mokykla

Tai, ką matote šiose nuotraukose, yra ne kokio nors turtuolio namai. Tai nėra ir Disnėjaus pramogų parko dalis. Netgi ne filmo dekoracija. Tai – paprasta mokyklas. Šią mokyklą, esančią Joškar Olos mieste Rusijoje, pastatė Sergejus Mamajevas – verslininkas, įgyvendinęs savo žmonos, mokytojos, svajonę.

Saulius JUŠKEVIČIUS Radviliškio rajono moksleivius vos trečia savaitė maitina privatininkai, tačiau ir per šį trumpą laikotarpį jie spėjo įvaryti šoką mokiniams, jų tėvams ir pedagogams: patiekalai mokyklose pabrango kone dvigubai, porcijos „susitraukė“, o maisto kokybė suprastėjo. Tačiau rajono valdžios – konservatorių ir vietinių socdemų – šokas neištiko. Net ir girdėdama skundus iš visų pusių, ji mokyklų vadovams liepė pasirašyti sutartis su privatininkais.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ  Lankydamasis klasėse Tonis Periz nepraleisdavo progos pakalbinti vaikus. Autorės nuotrauka Turbūt ne vienas bent kartą esate pasvajoję apie staiga jūsų gyvenime atsirandantį ir jus remti pasisiūlantį tolimą giminaitį milijonierių. Panašiai jaučiasi „Šaltinio“ progimnazijos bendruomenės nariai. Jau penkeri metai amerikiečiai Linda ir Tonis remia mokyklą, jų pervestos sumos siekia šimtus tūkstančių litų.

Šiandien dažnai skundžiamasi, kad vaikai turi daugiau teisių nei pareigų, o smurtas prieš mokytojus jau tapo kasdienybe, tačiau prieš daugiau nei šimtmetį apie jokias vaikų teises niekas net nesapnavo, o rykštė buvo įteisinta auklėjimo priemonė.

Psichikos sveikata - emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Kaip kasmet, taip ir šiemet, mokslo metų pradžia buvo palydėta gausybe virkavimų apie vietų stygių mokyklose, perkimštas klases ir nevaldomus mokinius. Angliška švietimo sistema skundžiasi ir nemažai čia gyvenančių lietuvių. Žinau vieną šeimą, kurią taip papiktino Londono mokyklos, kad dėl vaikų atgal į Lietuvą susiruošė. Tačiau nuo čionykštės švietimo sistemos nebūtina bėgti į Lietuvą, galima mokyti vaikus namuose.

Į Elektrėnų ligoninę iš Elektrėnų mokyklos dėl pjautinės kojos žaizdos pristatyta moksleivė. Ji paaiškino, kad mokyklos koridoriuje, vienam iš moksleivių paspyrus ant grindų gulintį peilį, pastarasis jai per batą įsmigo į koją. Mergaitė gydoma ambulatoriškai. Įvykio aplinkybės aiškinamos.

Spalio 1 d. šalyje vyks pirmasis septintojo Konstitucijos egzamino etapas. Išankstinės registracijos duomenimis, šiemet Konstitucijos egzaminą laikys mažiausiai 30 tūkst. gyventojų. „Konstitucija – svarbiausias mūsų tautos susitarimas, kokią valstybę kuriame. Tik gyvendami pagal ją galime pasitikėti vieni kitais“, – teigia Konstitucijos egzaminą globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 12 val.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietė, kuri piktinosi, jog Šiaulių Dainų progimnazijos teritorijoje yra apleista vieta, kurioje anksčiau buvo įrengti atrakcionai. Tiesa, dabar likę tik jų likučiai, kurie slepiasi po aukštomis žolėmis. Moteris tikino, kad mokiniai pertraukų metu eina ten žaisti. Šiaulietė baiminosi, kad vaikai šioje teritorijoje gali ne tik prisigaudyti erkių, bet ir susižeisti.

Trijose Lietuvos mokyklose: Kauno Rokų, Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėse ir Kėdainių jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje antrus metus išbandomas naujas mokymosi būdas – produktyvusis mokymasis. Vienerių šio mokymo metų rezultatus Švietimo ir mokslo ministerijoje gyvai pristatė pagal šį modelį besimokantys mokiniai, jų mokytojai, projekte dalyvaujantys praktikos vietų vadovai, projekto konsultantai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Pirmadienį Kauno Laisvės alėjoje patruliuojantys pareigūnai pastebėjo greta jų einančią mergaitę. Įtardami, kad vaikui kažko reikia, bet nedrįsta jų kalbinti, pareigūnai užkalbino patys. Mergaitė paaiškino esanti pasiklydusi ir nerandanti mamos darbovietės bei neturinti mobiliojo telefono, todėl negalinti su mama susisiekti. Mažametė papasakojo, kad jai dailės mokykloje 16.00 valandą baigėsi pamokos, o mamai pasakė, kad jos atvažiuotų už valandos.

