new scientist

JAV kariuomenė plėtoja naują nuotolinio šaudmenų valdymo technologiją, kuri įdiegta 25 mm sprogstamaisiais šoviniais šaudančiuose šautuvuose XM25, praneša „New Scientist“. Eksperimentinis XM25 šautuvas skirtas kovai su priešo snaiperiais bei iš pasalų veikiančiais koviniais junginiais. Paprastai tokiais atvejais į pagalbą kviečiama artilerija ir aviacija, tačiau naujasis ginklas suteikia galimybę naikinti snaiperius ir be jų.

Dideli tankūs įkaitusių (temperatūra ~10 000 K) dujų dariniai, išmesti iš Saulės atmosferos į karštą (1–2 mln. K temperatūros) vainiką, mokslininkų vadinami protuberantais. Nors jų susidarymo priežastys iki galo nėra aiškios, tačiau mokslininkai jau buvo išmokę pagal tam tikrus žvaigždės paviršiaus pokyčius nuspėti, kada apytiksliai jie pasirodys. Tačiau paskutinis Saulės protuberantų tyrimas parodė, jog jie gali susidaryti visiškai netikėtai.

Bandymai užkirsti kelią kiaulių gripo viruso plitimui įvedus griežtus oro transporto apribojimus būtų beprasmiški, atskleidė kompiuterinis pandemijos modeliavimas.

Vokietijos inžinerijos bendrovė „Festo“ Hanoveryje vykstančioje prekybos mugėje „Hannover Messe“ pristatė savo sukurtus bioninius pingvinus, praneša „New Scientist“. Pingvinais apsimetinėjantys robotai vandenyje elgiasi labai tikroviškai – jų plaukmenys ir grakštūs judesiai plaukiant atrodo kaip tikrų pingvinų. Robotų konstrukcijoje buvo panaudotas lankstaus stiklo pluošto karkasas, leidžiantis pingvinams sukioti galvą reikiama plaukimo kryptimi.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad praeityje Afrikoje sausros truko šimtmečiais – neabejojama, kad jos kartojasi. Vakarų Afrikos klimato istoriją tyrinėjantis Timas Shanahanas teigia, kad „naujausi duomenys leidžia spėti, jog sausra, kurios dar nematėme savo gyvenime, tikrai pasikartos.“ Jis ragina jau pradėti kurti prisitaikymo prie naujų klimato sąlygų strategiją. Mokslininkai, pasiremdami nuosėdų nuo Ganoje esančio Bosumtwi ežero dugno tyrimų duomenimis, sudarė 3 tūkst.

Finansavimo trūkumas gali atitolinti numatytą JAV sugrįžimo į Mėnulį programą. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) šiuo metu vykdo „Constellation“ programą, pagal kurią iki 2020 m. amerikiečių astronautai vėl turėtų išsilaipinti Mėnulyje naudodami naujos kartos kosminį laivą ir raketą nešėją.

Jungtinių Valstijų kariuomenės arsenalą turėtų papildyti lazeriu nukreipiamas spindulinis mikrobangų ginklas, skirtas sprogmenims naikinti ir priešo karinei technikai blokuoti, praneša „New Scientist“. „Multimode Directed Energy Armament System“ vadinama ginkluotės sistema naudoja didelės energijos lazerį, kuris jonizuoja orą ir sukuria plazmos kanalą, nukreipiantį mikrobangų energijos srautą.

Ligoms visame pasaulyje naikinant kakavos pupelių derlių, mokslininkai įspėja apie gręsiantį šokolado stygių. Kai kurios daugiausiai šokolado pasaulyje pagaminančios šalys, tokios kaip Dramblio Kaulo Krantas, dėl to šiemet gali prarasti trečdalį derliaus. Mokslininkai bando ištirti kakavos medžio DNR ir išskirti genus, kurie galėtų būti atsparūs ligoms, remdamasis žurnalu „New Scientist“ praneša telegraph.co.uk.

