mykolas majauskas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Nors teigiama, kad taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tarifo sumažinimas esminio poveikio kainoms neturėtų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad centrinio šildymo PVM tarifo sumažinimas nuo 9 procentų iki nulio esminio pokyčio šildymo kainoms neturės.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Politikų ir futbolo federacijos kare naujas kėlinys – Seimo nariai jau parengė įstatymo projektą dėl tiesioginio valdymo futbolo federacijoje. Sako registruos jau artimiausiomis dienomis, o kol jis bus priimtas, federacija dar gali sutikti su Seimo narių ultimatumu ir išvengti nemalonumų. Vis tik pati futbolo federacija sako taip pat nenusileisianti ir net neabejojanti, kad viso to pasekmė bus mūsų šalies futbolo suspendavimas nuo tarptautinių turnyrų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmadienį pristatė registruojamą įstatymo projektą, kuriuo siūlo įvesti tiesioginį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymą. Pasak parlamentaro, įstatymas užtikrintų, kad būtų organizuojami „nauji demokratiniai federacijos rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų“. „Siekiame skaidraus ir demokratiško Lietuvos futbolo federacijos valdymo“, – BNS atsiųstame komentare sakė Seimo narys.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Kiek išaugusios elektros kainos pakenks verslui ir darbuotojams? Ar valstybė yra pasirengusi mesti verslui gelbėjimo ratą? Jei taip, kokių priemonių ketina imtis valdžia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad reikėtų atsisakyti elektros biržoje „Nord Pool“ taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio. Anot jo, dėl to turi vykti diskusijos ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. „Puikai suprantame, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu pigesnė nei elektra gaminama iš dujų, tačiau galutinė kaina nustatoma visiems pagal tai, kiek kainuoja pagaminti elektrą iš dujų.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai, galėtų būti atidėtas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Pritarčiau tokiam sprendimui“, – antradienį Žinių radijui teigė M. Majauskas.   Pasak jo, turėtų būti nustatyta maksimali elektros kainos riba, virš kurios kompensuotų valstybė.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

Perkate ar parduodate automobilį ar kitą turtą už penkis tūkstančius eurų grynaisiais – laukia bauda iš Mokesčių inspekcijos. Seimas patvirtino baudų dydžius, o jos nuo lapkričio sieks net iki 4000 eurų. Dalis tautiečių ir vartotojus ginanti asociacija draudimą laisvai naudotis grynaisiais vadina kišimusi į privatumą. Žmonės mano, kad apsukrūs pardavėjai ir pirkėjai ras būdų apeiti įstatymą. Valdantieji aiškina, kad taip mažins šešėlį.

Infliacijoms pasekmėms mažinti – papildomas komercinių bankų apmokestinimas. Tokiu keliu eina Ispanija, kurioje metinė infliacija perpus mažesnė nei Lietuvoje. Šimtamilijoninius pelnus uždirbančių ir įkainius vis didinančių bankų papildomo apmokestinimo idėją jau pasičiupo mūsiškė Seimo opozicija. Valstiečiai jau kalba, kad bankai turėtų mokėti ir PVM, nuo kurio šis sektorius atleistas. Patys bankai atkerta, kad jau dabar moka papildomą mokestį.

Seimas imasi naujos misijos – organizuoja revoliuciją, bando perimti Lietuvos futbolo federacijos vairą. Parlamentarai piktinasi, kad šalies futbolas nusirito iki visiško dugno ir siūlo variantus, kaip būtų galima sistemą pertvarkyti. Lietuvos futbolo federacija parlamentarų įsikišimo nesupranta, piktinasi, kad valdžia žaidžia su ugnimi. Esą bandymai peveikti fedraciją gali pasibaigti rinktinių ir klubų suspendavimu. „Stebime intensyvią nusikalstamo pasaulio atstovų intervenciją į futbolą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje dirbantys parlamentarai trečiadienį aptarė Lietuvos futbolo situaciją, finansavimą iš valstybės ir savivaldos biudžetų ir pinigų panaudojimą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, valstybinės institucijos norėtų skirti didesnį finansavimą futbolo vystymui, grąžinti jį į prioritetinių sporto šakų sąrašą, tačiau prie giliai įsišaknijusių problemų tai nėra įmanoma.

Viešbučiai ir restoranai prašo pratęsti dar metams 9 procentų PVM lengvatą. Verslai skundžiasi, kad iki šiol neatsigavo po pandemijos, o smogęs karas dar labiau atbaidė turistus. Situaciją blogina ir kaip ant mielių kylančios maisto produktų, energetikos kainos. Kai kurie viešbučiai jau griebiasi šiaudo – mažina darbuotojų skaičių. O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlys neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   Anot jo, viešbučių verslas nuo pandemijos vis dar nėra atsigavęs, be to, lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės.

Nenustebkite, jei ateityje jus sustabdytų ne policijos pareigūnas, o Valstybinė mokesčių inspekcija. Inspekcija siekia, kad jos darbuotojams būtų leista keliuose transporto priemones tikrinti be kitų pareigūnų palydos. Esą taip efektyviau bus panaudojamos biudžeto lėšos ir nebereikės trukdyti policijos ar kitų tarnybų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad ima šlubuoti pasitikėjimas laikinuoju Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ administratoriumi. Jis valstybės paskirtas siekiant atkurti Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržytos didelės įmonės veiklą.  „Deja, laikinasis administratorius nesugebėjo atkurti įmonės veiklos per tris mėnesius, todėl drįsčiau pasakyti, kad pasitikėjimas administratoriumi pradeda šlubuoti.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Seimas ėmėsi loterijų klausimo ir svarsto uždrausti nepilnamečiams jose dalyvauti ir pirkti bilietus. Verslo atstovai jau šiaušiasi ir sako, kad parlamentarai skuba, siūlo neadekvačias baudas – pirmą kartą nusižengusiam ir pardavusiam loterijos bilietą kasininkui tektų susimokėti kone tūkstantį eurų – 30 kartų daugiau nei vaikui pardavus alkoholį. Todėl prašo Seimo narių baudas peržiūrėti ir duoti laiko pasiruošti naujai tvarkai.

