negalia

Praėjusių metų vasarą uostamiestyje pastatytame socialiniame daugiabutyje gyvenanti neįgali klaipėdietė, jos žodžiais, dienas leidžia tarsi kalėjime. Nors pagal projektą, jos ir kitų pirmo aukšto kaimynų butai pritaikyti neįgaliesiems, realybėje moteris jokių išskirtinių sąlygų neturi. Pro langą klaipėdietė gali matyti tik medžių viršūnes, o vonioje nėra nė vieno kištukinio lizdo.

Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Olga Ludziš organizacijai ištikima jau beveik 20 metų. Ji sako, kad sąjunga yra aktyvi, vykdo daug projektų, į ją kreipiasi žmonės, kuriems reikia įvairių paslaugų, informacijos. „Kai rajone yra stipri organizacija, vyksta nuolatinis darbas, organizuojami renginiai, geriau girdimi ir neįgalieji, nes jeigu jie sėdės namuose, iš jų neišeis, niekada apie juos neišgirsim“, – tvirtina O. Ludziš.

Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė prisimena, kad organizacija susikūrė Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre susibūrus būreliui bendraminčių: „Sulaukėm labai didelio palaikymo, organizacija per pusmetį išaugo iki 150 narių. Buvome tikri entuziastai, norintys veikti, matantys daug negerovių, žinantys, ką reikia keisti. Visi dirbome savanoriškai, iš idėjos, organizacijoje nebuvo jokių atlyginimų ir jokių etatinių darbuotojų.

Rašytojas Gasperas Aleksa sako, kad poreikis įkurti Lietuvos žmonių su negalia sąjungą kilo natūraliai: „Buvusioje Lietuvos invalidų draugijoje buvo daug žmonių, kurie turėjo vadinamąsias „civilizacijos ligas“. Kilo poreikis rūpintis turinčiais sunkiausias negalias, kurie juda rateliais, ramentais, turi daug sudėtingų problemų. Ši mūsų šaka atskilo nuo draugijos, ir per konferenciją prieš 25-erius metus mes, 7 žmonės, išėjome iš draugijos ir įsteigėme atskirą organizaciją.

1995 m. įkurta Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) šiais metais mini savo veiklos 25-metį. LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pasakoja, kad veiklos pradžioje, 1996 m., organizuotas maršas per Lietuvą: „Keliavom su šūkiais, kurie skelbė, kad susikūrė nauja organizacija. Plaukėme baidarėmis, su „Raketa“ nuplaukėm iki pat Nidos, susitikinėjom su žmonėmis, buvo labai įspūdinga.

Respublikinei Panevėžio ligoninei skrieja rimti kaltinimai – džiugias kūdikio sutiktuves ligoninė kaltinama pavertusi viena košmariškiausių dienų poros gyvenime. Tėvai įsitikinę, kad dėl apmaudžios gimdymą priėmusios gydytojos klaidos kūdikis gimė su daugybe sutrikimų – nemato, nekalba, apkritai yra vegetacinės būsenos. Egidijui ir Živilei (pavardės redakcijai žinomos – aut. past.) sūnaus gimimas turėjo būti laimingiausia gyvenimo diena. Kūdikis buvo labai lauktas, ilgai planuotas.

Skaitytojų klausėme, kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Apklausoje dalyvavo 71 žmogus.  Daugiausia – 27,1 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad didžiausi pokyčiai padaryti didinant informacijos prieinamumą.  20 proc. apklaustųjų teigia, kad daugiausia padaryta gerinant švietimo sistemos prieinamumą.  17,2 proc.

Rietavo miestelyje sutrikusio intelekto negalią turintiems žmonėms socialines paslaugas teikia tik bendrija „Rietavo viltis“. Būtent ši organizacija įgyvendino ir projektą „Socialinė integracija per kūrybiškumą, užimtumą Rietavo žmonėms su sutrikusio intelekto negalia“. Kaip sako vadovė Angelė Arienė, asmenys su sutrikusia protine negalia net ir būdami suaugę lieka nesavarankiški, priklausomi nuo tėvų, globėjų, socialinės apsaugos sistemos, tad svarbu jiems padėti kuo geriau integruotis visuomen...