Rusija imasi paties ambicingiausio kosminio projekto nuo pat XX a. viduryje prasidėjusių „kosminių lenktynių“, skelbia „New Scientist“. Rusų mokslininkai ir inžinieriai kuria naują kosminį laivą, raketą nešėją ir netgi naujos kartos kosmodromą. Šie planai, pasak leidinio, stebėtinai panašūs į NASA įgyvendinamą naujos kartos kosminių laivų projektą „Orion“. Iki šiol Rusija (o anksčiau Sovietų Sąjunga) paprasčiausiai atnaujindavo savo naudojamą raketinę techniką bei kosminę įrangą.

Teroristų grupuotės, pasinaudojusios lengvai prieinamais elektroniniais komponentais, savadarbiais elektromagnetiniais ginklais gali bandyti paralyžiuoti keleivinių lėktuvų elektros ir elektronikos įrangą, perspėja terorizmo ekspertai. Informacija apie galingus elektromagnetinius impulsus skleidžiančius įrenginius, galinčius išvesti iš rikiuotės civilinės aviacijos elektroninę įrangą,  šiuo metu yra laisvai prieinama internete.

Bendrovė „Northrop Grumman“ pranešė apie svarbų pasiekimą kovinių lazerių kūrimo srityje: ji teigia sėkmingai išbandžiusi elektrinį taktinį lazerį, kuris, sumontuotas sunkvežimyje, mūšio metu gali naikinti priešo raketas ar artilerijos sviedinius, skelbia „New Scientist“. Pranešama, kad bandymų metu 105 kW galios „Northrop Grumman“ elektrinio lazerio spindulys 5 minutes buvo nukreiptas į nejudantį taikinį. „Northrop Grumman“ didelės energijos taktinio lazerio bandymai.

Dėl pasaulinio atšilimo atsitraukus ledynui, kuriuo kalnuose ėjo Italijos ir Šveicarijos valstybinė siena, abiejų šalių vyriausybės susitarė ją nustatyti ir pažymėti iš naujo.

Daugiau nei pusės milijono amerikiečių mitybos ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad mėsos mėgėjai beveik 30 proc. pasididina ankstyvos mirties nuo vėžio ir širdies ligos pavojų. JAV Nacionalinio vėžio instituto (NCI) mokslininkai 1995 – 2005 m. tyrė beveik 545 000 vyrų ir moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus sveikatą.

Moters asmenines savybes galima atspėti pažiūrėjus į jos veidą, rodo Glazgo universiteto ir žurnalo „New Scientist“ atlikti tyrimai. Kaip skelbia britų internetinis dienraštis BBC, mokslininkai aiškinosi, ar pagal žmogaus veidą galima spręsti apie jo asmenybės bruožus. Prieita prie išvados, jog moterų veidus „skaityti“ daug lengviau nei vyrų. Mokslininkai tvirtino, jog moterų veidai iškalbingesni, juose lengviau įžvelgti asmenines ypatybes.

NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro Hiustone mokslininkai Dorothy Oehler ir Carltonas Allenas, naginėdami Marso palydovo „Mars Odyssey“ perduotas nuotraukas, viename iš šiaurinėse platumose esančių Marso regionų aptiko dešimtis kalvų, kurios stebėtinai panašios į Žemėje veikiančius vadinamuosius „purvo vulkanus“. Iš viršaus jos atrodo kaip specifinės išvaizdos nuosėdų kūgiai su centre esančiu krateriu, skelbia „New Scientist“. NASA nuotr.

2020 – 2025 m. NASA planuoja surengti kompleksinę Veneros tyrimų ekspediciją, kuri preliminariais skaičiavimais JAV iždui atsieitų apie 3 – 4 milijardus dolerių, pranešė „New Scientist“. Tikimasi, kad ji padėtų daugiau sužinoti apie „šiltnamio efektą“ Veneros atmosferoje, išsiaiškinti, kas nutiko praeityje planetoje galbūt egzistavusiems vandenynams ir pranešti apie galimo seisminio aktyvumo reiškinius.