Krašto apsaugos ministrui siūlant sistemos institucijas ir įstaigas palikti paramos gavėjų sąraše, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad siūlys komitetui tokiai pataisai nepritarti.    Pasak jo, krašto apsaugos biudžetinis finansavimas šiais metais buvo padidintas 400 mln. eurų iki beveik 1,5 mlrd. eurų. „Todėl nesolidžiai atrodo bandymas atsikąsti dar papildomus 50 tūkst.

Valdančiųjų koalicijoje, panašu, bręsta naujas konfliktas. Nesutarimus dėl homoseksualių asmenų partnerystės arba civilinės santuokos keičia aštrūs ginčai dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl jo nevaikiškai apsižodžiavo Laisvės frakcijos narys, parlamento pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir finansų viceministrė Rūta Bilkšytė, dirbanti konservatorės Gintarės Skaistės vadovaujamoje ministerijoje.

Politikas Mykolas Majauskas nustebino išvaizdos pokyčiais. Vyras paviešino kadrą, kuriame matyti, jog nusiskuto barzdą, kuri buvo it jo vizitinė kortelė. Feisbuke vyras pasidalijo kadru, kuriame matyti jo pokyčiai. „Mano lenkiški ūsai minint Lietuvai svarbią Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktį“, – rašė Mykolas Majauskas. Primename, kad kiek anksčiau rašėme apie M. Majausko pokyčius. Jo barzda buvo it vizitinė kortelė.

Kainos Lietuvoje pasiekė gąsdinančias aukštumas, bet valdantieji ramina – nors infliacija Lietuvoje didžiausia Europos Sąjungoje, paruoštas antiinfliacinis paketas irgi esąs pats didžiausias. Ar tikrai jo užteks kainų pasiutpolkei suvaldyti ir padėti išgyventi gaunantiems mažas pajamas?  Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Vežėjai perspėja apie gresiančius bankrotus ir masinius darbuotojų atleidimus. Taip esą nutiks, jei Vyriausybė uždraus gabenti vilkikams krovinius į Rusiją ir Baltarusiją. Verslininkai teigia suprantantys sankcijų Rytų agresorėms svarbą, tačiau jei nesulauks piniginės paramos, daug įmonių esą neliks kito kelio – tik užsidaryti. Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Vyriausybei ketvirtadienį valdantiesiems teikiant siūlymus dėl infliacijos mažinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesiėmus priemonių dujų ir elektros kainų augimas bus gana ženklus.  Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jei Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, nuo liepos 1-osios elektros kainos išaugtų apie 50 proc., o dujų – du kartus. Jo vertinimu, reikėtų apsispręsti dėl kainų įšaldymo. Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui konservatoriui  Mykolui Majauskui siūlant gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leidžiant gauti ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad pataisos dėl kompensacijų bus parengtos per keletą savaičių.  „Šiuo metu svarstomos galimybės išplėsti kompensacijų mechanizmą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirba šiuo klausimu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo šalies gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leisti gauti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o ne tik mažas.  Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei inicijuoti tai numatančias pataisas.

Krašto apsaugos finansavimo didinimas verčia griežtinti lėšų gynybos reikmėms panaudojimo priežiūrą, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.   „Kartu su biudžeto tikslinimu siūlysime stiprinti krašto apsaugos sistemos finansavimo parlamentinę kontrolę koreguojant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą“, – BNS teigė komiteto vadovas.

Lietuvos institucijos Ukrainą užpuolusios Rusijos atjungimui nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra pasiruošusios, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje (ES) sparčiai mažėja principingai prieštaraujančiųjų tokiam Bendrijos žingsniui. „Tam yra dedamos visos įmanomos politinės ir diplomatinės pastangos aukščiausiu valstybiniu lygiu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.

Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau Mykolas Majauskas sako, kad komitetas pritartų tokiam siūlymui.  „Tarifo sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. kainuotų apie 17 mln. eurų netektų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – BNS nurodė konservatorius M. Majauskas.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, konservatoriaus Mykolo Majausko pavardė yra tarp kandidatų į Europos audito rūmus. Tai portalui tv3.lt patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, bet pats politikas, paklaustas apie galimą ateities karjerą Europos audito rūmuose, nuo komentarų susilaikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Nuo 2022 metų liepos siūloma didinti mokesčius nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatoriams. Dėl to į biudžetą planuojama papildomai surinkti daugiau kaip 6 mln. eurų.  Labiausiai – tris kartus augtų mokesčiai loterijų organizatoriams, o tarifas nuotoliniams ir antžeminiams lošimams būtų vienodas. Be to, vietoj fiksuoto dydžio mokesčio būtų apmokestintos lošimo organizatorių pajamos.

2022 metų valstybės biudžetą Seimas priims, bet projekto svarstymo procedūra nebus lengva dėl rizikų pasireikšti populizmui, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.  „Sparčiai auganti ekonomika ir valstybės biudžeto pajamos leidžia didinti išlaidas ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą. Todėl tikėtina, kad šis projektas sulauks palaikymo ir Seimo salėje.

Seime kelią skinantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko inicijuotai lošimų verslo pertvarkai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką. Tokią antikorupcinį vertinimo išvadą STT šią savaitę Seimui pateikė prieš paskutinį balsavimą dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų.