nasa

NASA kartu su privačia kosminių skrydžių bendrove „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“) planuoja bendrą misiją, kurios metu Marso grunte bus ieškoma konkrečių gyvybės požymių. NASA tyrimų įranga į Raudonąją planetą keliaus „SpaceX“ pagamintoje kapsulėje „Dragon“, kurią bendrovė konstruoja astronautams ir kroviniams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį. Vadinamoji misija „Raudonasis drakonas“ turėtų būti parengta 2018 m. Ja bus gabenama įrangos ne daugiau kaip už 400 mln. JAV dolerių.

Kitą savaitę NASA paleis naują erdvėlaivį į didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį. Liepos 27 dieną erdvėlaivis „Juno“ buvo nugabentas Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančią Oro pajėgų bazę ir užkeltas ant „Atlas 5“ raketos nešėjos. Ši misija NASA agentūrai kainavo 1,1 milijardo dolerių. Ji skirta dujinės milžinės kilmės ir evoliucijos tyrimams. Raketa startuos penktadienį, rugpjūčio 5 dieną.

Dar šiemet Tarptautinę kosminę stotį (TKS) aplankys privačios JAV bendrovės „SpaceX" krovininis kosminis laivas „Dragon“, pranešė „Space.com". NASA daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle" skrydžių į TKS estafetę „Dragon“ turėtų perimti lapkričio 30 dieną: būtent tada numatytas jo startas. O „SpaceX" konkurentė bendrovė „Orbital Science“ savąjį kosminį laivą į TKS planuoja paleisti po 3 mėnesių.

Astronomai patvirtino, kad maždaug 300 metrų skersmens asteroidas 2010 TK7 yra pirmasis netoli Žemės skriejantis Trojos asteroidas. Trojos asteroidų, arba Trojėnų, grupei priklausantys dangaus kūnai skrieja apie planetas jų orbitose, viename iš stabilių Lagranžo taškų.

JAV erdvėlaivis „Atlantis“ vakar paskutinį kartą nusileido Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Taip buvo užbaigta 30 metų trukusi amerikiečių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA erdvėlaivių programa.

„Atlantis“ sėkmingai nusileido Kenedžio kosminiame centre šį rytą ir užbaigė 30 metų vykdytos programos misiją. Keturių JAV astronautų įgulą skraidinęs „Atlantis“ nusileido vėluodamas vos vieną minutę. Erdvėlaivio vadas Chrisas Fergusonas per radiją kalbėjo: „Misija baigta, Hiustone“. „Gerai padirbėta, Amerika!“ – jam pritarė misijos koordinatorius. Ch. Fergusonas pridūrė: „Po 30 metų šis kosminis erdvėlaivis nusipelno garbios vietos istorijoje.

„Samsung“ ir „Goggle“ sukurtas telefonas „Nexus S“ bus naudojamas paskutiniame NASA daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ skrydyje. Jis bus diegiamas nedideliuose laisvai judančiuose palydovuose SPHERES („Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites“) ir užtikrins kokybiškesnį ryšį tarp Žemės ir kosmoso erdvės, praplės techninių galimybių ribas.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Saturne siaučia Žemės dydžio audra, kur žaibai blykčioja 10 kartų per sekundę, o jų iškrovos 10 tūkst. kartų galingesnės nei įprasta. Vienas intensyviausių Saulės sistemoje oro reiškinių prasidėjo praėjusį gruodį ir, praėjus 8 mėnesiams, vis dar žavi astronomus, praneša britų žurnalas „Nature“. Audrą tyrinėjo tiek profesionalai, tiek astronomai mėgėjai, naudoję įvairiausią įrangą – nuo mažų, ant žemės esančių teleskopų iki NASA kosminio aparato „Cassini“, informuoja naujienų agentūra AFP.

JAV vyriausybė į teismą padavė buvusį NASA astronautą, mėginusį aukcione parduoti kamerą, 1971 metų „Apollo 14“ misijoje naudotą Mėnuliui tirti. Majamio federaliniam teismui pateiktame ieškinyje Edgaras Mitchellas kaltinamas neteisėtu kameros laikymu ir mėginimu parduoti ją dėl pelno. Kovą NASA sužinojo, kad britų „Bonhams“ aukcionų namai ketina kamerą parduoti, teigiama ieškinyje.

Pasak NASA atstovų, planas nuomotis privačius kosminius laivus JAV astronautams skraidinti į kosmosą įgyvendinamas sėkmingai. Pranešama, kad keturioms JAV bendrovėms po pirminio konkurso, kuriame buvo įvertintas jų pasirengimas kurti NASA reikalavimus atitinkančius pilotuojamas erdvėlaivius, buvo skirtas NASA pradinis finansavimas.

Kontroliuojama termobranduolinė sintezė („fusion power“) – sena alternatyvios energijos šaltinio besidairančiųjų svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų apsirūpinti praktiškai neišsenkančiais energijos ištekliais. Kol kas šiame energetikos fronte nuveikti yra pavykę nedaug. Tačiau NASA mokslininkai jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip „įkinkyti“ termobranduolinės sintezės variklius, kad šie į Visatos gelmes skraidintų tolimojo kosmoso tyrimams skirtus zondus.

Ore kyburiuojantys kosminių laivų nusileidimo aparatai dažnai gali atrodyti it sustabdyti laike, mat pro išmetamąsias angas skleidžiamų dujų srautų ir karščio, taip pat bet kurio kito kybojimą užtikrinančio mechanizmo veikimo plika akimi dažnai neįžvelgsi. Tačiau infraraudonųjų spindulių diapazone visa tai pamatyti – visai realu. Ne mažiau įspūdinga ir tai, jog toks aparatas savo skrydį kontroliuoja absoliučiai savarankiškai.

Nuo tada, kai šių metų birželio 12 dieną išsiveržė Eritrėjoje esantis Nabro ugnikalnis jo išmesti dūmai jau padengė didžiąją dalį Rytų Afrikos bei Vidurio Rytų rašo NASA portalas „Eart Observatory“. Ugnikalnio pelenai privertė išsikelti netoliese įsikūrusius gyventojus ir nutraukė visus lėktuvų skrydžius regione. Nepaisant didelio ugnikalnio poveikio vis dar yra mažai žinoma apie patį išsiveržimą. Nabro ugnikalnis yra atokiame regione netoli Eritrėjos ir Etiopijos sienos.

Pirmadienį labai arti Žemės praskris praėjusią savaitę atrastas maždaug 9 – 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Jį praėjusį trečiadienį, birželio 22 dieną, aptiko JAV Naujosios Meksikos valstijoje veikianti dviejų automatinių teleskopų stebėjimo sistema LINEAR, skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Atrastajam asteroidui, kurio skersmuo gali siekti nuo 9 iki 30 metrų, buvo suteiktas indeksas 2011MD.

NASA pakviestų mokslininkų grupė pasiūlė geriausią jų manymu vietą marsaeigiui „Curiosity„ nuleisti, pranešė „Nature News“. Galutinį sprendimą, pasitarusi su savo ekspertais, priims NASA vadovybė. Šių metų lapkričio mėnesį į Marsą NASA paleis kosminį laivą su 930 kg sveriančiu marsaeigiu „Curiosity„. Šios šešiaratės kosminės transporto priemonės moduliai jau gabenami į NASA kosmodromą Floridoje, sakoma pranešime. Ši misija į Marsą JAV biudžetui kainuos 2,5 mlrd.

Astronominės vasaros pradžia Žemės šiaurės pusrutulyje sutapo su Saulėje kilusia magnetine audra, kurios pasekmes mūsų planeta pajus rytoj, birželio 23 dieną. Vakar Saulę stebinti NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO jos atmosferoje užfiksavo galingą žybsnį ir vainiko masės išvaržą, kurios metu į kosminę erdvę buvo išmestas įmagnetintos plazmos pliūpsnis, pranešė „Spaceweather.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

Ryškus gama spindulių žybsnis, pastebėtas kovą, atkeliavo iš tolimos galaktikos, esančios už beveik 4 mlrd. šviesmečių. Ten buvusią Saulės dydžio žvaigždę prarijo juodoji skylė, teigia JAV astronomai. Šio kataklizminio sprogimo energija stebima net praėjus pustrečio mėnesio, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime. „Tai tikrai skiriasi nuo bet kokio kito sprogstamojo įvykio, kurį teko stebėti iki šiol“, – teigė tyrimo autorius Joshua Bloomas iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

Prie asteroido Vesta, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio, artėjantis NASA kosminis zondas „Dawn" jo paviršiuje užfiksavo keistą didelę dėmę. NASA kosminis aparatas „Dawn"  birželio 1 dieną į Žemę perdavė iš maždaug 483 000 kilometrų atstumo padarytas asteroido Vesta nuotraukas. Jose matyti keista tamsi maždaug 100 kilometrų skersmens dėmė, kurios prigimtis neaiški, pranešė „Space.

