mokykla

Iki mokslo metų likus vos dviem savaitėms kai kurie mokyklų direktoriai griebiasi neįprastų mokytojų viliojimo būdų – kas ant marškinėlių užsirašęs, kokių mokytojų ieško, leidžiasi į žygį per Lietuvą, o kas su darbo skelbimu ant marškinėlių kasryt vedžioja šunį. Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik 560 mokytojų, ugdymo įstaigų vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų.

Artėjant rugsėjo 1-ajai dienai, mokinių ir tėvelių laukia ypatingas pasiruošimo procesas. Nesvarbu, ar mokinys žengs tik į pirmąją klasę, ar mokyklos duris vers nebe pirmus metus, tačiau mokyklinės kanceliarijos priemonės reikalingos visiems. Dėl to svarbu neapsigauti ir žinoti, kurias kanceliarines prekes į parduotuves grąžinti galima, o kurių – ne. Prekių sąrašas turėtų būti planuojamas mat ne visas prekes į parduotuves galima grąžinti.

Mažas pajamas turinčios šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, šiemet gaus didesnę negu pernai paramą mokinio reikmenims įsigyti.   Vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti šiuo metu sudaro 110 eurų ir per metus padidėjo 12 eurų.  „Šiemet parama yra 110 eurų, praeitais metais tokia parama buvo 98 eurai“, – penktadienį LRT radijui sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Nuo tada, kai Talibanas prieš trejus metus vėl perėmė valdžią Afganistane, 1,4 mln. mergaičių yra uždrausta lankyti mokyklas. Tai yra 300 000 mergaičių daugiau nei per skaičiavimą 2023 m., pranešė JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). „Afganistanas šiandien yra vienintelė pasaulio šalis, kurioje vyresnėms nei 12 metų mergaitėms ir moterims neleidžiama siekti išsilavinimo, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.

Įsibėgėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui mokyklinukų tėvai po truputėlį ruošiasi savo atžalų mokymosi sezonui. Tam ruošiasi ir įvairūs prekybos tinklai, kurių atstovų teigimu, didžiausio mokyklinių prekių pirkėjų antplūdžio jie tikisi paskutinę rugpjūčio savaitę.  Į pradinę mokyklą dukrą vedanti vilnietė Erika pasakoja, kad nors jos dukra jau nebėra pirmokė ir daug mokyklai reikalingų priemonių – tokių kaip flomasteriai, pieštukai, spalvotas popierius jau turi.

Reikalavimas, kad dešimtokai, siekiantys toliau mokytis gimnazijoje, iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) gautų bent ketvertą, atidedamas dvejiems metams, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerijos duomenimis, naujovė įsigalios nuo 2026–2027 mokslo metų ir bus aktuali šių metų rugsėjį aštuntą klasę pradėsiantiems mokiniams.

Mokyklai patvirtinus, kad 21-o vienuoliktos klasės mokinio neturės tik vienus metus, bus taikoma išlyga ir leidžiama formuoti mažesnę klasę, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklos, norinčios pasinaudoti išimtimi, privalės įrodyti, kad žemesnėse klasėse turės mažiausiai po 21 mokinį.  „Vienų metų demografinis nuokrypis neturi lemti gimnazijos likimo.

Po klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, du abiturientai nebeturės teisės stoti į aukštąsias mokyklas. Dar trims jaunuoliams užsivėrė durys patekti į universitetus – jie galės dalyvauti stojimo konkurse į kolegijas, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). „Pasikeitus galutiniams egzaminų rezultatų skaičiavimams, teisę stoti, nes nepasiekė slenkstinių reikalavimų, prarado 2 abiturientai, o 3 nesurinko į universitetus reikal...

„Norstat“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai mokyklose įgyja mažiausiai žinių apie finansus, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Jaunesni respondentai apie finansus daugiau sužino iš nuomonės formuotojų, o plačiausiai šiuo šaltiniu naudojasi estai, praneša bankas „Citadele“. Apklausos duomenimis, dažniausiai finansinio raštingumo mokomasi šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc.

Šalies savivaldybėms ketinama perduoti mokykloms skirtos įvairios kompiuterinės technikos, edukacinių priemonių. Kaip numatoma Vyriausybės nutarimo projekte, mokyklas turėtų pasiekti per 1,4 tūkst. įvairių edukacinių priemonių – planšetinių kompiuterių, edukacinių robotų „Codey Rocky“, stalo žaidimų komplektų, interaktyvių ugdymo priemonių „Scottie Go“ ir pan. Savivaldai perduodamų mokymo priemonių vertė siekia daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Savivaldybių atstovai teigia, kad po kelių mėnesių įsigaliosiančios taisyklės klasių dydžiams III-IV gimnazinėms klasėms yra sunkiai įgyvendinamos dalyje regionų. Nuo šių metų rudens įsigalioja 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai III-IV klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as. Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.

Savo veiklą baigia Marijampolės savivaldybėje esanti mokymo įstaiga – Sasnavos pagrindinė mokykla. Bendruomenė kviečia į atsisveikinimo renginį. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Sasnavos pagrindinė mokykla, renginys įvyks rugpjūčio 15 d. Kviečia į atsisveikinimo su mokykla šventę Daugiau nei 100 metų veikusi mokykla, 2021 m. paminėjusi 135-ąsias mokyklos metines, bus prijungiama prie kitos mokymo įstaigos, todėl bendruomenė kviečia atsisveikinti su ilgametę istoriją turinčia mok...

Konstitucinis Teismas (KT) kaip nepagrįstą grąžino grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar minimalaus mokinių skaičiaus nustatymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose nepažeidžia lygiateisiškumo principo.

Lietuvoje švietimo darbuotojai turi vienas ilgiausių atostogų – 40 dienų per metus. Tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs, kad dalis mokytojų ir dėstytojų vasarą ne atostogauja, o kasmet būna atleidžiami ir rudenį vėl (jei pasiseka) yra priimami atgal į darbą. Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.

Brandos egzaminai jau eina į pabaigą, o abiturientai ruošiasi paskutiniam mokyklinio gyvenimo etapui – išleistuvėms. Nors nuo 2023 m. popierinius brandos atestatus pakeitė elektroniniai, moksleiviai vis tiek renkasi paminėti mokslų pabaigos ir trankiai atšvęsti. Psichologė pažymi, kad išleistuves reikėtų išlaikyti, nes tai mūsų egzistencijai svarbus ritualas, tačiau nereikėtų šventės paversti pasipuikavimo šou.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo dvejiems metams atidėti minimalaus slenksčio nustatymą, norint mokiniams iš 10 klasės pereiti į 11-tą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančiai Švietimo įstatymo pataisai. Už ją balsavo 56 parlamentarai, du buvo prieš ir du susilaikė.

Lietuvos penkiolikmečiams, įvertinus jų kūrybinio mąstymo gebėjimus, tarptautiniame tyrime EBPO PISA 2022 tarp 64 valstybių skirta 13–20 pozicija. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), penkiolikmečių moksleivių rezultatai yra aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių bei žemesni – už 12 šalių. Pasak jos, moksleiviams geriausiai sekėsi atlikti rašytinės ir vaizdinės raiškos reikalaujančias užduotis, taip pat – kurti originalias idėjas.

Nuo 2024-ųjų rudens visose ugdymo įstaigose prasidės įtraukusis ugdymas, kai visos mokyklos privalės integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti jų priimti. Kol vienos tik ruošiasi tai padaryti, kitos jau sukaupė nemažą patirtį.

Ikiteisminis tyrimas dėl žiaurų pažeminimą prie vienos Kauno gimnazijos patyrusio jaunuolio, kai šis buvo kitų nepilnamečių apspjaudytas ir mušamas, o po to dar reketuojamas, nutrauktas. Prokurorė situacijos nekomentuoja, o nukentėjusiojo mama tvirtina, kad ją sukrėtė ciniškas prokurorės požiūris.

Lietuvos mokyklose daugėja atvejų, kai mokiniai taip sumuša bendramokslius, kad prireikia vežti į ligoninę ar net guldyti į reanimaciją. Smurto griebiasi vis jaunesni – jie bendraklasius ne tik apspardo, apdaužo, kad net lūžta nosys, bet ir tušinukais bado akis. Nors valdžia giriasi, kad ugdymo įstaigose veikia smurto prevencijos programos, patys vaikai prisipažįsta, kad neretai prireikus nesulaukia pagalbos nei iš mokytojų, nei iš tėvų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pajūryje labai neįprastoje vietoje veikia mokykla ir darželis. Jie įsikūrę pušų paunksnėje, mokytojai ir net direktorė ten vaikšto basi, nuo ketverių metų leidžiama drožinėti aštriais peiliukais, pažymiais vaikų niekas nevertina, o didžioji dalis pamokų vyksta lauke.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vilniaus rajone, Buivydiškių kaime esančioje mokykloje, spintelėje rastas pneumatinis pistoletas. Kaip ketvirtadienį pranešė policija, apie 14 val. Vilniaus rajone, Buivydiškių kaime, mokyklos spintelėje rastas pneumatinis pistoletas ir dėžutė su metaliniais šratais. Policija taip pat aptiko ir metalinius suspausto oro balionėlius.

Kone visose šalies mokyklose dvyliktokams jau skambėjo paskutinis skambutis. Miestų ir miestelių gatvėse ta proga riedėjo išpuoštos abiturientų mašinos ir pasipuošę jaunuoliai jose. O Alytaus Švento Benedikto gimnazijos dvyliktokai nusprendė išpildyti savo auklėtojo svajonę – į paskutinio skambučio šventę per visą miestą pedagogą vežė kone į šimtametę „bričkelę“ įkinkytu arkliu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nepritarti parlamentarų grupės siūlymui nuo liepos mėnesio skirti nemokamus pietus mokykloje nevertinant pajamų visiems pradinukams. Vyriausybė pritaria įstatymo projekto tikslui – tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą, įtvirtinant nuostatą skirti nemokamus pietus mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal visą pradinio ugdymo programą, nevertinant jų gaunamų pajamų, tačiau nepritarti projektui dėl ribotų valstybės finansinių galimybių.

Penktadienį, gegužės 31 dieną, Lietuvos mokyklose nuskambėjo viena didžiausių mokinių švenčių – paskutinis skambutis. Ji buvo švenčiama ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos mokinių. Puošniai apsirengę abiturientai mėgavosi reikšminga gyvenimo diena, sveikino per gyvenimą juos lydėjusius mokytojus ir padovanojo įstabų reginį – šventinį šokį, kuris užbūrė savo grožiu. Mokiniai savo šokiu nepaliko abejingų ir sugraudino ne vieną reginį stebėjusį žiūrovą.

Šaltibarščiai paversti milteliais, vandens nuotėkio detektoriai, oro kokybės matuokliai, muilai iš kavinėse panaudoto aliejaus. Tai tik dalis iš daugybės Lietuvos moksleivių sukurtų produktų, pretenduojančių patekti į masinę gamybą. Moksleiviai gimnazijose ne tik mokosi, bet ir kuria verslus. Pusšimtis komandų iš visos Lietuvos Vilniuje varžėsi, kaip savo sukurtus produktus įsiūlyti vartotojams ir investuotojams.

Dešimtyje atrinktų Klaipėdos mokyklų planuojama įrengti elektroninių cigarečių detektorius, penktadienį pranešė miesto savivaldybė. Detektoriai turėtų būti įrengti šešiuose gimnazijose ir keturiuose progimnazijose. Jei sprendimui skirti lėšų detektoriams mokyklose pritars uostamiesčio savivaldybės taryba, jie turėtų būti įdiegti nuo naujų mokslo metų pradžios. Mokyklos atrinktos įvertinus įstaigose fiksuotus mokinių rūkymo atvejus.

Po alytiškius pašiurpinusio vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotos nepilnametės, Jaunimo parke smurtavusios ir visaip užgauliojusios jaunuolį, pasirodymo viešojoje erdvėje, savo nuomonę panoro išsakyti ir vienos iš „egzekucijos“ dalyvių klasiokai. Jie tvirtina esantys pasibaisėję bendraklasės elgesiu ir teigia, kad ji daro gėdą ne tik klasei, bet ir visai mokyklai. Laišką AlytusPlius.lt redakcijai atsiuntę mokiniai tvirtino, kad jų klasiokės elgesys – pasibaisėtinas.

