mokykla

Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje duris atvėrė daugiau kaip 1 tūkst. 300 bendrojo lavinimo mokyklų. Tarp jų - 14 Alytaus rajone ir 17 Alytaus mieste. LR Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šalies mokyklos pasitiko 29 tūkst. pirmokų, kurie tapo 418,5 tūkst. moksleivijos būrio dalimi. Kaip praneša Alytaus rajono savivaldybės administracija, 2010-2011 mokslo metais Alytaus rajono 26 švietimo įstaigose mokysis 2 tūkst. 650 mokinių, iš jų 197 pirmokai ir tai yra 74 mokiniais mažiau nei pernai.

Kauno istorinė  „Aušros“  gimnazija, išugdžiusi būsimą Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, Kovo 11-osios Akto signatarus Aloyzą Sakalą, Vytautą Landsbergį, poetus Antaną Miškinį ir Joną Aistį, vakar buvo kupina vaikiško šurmulio. Po atostogų sugrįžę gimnazistai skubėjo su gėlėmis pasveikinti savo mylimus mokytojus. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Lina SUTKUVIENĖ taip pat skendo gėlėse.

Po to, kai dešimties metų  Wangas dėl prastų pažymių buvo pašalintas iš mokyklos, jo šeima išsiuntė jį dirbti dėdės automobilių servise, rašo Dailymail.co.uk. Smulkaus sudėjimo berniukas dažnai net negali pasiekti lentynose sudėtų įrankių, tačiau jis vis tiek keičia automobilių ratus ir atlieka kitus automobilių remontininkui įprastus darbus.

Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė tėvų skambučių ir klausimų dėl elektroninių dienynų naudojimo mokyklose. Ministerija informuoja, kad elektroninis dienynas nėra privalomas. Tačiau yra sudaryta galimybė mokykloms, kurios pildė spausdintą dienyną ir buvo susipažinę su elektroninio dienyno naudojimo tvarka ir galimybėmis, nebepildyti spausdinto, bet naudoti elektroninį dienyną.

Kas gali pasakyti kiek moksleivių su džiaugsmu laukia rugsėjo pirmosios? Na, gal pradinukai arba tie, kurie pasiilgo savo gražuolės klasiokės ar šauniausio vaikino mokykloje. Na, dar tie ar tos, kurie jaučiasi per vasarą labai suaugę(!) ir, vadinasi, išgražėję. Dėl rugsėjo pirmosios paauglės keičia šukuosenas, o vaikinai „pasipumpuoja“ raumenis.

Kelis dešimtmečius veikiančioje, netoli Aušros vartų esančioje Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje šiais metais tradiciškai buvo paminėta Rugsėjo 1-oji. Šventės pjūtį sustiprino ne tik puiki jos programa, bet ir šios mokslo įstaigos permainos- apšiltintos sienos, pakeisti langai. Dabar, kaip dar visai neseniai, moksleiviai saugiau jausis mokykloje, nes jiems nebereikės šalti.

At­ėjus ru­de­niui, mo­kyk­li­nis skam­bu­tis dau­gu­mo­je ša­lies mo­kyk­lų kas­met su­skam­ba vis ma­žiau moks­lei­vių. Jų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos ne­ap­len­kia ir Uk­mer­gės. To­kie po­ky­čiai ypač ryš­kūs kai­muo­se, ku­riuo­se mo­kyk­lų iš­vis ne­be­lie­ka. Pa­ly­gi­nus per­nai me­tais ra­jo­no mo­kyk­las lan­kiu­sių ir da­bar po Rug­sė­jo 1-osios į jas su­gu­žė­sian­čių mo­ki­nių są­ra­šus, pa­aiš­kė­jo, jog mo­kyk­li­nius suo­lus užims apie pus­tre­čio šim­to ma­žiau vai­kų.

Šiandien prasidedantys nauji mokslo metai atneš džiaugsmo pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengiantiems pirmokams ir jų tėveliams, o mokinių maitinimo organizatoriams, valgyklų darbuotojoms sukels nemažai galvos skausmo. Juk pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, nuo rugsėjo 1–osios šalies mokyklų valgyklose neturėtų likti saldainių, šokolado ar pyragaičių, rekomenduojami virti ir garinti patiekalai.