Saulės sistemos pakraštys yra audringa vieta, užpildyta besidrumsčiančios didžiulių magnetinių burbulų jūros, teigiama naujo tyrimo išvadose. Šie duomenys, gauti remiantis NASA zondų „Voyager“ surinkta informacija, verčia suabejoti tuo, kaip iki šiol buvo įsivaizduojamas Saulės sistemos tolimosios sritys.

NASA pirmą kartą paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prie TKS prisijungęs daugkartinis erdvėlaivis. Italų astronautas Paolo Nespoli nuotraukas padarė prieš dvi savaites, būdamas rusų „Sojuz“ kapsulėje, netrukus po to, kai ji atsiskyrė nuo TKS ir iškeliavo į Žemę. Nuotraukose matyti prie kosminės stoties pirmagalio prisitvirtinęs erdvėlaivis „Endeavour“. Tuo metu jie buvo 354 kilometrų aukštyje ir skriejo 27 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai. Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis.

Mūsų Saulės sistemos pakraštys užpildytas šėlstančios magnetinių burbulų jūros, teigiama naujame NASA tyrime. Mokslininkai tai nustatė naudodami naują kompiuterinį modelį, kuris dirba remdamasis dviejų NASA zondų „Voyager“ siunčiamais duomenimis. 1977 metais paleisti nepilotuojami zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ dabar skrenda po išorines mūsų Saulės sistemos platybes, vadinamą tarpinę sritį.

Žiūrėti draugo kelionėje darytas mėgėjiškas nuotraukas – nelabai žavintis užsiėmimas. Tačiau ši astronautų orbitoje filmuota medžiaga tiesiog nežemiška. Šį didelės raiškos vaizdo klipą iš geriausių astronautų darytų nuotraukų sukūrė NASA mokslininkas Justinas Wilkinsonas, rašo „Daily Telegraph“. Septynių minučių trukmės filmas, pavadintas „Ką mato astronauto kamera“ („What An Astronaut's Camera Sees“) prasideda pietvakarių Afrikoje, virš Namibijos pakrantės.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Daugkartinis erdvėlaivis „Endeavour“ trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy kosmoso centre, užbaigdamas paskutinę savo ir priešpaskutinę erdvėlaivių programos misiją. „Liūdna matyti jį nusileidžiant paskutinį kartą, tačiau jis sukaupė didžiulį palikimą“, – praėjus kelioms akimirkoms po nusileidimo teigė erdvėlaivio vadas Markas Kelly. „Endeavour“ yra jauniausias NASA erdvėlaivis. Jis pakeitė „Challenger“, kuris 1986 metais sprogo starto metu, praneša BBC.

Per 10 dienų jau antra kometa nukrito į Saulę, ir jau antrą kartą tai sutapo su į kosminę erdvę išmestu galingu žvaigždės plazmos pliūpsniu. Mokslininkai tai laiko paprasčiausiu sutapimu. Saulę stebintys NASA palydovai STEREO jau antrą kartą per 10 dienų užfiksavo Saulės audros metu į Saulę nukritusią kometą, pranešė „Space.

Manyti, jog Mėnulis – išdžiūvęs it mumija, būtų ne visai teisinga. Po dulkėtu jo paviršiumi yra vandens – ir gana nemažai. Maža to, naujausios Mėnulio uolienų analizės duomenys rodo, jog jose vandens yra tiek pat, kiek ir viršutiniuose iš beveik išsilydžiusių uolienų sudarytuose Žemės mantijos sluoksniuose.

2016 metais NASA į mūsų planetai potencialų pavojų keliantį asteroidą 1999 RQ36 pasiųs kosminį aparatą „OSIRIS – Rex", kuris patikslins jo orbitą ir specialia mechanine ranka paims paviršiaus mėginį. Pasak NASA atstovų,  „OSIRIS – Rex„ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer) kosminio zondo programa kainuos apie 800 mln.