Europos kosmoso agentūra sėkmingai paleido į orbitą Žemės gravitacinį lauką tirsiantį GOCE palydovą, kurio matavimų duomenys padės sudaryti tikslesnius klimato kaitos modelius. GOCE (Gravity field and steady-state Ocean Circulation Explorer) palydovą vakar į orbitą iškėlė iš Plesecko kosmodromo šiaurės Rusijoje pakilusi modifikuota rusiška balistinė raketa nešėja „Rokot“. Palydovas išvestas į maždaug 285 kilometrų aukščio orbitą, kuri palaipsniui bus pažeminta iki 268 kilometrų.

Įvairių pasaulio šalių laboratorijose artėjama prie „antrosios genezės“ – sintetinių gyvų organizmų sukūrimo. Toks pasiekimas būtų didžiausia mokslo revoliucija per visą istoriją, skelbia „Daily Telegraph“. Kalifornijos universiteto (JAV) profesoriaus Davido Deamerio teigimu, dirbtinių gyvybės formų sukūrimas „nuo nulio“ yra nepaprastai sunkus uždavinys, tačiau jis esąs tikras, kad tai pavyks padaryti per artimiausius 5 – 10 metų.

Prasidėjo mokslinės lenktynės dėl paskutiniųjų vis dar neištirtų Žemės regionų – poledinių Antarktidos ežerų, praneša „New Scientist“. Ne vienerius metus Rusijos tyrinėtojai stengiasi prasigręžti į 4 kilometrų gylyje po Rytų Antarktidos ledo danga esantį Vostoko ežerą, tačiau jie vis dar nėra pasiekę vandens.

Nors vyrai, skirtingai nuo moterų, vaikus gali pradėti ir būdami garbingo amžiaus, už tai jiems gali tekti sumokėti atitinkamą kainą, praneša „New Scientist“. Kvinslendo universiteto (Australija) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Johno McGratho, išanalizavo daugiau nei 33 tūkstančių JAV gyvenančių vaikų duomenis, kai jiems buvo 8 mėnesiai, 4 ir 7 metai.

Mažiau nei penktadalio atstumu nuo Žemės iki Mėnulio pro mūsų planetą praskriejo 20 – 50 metrų skersmens kosminė uola, pranešė „New Scientist“. Manoma, kad maždaug tokio dydžio asteroidas 1908 m. vasarą sprogo atmosferoje virš Tunguskos upės Sibire. Sprogimo galia siekė 5 – 30 megatonų. Pranešama, kad pirmadienį pro Žemę praskriejęs asteroidas „2009 DD45“ tebuvo už 72 tūkstančių kilometrų nuo mūsų planetos –  vos dvigubai toliau nuo geosinchroninėje orbitoje esančių palydovų.

Į Pietų Europą išsiplėtusi Sachara, Anglijoje apsigyvenę aligatoriai, neatpažįstamai nusekęs Dunojus – tai tik keli vaizdai, iliustruojantys nuosaikia laikomą prognozę, kad klimatas šiame amžiuje gali sušilti vidutiniškai 4 laipsniais.

Alpių dydžio kalnai su 3 500 metrų aukščio viršūnėmis, slėniuose tekančios upės, telkšantys milžiniški ežerai – visa tai mokslininkai aptiko Antarktidoje po 4 kilometrų ledo sluoksniu. Poledinį Gamburcevo kalnyną rytinėje Antarktidoje tyrusios tarptautinės AGAP (Antarctica Gamburtsev Project) ekspedicijos mokslininkai iš JAV, Vokietijos, D. Britanijos, Australijos, Kinijos ir Japonijos mano, kad gauti duomenys padės atskleisti Žemės klimato kaitos mechanizmo paslaptis.

