neringa

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė verslininką, kaip įtariama, bandžiusį papirkti Neringos merą Darių Jasaitį. Įtariamasis sulaikytas antradienį, gavus mero pranešimą, trečiadienį pranešė STT. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, papirkėjas, Panevėžio ir Šiaulių krašto verslininkas, pasiūlė Neringos merui 10 tūkst. eurų kyšį. Verslininkui pareikšti įtarimai dėl papirkimo.

Nuo pirmadienio mažėja vienkartinis įvažiavimo į Neringos savivaldybę mokestis lengviesiems automobiliams – jis iki gegužės sieks penkis eurus. Nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio vadinamasis ekologinis mokestis įvažiuojant lengvuoju automobiliu keliautojams atsiėjo 10 eurų. Šis tarifas ir vėl bus taikomas gegužę, o nuo birželio iki rugsėjo vidurio sieks 30 eurų.

Neringos užkardos pasieniečiai išgelbėjo kaunietį burlentininką, kuris Kuršių mariose toli nuo kranto įsipainiojo į žvejų tinklus, atsidūrė vandenyje ir nebegalėjo pajudėti. Trečiadienį popiet VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnai iš Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro gavo pranešimą apie tai, kad Kuršių mariose ties Preila į žvejų tinklus įsipainiojo žmogus.

Per praėjusią savaitę, lyginant su ankstesne, pasiskiepijusių nuo koronaviruso pirmąja doze buvo 17 tūkst. mažiau nei savaite prieš tai, rodo BNS ir Statistikos departamento surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavo 24,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3,5 tūkst. žmonių per dieną. Ankstesnę savaitę šie skaičiai siekė atitinkamai 41,6 tūkst. ir 5,9 tūkst. – šie skaičiai taip pat buvo mažesni nei ankstesnių savaičių. Bent 70 proc.

Neringos kraštas traukia poilsiautojų srautus, todėl neretai prie perkėlos, tiek iš Neringos, tiek iš Klaipėdos pusės, nusidriekia automobilių eilės. Tačiau kartais spūstyse įstringa ir Neringoje registruoti gyventojai, kuriems priklauso pirmumo teisė plaukti keltu. Neringos gyventojų teigimu, jų teisė į pirmumą ne visada užtikrinta, todėl reikėtų keisti esamą eismo tvarką.

Trys Lietuvos savivaldybės pagal sergamumą COVID-19 įžengė į „juodąją“ zoną. Tai – Klaipėdos miesto, Neringos bei Skuodo rajono savivaldybės. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc. Skuodo rajone fiksuota 555 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Be to, teigiamų tyrimų dalis ten viršija 10 proc. ir siekia 11,8 proc.

Ribojimus nepasiskiepijusiems žadanti Vyriausybė sulaukia nemažai kritikos ir gyventojų nepasitenkinimo, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad ribojimus netgi griežtintų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ meras teigė nesuprantantis, kodėl visa visuomenė turi mokėti už kitų pasimaivymus. Mere, kokia situacija yra pas jus? Kaip suprantu, Neringos miestas yra geresnėje padėtyje nei Palanga, Klaipėdos miestas.

Pirmadienį, prieš liepos šeštąją, pasiėmę laisvą dieną ir taip prasitęsę savaitgalį į Nidą suplūdo per dešimt tūkstančių tautiečių. Žmonių net ir didelės maisto ar nakvynės kainos negąsdina – Nidos svečiai renkasi ramų ir prabangų poilsį.  Oro temperatūra 26 laipsniai, Baltijos – 21. Saulė, debesys ir karts nuo karto prapliumpantis lietus. Tokiomis sąlygomis Nidoje ilgąjį savaitgalį leidžia per dešimt tūkstančių poilsiautojų iš visos Lietuvos.

Ties Kiaulės nugaros sala, šalia Klaipėdos uosto, jachta ketvirtadienį kliudė elektros liniją, dėl to 20 minučių buvo sutrikęs elektros tiekimas į Kuršių neriją. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad jachta stiebu kliudė 110 kV elektros liniją, vedančią į Juodkrantės transformatorių pastotę. Signalą apie tai „Litgrid“ gavo 12.33 val. „Paaiškėjo, kad plaukianti jachta stiebu kliudė elektros laidus ir pasišalino.

