mykolas majauskas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ėmėsi notarų. Seime jis teikia notariato įstatymo pataisas, kuriomis jis siekia ne tik padidinti notarų skaičių, bet ir siaurinti notarų teikiamų paslaugų apimtis ir įkainius. Plačiau apie tai Mykolą Majauską TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Jūs teikiate notariato įstatymo pataisas.

Grupė Seimo narių ketvirtadienį įregistravo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Kaip pranešė vienas iš pataisų iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas, šiuo projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir logiškai tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas.

Seimas svarstys siūlymą didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto  (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jiems dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė daugiau kaip 20 parlamentarų siūlomoms Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos. Už jas balsavo 84, prieš – 11, o susilaikė 23 parlamentarai. Toliau pataisų svarstymas Seime numatomas spalio 19 dieną.

Grupė Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos siūlo didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto  (LTOK) finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jam dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus. Tai numatančias Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas savo parašais parėmė daugiau kaip 20 parlamentarų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį diskutuos apie savivaldybių finansinio savarankiškumą ir kaip jį stiprinti. Ketinama aptarti siūlymą leisti savivaldybėms papildomai skolintis, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms, sako BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. „Tam reikėtų koreguoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, dėl to būtų reikalingas platus politinis sutarimas“, – BNS sakė M. Majauskas.

Lošimų rinkos priežiūros bei valstybės institucijų atstovai sako, kad pakeitus sporto finansavimo modelį ir loterijų organizatorius įpareigojus paramą sportui skirti ne tiesiogiai, o per biudžetą, jos dalinimas būtų skaidresnis.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų. Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

2020 metais advokatai gavo rekordines pajamas, tačiau valstybei sumokėjo labai mažai mokesčių, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad advokatai turėtų mokėti daug didesnius pajamų mokesčius.  Remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Seimo narys BNS pranešė, kad pernai individualios veiklos pajamas deklaravo 1830 advokatų, o jų bendros pajamos siekė 124 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir jo antroji pusė, prezidento Gitano Nausėdos patarėja Lina Svidinskaitė, susilaukė antrosios atžalos. Porai gimė sūnus. Šia žinia M.Majauskas pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Majauskų komandą papildė didelis vyrukas“, – rašė parlamentaras. Primename, kad žinios apie judviejų draugystę pasklido 2019 metų pavasarį. 2020 metų kovą. pora susilaukė pirmosios atžalos,  sūnaus Jogailos.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Viešoji įstaiga Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ilgai slėpė, kiek tiksliai pinigų sumokėjo už Eurolygos turnyro transliacijas – esą to atskleisti neleido susitarimas su turnyro organizatoriais. Tik visai neseniai Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma tiksli suma. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad šie mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti išleisti kur kas tikslingiau, o LRT neturėtų užsiimti komercija.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti.

Aiškėja, kad dalis iš valstybės paramą gavusių įmonių pirko prabangius sportinius automobilius, vandens motociklus ar net laivus. Nors keletas pavadinimų nuteka į žiniasklaidą, prasižengusių verslų pavadinimai saugomi po devyniais užraktais, o politikai beda pirštu į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jų, inspekcija nesužiūrėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigai galimai virto ferariais, VMI kliuvo ir už tai, kad jau ne vienus metus atlaidžiai žiūri į turtingiausius Lietuvos verslininkus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiria galimus piktnaudžiavimo valstybės parama atvejus. Aiškėja, kad net pusantro šimto paramą pandemijai išgyventi gavusių įmonių galėjo ją panaudoti prisipirkdami prabangių automobilių. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Vienos įmonės skundžiasi negavusios valstybės paramos per karantiną, kitos įmonės paramą naudojo pirkdamos prabangius automobilius.

Beveik 150 įmonių pandemijos metu gavo paramą, tačiau ją išleido ne darbuotojų atlyginimams, o prabangių automobilių pirkimui. „Maserati“ ir „Lamborghini“ įsigiję verslininkai prašė valstybės paramos dėl pandemijos nuostolių ir ją gavo. Politikai tokį verslo elgesį vadina cinizmu ir tikisi, kad parama piktnaudžiavę ir už prabangias transporto priemones mokesčių nesumokėję verslininkai bus nubausti.

