nerijus maliukevičius

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos srities koncertų salėje „Crocus City Hall“ išnaudos nukreipiant visuomenes pyktį prieš Ukrainą. Pasak jo, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui šiuo atveju reikia ieškoti „atpirkimo ožių“. „Net neabejoju, kad visa tai bus išnaudota nukreipiant pyktį į išorę, pagrinde prieš Ukrainą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas kvietimas į mitingą prieš NATO karius Lietuvoje. Tarnybos teigia, kad tai gali būti provokacija, o informacinių karų ekspertas įspėja – priešiškos valstybės vis geriau naudoja technologijas, kad sukeltų sumaištį. Informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformacinės atakos prieš Lietuvą nukreipiamos nuolat, tačiau ilgainiui tobulėja technologiniu aspektu.

Dar vienas Rusijos akibrokštas Lietuvai. Kaliningrado valdžia priešais Lietuvos konsulatą atidengė paminklą Michailui Muravjovui-Korikui. Ypatingu žiaurumu Lietuvoje garsėjusį sukilėlių žudiką rusai pristato kaip „mokyklų steigėją, švietusį paprastą liaudį“. Istorikai ir politologai tokį veiksmą vadina ne tik Lietuvos įžeidimu. Rusija esą taip pademonstruoja ir savo įsivaizduojamų imperinių ribų matymą, o mūsų šalis eilinį kartą į tą teritoriją patenka.

Rusijai dirbantys propagandistai Lietuvoje bando sukelti lietuvių paniką: skelbia dezinformaciją apie neva radioaktyvų iš Lenkijos čia slenkantį debesį, kuris neva atskrenda iš Ukrainos, sprogus ginklų bazei su radioaktyviomis medžiagomis. Tokią melagingą žinutę publikavo ne kartą rusišką dezinformaciją skelbęs portalas.  „Facebook'e“ šia melagiena dalinasi už šnipinėjimą Rusijai kalėjime sėdinčio Paleckio bendražygiai.

Šią savaitę pasaulį suklusti privertė drono sprogimas virš Kremliaus. Dalis spėlioja, kad jį susprogdino ukrainiečiai, o kai kurie mano, kad tai padarė pats Vladimiras Putinas, norėdamas mobilizuoti visuomenę. Politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad tokia akcija Rusijos valdžiai būtų nenaudinga, o šalyje yra ir kitų potencialių veikėjų, kurie galėjo tai padaryti.

Ukrainiečių trofėjus – pamuštas rusų tankas – tapo spąstais vadinamiesiems rusų vatagalviams. Pareigūnai sako akylai stebintys visus, kas deda gėles ir dega žvakes, taip garbindami rusafašistus, žudančius Ukrainos žmones. O vatagalviai nerimsta, provokacijas rengė ir pirmadienio vakarą, ir antradienio dieną. Vis tik kiti žmonės parodė išmonę – prie tanko pastatė klozetą.

Rusija Ukrainą užpuolė šiemet vasario 24 d., bet savo informacines atakas pradėjo vykdyti kur kas anksčiau. Kaip ugdyti kritinį mąstymą, kaip atsirinkti informaciją ir ją tikrinti? Kodėl kritiškumas vykstant informaciniams karams yra itin galingas ginklas ir ką rodo Baltarusijos patirtis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja profesorė ir ekspertė iš VDU Auksė Balčytienė ir informacinio karo ekspertas, mokslų daktaras iš VU TSPMI Nerijus Maliukevičius, ...

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas tapo ne tik informacinis, bet ir kasdien daugybę žmonių nužudanti kraupi realybė. Vis tik kova informaciniame lauke dėl to nė kiek nesumažėjo.

Buvęs JAV karo pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turėtų iki Naujųjų metų atsiimti visas rusų užgrobtas teritorijas, o iki kitų metų vasaros – išlaisvinti Krymą. Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad toks pareiškimas gali sukelti per didelius lūkesčius, kuriems neišsipildžius gali prasidėti politinės abejonės.

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Šiemet gegužės 9-oji bus kitokia. Besidžiaugiantys Stalino pergale prieš Hitlerį nebegalės segėti Georgijaus juostelių, o Vilniaus valdžia neleis didesnių minėjimų ir renginių. Ar iš tiesų turėtume drausti iškilmingai minėti dieną, kuri Lietuvai reiškia 50 metų sovietinės okupacijos ir represijų, svarstė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Marinos Ovsianikovos protestas tiesioginiame Rusijos propagandinės laidos eteryje nebūtinai yra tik nuoširdus protestas arba tik Kremliaus gudriai sugalvoto plano dalis. Taip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, Rusijos propagandos mašina karo metu patyrė lūžį, tačiau reikės dar didesnio sukrėtimo, kad Kremlius įvykius Ukrainoje įvardytu karu, o nebe specialiąja operacija.