Meksikoje pagaliau oficialiai patvirtinta, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų genai aptikti įvairiose kaimiškose šalies vietovėse augančių kukurūzų veislėse, skelbia „New Scientist“. Naujasis tyrimas užbaigė ilgai trukusią diskusiją dėl genetiškai pakeistų kukurūzų genų plitimo ir atskleidė, kad nustatyti genų „migraciją“ yra kur kas sunkiau, nei manyta.

Priešingai nei mano dauguma biologų, pritariančių teiginiui, kad žmogaus organizmas jau yra pasiekęs biologinės evoliucijos viršūnę, JAV mokslininkai Gregory Cochranas ir Henry Harpendingas, neseniai išleistos knygos „10 000 metų sprogimas: kaip civilizacija paspartino žmogaus evoliuciją“ autoriai, yra įsitikinę, jog žmogaus evoliucija tęsiasi ir mūsų laikais.

Naujas klimato modelis padėjo įminti mįslę, kodėl Arkties regionas šyla dvigubai greičiau nei kita planetos dalis. Pasirodo, Arkties vandenynas veikia kaip radiatorius, kaitinantis regiono atmosferą, skelbia „New Scientist“. Nors Šiaurės ašigalio sritis laikoma viena šalčiausių pasaulio vietų, nauji tyrimai atskleidė, kad „šiltnamio dujų efektas“ čia jaučiamas stipriausiai.

Marsą tyrusio NASA zondo „Phoenix“ programos mokslininkai mano, kad zondui pavyko nufotografuoti ant jo nusileidimo metu užtiškusius skysto vandens lašus. Dar daugiau: pasak jų, prie pat paviršiaus esančio skysto druskingo vandens gali būti „beveik bet kurioje Marso vietoje“. Skysto vandens Marse buvo aptikta netrukus po „Phoenix“ nusileidimo Marse 2008 m. gegužės 25 dieną.

Saulės sistemos prieigose gali klaidžioti keli tūkstančiai vadinamųjų tamsiųjų kometų, keliančių rimtą pavojų Žemei. Mūsų planetai pavojingas kometas ir asteroidus stebi įvairios kosmoso tyrimų organizacijos – šias pastangas vienija tarptautinė „Spaceguard Foundation“ įsteigta programa.

Virš šiaurinės Sibiro dalies maždaug 780 kilometrų aukštyje susidūrė JAV ir Rusijos dirbtiniai Žemės palydovai. Toks įvykis – pirmasis kosminių skrydžių istorijoje.

Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) priėmė sprendimą pirmuosius protonų pluoštus į Didįjį hadronų priepriešinių srautų greitintuvą įleisti rugsėjo mėnesio pabaigoje, pranešė „New Scientist“. Tokiu atveju pirmieji protonų susidūrimai prasidėtų maždaug po 4 – 5 savaičių. CERN inžinieriai šiuo metu greitintuve įrenginėja ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri LHC magnetus maitinančiuose superlaidžiuose kabeliuose galėtų aptikti vienos milijardinės omo dalies varžos pokyčius.

Prieš savaitę sėkmingai į orbitą iškeltas pirmasis Irano palydovas sukėlė įtarimų, kad šios šalies kosminė programa yra kur kas toliau pažengusi, nei manyta. Pasak ekspertų, jei Iranas įvaldė pažangią dviejų pakopų nešančiųjų raketų technologiją, neilgai trukus jis gali iškelti į kosmosą žmogų – ir pradėti gamintis tarpžemynines balistines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus.

JAV mokslininkų išradimas nuo nutukimo kenčiantiems žmonėms suteikia galimybę atsikratyti svorio be chirurginės skrandžio „mažinimo“ operacijos. Skrandžio operacijos – paskutinė itin nutukusių žmonių viltis išvengti su per dideliu antsvoriu susijusių grėsmių sveikatai.