Daugiau nei 100 įmonių pandemijos metu gavo paramą, tačiau ją išleido ne darbuotojų atlyginimams, o prabangių automobilių pirkimui. „Maserati“ ir „Lamborghini“ įsigiję verslininkai prašė valstybės paramos dėl pandemijos nuostolių ir ją gavo. Politikai tokį verslo elgesį vadina cinizmu ir tikisi, kad parama piktnaudžiavę ir už prabangias transporto priemones mokesčių nesumokėję verslininkai bus nubausti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys siūlymą įvesti prabangių automobilių mokestį – jis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės vertę bei galią.   Taip siekiama užkirsti kelią tokius automobilius pirkti įmonėms, gaunančioms valstybės paramą dėl koronaviruso krizės, arba naudoti asmeniniais tikslais, bet juos registruoti įmonių vardu ir nusidėvėjimo bei išlaikymo sąnaudomis mažinti apmokestinamąjį pelną.

Kai pastarosiomis dienomis buvo paskelbta apie Vokietijos pareigūnų įtarimus, kad per vieną iš Lietuvos fintech įmonių buvo išplauti 100 mln. eurų, kilo klausimų, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūri sektorių, kuriame naudojamasi elektroniniais pinigais. Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad kai kurių kartu su biudžetu priimamų mokesčių įsigaliojimas greičiau nei po šešių mėnesių prieštarauja Konstitucijai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas teigia, kad sprendimas turėtų užtikrinti atsakingesnį požiūrį į mokesčių politiką.  „Mano akimis, sprendimas yra teisingas. (...) Kai įstatymai įsigalioja per kelias dienas nuo jų priėmimo, na, jie iš tiesų pažeisdavo teisėtus lūkesčius tiek žmonių, tiek verslo subjektų.

Kai kurios šalies institucijos, prieš daugiau nei dvejus metus perspėtos apie naudojamą nesaugią rusišką programinę įrangą, tai daro ir toliau ir artimiausiu metu neketina jos atsisakyti, teigia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Kaip BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, NKSC daugiau nei prieš dvejus metus įspėjo svarbiausias valstybės finansines institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), „Sodrą“, Statistikos departamentą ir L...

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu nutarė kreiptis į Finansų ir Energetikos ministerijas dėl valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimų neatlygintinai skirti akcijų jos darbuotojams ir vadovams.  Ministerijoms siūloma kontroliuoti, kad valstybės valdomos bendrovės nepasirašytų naujų sutarčių dėl akcijų suteikimo, kol nebus išsklaidytos abejonės dėl priimtų sprendimų teisėtumo. „(...) Leis iki galo išsiaiškinti.

Lietuvos banką (LB) norima įpareigoti griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus – taip siekiama, kad didėtų ne bankų koncentracija, o konkurencija.   Seime skinasi kelią tai numatančios Bankų įstatymo pataisos – parlamentarai antradienį po svarstymo joms pritarė: už balsavo 119, o vienas susilaikė.  Pataisos leistų LB tikrinti planuojamus bankų įsigijimo sandorius ir įvertinti rizikas, pritarti arba nepritarti jiems.

Kaitinamasis tabakas šiandien vis labiau populiarėja. Praėjusiais metais jo gaminių parduota net penktadaliu daugiau, o štai cigarečių pardavimai nuolat krenta. Dėl akcizo didinimo kovo 1 d. maždaug 13 euro centų pabrango cigaretės, tačiau kaitinamajam tabakui akcizas liko tas pats. Jis apmokestinamas beveik keturis kartus mažiau, nei cigaretės.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Seime kelią skinasi pataisos, kurios galėtų užtikrinti, kad daugiabučių kiemuose atsirastų daugiau vietos. Parlamentarai linksta pritarti, kad ne tik policijos pareigūnai galėtų nutempti Kelių eismo taisykles pažeidžiančius automobilius. Taip pat ruošiamasi patikslinti, kokiais atvejais transporto priemonės bus nutempiamos.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Seimo valdančiųjų atstovas tikina, kad pavasario sesijoje nebus priimti jokie mokesčių pakeitimai. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Dviejų Seimo komitetų vadovai konservatoriai siūlo teisėjams leisti papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Teismų įstatymo nuostatą, kad teisėjas negali eiti kitų pareigų, dirbti verslo ar privačiose įstaigose bei įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą, jie siūlo keisti tiesiogiai įrašant, kad teisėjai galėtų papildomai eiti tik dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo bei studijų institucijose.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ atskleidė daugiau informacijos apie keliamus tikslus įmonės vadovams, kad jie 2024 metais galėtų gauti opcionų sutartyse numatytų akcijų.  Grupė pranešė, kokios koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotos EBITDA) ribos turės būti pasiektos.  „Ignitis grupės“ koreguota EBITDA 2023 metais turės būti ne mažesnė kaip 315 mln.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

Seimas apsisprendė pripažinti vairuotojo pažymėjimą tinkamu dokumentu asmens tapatybei patvirtinti. Pataisų autorių teigimu, tai paskatintų ir naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas balsavo 98 Seimo nariai, prieš balsavo 10 parlamentarų, 19 Seimo narių susilaikė.

Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.  LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Nuo šių metų pradžios koronaviruso priemonėms Valstybė jau išleido daugiau nei 220 milijonų eurų. Ir kaip aiškėja, tie milijonai neretu atveju įsisavinami gana keistomis aplinkybėmis ir susižeria juos ganėtinai įtartinos reputacijos įmonės bei asmenys. Šį pirmadienį aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt” nagrinėsime – kas lobsta iš pandemijos ir kraunasi milijonus? Laidos svečiai – Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Lukas Savickas.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo karščiausių aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, „Marvel“ sagos filmą „Keršytojai. Begalybės karas“, veiksmo filmų gerbėjams „Nešdintis visu greičiu“ bei prisijuokti iki ašarų komedijoje „Visiškai laimingas“. 19.30 val. per TV3 ir TV3 Play – laida „Karštai su tv3.lt“. Kiekvieną pirmadienį TV3 eteryje – išskirtinė, karščiausių aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Tai atvira drąsių pokalbių ir diskusijų laida apie tai, kas mums visiems rūpi, skauda dabar.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Niekas nenori būti bloguoju pranašu. Ir skaudu nugesinti euforiją, kuri apėmė dalį šalies politikų ir gyventojų, kad netrukus Lietuvoje bus įteisinta homoseksualių asmenų partnerystė. Ir, kas ten žino, gal net santuokos. Tačiau, prašau jūsų, nenušaukite pasiuntinio, atnešusio blogą naujieną. Kad ir kaip norėčiau klysti, bet partnerystės įteisinimo mūsuose, matyt, dar teks palaukti.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų politikai ketvirtadienį susirinko į paskutinę savo kadencijos sesiją. Prieš rinkimus Seimo salėje aidėjo žeminančios replikos ir kaltinimai. Politologai teigia, kad konstruktyviam darbui koją kiš rinkimai, konfrontacija tarp didžiųjų partijų tik didės. Skvernelis oponentus išvadino „sofos politikais“ Premjeras Saulius Skvernelis kalbėdamas Seimo tribūnoje teigė, kad šį Seimą ir 17 Vyriausybę Lietuva prisimins kaip COVID-19 valdžią.

Triukšmas – didelė problema, dėl kurios skundų sulaukia įvairios institucijos. Gyventojų pasipiktinimą kelią pasilinksminimai senamiestyje, automobilių triukšmas, statybų ar remonto darbų keliamas triukšmas, gyvūnų skleidžiami garsai ir daug kitų triukšmo šaltinių, tačiau atsakymas, kas tai turėtų tvarkyti, – neaiškus.  Didžiųjų miestų gyventojai teigia, kad tyla ir ramybė jau tapo didelė prabanga.

Dėl koronaviruso grėsmės šiųmečiai Seimo rinkimai bus kiek kitokie nei praėję. Parlamentarai pritarė, kad šiemet išankstinis balsavimas vyktų dvigubai ilgiau nei įprastai, taip pat būtų įkurta daugiau balsavimo vietų. Be to, užsienyje gyvenantys lietuviai galės balsuoti elektroniniu būdu. Seimas penktadienį palaimino pataisas, kuriomis numatoma šalyje esant ekstremaliai situacijai dviem dienomis prailginti balsavimą iš anksto ir įrengti daugiau balsavimo vietų Seimo rinkimuose.