Ši rugsėjo 1-oji gali tapti istorine diena, kai Lietuvos vaikai mokyklose pradės maitintis itin sveikai. Ar vaikai vietoj traškučių pradės graužti morkas, parodys laikas, o juos maitinančios įmonės šiuo metu su užsidegimu dėlioja sveikesnių patiekalų savikainos dėlionę, rašo „Verslo žinios“. Stambieji vaikų maitintojai dėsto, kad sėkmingai prisitaiko prie naujų reikalavimų, smulkieji neslepia, jog problemų kyla, o kai kurie rekomenduojami patiekalai kelia ir šypsnį.

Net ir neįprastos pasaulėžiūros ir poreikių vaikas gali lankyti paprastą, eilinę mokyklą be rūpesčių. Gyvas įrodymas – dainininkės Violetos Jurkonienės – Sati vyresnėlis Arijas, šįmet sėkmingai eisiąs į jau trečią Vilniaus „Volungės“ pradinės mokyklos klasę. Rugsėjo pirmoji jau visai čia pat. Vasaros pabaiga tėveliams dažnai kupina streso – vaikai maži, o rūpestis suruošti juos į mokyklą – dar ir koks didelis. Plunksninės, kuprinės, drabužėliai.

ar nepasibaigus priėmimo terminui, į profesinio mokymo įstaigas priimta beveik puse tūkstančio daugiau mokinių negu buvo planuota. Darbo rinkoje reikalingų profesinių kvalifikacijų sieks 19,6 tūkst. jaunų žmonių. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus.

Šiemet rugsėjo 1-ąją pasitiks daugiau kaip 200 atsinaujinusių – renovuotų arba renovuojamų – švietimo įstaigų, mokyklų, kurioms skirta per 180 mln. litų. Tai yra didžiausio mąsto vykdoma mokyklų renovacija per pastarąjį dešimtmetį. „Turime pradėti nuo mūsų pačių mažiausių piliečių, suteikdami jiems aukščiausios kokybės išsilavinimą, kad drąsiai galėtume konkuruoti visame pasaulyje. Tam turime sutvarkyti mokyklas bei pasirūpinti mokytojų darbu“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Nomeda Marčėnaitė drauge su vyru Mariumi Jonučiu puikiai žino, kas yra mokykla. Jaunatviški jau suaugusio Dovo ir devynmečių Tito ir Ulos tėvai dar prisimena savo mokslo metus, o dabar suka jau antrą vaikų mokyklos ratą: jų jaunėliai Titas ir Ula pavasarį sėkmingai baigė pradinę mokyklą. „Rugsėjo pirmajai pasiruošėme dar prieš iškeliaudami atostogauti, – šypsosi Nomeda. – Viskas, ką gali pasiruošti iš anksto – paruošta: kuprinės, sąsiuviniai, nauji drabužėliai. Vaikai net stalus susitvarkė.

Šį rugsėjo pirmosios rytą pabusi su ta pačia mintimi kaip ir 12 metų prieš tai: „Nenoriu į mokyklą“. Tačiau šiemet pirmąkart galėsi pasakyti: „Nenoriu, ir neisiu“. Tiksliau, neisi į vidurinę. Pasakyk „labas“ aukštajai mokyklai, kur klasės virsta auditorijomis, mokytojai – dėstytojais, pamokos – paskaitomis ar seminarais, o Tu pats – studentu.

Pamūšio pradinė mokykla Pakruojo rajone Rugsėjo 1-ąją šiemet sutiks kitaip. Mokykla užrakinta, mokslo metus galėję pradėti 28 pradinukai pasklis per tris rajonus. „Kaimas be mokyklos yra pasmerktas išnykti“, — būgštauja Pamūšyje gyvenanti ilgametė pradinių klasių mokytoja Janina Gegieckienė. Ir lyg savęs paklausia: “Ar jie supras, ką padarė?“. Jie — Pakruojo rajono savivaldybė, pasišovusi taip taupyti. „Esame bejėgiai“ J. Gegieckienė į Pamūšio mokyklą skubėjo 23 metus.

Į Dzūkijos vidurinę mokyklą, nuo rugsėjo 1 dienos tapsiančia pagrindine, į tradicinę šventinę sueigą rinkosi Alytaus ugdymo įstaigų mokytojai, direktoriai. Miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas ne kartą pabrėžė, kad renginio formatas turi būti šventinis, todėl apie problemas nebus kalbama. Vis dėlto, šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengs 300 mokinių mažiau negu pernai. V.Valūnas neslėpė, kad šiemet į mokyklas susirinks apie 9,7 tūks.

Artėjant Rugsėjo 1-jai ne vienas būsimo pirmoko tėtis ar mama ima nerimauti dėl to, kaip vaikui seksis mokykloje, ar pavyks įsilieti bendraamžių būrį, ar mokytojai skirs pakankamai dėmesio jų atžalai ir kaip pats vaikas jausis pradėdamas naują savo gyvenimo etapą.

ki šiol per įvairias labdaros akcijas gyventojai buvo prašomi paremti vargingai gyvenančias šeimas drabužiais ir maistu, o dabar – ir mokyklinėmis prekėmis.Nuo pirmadienio tų šeimų vaikams trijose didžiosiose Panevėžio „Maximos“ parduotuvėse Ukmergės ir Klaipėdos gatvėse renkamos aukos sąsiuviniais, rašikliais, pieštukais, trintukais, penalais, kuprinėmis, guašu ir kitais mokyklai reikalingais daiktais.

Viena pirmaujančių kolegijų šalyje, Vilniuje įsikūrusi Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (toliau – TTVAM) iki rugpjūčio 31 d. vykdo būsimų studentų priėmimą. Pasak TTVAM direktorės pavaduotojos studijų kokybei Aurelijos Rudaitienės, kiekvienais metais būna nemažai delsiančių pasirašyti studijų sutartis žmonių, todėl mokyklos durys norintiems studijuoti atviros iki pat mokslo metų pradžios.

Ne už kalnų rugsėjo mėnuo ir ne viena šeima, turinti mokyklinio amžiaus vaikų, artėjant mokslo metams prisipažįsta, kad patiria nemenkų išlaidų. Mokslo metų pradžia žada išlaidas Bene didžiausios išlaidos laukia tų, kurie savo atžalą leidžia į pirmąją klasę. Gausybė kanceliarinių priemonių, nauja kuprinė, drabužiai mokyklai – visa tai priverčia tėvus atverti pinigines itin plačiai.

Trečdalis iš tūkstančio higienistų patikrintų mokyklų dirbo pernai be higienos pasų, o 79–iose buvo tik lauko tualetai. Tai – faktai ne apie kokią skurdžią Afrikos valstybę ir ne apie XIX amžiaus Europą. Tokia kraupi tiesa apie XXI amžiaus Lietuvą. Kokia situacija šiemet? Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kol kas negali pasakyti, ar nuo praėjusių mokslo metų ji smarkiai pagerėjusi. Per vasarą vyko remontai, todėl mokyklų higienos būklė nebuvo tikrinama.

Mokyklinių prekių rinkoje – rugiapjūtė. Nors sunkmetis, prekybininkai planuoja per trijų savaičių apsipirkimo bumą pasiekti maždaug 70–80 proc. metinės mokyklinių prekių pardavimo apyvartos. Biuro ir mokyklinių prekių prekybos tinklo „Officeday“ atlikto tyrimo duomenimis, visose amžiaus grupėse mokyklinėms prekėms dažniausiai išleidžiama suma siekia nuo 100 iki 300 litų. Tiek pinigų skiria 63 proc. tėvų.

Šokiruojanti statistika apie mokinių sveikatą ir mitybos įpročius paskatino šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo tvarkos permainas. Sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patvirtinta tvarka „praktiškai“ įsigalios prasidėjus naujiems mokslo metams, bet jau dabar su šiais pokyčiais susiduriantys mokyklų ir moksleivių maitinimą organizuojančių įmonių vadovai gūžčioja pečiais, mat, anot jų, pokyčiai kelia ne tik daug painiavos, bet ir dvejonių, ar pavyks su turimais ištekliais p...

Rugsėjo 1–ąją daugelio šalies mokyklų auklėtiniams teks sutikti tarp pastolių bei dulkių, o mokykloje be langų vaikščioti ne grindimis, bet smėliu. Mat pinigai, skirti mokykloms tvarkyti, užstrigo biurokratiniuose valdžios spąstuose, tad prieš pusmetį planuotas remontas pradedamas tik dabar. Pamokos nevyks Švietimo ministerija prieš kelias dienas pasidžiaugė, kad per metus uždarytos dar šešios mokyklos ir 34 bazinių mokyklų skyriai.

Rugsėjo pirmosios šventinę nuotaiką daugeliui mokinių tėvelių temdo nemažai rūpesčių. Kyla įvairiausių klausimų: kokius drabužius, apavą, kuprines ir mokyklinės kanceliarijos smulkmenas parinkti savo atžaloms. Svarbiausia, mieli tėveliai, kad visos mokymuisi reikalingos priemonės ir apranga būtų ne tik spalvinga, patraukli, bet ir „draugiška“ vaikų sveikatai.

Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką. Savivaldybės dar nepateikė galutinės informacijos, kiek mokyklų bus reformuota ar uždaryta, ministerija ją patikslinti planuoja šią savaitę. Tačiau preliminari statistika pesimistiška. Šiemet vaikų klegesys jau bus nutilęs net 35 pradinio ugdymo skyriuose, jie likviduojami. Dar 8 pradinės mokyklėlės prijungtos prie kitų mokyklų. Ištuštės ir aukštesnės klasės.

Net 74 proc. moksleivių skundžiasi nugaros skausmais, kuriuos sąlygoja sunkios kuprinės. Iš daugiau nei 10 tūkst. apklaustų 7-18 m. moksleivių 38 proc., pripažino, kad nugaros skausmus jaučia labai dažnai, 46 proc. – kartais arba retai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dėl sunkių kuprinių nugaros ir pečių skausmais dažniausiai skundžiasi mergaitės.

Daugiausiai mokyklinėms prekėms išleidžia 1-4 klasių mokinių tėvai, o du trečdaliai tėvų mokyklai vaikus ruošti suskumba tik vasaros pabaigoje, rodo atliktas tyrimas. Šių metų liepos mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 515 respondentų iš visos Lietuvos, turinčių mokyklinio amžiaus vaikus. Tarp daugiausiai pinigų savo vaikų mokyklinėms prekėms išleidžiančių tėvų didžiąją dalį sudaro pradinukų tėvai. Tarp tų, kuriems vaiką į mokyklą suruošti kainuoja iki 100 litų, pradinukų tėvai sudaro 40 proc.

Liepos 16-ąją Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla į gyvenimo kryžkelę atvedė 30-ąją abiturientų laidą. Trisdešimt laidų ir gyvos tradicijos. Tęsti ir puoselėti tradicijas gali tik ta mokykla, kurios stipri bendruomenė. Juk mokykla – maža valstybė su savo vėliava, himnu ir, žinoma, tradicijomis. Smagu save vadinti tradicijų puoselėtojais. Antakalnio vidurinėje mokykloje idėjų nestokoja mokyklos direktorė Vita Kirkilienė ir pavaduotoja ugdymui Rima Kuncevičienė.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) jau paskelbė šių metų brandos egzaminų sesijos rezultatus ir lengviau atsikvėpusių abiturientų, jų tėvų ir mokytojų laukia bene didžiausia mokykline švente laikomos išleistuvės. Vis dėlto ruošiantis galutinai užverti mokyklos duris laukia ne tik džiaugsmas, bet ir tenka ir plačiau atverti piniginę, mat didžiausiu rūpesčiu tampa noras gerai atrodyti paskutinėse mokyklinėse nuotraukose ir kuo smagiau pažymėti šį įvykį.

Keliasdešimt metų vadinta lietuvių tautos lakštingalos - poetės Salomėjos Nėries - vardu, senoji mokykla Kauno Žaliakalnyje keičia savo pavadinimą. Nuo šiol ji bus vadinama Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinė mokykla. Solidų amžių - 90 metų - gyvuojančioje mokykloje prieš Antrąjį pasaulinį karą S. Nėris dirbo mokytoja. Tuo metu šį ugdymo įstaiga vadinosi Kauno 3-ioji valstybinė gimnazija.

Nuo rugsėjo 1 dienos Panevėžio „Verdenės“ pagrindinėje mokykloje atsiras viena jaunųjų karių 7 klasė. Tokiai idėjai šiandien pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba. Jaunieji kariai bus mokomi pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas. „Panevėžio miesto bendruomenei norime pasiūlyti ugdymo naujovių - parodyti, kad vaikas gali būti ugdomas stiprinant pilietiškumo, patriotiškumo jausmus.

Dakota Fanning (16) daugiau nenori bėgti į futbolo aikštę. Aktorė mokykloje turėjo gana skaudžią patirtį, susijusią su šiuo sportu. "Tonight" šou Dakota pasakojo: "Aš žaidžiau futbolą, o mūsų komanda vadinosi 'Spice Girls'. Aš buvau Baby Spice. Vieną kartą žaidėme futbolą ir man spyrė kamuolį. Aš taip susijaudinau, pradėjau bėgti ir bėgti. Pamaniau, kaip lengva. Tada spyriau kamuolį į vartus, buvau tokia laiminga. Aš atsisukau, bet niekas man neplojo ir nesidžiaugė įvarčiu.

Miley Cyrus (17) džiaugiasi, kad pagaliau baigė mokyklą. Paauglė, kuri mokėsi privačiai, neturi jokio noro lankyti mokyklą. Viename šou ji pasakė: „Po mano kito filmo pabaigsiu ir mokyklą. Esu mažas 'darbo arkliukas', ir mano mokytoja grasina man, kad neteksiu savo darbo leidimo. Ji sako 'Aš jo nepasirašysiu'. Ji nuolat pasirodo visur, kur bebūčiau, o aš visada galvoju 'Ir kodėl tu čia esi?'". Beje, Miley Cyrus yra turtingiausia Holivudo paauglė.

Žymusis vakaras, kuomet mokyklos slenkstis jau perliptas - didžiulis džiaugsmas. Kartu, vakaras puikiai atrodyti. Kaip atrodė žymiausios Holivudo žvaigždės savo išleistuvių vakarą? Jaunos, kiek nedrąsios, senamadiškomis šukuosenomis ar... ne itin pasikeitę, lyginant su dabartine jų išvaizda. Siūlome pasižiūrėti, kaip prieš keliolika metų atrodė visų mylimi aktoriai ir scenos žvaigždės. Parengta pagal visboo.com medžiagą.

Incidentas, apie kurį kalbama, ištiko praėjusį penktadienį Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje, kai mokyklos vadovybė nusprendė taikyti kolektyvinės atsakomybės principą, kiek primenantį Brežnevo laikus. Paskutinio skambučio šventės vyksmas tradiciškai atrodo maždaug šitaip: mokiniai tam tikromis transporto priemonėmis važiuoja arba eina pėsčiomis pas klasės auklėtoją  į namus.

Netradicinės orientacijos jaunuolis yra „balta varna“ mokykloje? Ar šiuolaikinėje visuomenėje moksleiviams pakanka tolerancijos? Ar tai vis tik dar yra opi problema mokyklose? Vienoje sostinės mokykloje besimokantis Tautvydas (tikrojo vardo atskleisti nepanoro) yra netradicinės orientacijos vaikinas. Jam, priešingai nei daugeliui jo amžiaus vaikinų, nepatinka merginos. Tautvydas viso to neslepia ir nebijo būti nesuprastas.

Kai kuriems vaikams mokykla yra sunkus išbandymas: jie bijo mokytojo, kitų mokinių, o namų darbai varo į neviltį. Vaikas blaškosi, negali susikaupti, blogai įsimena, jam sunku pritapti prie klasės. Daugelį šių problemų aptaria prancūzų psichologė Francoise Cholette-Perusse savo knygoje „Vaiko psichologija nuo 0 iki 10 metų“. Psichologai, nagrinėję nekontroliuojamą mokyklos baimę, išsiaiškino, kad visa tai sukelia didžiulis nenoras išsiskirti su mama.

Kitais mokslo metais pradinukų nebepakvies dvi Klaipėdos rajono mokyklėlės - Pėžaičių ir Skomantų. Priežastis nenauja - mokyklos nebesurenka mokinukų. Šiuo metu Pėžaičių mokyklos pradinėse klasėse mokosi 7 vaikai, priešmokyklinio ugdymo grupėje - 6. Skomantų mokyklą lanko taip pat tik 7 pradinukai. Šios mokyklos yra Veiviržėnų gimnazijos skyriai, todėl nuo naujųjų mokslo metų jose nebekomplektuoti klasių užteko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo.

Pernai buvo uždaryta devyniasdešimties metų jubiliejų atšventusi Klaipėdos rajono Brožių kaimo mokykla. Toks pat likimas gali ištikti ir Veiviržėnų gimnazijos Skomantų ir Pėžaičių skyrius. Priežastis paprasta – nėra mokinių, stinga lėšų. Dalies gyventojų tokia perspektyva nedžiugina, jie tikisi, kad rajono Savivaldybė skirs papildomą finansavimą, ir skyriai gyvuos dar bent vienerius metus. Susiklosčiusią situaciją praėjusią savaitę narpliojo Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas.

Antrosios pakopos studentai nuo šiol turės galimybę ne trumpiau kaip 2 mėnesius ne studijų metu atlikti papildomą praktiką Lietuvos ir užsienio įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Tai nustato švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintos „Rekomendacijos antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms“. Papildomos praktikos tikslas – kuo anksčiau jaunus žmones įtraukti į darbo rinką, sudaryti galimybes įgyti praktinės veiklos ar taikomojo-tiriamojo darbo įgūdžių.

Peiliu ginkluotas vyriškis vienoje pietinėje Kinijos dalyje esančioje mokykloje ketvirtadienį ryte sužalojo 28 vaikus, 2 mokytojus ir prižiūrėtoją. Tai buvo jau antras toks išpuolis Kinijos mokykloje per pastarąsias porą dienų ir trečiasis per pastarąjį mėnesį. Paskutinysis incidentas įvyko pietryčių Kinijoje esančiame Taiksingo mieste, priklausančiame Džiangsu provincijai. Skelbiama, kad 5 vaikai šiuo metu dėl savo gyvybės kovoja ligoninėje. Jų būklė yra kritinė.

Darbai veja darbus ir mokykloje, ir namuose, Skubame, nespėjame - toks laiko tempas! Apmąstę lietuvių tautos praradimus, apžvelgę Atgimimo perspektyvą, suprantame, jog mokyklai persitvarkyti reikia kuo skubiausiai. „Tėvynė tebus tavo pagrindinė mokymo priemonė: ar kai dėstysi lietuvių kalbą, ar fiziką ir istoriją, ar kai aiškinsi žmogaus prigimties dvasingumą“ (R. Šaltenis, „Tėvynės šviesa", 1989.09.01). Mokomieji dalykai - beveik tie patys, tik interpretavimo spalva kita.

Klaipėdoje prie mokyklos nuo nepažįstamų asmenų nukentėjo paauglys. Kaip praneša Policijos departamentas, ketvirtadienį apie 15 val. prie Baltijos vidurinės mokyklos du jaunuoliai sumušė 14-metį G. Š. Nukentėjusysis dėl galvos smegenų sukrėtimo ir veido sumušimų gydomas ligoninėje. Įvykį tiria policija.

Iš Vilniaus vidurinės mokyklos "Lietuvių namai" antrojo aukšto iškrito vaikas. Apie nelaimę Bendrajam pagalbos centrui pranešta ketvirtadienį 10.55 val. Į mokyklą, esančią Dzūkų gatvėje, iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Mokykloje "Lietuvių namai" daugiausia mokosi lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai gyvena už Lietuvos ribų: tremtinių ir represuotųjų palikuonys, užsienio lietuvių vaikai.

Būsimų pirmokų tėveliai kovoja dėl vietos vaikui mokykloje. Tiesa, ne bet kurioje – toje, kuri nepriklauso pagal gyvenamąją vietą, bet yra renovuota, šilta, graži, rekomenduota draugės, kaimyno arba kurioje patogu palikti vaiką važiuojant į darbą.

Pagaliau išsipildė Kinijos Šanduno provincijos Ciznanio miesto gyventojos 102 metų Ma Siusian svajonė lankyti mokyklą. Tai dar kartą patvirtina posakį, jog niekada nevėlu mokytis. Apie tai praneša naujienų agentūra "Ananova", remdamasi vietos leidiniu "Qilu Evening Post". Kinė neturėjo iki šiol galimybės lankyti mokyklą, nes nuo trylikos buvo priversta pradėti dirbti, o sulaukusi aštuoniolikos ištekinta.

Mokyklai svarbu plėsti ugdymo galimybes, kurti naujas edukacines erdves. Teatras – labai reikalingas pagalbininkas kuriant patrauklias lavinimo programas, didinant meno prieinamumą mokiniams.

Užbaigus pastarąjį dešimtmetį vykusią bendrojo lavinimo mokyklų struktūros pertvarką, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Seimui Švietimo įstatymo projektą, kuriame įteisinama nauja mokyklų tinklo struktūra. Švietimo įstatymo pataisos numato įteisinti progimnaziją, kaip naują mokyklos tipą, įvesti mokinio krepšelį ikimokyklinukams, taip pat lankantiesiems neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, ir kt. Iki 2012 metų Lietuvoje nebeliktų vidurinių mokyklų.