Neringos meras Darius Jasaitis galimai lengvatinėmis sąlygomis įsigijo būstą Preiloje. Nors jokių įstatymų meras nepažeidė, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad butą jis nusipirko kone 30 000 eurų pigiau nei rinkos kaina.  Priestatas su butu Preiloje nuo šiol priklauso Neringos merui D. Jasaičiui. Meras jį ilgą laiką nuomavo iš valstybės. Prieš porą metų Turto bankas šį būstą perdavė Neringos savivaldybei, kad ši galėtų jį panaudoti kaip paramą ieškantiems buto.

Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas, rašo „Kauno diena“. Sprendimą parduoti jam 23 kv. metrų butą Preiloje priėmė savivaldybės taryba. Jį D. Jasaitis 1997 metais išsinuomojo iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kai dirbo girininkijoje. 2019 metais Turto bankas perėmė šį turtą ir ruošėsi jį parduoti, tačiau būstą nuspręsta perduoti Neringos savivaldybei paramos būstui įgyti funkcijai vykdyti.

Sakoma, kad visoje Neringoje nėra vietų, kur apsistoti, tačiau jos meras Darius Jasaitis atskleidė, kad jų dar liko ir TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, kur ir kaip reikia jų ieškoti.  Merą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Pastaruoju metu girdimos kalbos, kad Neringoje jau viskas yra rezervuota. Gal jūs žinote, kokia dalis iš tiesų jau yra rezervuota, užsakyta? Iš tikrųjų rasti ir išsinuomoti, kada visi labai nori – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo, yra jau sudėtinga.

Iki vasaros sezono pradžios – vos savaitė. Lietuvą ir visą pasaulį supančiojęs karantinas visuomenę privertė pasukti galvą ir nuspręsti, kur šiais metais geriausia praleisti atostogas. Internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima rezervuoti viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų kambarius, laisvų vietų šiai vasarai likę vos kelios. Tai išduoda, kad lietuviai atostogas nusprendė praleisti savo šalies kurortuose.

Iki vasaros liko tik mėnuo, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių planuoja savo atostogas. Turizmo atstovai ir Neringos meras atskleidė, kokios kainos šią vasarą mūsų laukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.  Naujienų portalo tv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai, kokios kainos laukia šiemet, dalyvavo Neringos meras Darius Jasaitis ir „Novaturo“ direktorė Audronė Keinytė.

Egzistuoja rizika, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys gali nepagrįstai būti atleisti nuo mokesčio už įvažiavimą į Neringą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji skelbia atlikusi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybę administravimą, lengvatų suteikimą ir panaikinimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Po ketverius metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį atidarytas istorinis „Neringos“ viešbutis, esantis Vilniuje, Gedimino prospekte. Keturių žvaigždučių viešbutį valdančios bendrovės „Neringos viešbutis“ valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė sako, kad jis kol kas siūlys tik nakvynių paslaugą su pusryčiais į kambarius. „Kiti pastate esantys operatoriai veiklos dar nevykdys.

  Nuo penktadienio Klaipėdoje atidaroma bendrovės „Smiltynės perkėla“ Senoji perkėla, rašo „Vakarų ekspresas“. Ši perkėla buvo uždaryta ir dėl karantino, ir dėl to, kad plukdydama beveik tuščią keltą įmonė patiria nuostolių. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad perkėla atidaroma atsižvelgiant į visuomenės pageidavimus. Keltas plauks kas valandą, Senoji perkėla dirbs pagal rudeninį tvarkaraštį.

Nuo pirmadienio Neringos savivaldybė pradeda rinkti 500 eurų vienkartinę rinkliavą už įvežamus triračius ir keturračius. Šią rinkliavą turės mokėti ir poilsiautojai, ir vietos gyventojai, pranešė savivaldybė. Anot jos, tokia rinkliava nustatyta, atsižvelgiant, kad vis dažniau miškuose zujantys keturračiai, triračiai žaloja gamtą – sugadina miško paklotę,  kelia grėsmę saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, žmonių ramybei bei saugumui.

Neringa padvigubino mokestį pavasarį ir rudenį į Kuršių neriją įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams, už keturratį numatytas 500 eurų vienkartinis mokestis. Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį nuo 5 iki 10 eurų pakėlė mokestį lengviesiems automobiliams pavasarį ir rudenį, kartu prailgino laiką, kada didesni tarifai taikomi ir autobusams bei nameliams ant ratų. Brangiau teks mokėti įvažiuojant gegužės 1-31 dienomis bei rugsėjo 16- spalio 30 dienomis.

Judėjimo tarp savivaldybių kontrolę vykdantiems pasieniečiams vairuotojai papasakoja apie įvairiausius savo kelionių tikslus. Vieni į kaimyninį rajoną važiuoja išsimaudyti ežere, kiti nori pasivaikščioti ir pasigrožėti Druskininkais ar Neringa. Nuo trečiadienio iki šeštadienio ryto keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių tikrinę pasieniečiai apgręžė 494 automobilius.

Nuo šiandien, rugpjūčio 21 d., taikomas kelis kartus mažesnis vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydis. Jis pradedamas taikyti lengviesiems automobiliams. Rinkliava šiai mechaninių transporto priemonių grupei mažėja nuo 30 iki 5 eurų už įvažiavimą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, kad nuo skundų dėl šio dviračių tako įkaitę visi direkcijos telefonai. Žmonės skundžiasi, kad takas, kuriuo naudojasi vos ne pusė Lietuvos gyventojų, yra baisios būklės, juo važiuoti nesaugu. Nežinodami, kas jį turi prižiūrėti, jie kaltina visas institucijas iš eilės: Klaipėdos ir Neringos savivaldybes, parko administraciją, miškininkus.

Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo kavines, barus ir restoranus vietoj brangios generatorių nuomos, pasirinko paprasčiausiai uždaryti. Skundžiasi ir tie, kurie nusprendė dirbti – išnuomoti generatoriai neveikia, kaip tikėtasi. Elektros per mažai, todėl lankytojus tenka aptarnauti be muzikos ir neturint šilto vandens kaupti kalnus nešvarių indų.

Už įvažiavimą į Neringą mokamo ekologinio mokesčio per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta 145 tūkst. eurų mažiau nei planuota, informavo savivaldybė. Kaip teigė BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, per šešis šių metų mėnesius surinkta 587 tūkst. eurų, o planuota surinkti 732 tūkst. eurų.

Į Neringą vykstantys vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį – vienintelė čia esanti kolonėlė neveikia, tad prie Kuršių nerijos nėra galimybių pasipildyti kuro bako. Apie tai pranešė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Vyras pasakojo, kad nuvažiavo į vienintelę Nidoje esančią „Baltic Petroleum“ degalinę. Vaizdas, anot jo, buvo įprastas – kainų lentelės prie degalinės degė, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos, kad degalinė neveikia.

Nuo šeštadienio įvažiavimas į Neringą brangsta iki 30 eurų. Pernai vasaros sezono metu kaina siekė 20 eurų. Savivaldybės atstovai sako, kad kaina išaugo, nes Neringa nebesusitvarko su dideliais atvykstančių automobilių srautais. Sprendimas dviem mėnesiams – nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos – 10 eurų padidinti įvažiavimo mokestį priimtas dar praėjusių metų pabaigoje.

Pirmadienį Neringos savivaldybė savo „Facebook“ paskyroje pranešė apie pirmąjį koronaviruso atvejį. Jis nustatytas Juodkrantės gyvenvietėje, žmogus gydomas Klaipėdoje. „Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje, patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronaviruso atvejis. Simptomai asmeniui, kuriam diagnozuotas COVID 19 , pasireiškė gegužės 4-ąją, į gydymo įstaigą jis kreipėsi gegužės 9-ąją“, – rašoma pranešime.

Penktadienio vakarą Neringoje sustabdytas neblaivus vairavęs savivaldybės darbuotojas. Kaip pranešė Policijos departamentas, nuosavą automobilį „Volkswagen Passat“ vairavusiam 1970 metais gimusiam vyrui nustatytas 1,66 promilės girtumas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kovo 21-ąją, minint Pasaulinę poezijos dieną, mirė Lietuvos literatūros kritikė, rašytoja Neringa Dangvydė. Moteris balandžio šeštąją būtų minėjusi savo 45-ąjį gimtadienį. Žinia apie rašytojos netektį pradėjo sklisti moters feisbuko paskyroje. „Šiandien tariame sudie Neringai Macatei (Dangvydei, buv. Mikalauskienei) – žmogui, kuris neatsiejamas nuo lietuviškos fantastinės literatūros.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir Neringoje smarkiai padaugėjus svečių, kurorto savivaldybė apgyvendinimo paslaugas teikiančių verslininkų prašo juos visus registruoti. Savivaldybė teigia, kad nuo savaitgalio Neringoje smarkiai pagausėjo karantino režimo periodui čia apsistojusių kitų šalies miestų gyventojų.  Vietos gyventojai nuogąstauja, kad Neringa gali tapti populiaria vieta tarp būtinąją 14 dienų saviizoliaciją atliekančių asmenų.

Savaitgalį Lietuvos pajūryje siaubusi audra Neringoje atidengė istorijos reliktus – pajūryje įtvirtintas, seno sudužusio laivo kadaise gabentas, statines. Kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka dalinasi neįprasto vaizdo Neringoje nuotraukomis ir pastebi, kad tokius kadrus pavyksta padaryti gal tik kartą per dešimtmetį. „Kiekviena stipresnė ar ilgiau trunkanti audra pajūryje pažeria įvairiausių staigmenų. Šiandien man pasisekė, nes teko išvysti tikrai labai retą vaizdą.

Lietuvos pajūryje savaitgalį rasti gabalai neaiškios medžiagos, panašios į parafiną, čia galėjo patekti iš Rusijos, BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Aplinkos apsaugos agentūros buvo paprašyta atlikti atgalinį taršos sklaidos modeliavimą. Tai atlikus nustatyta, kad šios medžiagos galimai pateko į Lietuvos teritoriją iš Rusijos“, – BNS pirmadienį informavo AAD atstovė Ieva Krikštaponytė.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Vyriausybė Neringos ir Palangos savivaldybėms rengiasi perduoti tris švyturius – juos ketinama pritaikyti turizmui. Dėl tokio Susisiekimo ministerijos siūlymo Vyriausybė planuoja apsispręsti trečiadienį. Šiuo metu švyturiai Nidoje, Juodkrantėje ir Šventojoje priklauso Lietuvos transporto saugos administracijai. Pažymima, kad perdavus švyturius, įstaiga ir toliau prižiūrėtų juose esančius navigacinius įrenginius.

Valstybės valdoma Smiltynės perkėla turi atnaujinti neteisėtai nutrauktą 1,8 mln. eurų vertės keltų atnaujinimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tuo metu perkėlos vadovas teigia kol kas nežinantis, ar jį atnaujins – esą, kam pirkti paslaugas, kurių nebereikia.

Penktadienį minint Pasaulinę turizmo dieną lengvaisiais automobiliais į Neringą vykstantiems kurorto svečiams nebus taikomas vietinės rinkliavos mokestis, pranešė savivaldybė. Mokesčio nereikės mokėti į Neringą įvažiuojantiesiems lengvaisiais automobiliais nuo rugsėjo 27-osios, penktadienio, 10 val., iki rugsėjo 28-osios, šeštadienio, 10 valandos. Tokį sprendimą priėmė kurorto savivaldybės taryba, siekdama paskatinti žmones aplankyti Neringą.

Dėl sanitarinių miško kirtimų dviem dienoms uždaryta Raganų kalno ekspozicija Juodkrantėje, pranešė Neringos savivaldybė. Draudimas lankyti ekspoziciją galios pirmadienį ir antradienį, kol bus vykdomi atrankiniai sanitariniai miško kirtimai ir kenkėjo pažeistos medienos išvežimas. Pasak Neringos savivaldybės, tokių priemonių būtina imtis siekiant sustabdyti sparčiai plintantį pavojingo medžių liemenų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – plitimą Juodkrantės sengirėje.

Neringoje įtariamas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis, susirgo šeši žmonės, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Įvertinus epidemiologinę situaciją, galima daryti išvadas, kad (...) susirgimų atsiradimą ir išplitimą galėjo nulemti vienoje iš Neringos kavinių valgytas maistas“, – rašoma centro išplatintame pranešime. Tyrimą specialistai toliau tęsia kartu su Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą. Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo. „Kai yra išskirtinė vietovė, negali galioti tipiniai bendrieji reglamentai, kurie taikomi visoms kitoms vietoms.

Leninas kartą yra pasakęs, kad „tikrasis komunizmas prasidės tik tada, kai prasidės masinė kova prieš smulkų šeimininkavimą namuose.“ Ši kova tęsėsi visą Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpį ir labiausiai joje nukentėjo maistas ir jo gaminimas. Visi, gyvenę sovietiniu laikotarpiu, prisimena tuščias parduotuvių lentynas, eiles prie apelsinų ir naujus metus su deficitiniais žirneliais ir majonezu. Maisto sovietmečiu trūko, o tas, kurį buvo galima rasti parduotuvėse arba valgyklose buvo vienodas.

