new scientist

Mokslininkai nustatė, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių planetos atmosferoje smarkiai padidėjo vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ – metano – koncentracija. Tyrimai liudija, kad visą praėjusį dešimtmetį metano lygis buvo stabilus. Pasak „New Scientist“, 25 kartus stipriau nei anglies dioksidas globalinį atšilimą dėl vadinamojo „šiltnamio efekto“ skatinančio metano kiekis Žemės atmosferoje netikėtai išaugo praėjusiais metais.

Spalio pradžioje vos 200 kilometrų atstumu nuo Merkurijaus paviršiaus praskriejusio NASA zondo „Messenger“ nuotraukose matyti, kad beveik visas planetos paviršius nusėtas tamsiomis melsvos spalvos dėmėmis, praneša „New Scientist“. Spalio 6 d. zondas priartėjo prie Merkurijaus, kad galėtų nufotografuoti apie 30 proc. planetos paviršiaus ploto, kurio mokslininkai iki šiol nebuvo regėję.

Po keleto techninių sutrikimų, dėl kurių NASA orbitinis teleskopas „Hubble“ neveikė visą mėnesį, inžinieriams pagaliau pavyko „atgaivinti“ svarbiausią jo įrangą, praneša „New Scientist“. NASA praneša, kad pavyko sėkmingai atkurti pagrindinės teleskopo vaizdo kameros „Wide-Field Planetary Camera“ funkcionavimą, ir ji jau pradėjo fiksuoti suplanuotus stebėjimų objektus. Ši kamera turėtų būti pakeista per kitąmet įvyksiančią „Hubble“ teleskopo techninės apžiūros misiją.

Gamtosaugos organizacija „Greenpeace“ ir Europos atsinaujinančių energijos išteklių taryba pirmadienį paskelbė savo atlikto tyrimo rezultatus. 210 psl. dokumente teigiama, kad pasaulis iki 2090 m. gali visiškai atsisakyti mineralinio kuro, taip sutaupydamas 18 trilijonų dolerių, kurių prireiktų iškasamiems energijos ištekliams, o sukurta 360 milijardų dolerių vertės alternatyvių energijos šaltinių pramonė galėtų užtikrinti pusę pasaulio elektros energijos poreikių.

Viltys, kad Mėnulio ašigalių regionuose gali būti vandens ledo sankaupų, blėsta: Mėnulį tiriančio Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ perduotose nuotraukose jokių ledo požymių nepastebėta, pranešė „New Scientist“. Hipotezė, kad Mėnulio pietų ašigalyje esančiame Shackletono krateryje, kurio beveik neapšviečia Saulės spinduliai, gali būti kometų atnešto ledo sankaupų, buvo tokia patraukli, kad NASA šią vietą įtraukė į labiausiai tinkamų nuolatinei bazei statyti Mėnulio regionų sąrašą.

NASA inžinieriams pavyko sėkmingai išspręsti orbitiniame teleskope „Huuble“ iškilusią techninę problemą, praneša „New Scientist“. Iš visko sprendžiant, įjungus rezervinį duomenų perdavimą valdantį kompiuterį, kuris pradėjo veikti po 18 metų trukusio „miego“, svarbiausios teleskopo funkcijos sėkmingai atkurtos. Inžinieriai įjungė rezervinį kompiuterį trečiadienį ir pradėjo sutrikusių teleskopo sistemų atkūrimo procesą.

Baltojo vyno mėgėjai dabar turėtų jausti mažesnę kaltę dėl tokio savo pomėgio: naujausi tyrimai patvirtino, kad įvairios rūšies baltieji vynai pasižymi tokiu pat teigiamu poveikiu, kaip ir raudonieji, skelbia „New Scientist“. Atliekant eksperimentus su laboratoriniais gyvūnais buvo nustatyta, kad žiurkės, kurių racionas buvo papildytas baltuoju vynu, dėl širdies veiklos sutrikimų nukentėdavo mažiau, nei kitos žiurkės, kurios buvo girdomos tik vandeniu arba etilo spiritu.

Trečiadienį NASA inžinieriai pabandys „atgaivinti“ nustojusį veikti orbitinį teleskopą „Hubble“ įjungdami atsarginį duomenų perdavimą valdantį kompiuterį, pranešė „New Scientist“. Į „Hubble“ radijo ryšiu perduotomis komandomis bus bandoma įjungti rezervinį teleskopo kompiuterį, kuris nebuvo įjungtas nuo pat „Hubble“ iškėlimo į orbitą dienos – tai yra, prieš 18 metų. Pasak „Hubble“ programos atstovo Arto Whipple‘o, tikimybė, kad šis bandymas bus nesėkmingas, nėra didelė.