Skaitytojų klausėme, kam skiriamas universalus dizainas. Apklausoje dalyvavo 130 žmonių.  Daugiau negu pusė – 65,9 proc. – apklausos dalyvių atsakė teisingai: universalus dizainas skiriamas visiems.  22,5 proc. dalyvių spėjo, kad universalus dizainas skiriamas turintiems bet kokią negalią, o 11,6 proc. manė, kad toks dizainas skiriamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Pirmagimiui sūnui davusi Airono vardą Inga negalėjo nė įsivaizduoti, kokia daugybė iššūkių gyvenime jo laukia. „Tikras geležinis vaikas, viską ištvėrė. Ir dar visus mus savo optimizmu užkrečia, – šiandien šypsosi ji. – Mūsų Aironas – tikra pozityvumo bomba.“  Aironas gimė Ingos 20-ojo gimtadienio išvakarėse. „Nuostabesnės dovanos net negalėtum įsivaizduoti“, – sako moteris. Vis dėlto prieš 15 metų visos mintys sukosi ne apie vieną pirmųjų jubiliejų.

VšĮ „Penki pojūčiai“ teikia paslaugas šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų ar negalią turinčius vaikus, taip pat įstaigoms siūlo sensorinę įrangą ir pirmąsias lietuviškas pasunkintas priemones „Arti“. Praėjusiais metais Vilniuje, Šermukšnių gatvėje, buvo įkurti pirmieji „Penkių pojūčių“ namai – nedidelis terapijos centras, o šių metų spalio viduryje Ozo gatvėje, vienoje iš SOS vaikų kaimo sodybų, įsikūrė antrieji „Penkių pojūčių“ namai.

Spalio mėnesį Utenoje vykęs 20-asis Lietuvos ir Latvijos kultūrizmo ir fitneso čempionatas išsiskyrė naujove – pirmą kartą tokiame renginyje išskirta neįgaliųjų kategorija. Joje sėkmingai pasirodė uteniškis Darius Linka. 46 metų vyras džiaugiasi galimybe dalyvauti čempionate, kuris jį įkvėpė dar aktyviau sportuoti.

Lietuvoje visai neseniai buvo atversta byla, kurios epicentre atsidūrė pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojusi moteris, tačiau galiausiai, jos taip ir nesulaukusi, pasirinko liūdniausią išeitį – ketino atimti gyvybę sau ir vaikui. Negalią turinčių asmenų atstovė tikina, kad tokie įvykiai tik dar kartą paliudija politikų atsainų požiūrį dėl šeimų gerovės užtikrinimo.

Su Ania Sipovič pirmą sykį susitikome prieš 14 metų. Tuomet pasikeisdamos slaugėme mums brangų žmogų, nuostabią moterį, vienuolę seserį Reginą. Tada sužinojau, kad Ania augina šešis vaikus, vyriausias jos sūnus Karolis turi sunkią negalią. Kai po daugelio metų vėl susitikome nuotoliniu būdu, Karolio jau nebebuvo – jis mirė prieš 12 metų, būdamas 25-erių. Vėlinių išvakarėse išdrįsau Anios paklausti apie netektį ir išgirdau, kokią patirtį ji sukaupė gausioje savo šeimoje augindama neįgalų sūnų.

Šį rugsėjį jau ketvirtą kartą vyko akcija „Mane veža“, kurioje dalyvauja motociklininkai ir regos negalią turintys žmonės. Akcijos iniciatorė – tinklaraščio „Motociklininkė.lt“ autorė, vairavimo praktikos mokytoja Aldona Juozaitytė-Pieva.  Akcija „Mane veža“ 2017-aisiais Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose buvo nominuota „Įveiktos kliūties“ kategorijoje.

Ar iš tiesų negalia nėra kliūtis ieškant darbo? Deja, ne visada. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Neįgaliųjų organizacijų teigimu, neretai darbą rasti trukdo darbdavių išankstinis nusiteikimas ir stereotipinis požiūris į negalią turinčius žmones.

Pandemija visus gąsdina ir kartais varo į neviltį, tačiau kad ir kokie būtų sergančiųjų ir užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, negalime aplaidžiai ir abejingai žiūrėti į žmones, turinčius kitų sveikatos bėdų. Mūsų pašnekovai pasakoja, ką patiria neįgalieji, kai būna priversti šauktis medikų pagalbos.  Andžejus Matusevič nuo gimimo negali vaikščioti, juda tik neįgaliojo vežimėliu. Rugsėjo mėnesį Andžejui prireikė medikų pagalbos.

Skaitytojų klausėme, kuris iš minėtų požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai. Apklausoje dalyvavo 205 žmonės.  Teisingą atsakymą pasirinko tik 8,9 proc. dalyvavusiųjų apklausoje – bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai nebūdingas nervingumas ir pyktis.  54,5 proc. dalyvių manė, kad tokio žmogaus būsenai nebūdingos haliucinacijos.  22,8 proc. spėjo, kad nebūdinga ciklinė nuotaikų kaita, 13,9 proc. – nemiga.

15-metis Dominykas lanko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Jis veržiasi į mokyklą – cerebriniu paralyžiumi sergantis ir regėjimo negalią turintis berniukas draugų turi tik ugdymo centre. Berniuko mama Edita sutiko pasidalyti mintimis apie tai, ko labiausiai trūksta negalią turinčiam paaugliui.  Dominykas mokosi aštuntoje klasėje, jo broliukas – pirmokas.

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Tai proga visuomenei priminti, kokia mums visiems svarbi psichikos sveikata, kaip elgtis, kad nesusirgtume, kad netaptume nedarbingi, taip pat kaip svarbu pastebėti tuos, kuriems galbūt reikia mūsų pagalbos.  Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė Ona Davidonienė sako, kad psichikos sutrikimų yra daug ir įvairių, kaip ir priežasčių, dėl kurių susergame.

Skaitytojų klausėme, kiek žmonių Lietuvoje serga Alzheimerio liga. Apklausoje dalyvavo 219 žmonių.  42 proc. dalyvavusiųjų spėjo teisingai – Alzheimerio liga Lietuvoje serga apie 40 tūkst. žmonių.  Panašiai – 40,6 proc. – dalyvių pasirinko antrąjį atsakymą: jie mano, kad sergančiųjų Alzheimeriu yra apie 25 tūkst.  17,4 proc. spėjo, kad dėl šios ligos kenčia 10 tūkst. Lietuvos žmonių.  Specialistai mano, kad Lietuvoje gali būti apie 40 tūkst.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį Vilniuje vykusios „Kultūros nakties“ dalyvių, užklydusių į A. Jakšto gatvėje esantį Vaidilos teatro skverą, laukė gyvai sintezatoriumi atliekama kompozitoriaus Tomo Juzeliūno savos kūrybos muzika ir fotoistorijų paroda „(Ne)galia, kuri kuria naują teatrą“.  Ši paroda pirmą kartą pristatyta liepos mėnesį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Turintys įvairias negalias ar patiriantys kitokių gyvenimo sunkumų žmonės neretai savęs klausia – kodėl tai nutiko būtent man? Su panašiomis mintimis ilgą laiką gyveno ir kojos protezą nešiojanti 22 metų Indrė Kručaitė iš Vilniaus. Tačiau šiandien mergina savo fizinę negalią laiko ne kokia nors bausme, o likimo jai siųsta dovana ir išskirtinumu. „Mano negalia yra įgimta, gimiau su dešinės kojos šlaunikaulio trūkumu.