Karo Ukrainoje pradžioje Kyjivą šturmuoti bandęs Putinas pakeitė planą. Anot JAV pareigūnų, Rusijos vadovas dabar siekia užimti pietines ir rytines Ukrainos teritorijas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad protingiausias Kremliaus žingsnis dabar būtų išlaikyti jau okupuotas teritorijas, o tai gero nežada.

Prieš kelerius metus Švedijoje buvo išleistas atnaujintas Šaltojo karo laikų leidinys apie karo grėsmę. Švedija brošiūrą perleido pavadinimu „If crisis or war comes“ („Jei ateis krizė arba karas“, – liet.)  ir taip išreiškė susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Baltijos jūros regione. Ko Lietuva gali pasimokyti iš šios šalies? Tuomet net apie 4,7 mln. šalies namų ūkių pasiekė leidinys, kuriame visuomenė informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis nelaimės atveju.

Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius. Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.

Švedijos žiniasklaidos koncernui „Modern Times Group“ (MTG) JAV fondų valdymo bendrovei „Providence Equity Partners“ parduodant verslą Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvos TV3 televizijos grupę, pasipylė įvairūs vertinimai, tiek iš finansinės pusės, tiek iš sandorio reikšmės. 100 proc. Baltijos šalių verslo parduota už 115 mln. eurų, arba už 2016 metų 12 veiklos pelnų (EBIT), pranešė MTG per „Nasdaq“ Šiaurės šalių biržą.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kremliaus ideologai tikina, kad propaganda, kitaip tariant, informacinio karo priemonės, sudaro sąlygas netradicinei okupacijai, kai galima kontroliuoti nugalėtą teritoriją fiziškai joje nesant. Tokioje koncepcijoje atskiras vaidmuo skiriamas vietos radikalams.

Ar bus apribotos dar dviejų Rusijos televizijos kanalų laidų transliacijos?

 Politologai teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų diplomatų pokalbių telefonu nutekinimas turi panašumų su atveju, kai vasarą buvo paviešinti Lietuvos diplomatų pasikalbėjimai. Politikos ekspertų teigimu, paviešinti pokalbiai apie situaciją Ukrainoje gali sukiršinti JAV ir ES, o tuo yra suinteresuota Rusija.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją.

Ketvirtadienį pasklidus žiniai apie interneto youtube.com tinkle išplatintus pokalbius, kuriuose neva Lietuvos diplomatai aptarinėja santykius su kitomis šalimis, Lietuvos politikų ir kolegų darbo stilių, prabilta apie Rusijos provokacijas, galimą klastotę, siekiant diskredituoti Lietuvą.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.

Gegužės 5 d. buvo apdovanoti Geriausių 2010 m. laidų konkurso „Pragiedruliai“ nugalėtojai. Tokį konkursą, kuriuo norima paskatinti kurti ir transliuoti kultūros laidas bei laidas vaikams, puoselėti bei populiarinti kultūrą ir jos vertybes,  Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu (SRTRF) surengė jau devintą kartą. Šįkart konkursui buvo pateiktos 49 laidos: 29  televizijos ir 20 radijo laidų.

Apklausos rodo, kad lietuviai vis dar atsargiai žiūri į Rusiją, o bambagyslė su didžiąja mama iš Rytų kol kas nėra nutrūkusi. Apie tai Balsas.lt studijoje dikutavo politologas dr. Nerijus MALIUKEVIČIUS (Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), istorikas dr. Ramūnas TRIMAKAS (Mykolo Romerio universitetas) ir Balsas.lt vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Per pusę metų, praleistų Simono Daukanto aikštės rūmuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė privertė ant pirštų galų vaikščioti visų kitų Lietuvos valdžios šakų politikus. Ar Lietuvos prezidentė tokia pat galinga ir užsienyje, ypač “artimajame” (pagal Konstituciją jos svarbiausia užduotis yra ginti valstybės interesus plačiajame pasaulyje)? Dabar kaip tik prasideda D.Grybauskaitės tarptautinių išmėginimų laikotarpis.

Šį antradienį (rugpjūčio 12 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Rusijos ir Gruzijos karo atspindžius žiniasklaidoje bei galimybes kiekvienai iš šių šalių laimėti informacinį karą.

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino Izraelio valstybės prezidentą Šimoną Peresą bei visą Izraelio tautą 60-tųjų valstybės įkūrimo metinių proga. „Demokratinės Izraelio valstybės įsikūrimas 1948 metais, jos išlikimas ir sustiprėjimas yra didžiulis 20 amžiaus laimėjimas pasaulio istorijai ir sąžinei. Per 60 metų jūsų šalies žmonės pasiekė įspūdingų laimėjimų ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros srityse“, - sveikinimo laiške teigia V.Adamkus.

