nedarbo dienos

Norintys ilgiau atsipūsti, bet neišnaudoti sukauptų atostogų dienų, šiemet dar turės puikią progą pasiimti vos dvi laisvas dienas ir mėgautis net devynių dienų trukmės atostogomis, mat gruodį turėsime net tris nedarbo dienas. 2023 m. buvo trys ilgieji savaitgaliai, šiemet jų – net šeši.

Šiuo metu darbuotojai Lietuvoje kasmet gali atostogauti 20 darbo dienų per metus. Tai yra mažiau nei mėnesis, Europos Sąjungos (ES) nustatytas atostogų minimumas. Nors Seime yra siūlymų nuo kitų metų suteikti 2 dienomis ilgesnes atostogas, yra manančių, kad to nereikia – atostogų lietuviams esą užtenka, mat turi daug šventinių dienų bei mamadienių. Vis tik kiti vardija poilsio trūkumo keliamas problemas.

Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2024-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais bus net penki ilgieji savaitgaliai. Pirmasis iš jų laukia jau už mėnesio per Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.). Galimybės pasimėgauti keturiomis poilsio dienomis šiemet nebus, bet gruodį, kuomet antradienį bus Kūčios, o trečiadienį ir ketvirtadienį minėsime šv.

Į savaitę įsiterpę du laisvadieniai ir visas savaitgalis – puiki priežastis atostogoms. Nors per lapkričio 1-ąją ir 2-ąją dar nemaža dalis laikėsi tradicijų ir lankė artimųjų kapus, tačiau kiti nepraleido progos pasidaryti ilgąjį penkių dienų savaitgalį arba net visą savaitę ir išvykti atostogų į pajūrį arba į kitus kurortus. Palangos turizmo centras jau skelbia, kad viešbučių užimtumas – labai didelis.

Kasmetinės atostogos turėtų trukti ne 20 darbo dienų, o viena ilgiau. Tačiau iš šventinių dienų, kurios yra nedarbo dienos ir gali sutapti su savaitgaliais, išbraukti gegužės 1 d. Tokias Darbo kodekso pataisas registravo valdančiųjų koaliciją sudarančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas.

Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni džiaugiasi ir tikina, kad laisvadienių galėtų būti daug daugiau, kiti įsitikinę – svarbu ne šventinių dienų kiekybė, o jų kokybė. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Nors Lietuva turi daugiau šventinių dienų, per kurias nereikia eiti į darbą, nei daugelis Europos valstybių, užuominų, kaip būtų galima papildyti laisvadienių sąrašą, yra. Belieka žvilgtelėti į kaimynines valstybes, kurių šventinės nedarbo dienos turi tradicinių ar istorinių ryšių ir su mūsų šalimi. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Laukiantiems šventinių dienų ir ilgesnių trijų ar net keturių dienų savaitgalių šie metai itin palankūs – turėsime net penkias tokias progas. O norintys dar ilgesnių – penkių – dienų savaitgalių tam turės tris progas. Sausis Kadangi Naujuosius metus šiemet švenčiame trečiadienį, norintys ilgesnių švenčių jau turėjo suskubti darbovietėse prašyti laisvo ketvirtadienio ir penktadienio – sausio 2 ir 3 dienų – ir taip kartu su savaitgaliu sukurti sau penkių dienų atostogas.

Seime kelią skinasi papildoma nedarbo diena – lapkričio antroji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Už tokį sprendimą po svarstymo balsavo 48 Seimo nariai, 13 – prieš, 26 susilaikė. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, Seimas balsuos dar kartą, įstatymą parašu turi patvirtinti prezidentė. Jei įstatymui bus pritarta, lapkričio 2-oji nedarbo diena bus nuo 2020 metų. Tokią Darbo kodekso pataisą siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad šventinių arba nedarbo dienų sąrašas būtų papildytas lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šiuo metu nedarbo dienomis laikoma lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena. Be jos, nedarbo dienomis laikomos dar 14 dienų.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneš vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji galės ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Ketvirtadienį Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma papildyti laisvadienių Lietuvoje sąrašą, numatant, kad dirbti nereikėtų ir per Vėlines (lapkričio 2 d.). Šią Darbo kodekso pataisą inicijavęs Seimo narys, socialdemokratas Edvardas Žakaris mano, kad Vėlinės Lietuvoje turi ryškias tradicijas, ši diena iki šiol svarbi daugumai lietuvių.

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena. Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas. Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz.

Artėja metas, kuomet didelė dalis pasaulio gyventojų pamirš darbus, biurai ištuštės, verslas atsikvėps, o tradicinis balansas tarp darbo ir laisvalaikio persisvers į pastarojo pusę, rašo CNBC.Vis dėlto darbuotojai atskirose valstybėse mėgaujasi skirtingu poilsio režimu. Vienose valstybėse įtvirtintas didesnis laisvadienių skaičius, kitose mažesnis. Pateikiame jums dešimt valstybių, kurių gyventojai mėgaujasi ilgiausiomis atostogomis.

Etninės kultūros globėjai siūlo Vėlines ir Kūčias paskelbti šventinėmis dienomis. Seime tai vertinama atsargiai, tvirtinant, kad Lietuvoje ir taip daug švenčių. Etninės tarybos vadovės iniciatyva Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė įsitikinusi, kad šventinėmis dienomis Lietuvoje derėtų paskelbti lapkričio 2-ąją – Vėlines bei gruodžio 24 dieną – Kūčias.