moksleiviai

Antradienį, Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje šio rajono Gadūnavo seniūnijos Kęstaičių kaimo gyventojams – moksleiviams Dainiui Gecevičiui ir jo dvynėms sesėms Živilei ir Dovilei Gecevičiūtėms buvo įteikti padėkos raštai už ryžtą ir pasiaukojimą gesinant miško gaisrą.  Jų dėka šių metų balandžio 22 d.  pavyko ne tik sutramdyti miško jaunuolyne kilusį gaisrą, bet ir apsaugoti namus nuo ugnies.

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais. Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 21 tūkst. 95 kandidatai – tai 1 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Gerokai padaugėjo norinčiųjų laikyti užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą.

 „Studijų savaitė 2015“, sukviečianti miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8–12 klasių mokinius, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) šiemet vyks penktą kartą. Šis renginys – tai puiki galimybė pasianalizuoti savo poreikius ir galimybes, atlikti gebėjimų, studijų srities, profesijos pasirinkimo testus, gauti konkrečios informacijos apie aukštąsias mokyklas, studijų programas, išsiaiškinti stojimo sąlygas.

Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu. „Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos.

Nuo sausio šalies moksleiviai gali įgyti vertingos informacinių technologijų (IT) patirties nemokamame e. pamokų cikle IT KITAIP, kurį organizuoja iniciatyva „Misija: karjera“, „Tech City Lietuva“ ir užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Artimiausios e. pamokos vyks vasario 12 dieną 11 valandą ir 19 dieną 17 valandą. Sausio viduryje prasidėjęs nuotolinis pamokų ciklas skirtas 9–12 klasių mokiniams.

Netrukus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasidės jau šeštą kartą rengiamas vis labiau populiarėjantis projektas „Moksleivi, pabūk studentu“. Šio projekto naujiena – nuo šiol dalyviai, kurie stoja į VDU per išankstinį priėmimą arba pretenduoja į valstybės nefinansuojamą vietą ne per LAMABPO sistemą, gauna papildomai 0,5 balo prie bendro konkursinio balo.

Vasario 6 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33) duris atvers pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. Jame įrengtos modernios laboratorinės įrangos vertė siekia daugiau nei 58 tūkst. eurų. Centro tikslas – populiarinti technologinės pakraipos studijas, pranešė KTU atstovai.

 Nepatogūs suolai, sunkios kuprinės, nuolat į kompiuterių ekranus įbestas žvilgsnis ir nepakankamas judėjimas. Tokia Lietuvos moksleivių kasdienybė. Specialistų teigimu daugelis moksleivių ir jų tėvų per mažai dėmesio skiria aktyviai vaikų veiklai ir taisyklingai laikysenai. „Moksleiviai iš tiesų rizikuoja, kad dėl nepritaikytos darbo vietos, per sunkios kuprinės nešiojimo stuburas gali iškrypti. Tėvai turėtų pasverti vaiko kuprinę, kad ji neviršytų 10–15 proc.

Šiais metais stojant į šalies universitetus ir kolegijas daugiausiai pokyčių yra susiję su stojimo prašymų pateikimo procedūra. Stojantieji privalės turėti itin aiškius norimų studijuoti studijų programų prioritetus, nes gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą. Sausio 30 d. Kauno futbolo manieže (Aukštaičių g. 51, Kaunas) vyks 14-oji Aukštųjų mokyklų mugė.

 Pernai mokinių kuprines svėrę savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistai nustatė, kad 59,7 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svoris buvo optimalus. Tai reiškia, kad tikrinimo dieną šių mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio svorio – tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 34 proc. mokinių kuprinių svėrė nuo 11 iki 15 proc. jų svorio, o 6,3 proc. mokinių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.

 Mokiniai pasirengę sutikti naująją šalies valiutą, rodo gruodį atlikta jų mokytojų apklausa. Aktualios žinios apie eurą šalies mokinius dažniausiai pasiekė ekonomikos, matematikos, istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokų metu. Daugiau nei 80 proc. visų mokytojų savo mokiniams priminė bent keletą pagrindinių su euru susijusių faktų. 68 proc. ekonomikos mokytojų savo mokiniams vedė nors vieną atskirą pamoką apie eurą, 94 proc.

Antradienį Vyriausybė svarstys nutarimą nuo kitų metų didinti finansavimą švietimui. Jei Ministrų kabinetas pritars, nuo sausio dešimtadaliu – vidutiniškai dviem šimtais litų – didėtų mažiausiai uždirbančių darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algos. Taip pat siūloma didinti mokinio krepšelį – jis kitais metais planuojamas 36 litais didesnis, tai yra būtų beveik 3400 litų.

 Lietuvos mokinių informacinis ir kompiuterinis raštingumas panašus į bendraamžių užsienyje, remdamasi Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) tyrimu teigia Švietimo ir mokslo ministerija. Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti šį lapkritį, atskleidė, kad tik bazinį – pirmą naudojimosi kompiuteriu lygį Lietuvoje pasiekia 30 proc. (tarptautinis vidurkis – 23 proc.), antrą lygį – 39 proc. (tarptautinis vidurkis – 38 proc.), trečią lygį – 15 proc.

Nuo 2016 metų planuojama leisti moksleiviams pasirinkti atlikti brandos darbą, kuris turėtų mokyklinio egzamino statusą, sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. „Turime vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias socialines kompetencijas. Vienas pirmųjų žingsnių bendrosios kompetencijos vertinime jau žengtas – įvestas technologijų brandos egzaminas. Praktika rodo, kad ir mokiniams, ir mokytojams tokio pobūdžio egzaminas yra priimtinas.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar pritarti į teisėsaugos akiratį patekusios Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos reorganizavimui į gimnaziją ir progimnaziją.

Programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos proga surengtoje tiesioginėje virtualioje programavimo pamokoje norą dalyvauti pareiškė daugiau nei 2,3 tūkst. moksleivių iš 75 Lietuvos mokyklų. Jie per dvi valandas išmoko sukurti savo pirmąją programėlę ir nesudėtingą žaidimą. „Tikimės, kad šios dvi valandos paskatins ne vieną moksleivį ne tik naudoti technologijas, bet jas ir kurti.

Kėdainiuose įvyko 2014 metų kiokušin karatė Lietuvos moksleivių taurės finalinės varžybos, kuriose dalyvavo net 39 klubų atstovai, teigiama pranešime spaudai. Į Kėdainius atvyko ir svečiai iš Olandijos, Vengrijos bei Švedijos klubų. Kėdainių arenoje ant 8 tatamių iš viso varžėsi per 700 jaunųjų sportininkų. Varžybas kartu su Lietuvos kiokušin karatė federacija rengė klubas „Stoikas“, kuriam vadovauja 2001 metų pasaulio sunkaus svorio vicečempionas Gediminas Tankevičius.

 Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai trečiadienį atlieka kratas dviejų rusiškų mokyklų administracinėse patalpose. Jos atliekamos tiriant Vilniaus mokinių vežimą į Rusijos organizuotas sukarintas stovyklas.   „Kalbame apie mokyklos vadovus ir vieną mokytoją.

Amerikoje ypač populiaru fotografuotis mokyklos albumui baigiant mokyklą arba pozuoti asmeninėms nuotraukoms prisiminimui, tačiau kartais noras išsiskirti iš minios gali virsti tikra juoko bomba, kaip ir nutiko žemiau pateiktų nuotraukų savininkams.

Praėjusią savaitę neaiškiu virusu užsikrėtė daugiau kaip šimtas Joniškio „Aušros“ gimnazijos moksleivių ir keli mokytojai. Gimnazijos direktorius Vidmantas Sutnikas BNS sakė, kad dėl daugybės susirgusių mokinių penktadienį nuspręsta nutraukti pamokas. Į gimnaziją moksleiviai vėl susirinko antradienį. „Ketvirtadienį pajutome pirmuosius simptomus, tačiau to pernelyg neakcentavome. Tačiau penktadienį ryte pamatėme, kad per pirmą pamoką nebuvo jau 80 vaikų.

 Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį 15 eurų (apie 50 litų) skirti popamokinei veiklai. „Mūsų siūlymas - kitais metais įvedus neformalaus ugdymo krepšelį, numatyti 15 eurų sumą vienam mokiniui per mėnesį, kurią jis galėtų nusinešti į bet kurią jo norimą užklasinę popamokinę veiklą“, - per spaudos konferenciją Seime sakė idėjos iniciatorius, buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius. „Tai reikštų, kad šalia 29 proc.

80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese. Tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese - tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

Plungės rajono valdžios sumanymas į Rusijos Krasnogorsko mieste vykstantį festivalį vežti Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleivių grupę įžiebė kibirkštis tarp vietos politikų.

 Per aštuonerius metus bene daugiausiai dalyvių pritraukęs šių metų Konstitucijos egzaminas parodė, kad labiausiai pilietiški žmonės gyvena Kaune. Iš viso Konstitucijos egzamine šiemet, skaičiuojant ir Kauno savivaldybėje laikiusius asmenis, ir Kauno mokyklų moksleivius, dalyvavo net 3460 kauniečių. Vilniaus savivaldybė, nors atsiliko nežymiai, liko antroje vietoje – egzamine dalyvavo ir Konstitucijos žinias tikrinosi 3298 vilniečiai.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo nuo kitų mokslo metų pradžios įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą šešiamečiams. Iki šiol teisė apsispręsti, ar savo atžalas leisti į darželį, ar auginti namuose, priklausė tėvams. Projekto iniciatorių teigimu, šešiamečių ugdymas turi būti privalomas, nes kuo anksčiau vaikas pradės mokytis, tuo geresnių rezultatų pasieks.

Dėl vilniaus moksleivių išvykų į Rusijos remiamas sukarintas stovyklas šiandien reikia ne ieškoti kaltųjų, o rasti priemonių, kad moksleiviai jų nesirinktų, sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Lietuvoje dažnai daug kas įvyksta dėl mūsų kvailo „biednumo“ - jei kažkas kviečia ir apmoka, tai visi mielai važiuoja.

 Kitais metais mokinio krepšelis sieks 974 eurus - lyginant su šiais metais ir skaičiuojant litais jis didėja 15 litų iki 3363 litų. Ketvirtadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad 2015 metais speciali tikslinė dotacija savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti sieks 561,9 mln. eurų (1,940 mlrd. litų). Šiemet savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti skirta 1 mlrd. 933,6 mln. litų.

Kasmet į Šiaulių ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių patenka 17–23 vaikai, ypač sunkiai apsinuodiję alkoholiu, dažnai – komos būklės. Medikų pagalbos dažniausiai prireikia ne tiems vaikams, kurie nuolat vartoja alkoholį, o tiems, kurie jo paragavo pirmą kartą ir, nežinodami poveikio, padaugino. Ką daryti, kaip elgtis tėvams, jei vaikas grįžo namo išgėręs? Psichologai sako, kad pykti ant paauglio už eksperimentą – naivu. Susirūpinti reikėtų, jei vaikas išgėrinėja reguliariai.

Spalio 2 dieną, ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos mokyklos kviečiamos prisijungti prie e-pamokos, kuri bus internetu tiesiogiai transliuojama iš Airijos sostinėje Dubline įsikūrusios „Google“ būstinės, pranešė „Investuok Lietuvoje“ atstovai. 45 min. trukmės e-pamoką šalies moksleiviams ves „Google“ dirbantys lietuviai.

Didžiojoje Britanijoje neseniai išsiaiškinta, kad šalies mokyklose vos 15 metų sulaukusiems mokiniams siūloma mokyklų tualetuose atlikti tyrimus dėl lytiniu būdu plintančių ligų, skelbia šalies žiniasklaida. „Blatchington Mill“ vidurinė mokykla Hove mieste, East Sussexo grafystėje, yra viena iš tokių mokyklų, kuriose 15-16 metų mokiniams suteikiama galimybė pasitikrinti dėl lytiniu būdu platinamu chlamidijų.

Talentingus šalies vaikus globojantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ didžiulį dėmesį skiria ir juos ugdantiems pedagogams. Vitalius Žemaitis – vienas iš jų. Klarneto virtuozas, dirbantis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, jau daugiau nei 40 savo gyvenimo metų ugdo neeilinių gabumų turinčius vaikus. Interviu – apie mokiniams ir muzikai paskirto gyvenimo džiaugsmus ir pamokas.

 Į mokyklas sugrįžę moksleiviai, deja, nėra visiškai saugūs. Prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą patiria daugiau kaip du trečdaliai, o fizinį – daugiau kaip trečdalis moksleivių. Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos moksleiviai jau penktus metus iš eilės kviečiami susipažinti su studijų programomis, paskaitomis ir kitais studentiško gyvenimo ypatumais projekte „Moksleivi, pabūk studentu“. „Artėjant egzaminams ne vienas susimąsto, kur stoti, ką daryti pabaigus mokyklą.

 Daugelis tėvų pamiršta reguliariai patikrinti, kokius „turtus“ į mokyklą tempia jų atžalos. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai siekia priminti, jog labai sunkių kuprinių palydovai yra nugaros skausmai ir netaisyklinga laikysena. Šiuo tikslu rugsėjo 15-26 d. uostamiesčio mokyklose vyks kuprinių svėrimo akcija „Ar žinai, kiek sveria tavo kuprinė?“. Ankstesnė tokia akcija parodė, kad kas vienuoliktas mokinys nešioja labai sunkias kuprines.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

Justina Karklelienė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro penktadienį rengiamoje atvirų durų dienoje galima daugiau sužinoti, kuo moksleiviai galėtų užsiimti po pamokų. Šiuo metu mažiau nei trečdalis Lietuvos vaikų lanko būrelius. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi stiprinti mokytojų žinias, renovuoti pastatus, kur vyksta būreliai, pirkti naujas jiems reikalingas priemones.

Pirmą kartą išleidžiamoje ir Lietuvos jaunuosius talentus pristatysiančioje knygoje bus ir talentingiausių, gabiausių ir aktyviausių jaunųjų druskininkiečių biografijos. Kaip teigė Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Druskininkuose sudarytos pačios geriausios galimybės ir sąlygos ne tik mokymuisi, bet ir mokinių saviraiškai. „Druskininkuose yra daug gabių, iniciatyvių vaikų.