Tarp Vaidos ir jos globojamo paauglio Pauliaus yra vos dešimties metų amžiaus skirtumas. Jauna, 24-erių metų moteris, ryžosi tapti neįgalaus keturiolikmečio globėja, kai šiam iškilo grėsmė atsidurti vaikų globos namuose. Mažame Lietuvos miestelyje gyvenanti šeima sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio. Vaida neslepia – ne visų žmonių požiūris į jos sprendimą priglausti protinę negalią turintį Paulių yra palankus.

Jau 16 metų Airijoje gyvenantis Andrius Zybalas sako ten atradęs savo pašaukimą. Jis treji metai dirba ergoterapeuto padėjėju Golvėjaus universitetinėje ligoninėje – įvairiausias traumas patyrusiems, sunkių ligų ištiktiems žmonėms kasdien padeda patikėti savo jėgomis ir pradėti naują gyvenimą.  „Mano darbas reikalauja profesionalumo, lankstumo. Savo problemų ir emocijų į darbą negaliu atsinešti, nes dėmesio centre yra pacientas, jo poreikiai.

Mažojo Saulio atsakymas ištirpdė jo tėvų širdis – vaikas pirmą kartą sureagavo į tėvų žodžius. Trijų mėnesių amžiaus kūdikis gimė su sunkia abiejų ausų klausos negalia. Vaiko mama pasidalino širdį glostančia akimirką, kai jos naujagimis sūnus pirmą kartą sureagavo į jos balsą. Tiffany Wroe su vyru Johnu iš Mančesterio vaiko reakciją nufilmavo tada, kai trijų mėnesių amžiaus kūdikiui buvo pritaikytas naujas klausos aparatas.

Kai Virginijai buvo diagnozuota reta liga prolaktinoma, ji išsigando ne tik diagnozės – ligos pasekmes stengėsi slėpti nuo aplinkinių, ypač artimų žmonių. Tik praėjus daug laiko, ištvėrusi sunkią operaciją, Virginija suprato, kad geriau išmokti gyventi su liga. Dabar ji pradeda drąsiai kalbėti apie ją su visais ir sako, kad geriau nei vaistai veikia likimo draugų patarimai.

Skaitytojų klausėme, ar informacija lengvai skaitoma kalba turėtų būti pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse. Apklausoje dalyvavo 229 žmonės.  Absoliuti dauguma – 90,4 proc. – apklaustųjų įsitikinę, kad visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse informacija turėtų būti pateikiama ir lengvai skaitoma kalba.  Tik 2,2 proc. dalyvavusiųjų mano, kad to nereikia, likusieji 7,4 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.

Nėra vieningos nuomonės, ar neįgaliesiems ir jų šeimoms netrukus bus lengviau apsirūpinti būstu, jeigu gyvenamojo ploto savininkams bus draudžiama socialiai remtiniems gyventojams nenuomoti patalpų vien dėl to, kad jie turi negalią.   Tokią Civilinio kodekso pataisą Seime registravęs „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas sako, kad dėl pakeitimo sumažės diskriminavimo dėl negalios atvejų.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Psichologė Vidutė Ališauskaitė pažįstama dažnam negalią turinčiam žmogui: ji nuolat kviečiama į įvairias vasaros stovyklas, mokymus ir yra mėgstama dėl savo jaunatviškos energijos bei gebėjimo su kiekvienu rasti bendrą kalbą. Psichologė įsitikinusi – kiekvieno žmogaus, nesvarbu, ar jis turi negalią, ar ne, sėkmė labai dažnai priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi, savivertės. Na, o psichologas gali būti tas vedlys, kuris padės įveikti barjerus, trukdančius įsilieti į visuomenę.

Skaitytojų klausėme, ar jie norėtų mokytis gestų kalbos, jei jų darbovietėje įsidarbintų kurčiasis. Apklausoje dalyvavo 425 žmonės.  Absoliuti dauguma – 87,7 proc. – apklaustųjų sako, kad norėtų mokytis gestų kalbos, jei darbovietėje įsidarbintų kurčiasis.  Gestų kalbos nenorėtų mokytis vos 5,4 proc.  Dar 6,9 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.  1995 m. gegužės 4 d. lietuvių gestų kalba pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba.