Astronomai pirmą kartą pastebėjo dangaus kūną, kuris garantuotai susidurs su Žeme, skelbia „New Scientist“. Laimė, jis toks mažas, kad neturėtų padaryti žalos: tikimasi, kad jis šios dienos rytą sudegs viršutiniuose atmosferos sluoksniuose virš Sudano. Meteoritas, kuriam suteiktas indeksas 2008 TC3, pirmą kartą buvo pastebėtas vakar, pirmadienį. Jį aptiko Mt. Lemmon observatorijos Arizonoje (JAV) astronomai.

NASA kosminis zondas „Messenger“, priartėjęs prie Merkurijaus, pirmadienį pradės fotografuoti iki šiol nematytą šios planetos pusę. Jei viskas klostysis sėkmingai, mokslininkai galės pažvelgti į trečdalį iki šiol nematyto Merkurijaus paviršiaus ploto, praneša „New Scientist“. Maždaug lengvojo automobilio dydžio „Messenger“ fotografuoti Merkurijų pradės maždaug 200 km atstumu nuo jo paviršiaus, skriedamas didesniu nei 24 000 km/h greičiu.

Specialiosios tarnybos seniai siekė techninių priemonių, kurios leistų „klausytis“ žmonių eisenos. Dabar jų svajonė gali išsipildyti: JAV užpatentuotas pirmasis „žingsnių radaras“, pranešė „New Scientist“. Kadangi kiekvieno žmogaus eisena yra individuali, nuotolinio žingsnių „klausymosi“ priemonės, fiksuojančios žingsnių greitį, garsą, avalynės tipą, jėgą ir kitus fizinius eisenos ypatumus, gali identifikuoti minioje norimą asmenį.

Kad dailės šedevrai pasižymi stipriu emociniu poveikiu, jokia naujiena, tačiau Italijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog jie mažina ir fizinį skausmą, skelbia „New Scientist“. Bario universiteto (Italija) tyrėjų grupė, vadovaujama daktarės Marinos de Tommaso, paprašė tyrime dalyvavusių asmenų – 12 moterų ir 12 vyrų – iš 300 įvairių epochų dailininkų kūrinių išsirinkti 20 jų manymu gražiausių ir bjauriausių paveikslų. Po to tiriamieji turėjo susikaupti žiūrėdami į atskirus paveikslus.

Kanados astronomai už 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko planetą, besisukančią aplink į Saulę panašią žvaigždę, pranešė „New Scientist“. "Gemini Observatory" nuotr. Jei šis atradimas bus patvirtintas, tai gali būti pirmasis atvejis, kai aptikta planeta į Saulės sistemą panašioje žvaigždės sistemoje. Pranešama, kad aptiktosios planetos masė yra 8 kartus didesnė už Jupiterio masę. Ji sukasi aplink jauną žvaigždę, kurios masė yra šiek tiek mažesnė už Saulės.

JAV Gynybos departamento pažangiųjų tyrimų agentūra (DARPA) kreipėsi šalies mokslininkus ragindama padėti sukurti vadinamosios „skystosios anglies“ gamybos technologiją, kuri būtų ekonomiškai ir ekologiškai patraukli, skelbia „New Scientist“. Nors DARPA kuria ir plėtoja gynybos poreikiams skirtus mokslo ir technikos projektus, kurių pasiekimai pirmiausia pradedami naudoti JAV kariuomenėje, nemažai agentūros projektų yra pakeitę viso pasaulio technologijų raidą, pavyzdžiui, čia buvo sukurtas AR...

Per praėjusius 8 mėnesius Saulėje praktiškai išnyko visos dėmės, kurios paprastai reguliariai stebimos mūsų žvaigždės paviršiuje. Niekas nežino, kada jos vėl pasirodys, ir ar daug jų bus, skelbia „New Scientist“. Pasak mokslininkų, tai, kaip sparčiai prasidės naujas dėmių formavimosi periodas, turėtų atskleisti, koks bus naujojo Saulės ciklo aktyvumas. Saulės dėmės – tai vėsesni ir tamsesni Saulės paviršiaus regionai, kurios suformuoja žvaigždės magnetinis laukas.