 Kol būsimi pirmokai svajoja apie pirmąsias pamokas, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės suruošti savo mažuosius. Ne paslaptis, kad pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Šiemet galima pastebėti, kad mokyklinių prekių kainos nežymiai ūgtelėjo. Priklausomai nuo to, ar reikia pirkti uniformą bei sportinę aprangą, į mokyklą vaiką galima išleisti tam skiriant nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą bei pasitinkant naujus mokslo metus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šalies mokyklose inicijuoja akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“.   Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, ...

Siūlome jums šiandien atidėti į šalį nerimą ir lūkesčius, pasidžiaugti diena, kuri jūsų vaiko atmintin įstrigs ilgam, ir praskleisti nežinomybės šydą: ką jūsų mokyklinukui žada žvaigždės? Avinas. Jis turi puikiausius šansus tapti pirmūnu ir klasės pažiba. Lengvai perpras tai, ką pasakos mokytojas, domėsis naujomis temomis, jo interesų ratas labai platus. Tačiau klystate jei tikitės, kad jūsų vaikas ramiai nusėdės vienoje vietoje.

Šiemet rugsėjo 1-ąją tėvai gali pasinaudoti įstatymo pataisa ir pasiėmę laisvą pusdienį palydėti savo vaikus į mokyklą. Tiesa, ne visiems tėvams ši pataisa yra taikoma. Tėvams, auginantiems vaiką iki 12 metų, leidžiama pasiimti ne daugiau kaip pusę darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną. Už pusdienį darbdavys moka vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 12-os, tėvai šia įstatymo pataisa pasinaudoti nebegali.

Indrė Urbaitė, LRT radijas, LRT.lt Keliolika sostinės gimnazijų ir aukštųjų mokyklų nuo rugsėjo keičia pamokų pradžios laiką. Pamokos šiems mokiniams prasidės pusvalandžiu ar valandą vėliau. Vėlinti pamokų laiką buvo siūloma jau keletą metų. Po ilgų diskusijų 17-olika Vilniaus gimnazijų ir licėjus nutarė nuo rugsėjo keisti pamokų pradžios laiką. Tikimasi, kad dėl to gerės mokinių savijauta, mokymosi rezultatai, taip pat bus išspręsta viešojo transporto perpildymo problema.

 Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Prieš Rugsėjo 1-ąją su pirmoku reikėtų aptarti būsimus pokyčius, padėti susiplanuoti darbotvarkę, sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. O jei į mokyklą pradėjęs vaikščioti pradinukas pareiškia, kad nebenori ten eiti, būtina išsiaiškinti priežastis. Antraip gali laukti nemalonios pasekmės: miego sutrikimai, nevalingas šlapinimasis, pilvo skausmai, dusulys, įspėja psichologė.

Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pradžioje transporto srautai neišvengiamai išauga, o kartu padidėja ir nelaimių rizika. Vairuotojai raginami būti itin atidūs gatvėse, prie kurių yra mokyklos. Patariama, prie mokymo įstaigų vairuoti itin atsargiai. Vaikai, paaugliai po vasaros atostogų gali būti išsiblaškę ir bėgti per gatvę neleistinose vietose.

Suvokti, pažinti, atrasti ir patirti kiną vyresnių klasių moksleivius kviečia „Skalvijos“ kino akademija (SKA). Jau aštuntus metus 9-12 klasių jaunuoliai čia leis laiką pažindindamiesi su iškiliomis kino asmenybėmis ir jų kūryba, filmuodami savo pirmuosius trumpametražius filmus, o vėliau – jų premjeras pristatydami „Skalvijos“ kino centro ekrane.

Nuo sausio mokinio krepšelį numatoma padidinti 15 litų - iki 3363 litų, jo dydis sieks 974 eurus. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinio krepšelį siūloma kelti dėl mokyklų bibliotekininkų atlyginimų didinimo, taip pat siekiant mokytojams, kurie dirba su daugiau nei 22 mokiniais klasėje, padidinti atlygį už darbų tikrinimą - dabar šis atlygis vienodas už darbą nuo 12 mokinių. Preliminarus papildomų lėšų poreikis metams iš viso siekia 9,6 mln.

 Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo savivaldybėms perduos 48 naujus mokyklinius autobusus. Šiuos „Volkswagen Crafter“ markės autobusus, kuriuose yra 19 sėdimų vietų mokiniams, atviro konkurso būdu nupirko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokykliniams autobusams įsigyti šiemet buvo skirti 6 milijonai litų. „Manau, geltonieji autobusai visiškai pateisino mokyklų ir mokinių lūkesčius. Jie patogūs, gražūs ir saugūs.