nekilnojamasis turtas

Renesanso epochos pilis Prancūzijoje parduodama už mažesnę sumą nei nuosavas namas Vilniuje, Valakampių mikrorajone. Šis sakinys gali skambėti kaip fantazija, tačiau tai – dabartinė realybė, o nekilnojamo turto ekspertai nieko keisto tame nemato. Dvylikos miegamųjų pilis ištaigingame Prancūzijos Luaro slėnyje internete yra pardavinėjama kone 300 tūkst. eurų pigiau nei gerokai paprasčiau atrodantis gyvenamasis namas mūsų sostinės užmiestyje.

Nepaisant didelio nedarbo ir nežinomybės rinkose, kuri susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais, JAV gyventojai ėmė masiškai pirkti naujus namus. Kai kurie duomenys rodo, kad lietuviai taip pat vis dažniau svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tokias tendencijas įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Amerikiečiai nusprendė, kad Covid-19 krizė yra pats geriausias metas įsigyti naują būstą.

Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 metais buvo 151,85 mln. eurų – 9 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jos siekė 166,94 mln. eurų.  Ketvirtojoje Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, taip pat nurodoma, kad per metus valstybės valdomų nekilnojamojo turto objektų kiekis mažėjo 2 proc. iki 27,9 tūkst., o jų plotas – 3,4 proc. iki 9,92 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė augo 7,3 proc. 2,93 mlrd. eurų.

Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą atlikęs Registrų centras kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti viešame žemės sklypų ir statinių masinio vertinimo dokumentų svarstyme, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo naujų verčių priklausys, ar ir kokio dydžio NT mokestį reikės mokėti gyventojams už jų turimus namus, butus ar kitą turtą.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Liepos mėnesį Lietuvoje buvo parduota rekordiškai daug namų. Specialistai teigia, kad itin didelį sandorių skaičių iš dalies nulėmė ir koronaviruso pandemija – žmonės pastebėjo, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti. Aktyviausiai namai bei kotedžai perkami didmiesčiuose arba jų rajonuose. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandorių. Per septynis pirmuosius mėnesius įregistruotų sandorių yra daugiau nei 65 tūkstančiai, o tai devyniais procentais daugiau nei pernai sausį-liepą. TV3 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pasaulinė pandemija palietė kitų šalių NT rinkas. Iš viso Lietuvoje šiais metais įregistruota daugiau kaip 17 tūkst. butų pardavimų, o tai 15 proc.

Socialiniame tinkle „TikTok“ paviešintas vieno Dirfilde, Ilinojaus valstijoje, esančio namo vaizdo įrašas užkūrė tikrą pirtį internete. Vaizdelį pamatę socialinio tinklo vartotojai nesuprato, kaip įmanoma tokiame name gyventi ir praminė jį „plonuoju namu“. Vienas „TikTok“ vartotojas savo paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kuriame nusifilmavo šalia itin keistos formos parduodamo namo Dirfildo mieste. Už jį savininkai prašo maždaug 270 tūkstančių JAV dolerių.

Sovietmečiu komunistų šulų, o nepriklausomos Lietuvos prezidentų pamėgta vila Palangoje gali būti parduota aukcione. Liaudyje Brežnevo vila vadinamas statinys priklauso valstybei, kurios sutartis su dabar čia svečių namus įkūrusiu verslininku baigiasi. Palangiškiai baiminasi, kad pastatą aukcione nusipirkęs asmuo gali užtverti ir porą dešimčių hektarų vilos teritorijai priklausančio miško. O kurorto meras tikina apskritai neleisiantis pastato privatizuoti.

Finansines Covid-19 pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų, todėl nemažai žmonių atsisakė minties įsigyti būstą ar buvo priversti susimažinti savo lūkesčius. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pastarųjų mėnesių patirtis palietė žmonių tarpusavio santykius ir kaip nepasiduoti užplūdusioms neigiamoms emocijoms. Pasak psichiatro-psichoterapeuto Raimundo Aleknos, planuodami ateitį ir įsigydami tam tikrą turtą ar daiktus žmonės linkę daryti vieną esminę klaidą.

Registrų centre dar stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, teigia notarai, pats centras nurodo, kad trikdžių pastaruoju metu nenustatyta.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja moduliniai namai. Tokio tipo pastatai pastatomi labai greitai, o daliai jų nė nereikia statybos leidimo. Plačiau apie juos domėjosi laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda. „Moduliniai namai gaminami pradedant jų elementais. Elementai gaminami gamykloje ant tam tikrų stalų. Pagaminamos sienos, grindų elementai, stogo elementai ir po to šie moduliai surenkami į 3D modulius ir prasideda jų apdaila – daromos instaliacijos, komunikacijos.

Daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. 2019 metų pirmąjį pusmetį 49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus – apie 3 proc. viso valstybės NT.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tiek bendri, tiek pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos kito simboliškai, o lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, birželį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 14,5 proc. ir siekė 2135, o per metus sumenko 26,8 procento. Vilniuje birželį parduoti 722 butai – 6,2 proc. daugiau nei gegužę ir 26,3 proc. mažiau nei 2019 metų birželį.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Vis daugiau lietuvių įsigyja būstą Lietuvos pajūryje ar investuoja į antrą būstą, tikėdamiesi jį išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi tais pajūryje ar šalia jo esančiais nekilnojamojo turto objektais, kuriuos galima nupirkti už vidutinę pinigų sumą. NT brokeris Darius Česnulevičius pastebi, kad pajūryje šiuo metu populiariausias būstas, kurio vertė neviršija 50 tūkstančių eurų, tačiau tokių pasiūlymų nėra itin daug.