Kontroversišką kai kurių mokslininkų teiginį, kad Pasaulinio vandenyno lygis dėl tirpstančių ledynų gali pakilti daugiau nei 1 metrą per 100 metų, patvirtino naujausias Šiaurės Amerikos ir Kanados ledynmečio pasitraukimo tyrimas.

Kai kuriuos Saulės žybsnius gali sukelti jos centre susidarančios tamsiosios medžiagos dalelės – aksionai, teigia Patras universiteto (Graikija) astronomai. Saulės žybsniais vadinami netikėti Saulės šviesos ryškumo pokyčiai, kuriuos, mokslininkų manymu, sukelia netikėtai išsiskiriantys ir vėl susiduriantys iškreipti magnetiniai laukai, egzistuojantys žvaigždės paviršiuje.

Per artimiausius 10 metų Iranas planuoja pasiųsti į kosmosą savo astronautus, pranešė „New Scientist“. Apie tai kalbėdamas per TV paskelbė šalies aerokosminės agentūros vadovas Reza Taghipouras. Pasak jo, per artimiausius 6–12 mėnesių bus paskelbta tiksli tokios misijos data. R. Taghipouras taip pat pareiškė, kad Iranas, bendradarbiaudamas su kitomis islamo šalimis, kurs „Gerąja naujiena“ (Besharat) pavadintą dirbtinį Žemės palydovą.

Kelias žmonas turintys vyrai gyvena ilgiau, atskleidė 189 pasaulio šalyse atliktas D. Britanijos universiteto mokslininkų tyrimas. Norite gyventi ilgiau? Susiraskite antrą žmoną, pataria žurnalas „New Scientist“. Naujausi tyrimai liudija, kad poligamiją praktikuojančių tautų vyrai gyvena ilgiau, nei turintys tik vieną žmoną.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje inžinieriai siūlo Žemę nuo mirtinai pavojingų asteroidų gelbėti gravitaciniais traktoriais. Tai specialūs kosminiai laivai, kurie, prisiartinę prie Žemei pavojingu kursu skriejančių asteroidų, savo gravitacijos jėga „nuvilktų“ juos į šalį.

Amerikiečių žurnalas „New Scientist“ rašo: „Valgykite bananus, kol dar galite“. Pasirodo, jau artimiasusiu metu jiems gresia išnykimas. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Azijoje ėmė sparčiai plisti bananus naikinanti liga. Mokslininkai mano, kad per penkerius metus epidemija pasieks ir Pietų Ameriką, kuri yra didžiausia bananų eksportuotoja. Norėdami epidemijai užkirsti kelią, mokslininkai bando sukryžminti įvairias bananų rūšis, tačiau kol kas jiems nelabai sekasi.

Jei kitose planetose gyvenančios būtybės turėtų galingesnius teleskopus, nei šiuo metu naudojami Žemėje, jų matomas mūsų planetos vaizdas turbūt būtų panašus į tą, kurį užfiksavo EPOXI kosminio zondo teleskopai. EPOXI – tai 2005 m. NASA paleistas kosminis zondas, skirtas už saulės ribų esančioms planetoms ir Hartley-2 kometai tirti. Šią kometą jis turėtų pasiekti 2010 m. spalį. Gegužės mėnesį EPOXI teleskopas, nukreiptas į Žemę, fotografavo mūsų planetą kas 15 minučių.

Į Ebolos hemoraginės karštinės sukėlėją panašus mirtinas Marburgo virusas po 40 metų pertraukos vėl sugrįžo į Europą, skelbia „New Scientist“. Liepos 11 d., penktadienį, Leideno miesto ligoninėje (Nyderlandai) nuo Marburgo karštinės mirė 40 metų moteris, prieš dvi savaites grįžusi iš Ugandos.

Jupiterio atmosferoje pradingo trečioji raudonoji dėmė, kurią „Hubble“ kosminis teleskopas pirmą kartą užfiksavo gegužės 9 dieną, praneša „New Scientist“. Astronomų manymu šią dėmę galėjo „praryti“ kitų dviejų didesnių Jupiterio dėmių susidūrimas. Iš visko sprendžiant trečioji raudonoji dėmė išnyko praėjusią savaitę, pernelyg priartėjusi prie vadinamosios Didžiosios ir Jaunesniosios raudonųjų dėmių.

JAV bendrovė planuoja po metų pagaminti naujo mikrobangų ginklo, kuris kitiems negirdimus garsus transliuos tiesiai į žmonių smegenis, prototipą. Jungtinių Valstijų bendrovė „Sierra Nevada Corporaton“ pranešė siekianti Pentagono finansavimo naujos kartos mikrobangų ginklui kodiniu pavadinimu MEDUSA (Mob Excess Deterrent Using Silent Audio) kurti, skelbia „New Scientist“. Šis ginklas paremtas mikrobangų keliamo garso efektu, kai greiti mikrobangų impulsai įkaitina smegenų audinius, sužadindam...

Marso gruntas sudarytas iš tų pačių cheminių medžiagų, kaip ir Žemės dirvožemis, pranešė NASA. Cheminių tyrimų rezultatai liudija, kad Marse yra kur kas tinkamesnės sąlygos įvairiems organizmams, skelbia „New Scientist“. Jo grunto savybės panašios į paprasto daržo dirvožemį. Nors „Phoenix“ paimto Marso grunto mėginio cheminiai tyrimai dar nėra visiškai užbaigti, NASA pranešė, kad jame jau aptikta įvairių maistingųjų medžiagų, tarp jų magnio, natrio, kalio ir chlorido.

Palydovines Antarktidos nuotraukas tyrinėjantys Australijos mokslininkai nustebo aptikę nepaprastai spartų ledyno formavimąsi, praneša „New Scientist“.   2002 m. darytose nuotraukose jie pastebėjo, kad vakariniame Antarktidos ledo šelfe sparčiai susidarė ledo kyšulys. Ledyno slinkimo greitis siekė apie 3 centimetrus per sekundę. Ledo kyšulys išaugo iki beveik 800 kilometrų ilgio, jo plotas sudarė maždaug 200 000 kvadratinių kilometrų. 2003-ųjų vasarą šis kyšulys suskilo.

Astronomai Saturne aptiko naujo tipo pašvaistę, juosiančią pietinį planetos ašigalį. Iš Žemės ją pastebėti pavyko infraraudonųjų spindulių teleskopu. Jau anksčiau žinota, kad Saturne susidaro ovalo formos pašvaistės, kurios reguliariai švyti ties abiem planetos ašigaliais. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja ir vadinamosios antrinės žiedo pavidalo pašvaistės.

Marso paviršių tyrinėjantis NASA zondas atkasė baltą medžiagą, kuri, mokslininkų manymu, gali būti ledas arba druska. Marso grunto kasinėjimus tęsiantis „Phoenix“ mechaninis manipuliatorius, gilindamas anksčiau iškastus „Dodo“ ir „Baby Bear“ pavadintus griovelius, kurie buvo sujungti į vieną didesnę tranšėją, aptiko baltos spalvos medžiagą.

Iš Arkties regione esančių Europos EISCAT mokslo asociacijos radarų pirmą kartą į kosmosą buvo pasiųsta komercinė reklama. Vakar šešias valandas EISCAT Europos kosminės stoties Svalbarde radarų kompleksas Didžiųjų Grįžulo Ratų kryptimi transliavo radijo signalus, kuriais tikimasi atkreipti nežemiškų civilizacijų dėmesį, pranešė „New Scientist“. Radarų signalai buvo nukreipti į vieną Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno saulės sistemą už 42 šviesmečių nuo Žemės.

Gydytojams pirmą kartą pavyko užfiksuoti moters kiaušidžių išleidžiamą kiaušinėlį, praneša „New Scientist“. Ovuliacijos proceso stebėjimai organizme yra ypač reti, o anksčiau gautos nuotraukos buvo prastai įžiūrimos ir neryškios. Tačiau Belgijos Louvaino Katalikiškojo universiteto Briuselyje medikams atsitiktinai pavyko užfiksuoti ovuliaciją kokybiškomis nuotraukomis.

NASA „Phoenix“ programos mokslininkai paskelbė per mikroskopą padarytą Marso dulkių nuotrauką. Marse veikiantis NASA zondas „Phoenix“ šiandien turėtų išgręžti planetos gruntą ir paimti pirmąjį geologinį mėginį, kurį mechaninis manipuliatorius įdės į TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatorių, nustatysiantį jo cheminę sudėtį.

Dėl ryšio įrangos sutrikimų aplink Marsą skriejančiame NASA palydove „Mars Odyssey“, kuris retransliuoja į Žemę planetos paviršiuje esančio zondo „Phoenix“ perduodamą informaciją, kuriam laikui buvo atidėti pirmieji Marso grunto gręžimo darbai. NASA iliustr. NASA atstovai pranešė, kad trečiadienį „Mars Odyssey“ ryšio įranga netikėtai persijungė į vadinamąjį saugų veikimo režimą.

Vadinamasis prarastasis inkų miestas Maču Pikču iš tikrųjų buvo atrastas dar prieš 40 metų iki oficialios jo aptikimo datos ir apiplėštas vokiečių verslininko, skelbia „New Scientist“. Iki šiol buvo manoma, kad Maču Pikču, Peru kalnuose daugiau nei 2300 metrų aukštyje virš jūros lygio įkurtą inkų miestą, 1911 m. atrado amerikiečių tyrinėtojas Hiramas Binghamas.

Jame aiškiai matomos ryškios spindinčios dalelės – druskos arba ledo kristalai, praneša NASA „Phoenix“ programos mokslininkai. Marso grunto pavyzdys buvo paimtas vykdant „Phoenix“ mechaninio manipuliatoriaus bandymus, skelbia „New Scientist“. Paviršiaus grunto mėginys buvo nufotografuotas manipuliatoriuje įrengta vaizdo kamera ir vėl išpiltas į šalia zondo specialiai parinktą „atliekų“ saugojimo vietą.

NASA davė sutikimą šeštadienį paleisti erdvėlaivį „Discovery“, kuris į Tarptautinę kosminę stotį atgabens Japonijos mokslinės laboratorijos modulį ir skubią siuntą stotyje esančiai Rusijos įgulai, pranešė „New Scientist“. „Discovery“ startas suplanuotas šeštadienį, 17.02 val. EDT laiku (21.02 val. GMT laiku). Laivas pakils iš Kennedy kosminio centro Floridoje. Orbitoje „Discovery“ su 7 žmonių įgula praleis 2 savaites.

Marso Šiaurės ašigalio rajone nusileidęs NASA zondas „Phoenix“ dėl kol kas nežinomos problemos jau parą negali vykdyti savo užduočių, nes neveikia radijo ryšio kanalas su aplink Marsą skriejančiu palydovu „Mars Reconnaissance Orbiter“, remdamasis NASA inžinieriais skelbia „New Scientist“. NASA teigimu problema nėra susijusi su „Phoenix“ – sutriko UHF radijo ryšio siųstuvas viename iš aplink Marsą skriejančių palydovų „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kurie perduoda į Žemę „Phoenix“ siunčiam...

NASA kosminis zondas „Phoenix“ pirmadienio naktį Lietuvos laiku sėkmingai nusileido Marse ir perdavė į Žemę savo pirmąsias nuotraukas. Vienoje iš jų tolumoje matyti ryškus baltas objektas, pranešė „New Scientist“. Pirmadienio naktį 00 val. 53 min. Grinvičo laiku aplink Marsą besisukantis NASA zondas „Mars Odyssey“ perdavė į Žemę apie sėkmingą nusileidimą pranešantį „Phoenix“signalą.

JAV astronomai atsitiktinai pateko į tinkamą vietą tinkamu metu: jiems pavyko užfiksuoti pirmąsias supernovos sprogimo akimirkas, praneša „New Scientist“. Kasmet astronomai stebi šimtus supernovų, tačiau paprastai nuo sprogimo būna praėjusios kelios dienos ar savaitės (Žemės laiku), kol optinis radioaktyvaus nikelio švytėjimas nuolaužose pasiekia aukščiausią laipsnį. Tačiau tada dažnai jau būna sunku nustatyti sprogusios žvaigždės tipą ar išsiaiškinti, kokie procesai vyko prieš pat sprogimą.

Rengti sabotažo aktus atominėse elektrinėse (AE) ar kituose itin svarbiuose infrastruktūros objektuose buvo galima tiesiog per internetą: JAV bendrovė pranešė aptikusi rimtą saugumo spragą specializuotojoje programinėje įrangoje, dėl kurios įsilaužėliai gali išjungti AE kontrolės sistemas, praneša „New Scientist“. Leidinio teigimu Bostone (JAV) veikianti bendrovė „Core Security“ aptiko svarbią saugumo klaidą programinės įrangos pakete „Suitelink“, kuris yra plačiai naudojamas elektros jėgainės...

Naujausi stuburinių gyvūnų rūšių įvairovės tyrimo duomenys atskleidė, kad per paskutiniuosius 35 metus ji sumažėjo beveik trečdaliu. Tačiau ekspertai perspėja, kad, nepaisant šio fakto, žmonių poveikis pasaulinei rūšių įvairovei vis dar vertinamas nepakankamai, skelbia „New Scientist“. „Living Planet Index“ (LPI) sudarytojai stebi pokyčius beveik keturiuose tūkstančiuose 1477 stuburinių rūšių populiacijų, kurie, pasak mokslininkų, atspindi žmogaus poveikį gamtai.

Prancūzijos mokslininkų ir inžinierių sukurtas gimdymo simuliatorius būsimiems akušerijos specialistams padės kur kas greičiau įgyti praktinių įgūdžių priiminėjant gimdymus, skelbia „New Scientist“. „BirthSIM“ pavadintas įrenginys sukurtas Prancūzijos nacionaliniame taikomųjų mokslų institute Lione talkininkaujant Kanados Albertos universiteto kompiuterių specialistams ir Liono klinikų medikams. Šis simuliatorius imituoja nėščiosios dubenį ir jame paslėptą naujagimio galvą.

Nauja teismo ekspertizės technologija padės kriminalistams nustatyti žudikų tapatybę skenuojant ant aukų kūnų jų paliktus pirštų atspaudus, praneša „New Scientist“. Naujasis metodas remiasi objektų paviršiaus skenavimu naudojant Ramano spektroskopiją (SERS). Jos esmė ta, kad į medžiagą nukreipus lazerio spindulį pagal išsklaidytos šviesos bangų ilgį galima nustatyti medžiagos sudėtį. SERS taip pat naudojama tam tikros substancijos pasiskirstymui medžiagoje nustatyti.

Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) pradėjo naujų astronautų, kurie galėtų dalyvauti būsimose misijose į Tarptautinę kosminę stotį, Mėnulį ir galbūt kitas planetas, paieškos kampaniją. Agentūra taip tikisi įlieti „šviežio kraujo“ į savo astronautų gretas, skelbia „New Scientist“. Šiuo metu Europa teturi 8 astronautus, kurių vidutinis amžius siekia 50 metų. ESA nori astronautų būrį papildyti dar 4 žmonėmis, pageidautina 27–37 m. amžiaus.

Po „tūkstantmečio sausros“ Australijoje ir Mianmarą nusiaubusio pragaištingo ciklono mokslininkai ragina steigti pasaulinį klimato prognozių superkompiuterių centrą. Rydinge (D. Britanija) veikiančiame Europos vidutinės trukmės oro prognozių centre susirinkę klimato pokyčius nagrinėjantys mokslininkai tokio milijardų dolerių vertės projekto svarbą lygina su Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) projektu ir JAV atominės bombos kūrimo („Manheteno projektas“) programa.

Per senovėje įvykusią kosminę katastrofą, po kurios atsirado Mėnulis, galėjo susidaryti dar keli papildomi Žemės palydovai, kurie buvo matyti mūsų planetos danguje dešimtis milijonų metų, skelbia „New Scientist“. NASA Ameso tyrimų centro Kalifornijoje (JAV) mokslininkų sukurtame naujame modelyje daroma prielaida, kad dviejuose Lagranžo taškuose – kosminės erdvės vietose, kur Žemės ir Mėnulio traukos jėgos kompensuoja viena kitą – sukosi papildomi Žemės palydovai.

JAV mokslininkai siūlo Mėnulyje įrengtais milžiniškais veidrodžiais siųsti šviesos signalus protingoms būtybėms Visatoje ir gaminti elektros energiją Žemės gyventojams.

JAV Nacionalinio sniego ir ledo tyrimų centro (NSIDC) mokslininkai mano, kad šiemet Šiaurės ašigalį gaubianti ledo danga gali ištirpti, skelbia „New Scientist“. Pasak specialistų, dėl įvairių su pasauliniu atšilimu siejamų veiksnių Arkties ledynai darosi vis plonesni ir labiau pažeidžiami. 2007-ųjų rugsėjį ledo danga Arkties vandenyne rekordiškai sumažėjo ir net atvėrė laivybai vadinamąjį Šiaurės vakarų kelią nuo Grenlandijos iki Aliaskos.

Dėl Marso paviršių žvalgančio NASA marsaeigio „Opportunity“ robotizuotos rankos šarnyro variklio gedimo gali būti nutraukta visa jo ekspedicija, pranešė „New Scientist“. NASA iliustr. Pranešama, kad šiuo metu „Opportunity“ yra pusiaukelėje tarp Viktorijos kraterio ir Verde kyšulio. NASA inžinieriai bando išspręsti techninę marsaeigio problemą. Problemos dėl robotizuotos marsaeigio rankos prasidėjo dar prieš pustrečių metų.