Antradienį istorijos žinių patikrinimu baigiasi pirmą kartą surengtas du mėnesius trukęs tarpinis vienuoliktų vertinimas. Ta proga Nacionalinėje švietimo agentūroje Vilniuje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia suinteresuotų šalių diskusiją, per kurią bus aptarti jau įvykę tarpiniai patikrinimai ir pristatyti siūlymai, kaip juos patobulinti. Renginyje dalyvaus mokinių, mokytojų, mokyklų vadovų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų, ministerijos atstovai.

Viena Panevėžio rajono gimnazija ryžosi neeiliniam eksperimentui – pavasario atostogas perkėlė iš balandžio mėnesio pradžios į jo pabaigą. Kaip sako eksperimento sumanytojas gimnazijos vadovas, tokia mintis kilo siekiant sutaupyti pinigų. Ir ne tik įstaigos, bet ir šeimų biudžeto. Mat pasibaigus visuotinėms mokinių atostogoms gerokai atpinga kelionės į šiltus kraštus – Turkiją, Egiptą ar Tenerifę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Velžio gimnazijos mokinių galvose jau atostogos.

Į Vilniaus policiją ukrainiečių šeima kreipėsi dėl smurto prieš vienuolikmetį vaiką privačioje mokykloje. Anot mamos, pusamžis lietuvių kalbos mokytojas jos vienuolikmetį sūnų čiupo už peties, nutempė žemėn ir tempė per visą klasę, vadino mudaku ar mudyla, šoko ištiktas berniukas gerai nepamena. Penktokui po tokio, kaip jis pasakoja, mokytojo išpuolio pasidarė bloga, ėmė pykinti, jam skaudėjo galvą. Šeima kreipėsi į medikus ir policiją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vilniaus Maironio progimnazijoje sudėtingo elgesio berniukas tualete gąsdino vaikus peiliu, todėl mokykla buvo priversta kviesti policiją ir greitąją pagalbą – vaikas peilio geruoju nenorėjo atiduoti. Bet situaciją pavyko išspręsti taikiai, niekas iš vaikų nenukentėjo.  „Vienas iš mokinių mokykloje turėjo neleistiną daiktą, jį parodė keliems vaikams, kurie nebuvo jo klasiokai. Vaikai apie tai pranešė savo klasių mokytojams.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalijo, kad vienoje iš Širvintų mokyklų atrasti 13 buteliukų su neaiškios kilmės medžiagomis. Įtariama, kad tai gali būti narkotinės medžiagos.  Merė taip pat pranešė, kas laukia tų, pas kuriuos dar kartą bus rastos narkotinės medžiagos. Pasidalijo žinia Savo „Facebook“ profilyje Ž. Pinskuvienė pasidalijo įrašu, informuojančiu apie neįprastų medžiagų radimą vienoje iš Širvintų mokyklų.

Kaip Estija, nedidelė šalis, kuri, palyginus su dauguma Europos Sąjungos šalių, nėra ypač turtinga, tapo švietimo galiūne? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) reitinge, kuriame vertinami penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų gebėjimai, pirmąsias vietas užima kelios Azijos šalys, tačiau Estija užima aukščiausią vietą Europoje.

Kėdainiuose, kalbų mokykloje, ir vaikai, ir suaugusieji užsienio kalbų mokosi netradiciškai – gamindami maistą. Mažieji „angliškai“ ruošia vaisių salotas, keksiukus ir šaltibarščius, o suaugusieji kepa itališkas picas ar gamina ispaniškus patiekalus. Pasak įstaigos direktorės, idėja įrengti pasaulio kalbų virtuvę gimė norint paskatinti kėdainiškius mokytis įvairių kalbų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyks spaudos konferencija skirta apibendrinti įvykusius tarpinius patikrinimus. Informaciją pateiks ir į klausimus atsakys švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Kilus nepasitenkinimui dėl netinkamai parengtų tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduočių, ministras G. Jakštas buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo kol kas netenkinti.

Siekiant sukurto papildomų ikimokyklinio ugdymo vietų, Vilniaus rajone bus rekonstruojamos trys švietimo įstaigos – Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija, Nemėžio vaikų lopšelis-darželis ir Buivydiškių vaikų darželis. Anot Vilniaus rajono savivaldybės, prie esamų pastatų prijungus korpusus-priestatus, bus sukurta 230 vietų. „Problema susiklostė dėl vietos trūkumo minėtose įstaigose įrengiant papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes.