Marso atmosferoje aptiktą metaną ir planetos regionus, virš kurių pastebėta didžiausia jo koncentracija, tirs pagal naująją NASA programą ARES kuriami nepilotuojami lėktuvai, pranešė „New Scientist“. ARES (Aerial Regional-scale Environmental Survey) projektą vykdantys NASA Langley tyrimų centro Hemptone (Virdžinijos valstija, JAV) mokslininkai šiuo metu bando kelis tokio lėktuvo modelius, siekdami nustatyti, kuris iš jų geriausiai tiktų naudoti Marso atmosferos sąlygomis.

Daugiau nei dešimtmetį į daugelį pasaulio šalių eksportavusios iš genetiškai pakeistų augalų pagamintus maisto produktus, Jungtinės Valstijos dabar ieško būdų, kaip blokuoti tokių produktų importą iš kitų valstybių.

Žemėje nebeliko vietos, kur būtų galima pasislėpti nuo pasaulinio atšilimo: naujas tyrimas patvirtino, kad šyla ir iki šiol išimtimi laikyta Antarktida. 2007 m. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktoje ataskaitoje apie globalias klimato permainas teigiama: „Tikėtina, kad per pastaruosius 50 metų vidutinė temperatūra visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) žymiai padidėjo dėl priežasčių, susijusių su žmogaus veikla.

Nors JAV prezidentą saugo Slaptoji tarnyba, šiandien Vašingtone prasidėsiančioms naujojo šalies vadovo inauguracijos iškilmėms rimtai pasiruošė ir kitos specialiosios tarnybos, tarp jų ir Federalinis tyrimų biuras. Į Vašingtoną jau sutraukta visa reikiama specialioji FTB technika, kurios pavyzdžius galima pamatyti šioje „New Scientist“ galerijoje.

Tiksliausiais iki šiol stebėjimais nustačius, kad vasaros sezono metu į Marso atmosferą reguliariai išmetamas didelis metano kiekis, NASA mokslininkai pripažino, kad Marsas gyvas – bent jau geologine prasme. Neatmetama galimybė, jog metaną gamina po planetos paviršiumi esantys mikroorganizmai.

Nuo technologijų priklausančią visuomenę naujas smarkus Saulės aktyvumo protrūkis gali tiesiog „parklupdyti“, remdamasis JAV paskelbto tyrimo išvadomis tvirtina „New Scientist“. Galingi Saulės plazmos pliūpsniai, vadinami Saulės vainiko medžiagos išmetimais, gali sukelti elektromagnetinius trikdžius, kurie sujauktų elektros tiekimo sistemas ir sukeltų chaosą šiuolaikinėmis technologijomis paremtose gyvenimo srityse.

Naujausi genetikos pasiekimai ir įspūdinga šio mokslo plėtra filmą „Juros periodo parkas“ iš fantastinio jau verčia dokumentiniu. Žurnalas „New Scientist“ sudarė prieš dešimtis tūkstančių metų išnykusių gyvūnų, kuriuos mokslo pasiekimai galėtų prikelti iš nebūties, sąrašą.

Mokslininkai sužinojo, kada moterys labiausiai linkusios duoti savo telefono numerį gatvėje jas užkalbinusiems simpatiškiems vyrams. Jei vaikino bandymas užkalbinti atsitiktinai sutiktą patrauklią merginą nedavė norimų rezultatų, veikiausiai jis bus pasirinkęs netinkamą laiką.

NASA pranešė 2 metams – iki 2011-ųjų – atidedanti „Mars Science Laboratory“ (MSL) zondo, tirsiančio Marso paviršių, programą. Manoma, kad dėl tokio sprendimo šios misijos išlaidos padidės 400 mln. JAV dol., be to, veikiausiai teks atidėti ir kitas NASA tyrimų programas, praneša „New Scientist“. NASA iliustr.

JAV mokslininkai užpatentavo išradimą, kuris galėtų apsaugoti nuo milijardinius nuostolius atnešančių ir daugybę žmonių pražudančių uraganų, skelbia „New Scientist“. Akrono universiteto Ohajaus valstijoje (JAV) profesoriaus Arkadijaus Leonovo vadovaujama mokslininkų grupė išrado būdą, kaip galima gana paprastai sumažinti griaunamąją uraganų galią. Tereikia įkalbėti kariškius, kad šie „paskolintų“ atmosferos fizikams porą viršgarsinių naikintuvų.

Amerikos lietuvio G. Pauliko vadovaujamas JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas parengė svarbiausias būsimos NASA kosmoso tyrimų programos, siejamos su naujos kartos raketomis ir erdvėlaiviais, tyrimų kryptis.

Pasitelkę nanotechnologijas šveicarų chemikai sukūrė efektyviai vandenį atstumiančią drabužių medžiagą, pranešė „New Scientist“. Ši medžiaga, pagaminta iš poliesterio pluošto, yra padengta mikroskopine silikono danga. Pasak Ciuricho universiteto specialistų, tai pirmoji drabužių gamybai tinkama medžiaga, efektyviausiai iš visų žinomų sulaikanti drėgmę. Ciuricho universiteto nuotr.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro Atlantoje virusologai Ugandoje aptiko iki šiol nežinomą Ebolos viruso atmainą, pranešė „New Scientist“. Šis virusas sukelia labai sunkią ligą, kurios mirtingumas siekia beveik 35 proc. Anksčiau Zaire ir Sudane aptiktos Ebolos viruso atmainos yra dar pavojingesnės – nuo jų miršta 90 proc. pacientų. Pasak JAV virusologų, Ugandoje atrastas naujas Ebolos viruso tipas gerokai skiriasi nuo kitų, jam netinka ankstesnės vakcinos.

Nuo naftos priklausantį pasaulį gali išgelbėti didžiausias mūsų planetos švarios ir atsinaujinančios energijos šaltinis – vandenynas. Manoma, kad pirmoji 8 MW galios šiluminė jūrų jėgainė energiją tieks JAV karinei bazei. JAV vyriausybės skirta finansinė parama paskatino aerokosminės korporacijos „Lockheed Martin“ inžinierius sutelkti dėmesį į efektyviausiai vandenyno šiluminę energiją išlaisvinančius „santechnikos“ projektus.

Sekmadienį su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) susijungęs NASA erdvėlaivis „Endeavour“ atgabeno stoties įgulai skirtą įrangą ir kitus krovinius, pranešė NASA. Tai pirmasis NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivio skrydis per 6 pastaruosius mėnesius ir 124-asis per visą tokių erdvėlaivių programos istoriją. Svarbiausia jo paskirtis – pristatyti į stotį vandens perdirbimo įrangą ir kitus krovinius, kurie užtikrintų galimybę nuolat joje dirbti 6 astronautams.

Naujoji dirbtinių deimantų, kurių iš pažiūros neįmanoma atskirti nuo tikrų, gamybos technologija jų svorį privers skaičiuoti kilokaratais, o deimantinių žiedų galės įsigyti ir mažiau pasiturintys žmonės. Carnegie instituto Vašingtone (JAV) mokslininkų grupė dar labiau priartino pigių masinės gamybos deimantų eros pradžią.

Bendrovės „Google“ filantropinių programų padalinys „Google.org“ sukūrė „Google Flu Trends“ projektą, operatyviai informuojantį apie gripo plitimą JAV. Nuolat atnaujinami duomenys remiasi su gripo simptomais ir vaistais susijusių raktažodžių paieškos statistika. Remiantis IP lokalizacija sudaromi preliminarūs gripo plitimo šalyje žemėlapiai. Pasak specialistų, „Google Flu Trends“ pateikiami duomenys atitinka JAV ligų kontrolės centro informaciją, kuri remiasi gydymo įstaigų statistika.