Keplerio kosminio teleskopo atrastas egzoplanetas tiriantys mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės sistema skiriasi nuo daugumos kitų kosmose aptiktų planetų sistemų. Nagrinėdami Keplerio teleskopu, vos per keturis mėnesius aptikusio beveik pusantro tūkstančio už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, gauts duomenis, NASA mokslininkai  padarė kelis pirminius jų apibendrinimus.

JAV kosmoso agentūra antradienį pranešė nebebandysianti susisiekti su Marse esančiu robotu „Spirit“. Manoma, kad marsaeigis atšiaurios Raudonosios planetos žiemos metu sušalo. „NASA nutraukia bandymus užmegzti kontaktą su ilgai gyvavusiu marsaeigiu „Spirit“, kuris paskutinį kartą komunikato 2010 metų kovo 22 dieną“, – teigiama NASA pranešime.

NASA oficialiai pristatė naujo pilotuojamo kosminio laivo, tinkamo kosminiams skrydžiams į Marsą ir asteroidus, projektą. Jis remiasi ankstesne naujo kosminio laivo, kuris Amerikos astronautus galėtų nuskraidinti į pasirinktą Saulės sistemos asteroidą, o po į Marsą, koncepcija, praneša „Space.com„. MPCV (Multi-Purpose Crew Vehicle) pavadinto kosminio laivo projektas remsis anksčiau NASA planuoto erdvėlaivio „Orion“ brėžiniais.

Pirmieji naujausias technologijas naudojusio astronominio tyrimo rezultatai, atrodo, patvirtino, kad paslaptingoji tamsioji energija egzistuoja. Tamsioji energija, kaip manoma, sudaro apie 74 proc. Visatos, o jos egzistavimas paaiškintų, kodėl Visata vis greičiau plečiasi, praneša BBC. Naujieji rezultatai gauti ištyrus daugiau kaip 200 tūkst. galaktikų. Mokslininkai naudojo du skirtingų rūšių stebėjimus, kad nepriklausomai patikrintų ankstesnius tamsiosios energijos tyrimų duomenis.

Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai. Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio.

NASA kosminis aparatas „Dawn" nufotografavo antrąjį pagal dydį Saulės sistemos asteroidą Vestą, pranešė „Space.com". Vesta skrieja pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. „Dawn" jį fotografavo iš 1,2 mln. kilometrų atstumo, sakoma pranešime. Vestos asteroido skersmuo – apie 530 kilometrų. Jis pagal didumą nusileidžia tik asteroidui Paladė, taip pat skriejančiam šioje asteroidų juostoje.

Naudodamiesi NASA „Cassini“ zondo radarais, tyrėjai pamėgino apčiuopti, ką dengia tankus Titano atmosferos šydas. Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog per tam tikrą laiką keletas paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, o Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio, rašo britų „Daily Mail“. Viena vertus, tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, vadinasi, neatmestina galimybė, jog ji plūduriuoja ant skysta agregatine būsena pasižyminčio paviršiaus, teigia mokslininkai.

Prieš žmonėms leidžiantis tyrinėti asteroidą kosmose, NASA astronautai ir mokslininkai pirmiausiai šią misiją ketina imituoti vandenyno dugne. Mokslininkai ir inžinieriai kai kurias misijos technologijas ir koncepcijas išbandys Floridoje esančioje Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos povandeninėje laboratorijoje.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai. Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.

Mažame Mohavės dykumos miestelyje verda darbas ruošiantis komercinėms kelionėms į kosmosą. Čia yra įsikūrusios bent 12 bendrovių gaminančių raketas ir transporto priemones, skirtas gabenti viską: pradedant nuo palydovų ir užbaigiant žmonėmis, rašo BBC. 1880-aisiais šioje vietoje baigdavosi maršrutas, kuriuo iš Mirties slėnio asilų traukiami traukiniai gabendavo boraksą. Šiandien čia auga kelionių į kosmosą centras.