Moksleiviams skundžiantis, kad dalis ugdymo įstaigų atsisako kompensuoti dėl tarpinio patikrinimo prarastą atostogų dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) primena, kad ši nuostata – privaloma. Todėl, Gintauto Jakšto vadovaujamos ministerijos teigimu, atostogų metu lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą laikę vienuoliktokai pirmadienį į pamokas eiti neturėtų.

Paaiškėjus, kad dalis moksleivių lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo metu gavo analizuoti per pamokas jau nagrinėtą tekstą, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina, jog tai – atsitiktinumas. „Minėtas tekstas buvo naudojamas mokymuose lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo vertintojams. Mokymų lektoriai galėjo mokymuose naudoti visus prieinamus tekstus. Užduočių rengėjai ir mokymų organizatoriai neturi jokių sąsajų.

Suomių policija pranešė, kad antradienį vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Iš pradžių policija nurodė, kad buvo sužeisti mažiausiai trys mokiniai, tačiau vėliau pranešė apie vieno iš jų mirtį. „Šiandien po 9 val.

Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą Rusijai pavyko okupuoti trečdalį Ukrainos teritorijų. Ten yra įvesta nauja tvarka mokyklose – ukrainiečių vaikai verčiami mokytis rusų kalbos, jiems diegiama prorusiška ideologija. Tačiau mokytojai vykdo slaptas pamokas ukrainietiškai tam, kad vaikai neprarastų ukrainietiškų vertybių. Tiesa, tai gali kainuoti gyvybę ne vien vaikams, bet ir mokytojams.

„Jeigu jūs dabar rėkiat, tai tikrai nepadėsit nei jiems, nei man“, – taip į Marijampolės savivaldybės Mokolų progimnazijos mokytoją kreipiasi ką tik jos apšaukta ir pravirkusi mokinė. Tiesa, vaizdo įraše galima išgirsti, kad mokytoja nebando išklausyti mergaitės. O dėl šio incidento, kaip teigia mergaitės mama, jos dukra bijo eiti į mokyklą.

Lietuvoje kol kas į tarptautiškumą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose žvelgiame tik per kalbos prizmę. Tėvai šiuo metu labiausiai domisi tarptautinėmis programomis dėl vienos priežasties – kad vaikas gerai išmoktų užsienio, dažniausiai anglų, kalbą. Tiesa ta, kad tarptautiškumas yra kur kas platesnė sąvoka, ypač kalbant apie ugdymą. Dabar vaikus auginančių tėvų karta geriau suvokia tarptautiškumo prasmę. Ir tai yra labai gerai dėl keleto priežasčių.

Įsibėgėjus tarpinių patikrinimų sesijai, trečiadienį bus vertinamos vienuoliktokų geografijos žinios. Šį patikrinimą sudaro dvi dalys, kiekvienoje iš jų pateikiami uždarojo tipo klausimai. Prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Penktadienį rengiami baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinių mažumų vienuoliktokų gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniai patikrinimai. Juos sudaro klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo dalys. Klausymo dalies metu mokiniams bus pateikti garso įrašai įvairiomis kultūrinėmis ir visuomeninėmis temomis, kurių trukmė iki 5 minučių, o skaitymo dalyje – iki 800 žodžių apimties įvairaus socialinio ir kultūrinio konteksto tekstai.

Savaitgalį įvairiose grupėse socialiniuose tinkluose anonimiškai imtasi dalintis nerimą keliančia informacija apie tai, kad Putinų gimnazijoje plinta niežai. Buvo skelbiama ir tai, kad mokyklos direktorė esą tai nori nuslėpti. Laiško su prašymais pasidomėti situacija sulaukė ir AlytusPlius.lt redakcija.

Po to, kai įsibėgėjusi tarpinių patikrinimų sesija sulaukė nemažai kritikos strėlių dėl sudarytų užduočių, jų sudėtingumo ir programos neatitikimo, penktadienį švietimo ministras Gintautas Jakštas ir viceministras Ramūno Skaudžius surengė spaudos konferenciją. Ministras prisiėmė atsakomybę už chaotišką tarpinių patikrinimų procesą, užsiminė apie svarstymą pasitraukti bei pristatė sprendimų siūlymus, kurie dar nėra galutiniai.