Sunkios negalios pilnamečius vaikus auginantys tėvai jaučiasi pamiršti valstybės. Atžalos ligos atveju jie teigia negaunantys nedarbingumo, o neįgalumo išmokos jų vaikams tokios mažos, kad net nepavyksta nusisamdyti pagalbos priežiūrai. Be to, dirbantiems tėvams nepriklauso neįgalaus vaiko slauga, todėl atžala kartais juos turi lydėti į darbą. Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė augina sunkios negalios dukrą Aušrą.

Skaitytojų klausėme, kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Apklausoje dalyvavo 158 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (55,1 proc.) įsitikinę, kad labiausiai pritaikytas Lenkijos miestas yra Krokuva.  Antroje vietoje atsidūrė Vroclavas – šiam miestui savo balsus atidavė 23,4 proc. apklaustųjų.  Tik 21,5 proc. spėjo, kad labiausiai pritaikytas miestas yra Gdynė.

Molėtiškiai Ramūnas Pivoras ir jo draugė Gražina Turkina turi judėjimo negalią, bet stengiasi kiek galėdami išsiversti be aplinkinių pagalbos. „Savo jėgomis susiremontavome būstą, prisitaikėme aplinką. Viską stengiamės daryti patys. Po vieną būtų sudėtinga, o kartu viskas pavyksta“, – pasakoja Gražina.  Pora kartu jau beveik trejus metus. Abu šypsosi – jei ne negalia, jie nebūtų susitikę, nebūtų atradę naujos veiklos ir talentų. „Aš esu iš Vilniaus, Ramūnas – iš Molėtų.

„KODĖL mes į negalią įprastai žiūrime su užuojauta ar netgi vengiame, šalinamės jos? KODĖL gi negalime pasižiūrėti į tai kaip į unikalią žmogaus GALIĄ?“ – būsimus atviros diskusijos „(ne)GALIA“ dalyvius intrigavo „TEDxKaunas“ renginių organizatoriai, žadėdami, kad diskusija apie autizmą paskatins įsikūnyti į kitokią nei mums įprasta žmogaus realybę ir pažvelgti į pasaulį šių unikalių žmonių akimis.  „Autistas – tai žmogus labai aukšta kakta, iššokusia į priekį.

Alzheimerio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių, bet mažai atvejų diagnozuojama, nes susirgę žmonės nesikreipia į medikus. Ši liga diagnozuojama tik vienam iš 4 sergančiųjų.  Alzheimerio liga nesirenka ir gali užklupti visiškai netikėtai, vis dėlto gydytojai tvirtina, kad jos galima išvengti savo smegenis verčiant nuolat dirbti: patariama skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, mokytis užsienio kalbų, kasdien sau kelti naujas užduotis.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Apklausoje dalyvavo 195 žmonės.  Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklausos dalyvių įsitikinę, kad pandemijos pasekmes psichikos sveikatai labiausiai padėtų mažinti didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.  21,6 proc. norėtų daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.  13,8 proc.

Vilnietė Vilija (vardas pakeistas) kurį laiką gyveno įprastai – baigė magistro studijas, sėkmingai dirbo, sukūrė šeimą. Tiesa, moterį retsykiais vargino nuotaikų kaita, bet tai pernelyg netrikdė. Problemos prasidėjo, kai Vilija susilaukė pirmagimės – tada jai diagnozuotas bipolinis sutrikimas.

Sakoma, kad žaibas antrąkart į tą pačią vietą netrenkia, tačiau tai, atrodo, negalioja Gintarės ir Tomo Plungių šeimai, gyvenančiai Priekulėje. Jų penkerių metukų dukrai Medai nuo kūdikystės buvo diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas, kitokia epilepsija ir regos nervų subatrofija. Per penkerius metus mergaitė turėjo daug reabilitacijų ir gydymų, po kurių sustiprėjo ir buvo labai pažengusi.