Didžiausiame Saturno palydove Titane gali tyvuliuoti didžiulis požeminis vandenynas, tvirtina mokslininkai. Naudodami NASA „Cassini“ zonde įrengtus radarus, tyrėjai pasižvalgė, kas slypi už tankios Titano atmosferos. Jie aptiko, kad per tam tikrą laiką keletas pastebimų paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, rašo britų „Daily Mail“. Tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, nes ji plūduriuoja ant skysčio, susidedančio iš vandens ir amoniako, teigia mokslininkai.

Mėnulyje savo laiku dirbęs „Apollo" programos astronautas, geologas ir buvęs JAV senatorius Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) siūlo tokį energijos išteklių stokos Žemėje sprendimo būdą: tereikia 15 mlrd. JAV dolerių investicijų per artimiausius 15 metų ir keleto sintezės reaktorių, kuriuos dar reikėtų sukurti. Taip pat neprošal būtų ir bazė Mėnulyje, kurios, žinia, taip pat dar nėra.

Dideli objektai Visatoje savo gravitacijos jėga iškreipia erdvę ir laiką. Šiuos Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos teiginius patvirtino NASA zondas. „A. Einsteinas gyvuoja“, – sakė Stanfordo universiteto fizikas Francis Everittas, pagrindinis „Gravitacijos zondo B“ (Gravity Probe B (GP-B)), tyrėjas. Ši misija – vienas ilgiausiai NASA įgyvendinamų projektų.

Po beveik ketverius metus trukusios kelionės kosminis zondas „Dawn“ artėja prie pirmosios savo užduoties – didžiulio Vestos asteroido. „Dawn“ 2007 metų rugsėjį pradėjo tolimą misiją, kurios tikslas – ištirti du didžiausius aplink Saulę skriejančius asteroidus – Vestą ir Cererą – ir atskleisti Saulės sistemos paslaptis. Norint įvykdyti užduotį, zondui teks nukeliauti beveik 5 mlrd. kilometrų, praneša naujienų agentūra AFP.

Kaip iš Mėnulio NASA astronautų prieš daugiau nei 40 metų parsivežtos bakterijos sugebėjo išlikti beorėje erdvėje, atlaikyti kosminę radiaciją ir - 253 laipsnių šaltį? Dabar mokslininkai jau žino atsakymą į šį klausimą.

NASA ketina paskutinį kartą į kosmosą paleisti daugkartinį erdvėlaivį „Endeavour“. Jis į Tarptautinę kosminę stotį nugabens 2 mlrd. JAV dolerių vertės dalelių fizikos eksperimento įrangą. Po 14 dienų misijos į Žemę sugrįžęs erdvėlaivis bus atiduotas Los Andžele esančiam muziejui. Tuomet NASA turės tik vieną naudojamą erdvėlaivį „Atlantis“, kuris paskutiniam skrydžiui pakilti turėtų per artimiausius kelis mėnesius, praneša BBC.

Antradienį NASA būstinėje oficialiai pranešta, kur iškeliaus daugkartiniai erdvėlaiviai „Endeavour“, „Atlantis“ ir „Discovery“. Pasibaigus daugkartinių erdvėlaivių programai, įvairūs šalies muziejai išreiškė pageidavimą juos eksponuoti, praneša Lietuvos radijas. Iš viso NASA naudojo šešis daugkartinius erdvėlaivius. Pirmasis, „Enterprise“, buvo skirtas bandymams ir į kosmosą neskrido.

Kiekvienas į Tarptautinę kosminę stotį atgabento krovinio gramas tikrąja to žodžio prasme yra aukso vertės, tad NASA leidimas savo astronautei Cady Coleman pasiimti į orbitą kelias savo fleitas yra tikrai neįkainojamas. Tačiau rezultatas – pirmasis koncertas kosminėje stotyje – to tikrai buvo vertas.

NASA kosminio stebėjimo stotys ir observatorijos planuoja intensyvių stebėjimų programą, kad tinkamai pasiruoštų vieno didžiausių Žemei potencialiai pavojingų asteroidų priartėjimui lapkričio mėnesio pradžioje. Apvalios formos maždaug 400 metrų skersmens asteroidas 2005 YU55 pro Žemę pralėks šių metų lapkričio 8 dieną vos 326 742 kilometrų atstumu. Tai sudaro 0,85 atstumo nuo Žemės iki Mėnulio, pranešė NASA.