Lietuvoje į mokyklą žingsniuoti vaikai privalo sulaukę septynerių, tačiau svarstoma, kad lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą jie galėtų jau keliais metais anksčiau. Visoje Europoje stebimos tendencijos, jog daugelis šalių ryžtasi ankstinti formaliojo švietimo pradžią. Tačiau psichologai pabrėžia, kad nereikia skubėti, antraip galima tik pakenkti.

Mokykla Filipinuose pildo Walto Disneyaus pasakas mėgstančių mergaičių svajones – jos gali tapti undinėlėmis, informuoja dailymail.co.uk. Filipinų undinėlių plaukimo akademija Maniloje siūlo pamokas, per kurias mokomasi plaukti po vandeniu naudojantis uodega ir tinkamai kvėpuoti. Kvalifikuoti nardymo instruktoriai per vos 25 dolerius kainuojančias pamoka aiškina, kaip supanašėti su undinėmis.

Viena Tenesio (JAV) mokykla nusprendė peržiūrėti moksleivių išvykų taisykles, kai pirmakursiams, apsilankiusiems islamo mečetėje, į rankas buvo įduotas Koranas, o kol moksleiviai žioplinėjo, jiems buvo aiškinama, kad musulmonai su savo užkariautomis tautomis elgėsi geriau negu JAV elgiasi su savo mažumomis, rašo foxnews.com. Moksleiviai iš Hendersonvilio mokyklos išvyko į kelionę pagal trijų savaičių Pasaulio religijos kurso programą ir turėjo aplankyti hinduistų bei musulmonų šventyklas.

Mokyklos lankymo pradžia – naujas gyvenimo etapas tiek vaikui, tiek visai šeimai. Kaip ir kiekviena nauja pradžia, ji suteikia gyvenimui naujų potyrių, spalvų, tačiau įneša ir nežinomybės, nerimo. Patiria stresą Vaikų psichiatro Lino Slušnio manymu, pirmokams reikia prisitaikyti ir adaptuotis prie griežtesnės nei darželio struktūros, nes pereinama prie 35 minučių pamokų rėžimo, kuris verčia vaiką būtent tiek laiko išsėdėti vienoje vietoje.

 Šalyje vis daugiau suaugusiųjų vėl praveria mokyklų duris. Noras siekti geresnio išsilavinimo, geresnio darbo verčia žmones vėl sėsti į mokyklinius suolus. Išsilavinimo kasmet siekia ir apie pusšimtis radviliškiečių. Skatinami mokytis Neįgiję išsilavinimo ar ketinantys pagerinti pasiektus rezultatus suaugusieji, Radviliškio rajone gali mokytis Lizdeikos gimnazijoje, nuo 2008-ųjų padedančioje jiems įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Šiaulių mokyklų vadovų asociacijos taryba vakar inicijavo susitikimą su Savivaldybės administracijos vadovu Vladu Damulevičiumi. Vadovai siekė iš pirmų lūpų gauti informaciją apie planus, susijusius su mokyklų finansavimu. Ar krizė baigėsi? „Norėjome gauti informaciją apie kitų metų biudžeto perspektyvas ir išsiaiškinti pozicijas dėl planų centralizuoti įvairių paslaugų pirkimus“, – sakė asociacijos pirmininkas, Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas.

Oksana LAURUTYTĖ Daugelis šalies moksleivių pažymių knygelių nebesinešioja. Jas atstoja elektroniniai dienynai. Pirmosiomis šių mokslo metų dienomis tėvai buvo nemaloniai nustebinti – el. dienynuose skelbiama ne tik mokytojų informacija apie vaikų pamokų laiką ar būrelius, bet ir platinama reklama.

Apie 7 valandą ryto automobiliu vežanti tris vaikus iki stotelės, kur atvažiuoja mokyklinis autobusiukas, moteris nepastebėjo iš už posūkio pasirodžiusio sunkvežimio ir kaktomuša į jį rėžėsi. Avarija įvyko Vilniaus rajone, netoli Pagirių miestelio. Į įvykio vietą atskubėję medikai į ligoninę išvežė tris vaikus ir moterį. Pasak pareigūnų, jie nukentėjo nesunkiai. Įvykio aplinkybės aiškinamos.

Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai? Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu.

Rugsėjo 7 d. apie 20 mediciną aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune pradėjo Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kuriuos baigę įgis karo mediko kvalifikaciją ir atsargos karininko laipsnį. Baigę studijas studentai galės rinktis karo mediko kelią.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nesantaikos draskomo Somalio vyriausybė savo valdomose teritorijose imasi masinės raštingumo programos. Vos 40 procentų raštingų gyventojų turinti valstybė į mokyklas pasiųsti žada bent 1 mln. vaikų. Somalį du dešimtmečius draskė įvairių gaujų karai, per tą laiką švietimo sistema subyrėjo į šipulius. Mokyklą lanko tik keturi iš dešimties vaikų. Tai vienas blogiausių rezultatų pasaulyje.

Parinkome įdomių ir susimąstyti verčiančių faktų apie mokyklas ir išsilavinimą - juk labai didelė dalis pasaulio mažųjų į mokyklą šį rugsėjį eiti nepradėjo. Ir neis niekada. O didelė dalis mūsų tikrai nežino, kad pasaulyje egzistuoja mokykla, kurioje mokosi 32000 moksleivių arba kodėl danai mokytojams dovanoja ne gėles, o obuolius. Šiek tiek rimtesni ir pamąstyti verčiantys faktai... Saharos regione, Afrikoje 11 milijonų vaikų yra priversti mesti mokyklą negavę net pradinio išsilavinimo.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei mokyklose ir toliau dominuos mokytojos moterys, ateityje padaugės analitiniu mąstymu pasižyminčių mergaičių, o berniukai liks nuskriausti, teigia LRT.lt kalbinti pašnekovai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo siekti, kad mokytojų vyrų po dešimtmečio Lietuvos mokyklose dirbtų bent penktadalis, bet nenutuokia, kaip to pasieks.

Regina MUSNECKIENĖ Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla nuo šio rugsėjo turėjo likti pagrindinė. Toks buvo rajono mokyklų tinklo optimizavimo planas. Tačiau mokytojai nusprendė paaukoti po vieną savo atlyginimą, neimti pinigų už papildomus darbus ir sutaupyti tuos 76 tūkstančius 800 litų. Tiek šiems mokslo metams betrūko, kad išliktų vidurinė mokykla, kurioje mokosi 163 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikų.

Artėjantys mokslo metai vėl patuštins tėvų pinigines. Jau dabar vaikus auginančiose šeimose bruzdama besiruošiant mokyklai. Pasirengti ir išleisti vaiką kasmet vien kanceliarinėms prekėms tenka skirti apie 200 litų. Gerai, jei šeimoje yra tik vienas mokinukas.

Savivaldybėse išbandytas unikalus projektas patvirtino, kad neformaliojo vaikų ugdymo finansavimas principu „pinigai paskui vaiką“ gali sudaryti vaikams daugiau galimybių užsiimti prasminga popamokine veikla, o teikėjams – pasiūlyti didesnę šių užsiėmimų įvairovę bei prieinamumą.

Ekspertai perspėja, kad jau po kelerių metų pirmokėlių tėvai turės gerokai paplušėti, kad savo vaikui rastų vietą mokykloje. Taip įvyks todėl, kad dėl didelio gimstamumo ir imigracijos daugelis mokyklų bus perpildytos, perspėja Vietos valdžios institucijų asociacija (LGA), kuria remiasi Britanijos spauda.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Česlovas Juršėnas, politikas, visuomenės veikėjas Gyvenime buvo net keli mokytojai, kurie man labai daug suteikė.

Simona PUŽAITĖ Su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais į Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkursą vyko ne jų mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės. Pasirodo, tokia praktika – įprasta. Ar jaunųjų talentų atradėjai ir ugdytojai visada įvertinami? Kodėl padėkas susirenka ministerija, o ne vasaros atostogas paaukoję pedagogai? Kodėl be mokytojų? Rugpjūčio mėnesį iš Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkurso šalies talentai grįžo nugalėtojais.

Milijardierius be aukštojo išsilavinimo nėra retenybė. Billas Gatesas, Steve’as Jobsas, Markas Zuckerbergas – visi jie metė prestižinius universitetus dėl verslo. Tačiau tarp mūsų dienų turtuolių galima aptikti ir nemažai tokių, kurie nebaigė net vidurinės mokyklos. Vienus iš jų verslo karštligė apėmė dar paauglystėje, kitiems tiesiog teko eiti dirbti, kad išmaitintų šeimą, treti vietoj mokslo pasirinko sportą.

„Kokia rugsėjo 1-osios šventė, jeigu ji minima rugsėjo 2-ąją? Juolab kad ir oras vakar buvo žymiai palankesnis“, – juokiasi pradinė mokyklos „Žiniukas“, kurie mokslų metų pradžią paskelbė sekmadienį, direktorė Ingrida Ramanauskienė. Šiais metais „Žiniukas“ surengė netradicinę šventę – vietoj gėlių į šventinį renginį vaikai nešėsi po knygą. Šios knygos liko mokyklos bibliotekoje. „Mūsų mokykloje nuolat akcentuojama skaitymo svarba.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Prienų „Žiburio“ gimnazijoje dalyvavo Mokslo metų pradžios šventėje bei sveikino gimnazijos bendruomenę. „Mes stovime vietoje, kurią ši ir kitos kartos vadins Justino Marcinkevičiaus žeme. Stovime žemėje, kuri išaugino „Mindaugo“ ir „Katedros“ autorių. Mes esame ten, kur buvo išaukštintas žodis, kalba ir knyga“, – sakė Ministras Pirmininkas ir pažymėjo, jog tai ypač svarbu prisiminti dieną, kai vėl užsipildo mokyklos.

Dalis šalies mokyklų mokslo metus pradėjo kalendorinę rugsėjo 1-ąją ir mokslo ir žinių šventę surengė sekmadienį, o kitose į klases kviečiantis skambutis skambėjo pirmadienio rytą. Kad mokslo metų pradžia yra didelė šventė ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, įrodė ir tai, jog daugelis jų atsisakė kitų pirmadienio ryto darbų ir lydėjo savo atžalas į mokyklą. Gausybė pasipuošusių ir šventiškai nusiteikusių moksleivių ir jų tėvų ankstyvą rytmetį pasipylė į sostinės gatves.

Šiandien daugumoje mokyklų – šventė, mat moksleiviai švenčia mokslo metų pradžią. Pasipuošę, nešini gėlėmis, gerai nusiteikę ir pasiruošę kibti mokslams į atlapus. Baigusieji mokyklą visa tai stebi su nostalgija ir noromis nenoromis prisimena savo mokyklinius laikus – klasės draugus, suolą, mokytojus, jaudulį ir vienus geriausių metų gyvenime.

Kai kurios šalies mokyklos sekmadienį, rugsėjo 1-ąją, rengia mokslo metų pradžios šventę. Šia proga prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino mokymąsi ir mokymą suvokti kaip esminį šaltinį išsilavinusiai, kūrybingai ir laisvai valstybei. Pasak šalies vadovės, to mus mokė Lietuvos švietimo reformos pradininkė Meilė Lukšienė, kurios 100-ąsias gimimo metines minime šiemet. "Mokykla – ne tik žinios, jos misija didingesnė. Mokykla ir šeima – mūsų namai.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Vladas Lašas, bendrovės „Skubios siuntos“ vadovas Mūsų klasei sekėsi – mus mokė geri mokytojai.

Stanislava VIČAITĖ Trečiadienį Pakruojyje vykusiame rajono pedagogų pasitarime kalbėta apie švietimo dideles problemas ir mažus džiaugsmus. Mokiniai išvažiuoja paskui tėvus Dėl mažėjančio gimstamumo, migracijos rajono mokyklose per dešimtmetį mokinių sumažėjo 37 procentais. „Iš pirmo žvilgsnio savivaldybės Metrikacijos skyriaus statistika atrodo džiuginanti: kone kasmet gimsta apie porą šimtų vaikų. Tačiau paanalizavus paaiškėja, jog kone pusė jų yrą gimę užsienyje arba jau gyvena užsienyje.

Rugsėjo 1-oji į bendrojo lavinimo mokyklas Lietuvoje sukvies apie 370 000 moksleivių. Ir vėl, kaip ir kasmet, ne visose šalies mokyklose pirmoji mokslo metų diena bus tik džiugi šventė, nes mažiausiai 20 mokyklų mokytojai ir vaikai matys gedulo ištuštintus suolus – pagarbiai prisimins dėl ligų, nelaimių ir tragedijų po vasaros atostogų į klases negrįžusius moksleivius. Pastaraisiais metais moksleivių vasaros atostogos bene kasmet paženklinamos net ir šiurpiausiu nusikaltimu – nužudymu.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių.   Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius Neturėjau tokio mokytojo, kurį galėčiau išskirti kaip ypatingą, suteikusį išskirtinių žinių.