Žinią apie tariamą avariją Leningrado atominėje elektrinėje ir neva pasklidusią radiaciją galima laikyti chrestomatiniu gando plitimo pavyzdžiu, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. „Gandui būtinas kontekstas, kurį suprastų visa visuomenė, taip pat būtina stipri emocinė įkrova - taip aktyvuojama komunikacinė grandinė, kuria gandas paplinta momentaliai“, - BNS sakė politologas.

Lietuvos televizijų darbuotojai kartais juokauja, kad laidos ir filmai tik trukdo transliuoti reklamos siužetus. Pastaruoju metu daugelis televizijų gauna nemažai laiškų, kuriuose piktinamasi reklamos gausa vaidybinių filmų metu. Todėl Radijo ir televizijos komisija (RTK) pasišovė bandyti įvesti tvarką. Šią savaitę ji patvirtino reklamos transliavimo taisykles, rašo „Lietuvos rytas“. Vaidybiniuose filmuose, trunkančiuose iki 45 min., reklamos apskritai negali būti. Jei filmas trunka nuo 46 min.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Muntiano žodžius neteisingai interpretavo Rusijos propagandos meistrai. Rusų ir anglų kalbomis agentūra ITAR- TASS išplatino pranešimą, pavadintą „Lietuva kritikuoja Estiją dėl kario paminklo perkėlimo“. Visa tai vertinama kaip eilinė Rusijos propagandinio karo ataka.

Nuo balandžio vidurio Lietuvoje vėl pasirodys laikraštis „Komsomolskaja pravda“. Nepaisant leidėjų deklaracijų, kad tai bus ne iš sovietinių laikų žinomas ideologinis leidinys, o bulvarinio pobūdžio laikraštis, politologai jo pasirodymą mūsų šalyje vertina ir kaip Rusijos ketinimus per žiniasklaidą skleisti savo ideologines pažiūras. „Komsomolskaja pravda“ Rusijoje leidžiama nuo 1919 m. Įvairiuose jos regionuose ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje šiuo metu kasdien išleidžiama iki 30 mln.

Radijo ir televizijos komisija (RTK) ėmėsi ir kitų televizijų, įtariamų reklamos transliavimu per žinių laidas. Komisija trečiadienį svarstys, ar skirti baudas LNK vadovui Pauliui Kovui ir LTV vadovui Kęstučiui Petrauskiui."Sankcijas televizijų vadovams skirsime atsižvelgdami į televizijų programų monitoringo rezultatus. Pagal įstatymą, televizijų vadovams gresia 1-3 tūkst. litų dydžio baudos", - BNS sakė RTK administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius.

Plėsdama savo informacinę įtaką į Šiaurės Europos regiono šalis, Rusija į Lietuvos rinką paleidžia lengvo turinio savaitraštį "Komsomolskaja pravda". Kaip BNS pasakojo savaitraščio žurnalistas Lietuvoje Denisas Tarasenka, tai tai bus ne iš sovietinių laikų žinomas ideologinis leidinys, o lengvo turinio laikraštis. "Tai bus lengvo skaitymo leidinys. Kažkas panašaus į dabar Lietuvoje leidžiamą dienraštį "L.T". Bus pateikiama daug didelių nuotraukų, o greta - informacija", - sakė D.Tarasenka.

Radijo ir televizijos komisija (RTK) trečiadienį spręs, kokias sankcijas taikyti muzikinio televizijos kanalo "MTV Lietuva" vadovui Mariui Veseliui už animacinio serialo "Popiežiaus miestas" transliavimą.Tai, kad šis serialas, kurio vienas veikėjų yra tariamas popiežius, kursto religinę diskriminaciją, dar vasario 9 dieną nusprendė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba."Televizijos vadovui už pirmą kartą padarytą tokį nusižengimą gresia 1-3 tūkst. litų bauda.

Politiko ir žurnalisto pareigos iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai skirtingos. Pirmasis leidžia įstatymus, antrasis akylai seka, kaip tai daroma, ir mielai tai kritikuoja. Pirmasis saikdinasi dirbąs liaudžiai, o ne sau, antrasis verčiasi per galvą įrodinėdamas, kad tai nėra tiesa. Tačiau ar viskas išlieka savo vietose, kai pirmasis tampa antrojo darbdaviu? Nebūkime naivūs. Įstatymai šiuo atveju yra palankūs politikams: jie leidžia Seimo nariams valdyti žiniasklaidos priemones.