Skaitytojų klausėme, ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui. Apklausoje dalyvavo 383 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (61 proc.) įsitikinę, kad turintiesiems psichikos negalią išimtys gauti paramą savam verslui turėtų būti taikomos.  27,4 proc. dalyvavusiųjų mano, kad išimčių daryti nereikėtų.  11,5 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės, sakė, kad šis klausimas jiems neaktualus.

Neįgali mergina užregistruota prastovoje, nes įmonės, kurioje ji dirba, veikla yra uždrausta karantino metu. Mergina negavo valstybės mokamos prastovos dalies ir baiminasi, kad ją galėjo prarasti vien dėl to, kad gauna neįgaliojo pašalpą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Mergina turi antro lygio neįgalumą, bet, kaip pati sako, tai jai niekada netrukdė susirasti darbą.

Gegužės pirmąją savaitę minima Trapių kaulų sindromo diena. Turintieji šį sindromą vadinami stikliniais žmonėmis, nes jų kaulai gali sulūžti net ir, atrodytų, visai be priežasties. Orinta Kerbelienė atvirai pasakoja, ką tenka išgyventi auginant traputį – taip švelniai šios bendruomenės nariai vadina vieni kitus.

Universalaus dizaino sąvoka vis dažniau minima įvairiuose pranešimuose, konferencijose, įtraukiama į teisės aktus, tačiau iki šiol nebuvo įrankio, galinčio padėti įvertinti, kaip šių principų laikomasi praktiškai.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) paskelbė gerą žinią: virtualioji biblioteka ELVIS, internete nemokamai prieinama garsinių knygų platforma, karantino metu atveria duris platesniam vartotojų ratui. Registruotis prie ELVIS dabar paprasčiau – nereikia pateikti skaitymo sunkumus įrodančios medicininės pažymos.  Plačiau apie šią iniciatyvą ir LAB darbą karantino metu pasakoja LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja, Disleksijos centro koordinatorė Dalia Balčytytė.

Skaitytojų klausėme, kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Apklausoje dalyvavo 767 žmonės.  Trečdalis (31,6 proc.) pasirinko teisingą atsakymo variantą – skaičiuojama, kad autizmo spektro sutrikimą turi 1,7 proc. vaikų.  Dauguma (56,1 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje buvo įsitikinę, kad autizmo spektro sutrikimą turi 2,1 proc. vaikų.  12,3 proc. manė, kad tokių vaikų yra vos 0,6 proc.

Neapykantos nusikaltimai Lietuvos viešajame gyvenime dar nesulaukia deramo dėmesio, nors teisininkams ir įstatymų leidėjams jie nėra naujiena. Apie neapykantos nusikaltimus kalbama ir Baudžiamajame kodekse. Ar pakankamai – tai jau kitas klausimas.  Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė GodaJurevičiūtė pastebi, kad šiek tiek skiriasi Lietuvos baudžiamajame kodekseir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siūloma šiųnusikaltimų samprata.

Visi gerai žinome posakį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Karantino metu jis pasidarė ypač aktualus, mat užvėrę namų duris daugelis pasinėrė į naujos veiklos paieškas. Tauragiškis Petras Kasanavičius prisiminė kartu su tėčiu vaikystėje gamintus medinius kardus ir tai, kaip nedideliu įkaitintu įrankiu ant jo rankenos degindavo ornamentus. Beliko tik šį įrankį susirasti...  Išeidami iš namų dabar visi užsidedame apsaugines veido kaukes, o Petras ją dėvi net ir kambaryje.

Šiaulių sanatorinė mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur teikiamos ir mokymo, ir gydymo paslaugos. Ji skirta vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų bei sergantiems lėtinėmis neurologinėmis ligomis. Paskelbus karantiną visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Pasak mokyklos direktorės Lijanos Giedraitienės, sėkmę galima pasiekti tik tada, kai tėvai, globėjai ar rūpintojai įsitraukia į nuotolinį ugdymą, padeda vaikams ir bendradarbiauja su mokyklos darbuotojais.