Apie tai, kas yra „gera mokykla“, tėvai, vaikai ir patys švietimo srities atstovai diskutuoti gali valandų valandas. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsakymu (LVJC) atlikto „Neformaliojo švietimo poreikio ir vertinimo tyrimo“ duomenimis, pedagogų pasirengimas ugdyti vaikų kompetencijas toli gražu ne visuomet atitinka tėvų lūkesčius.

Nepaisant to, kad Kauno mieste ir toliau mažėja moksleivių, tačiau darželių auklėtinių šiais metais 269 vaikais padaugėjo. Kauno savivaldybė vis didėjantį ikimokyklinių įstaigų poreikį 2013 metais malšino atidarydama 4 naujas grupes ir padidindama vietų skaičių kai kuriose grupėse. Tačiau to negana - ši problema kelia vis didesnį tėvų nepasitenkinimą. Skaičiuojama, jog daugiau nei tūkstantis vaikų šį rudenį nepateks į ikimokyklines įstaigas.

„Pripažinsiu, jog ruošdama sūnų pirmai klasei, jaudulį ir stresą išgyvenau tikrai ne mažesnį nei mano būsimas pirmokas. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais „dalykėliais“. Daugiausia nerimo kelia nežinomybė dėl to, kaip seksis sūnui bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, ar mokės įveikti sunkumus ir nesėkmes, ar mokykla jam bus džiugus ir šviesus gyvenimo tarpsnis“. Giedrė Apie rūpesčius, su kuria...

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Norint mokykloje ugdyti asmenybę nereikia jokių ypatingų metodų: užtektų šilto, atidaus bendravimo su mokiniu ir kūrybingesnių užduočių, teigia LRT.lt pašnekovai. Tačiau visuomenė ir patys mokiniai mokyklų pasiekimais ugdant asmenybę abejoja. Ekspertai kaip kliūtis vardija dideles klases, vyrų bei jaunų mokytojų trūkumą, taip pat pačių suaugusiųjų kūrybingumo stoką. Kartu jie primena – asmenybės ugdymas neturėtų būti užkrautas tik ant mokyklos pečių.

Senovės kinų išmintis sako „laimingas tas, kurį moko mokytojas ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas“. Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kokie mokytojai jų gyvenime paliko jų gyvenime patį ryškiausią pėdsaką „Balsas.lt savaitė“ klausė savo pašnekovų. Jonas Dastikas, bendrovės „Lifosa“ vadovas Paprastai itin šiltus prisiminimus palieka pradinių klasių mokytojai, bet apie save to pasakyti negaliu.

Vasarai skaičiuojant paskutinius atokvėpius nenumaldomai artėja rugsėjo pirmoji – diena, kuomet į mokyklos suolus sugrįš mokiniai, o auditorijas užtvindys studentai. Mažyliai ir jaunuoliai vėl kibs į sunkų, devynis mėnesius trunkantį darbą... Lietuvoje jau tampa tradicija šios šventės proga simboliniu gėlės žiedu ar kitokia dovanėle pasveikinti ne tik mokytojus, bet ir mokinius.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Milda Dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Mokantis mokykloje mano mąstymo formavimąsi ir studijų pasirinkimą nulėmė ne kas kitas, o pedagogai.

Netrukus klegėdami į klases vėl rinksis šalies mokyklų mokiniai, o šiuo metu jų tėvai įnikę į orietacinėms varžyboms prilygstančią užduotį – stengiasi supirkti mokyklines prekes ir tilpti į numatyto biudžeto rėmus. Mokslų metų pradžiai pasiruošė ir didieji prekybos centrai – lentynas nuklojo prekėmis, šias papuošė akcijomis ir net išleido mokyklinių prekių katalogus, kad prieš eidami į parduotuvę tėvai jau galėtų išsirinkti, ką pirks.

  Zinaida Paškevičienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vis daugiau šalies moksleivių naujus mokslo metus pasitinka su uniformomis. Todėl rugpjūčio pabaiga – siuvimo įmonėms pats darbymetis. Būsimosios progimnazijos šeštokai patys rinkosi, kokia uniformą nešioti – visą komplektą, švarką ar megztuką. Visas mokyklinės uniformos komplektas kainuoja iki pustrečio šimto litų, todėl tėvai daugiausiai rinkosi tik viršutinę dalį, kurią nešioti bus privaloma.