Neringos valdininkai politikai pelnosi iš savivaldybės turto. Kone pusvelčiui jiems išnuomotus butus jie pernuomoja turistams. Visi šie veiksmai – teisėti ir tęsiasi jau du dešimtmečius. Tiesa, informacijai iškilus į viešumą, Neringos savivaldybė tikina sieksianti užkirsti kelią savivaldybės būsto subnuomai. Socialinio būsto Neringoje šiuo metu laukia 27 šeimos. Ir nors iš viso Neringos savivaldybės būstų fonde – 74 butai, tik 18 jų – socialiniai. Likusieji turi tarnybinių butų statusą.

Didžiausias nedarbas birželį Lietuvoje buvo Zarasuose, o mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,3 proc. visų gyventojų., o tai lėmė ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas įmonių skaičius. „Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų“, – rašoma tarnybos ataskaitoje. Aukštas nedarbas taip pat išlieka Ignalinoje (13,3 proc.), Kalvarijoje bei Kelmės rajone (po 13 proc.

Neringiškiams nuo birželio netekus galimybės be eilės keltis per Kuršių marias, Neringos valdžia žada protesto akcijas. Susisiekimo ministras žada ieškoti kompromiso su savivaldybe, tačiau pabrėžia, kad turi būti atsižvelgta į visų keleivių interesus. Smiltynės perkėla neketina vėl įvesti „eilę be eilės“. Neringos vicemeras socialdemokratas Narūnas Lendraitis sako, kad neringiškiai nusiteikę imtis akcijų, nes neskubama atsižvelgti į jų pageidavimus.

Trečiadienį 10.14 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Neringa, Nidos-Smiltynės plente, kemperis prispaudė žmogų.

Valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė nesilaikė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais. Tokias išvadas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė ministerijos darbo grupė, atlikusi Smiltynės perkėlos viešųjų pirkimų auditą ir darbuotojų skundų tyrimą, pranešė ministerija.

Iš vėl iš atostogų užsienyje grįžote ne pailsėję, o nuvargę? Tikrą ramybės oazę rasite visai čia pat – Neringoje. Lietuvos pajūrio perlas užburia gamtos grožiu ir tykiu gyvenimo būdu. Tačiau dažnai Neringa nepelnytai aplenkiama kaip nuobodi vieta, kurioje nėra, ką veikti. Pateikiame keletą idėjų, kaip įdomiai ir aktyviai praleisti laiką Neringoje. 1. Pasinerkite į gamtos grožį Nidoje Nida – viena gražiausių Lietuvos vietų.

Grupės Seimo narių sumanė trumpinti saugomą pajūrio juostą ir taip Klaipėdos paplūdimiuose ir Kuršių Nerijoje leisti plėtoti statybas. Jie įsitikinę, kad dėl itin griežtų taisyklių tiek Neringa, tiek Klaipėda atsidūrusi mirties taške, kai net kempingo įrengti negalima. Tuo tarpu Vyriausybė seimūnų pataisas atmeta. Pasak aplinkos ministro, nėra užtektinai saugiklių, kad vietoj dviračių takų ar naujos gelbėjimo bazės pajūryje neims dygti viešbučiai ar prabangios vilos.

Darbdaviai vasarį apie numatomą darbuotojų atleidimą įspėta 100 žmonių, Užimtumo tarnybai pateikti 2 pranešimai apie grupinius atleidimus. Apie 87 darbuotojų atleidimą įspėjo Neringos savivaldybės komunalinių paslaugų įmonė „Neringos komunalininkas“, kurioje, „Sodros“ duomenimis, dirba 100 darbuotojų. „Neringos komunalininko“ direktorė Danguolė Seselskytė BNS aiškino, kad įmonė nebeteiks didžiosios dalies paslaugų, nes nutrūko jos sutartis su savivaldybe. Įmonė planuoja teikti uosto paslaugas.

Internetinė prekybos maistu ir kasdienėmis prekėmis parduotuvė „Barbora“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Gegužės mėnesį Neringos gyventojai ir svečiai maistą ir kasdienes prekes galės užsisakyti internetu ir gauti jas tiesiai į namus ar išsinuomotas poilsio vietas. Kaip rašoma įmonės pranešime spaudai, „Barboros“ kurjeriai aptarnaus visą Lietuvai priklausančią Kuršių nerijos dalį nuo Smiltynės iki Nidos.