Neįprastas pardavimas nekilnojamojo turto (NT) portale – nusipirkus butą Vilniuje, dovanų galima gauti BMW visureigį.  Parduodamų nekilnojamojo turto objektų portale Aruodas.lt galima rasti daugybę skelbimų, tačiau vienas jų išsiskiria tuo, kad, nusipirkus butą Fabijoniškių mikrorajone, dovanų galima gauti BMW X3 visureigį, kurio vertė siekia 3 tūkst., tad bendra pirkinio vertė siekia 83 tūkst. eurų.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mažėjo bendri, bet didėjo pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos didmiesčiuose kito simboliškai, nors lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose mažėjo 4,1 proc. ir nesiekė 1,9 tūkst., o per metus menko 39,8 proc. Vilniuje gegužę parduota 680 butų – 11,8 proc. mažiau nei balandį ir 30,3 proc. mažiau nei 2019 metų gegužę.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7182 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 0,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 90,7 proc. baigtų statyti pastatų buvo  gyvenamieji.  Pernai baigta statyti 6513 naujų gyvenamųjų namų, juose įrengti 12577 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 1,6 proc., būstų juose skaičius – 3,1 proc., tačiau būstų naudingasis plotas smuktelėjo 0,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, išduotų leidimų naujų pastatų statybai skaičius padidėjo 21,5 proc. iki 1931. Gyvenamiesiems namams statyti išduoti 1710 leidimai, arba 24,3 proc. daugiau nei prieš metus.  Šalyje ir toliau vyraus individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų, pranešė Statistikos departamentas.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai ir įmonės, 2019 metais turėję ir/ ar įsigiję komercinio naudojimo nekilnojamojo turto (administracines, viešbučio, prekybos patalpas ar kt.) iki šių metų vasario 17 d. turi pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (forma KIT711) ir sumokėti apskaičiuotus mokesčius.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Jau seniai nekilnojamojo turto rinkos specialistai ir architektai žino taisyklę – buto ar namo vertę pirmiausiai lemia vieta. Visai nesvarbu, ar kalba eina apie mažesniuosius miestelius ar apie didžiuosius mietus, šis faktorius visada išlieka aktualus. Būsto kainai mieste kylant, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių mieliau renkasi užmiestyje infrastruktūriškai išvystytus rajonus ir kvartalus.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – 10,5 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Registrų centro teigimu, tai didžiausia istorijoje per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime. „Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.

Vilniuje gruodį augo bendri butų pardavimai, tačiau pirminėje rinkoje jų parduota mažiau nei lapkritį. Kaune bei Klaipėdoje atvirkščiai – mažėjo bendri, tačiau didėjo pardavimai tiesiai iš statytojų. Butų kainos toliau didėjo, tuo metu lūkesčiai dėl jų neprastėja, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gruodį Lietuvoje parduotų butų skaičius  mažėjo 3 proc. iki maždaug 3 tūkst., o per metus augo 12,9 proc.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Pastebima, kad 2019 m. būsto rinkai buvo itin aktyvūs, o jų kaina vidutiniškai kilo 5–7 proc. Ekspertai pastebi, kad nors 2020 m. statybų kaina drastiškai neturėtų didėti, būstai brangs ir tai gali lemti kelios priežastys. Pasak specialistų, 2020 m. neturėtų būti labai išsiskiriantys ir tendencijos, palyginti su 2019 m., kardinaliai nesiskirs. Pagrindiniai dalykai, kurie nulems būstų kainas yra ne tik statybų kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai bei jų trūkumas.

Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys Nemuno gatvės gyventojai sulaukė ultimatumo arba išsikelti ir imti kompensaciją už butus, arba butai bus paimami visuomenės poreikiams ir tada sumos bus dar mažesnės, skelbia LRT. LRT televizijos kalbintiems čia gyvenantiems sutuoktiniams siūloma 27 tūkst. eurų. Jie nerimauja, kad už tokią sumą būstą įsigytų nebent bendrabutyje.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Nekilnojamąjį turtą, kai jis yra pirmas ir vienintelis gyventojo ar jo šeimos turtas, siūloma neapmokestinti.    Tokią pataisą Seime registravo Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, žmogui turi būti suteikta galimybė turėti vieną būstą, kuris būtų neapmokestinamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kol kas perkaitimo požymių nesimato, tačiau reikia stebėti rizikas, įskaitant mažesnį paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Šiemet pradėjome pastebėti, kad iki šiol sparčiausiai kredituotas nekilnojamojo turto sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Kai sutuoktiniai skiriasi, kai jų santykius sudrasko neapykanta, kai jų meilė vienas kitam virsta pelenais, dažnai pagalvojame apie meilės trikampį. Tačiau šioje laidos „Prieš srovę“ istorijoje svarbų vaidmenį atlieka ir pinigai. Kaip šį viską sugriovusį trikampį pavadinti – meilės ar pinigų trikampiu? Dvi moterys, seifas ir vyras, vardu Darius (vardas pakeistas). Šeimos santaupos augo slaptame, už sienos esančiame seife, o raktą nuo jo turėjo tik vyras.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

„Ąžuolyno klinikos“ psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna dažnai konsultuoja žmones nekilnojamojo turto nuomos sutarties klausimais, gilinasi į žmonių psichologiją įsigyjant nuosavą būstą. TV3 laidai „Statybų gidas“ interviu davęs vyras teigė, kad perkant būstą svarbu nepasiduoti emocijoms ir aplinkinių spaudimui. „Akivaizdu, kad žmonės, kurie dabar perka nekilnojamąjį turtą, paprastai tai daro, ko gero, pirmą kartą ir tos rizikos jiems yra nepažįstamos, svetimos.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.