mauzeris su Surskiu aiškinasi lietuviškų oligarchų “razborkes”, o po to nagrinėja pagarsėjusią “šeškę” Nijolę Oželytę. Mauzeris: Surski, įsivaizduoji, kas vakar atsitiko? Surskis: Duotu momentu dar ne. Mauzeris: Vakar duotu momentu oligarchas Marketavičius oligarchą Lubį išvadino oligarchu. Surskis: Eik, eik. Vo čia tai žiauriau. Įsivaizduoju, kas būtų, jeigu kyšininkas Vidžiūnas kyšininką Andriukaitį išvadintų kyšininku. Reikėtų kreiptis pas žandikaulio restauravimo specialistus.

Gedimino Vagnoriaus vadovaujamo bloko sąraše į Seimą kandidatuojanti Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad grįžti į politiką ją paskatino galima Viktoro Uspaskicho ir Algirdo Brazausko sąjunga bei tokios sąjungos keliamas pavojus. Šiuo metu nepartinė, anksčiau Tėvynės sąjungą ir buvusius nuosaikiuosius konservatorius palikusi N. Oželytė spaudos konferencijoje sakė, kad dalyvauti Seimo rinkimuose ją paskatino pareigos jausmas.

Politiko ir žurnalisto pareigos iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai skirtingos. Pirmasis leidžia įstatymus, antrasis akylai seka, kaip tai daroma, ir mielai tai kritikuoja. Pirmasis saikdinasi dirbąs liaudžiai, o ne sau, antrasis verčiasi per galvą įrodinėdamas, kad tai nėra tiesa. Tačiau ar viskas išlieka savo vietose, kai pirmasis tampa antrojo darbdaviu? Nebūkime naivūs. Įstatymai šiuo atveju yra palankūs politikams: jie leidžia Seimo nariams valdyti žiniasklaidos priemones.

Mieliesiems korespondentams Visada labai malonu, kai skaitytojai, laiko negailėdami, atsiliepia į apžvalgas (o ši, beje, jau 98-oji). Nesvarbu, sutinka ar ginčijasi su Stepoku - svarbu, kad užkliuvo, mąsto. Susirašinėjimo pradėti nežadu - ne “meilės paštas”. Bet išimties tvarka atsakysiu poniai (ar panelei?) Vijai.

Klaipėdos kino teatras "Jūratė ir Kastytis", švęsdamas 25 metų jubiliejų, nemokamai kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius žiūrėti lietuviškus filmus. Vasario 15 dieną kino teatre bus galima pamatyti 1983 metais sukurtą meninį filmą apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį - "Skrydis per Atlantą". Filmo režisierius - Raimondas Vabalas, vaidina Remigijus Sabulis ir Eimuntas Nekrošius.

Pirmadienį (02.02) 18.10 val. tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - apie vyrus ir moteris politikoje, apie tai, ar Lietuvos vadovams reikalinga moterų globa. Dalyvauja Seimo narė, ekspremjerė Kazimira Prunskienė ir aktorė, signatarė Nijolė Oželytė. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” transliuojama kiekvieną darbo dieną 18.10 val.

Per mėnesį keliais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas prezidentu Rolandu Paksu, o šalies gyventojais ir toliau labiausiai pasitiki kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugsėjo 19-25 dienomis atlikta apklausa rodo, kad nors pasitikėjimas V.Adamkumi sumažėjo 1 proc. punktu ir rugsėjį sudarė 76 proc., eksprezidentu ir toliau pasitikima labiausiai.

Rugpjūčio pabaigoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Valdą Adamkų (77 proc.). Antroje vietoje, atsilikdamas 8 procentais, - dabartinis prezidentas Rolandas Paksas (69 proc.). Abiejų politikų reitingai kilstelėjo po 2 procentinius punktus. Antra ir trečia vietos tenka televizijos žvaigždei, taip pat pretendavusiam į prezidento vietą Vytautui Šerėnui (64 proc.) ir Vilniaus merui Artūrui Zuokui (59 proc.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus išlieka populiariausias šalies politikas, tačiau jį populiarumo lentelėje vejasi prezidentas Rolandas Paksas. Kaip rodo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" liepos 15-23 dienomis atlikta apklausa, V. Adamkų palankiausiai vertina 75 proc. respondentų. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kadenciją baigusio prezidento populiarumas nukrito 4 proc. punkto.

Dabartinis šalies vadovas Rolandas Paksas liepą išliko geriausiai Lietuvos gyventojų interesams atstovaujantis politikas, tačiau šalies gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, rodo "Vilmorus" apklausa. Bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenys taip pat skelbia, kad V.Adamkus yra palankiausiai vertinamas šalies politikas.

Prezidentu Rolandu Paksu žmonės pasitiki labiausiai iš visų politikų. Tai rodo bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" birželio 25-30 dienomis atlikta apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį skelbia dienraštis "Lietuvos žinios". Apklausos duomenimis, R.Paksu pasitiki 25,2 proc. gyventojų. Balandžio mėnesį prezidentu pasitikėjo 20,3 proc. respondentų.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau yra palankiausiai vertinamas šalies politikas, o premjeras Algirdas Brazauskas nebepatenka į populiariausių politikų dešimtuką. Tai rodo bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" gegužės 17 - 26 dienomis atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, V.Adamkumi pasitiki 78 proc. gyventojų. Palyginus su praėjusiu mėnesiu kadenciją baigusio prezidento populiarumas pakilo 3 proc.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau yra palankiausiai vertinamas šalies politikas, o premjeras Algirdas Brazauskas nebepatenka į populiariausių politikų dešimtuką. Tai rodo bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" gegužės 17 - 26 dienomis atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, V.Adamkumi pasitiki 78 proc. gyventojų. Palyginus su praėjusiu mėnesiu kadenciją baigusio prezidento populiarumas pakilo 3 proc.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau yra palankiausiai vertinamas šalies politikas, nors jo reitingai, palyginti su šių metų pradžia, smuktelėjo. Tai rodo bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" balandžio 28 - gegužės 5 dienomis atlikta apklausa, kurios duomenis trečiadienį skelbia dienraštis "Lietuvos žinios". Apklausos duomenimis, V.Adamkumi pasitiki 20,5 proc. gyventojų.

Lietuvos gyventojai palakiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, tuo tarpu televizijos humoro laidos vedėjas Vytautas Šerėnas populiarumu lenkia dabartinį šalies vadovą Rolandą Paksą bei premjerą Algirdą Brazauską.