moksleiviai

Nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvedant eurą, ketinama atnaujinti vadovėlius pradinukams, kuriuose minimas litas, rašo „Kauno diena“. Kaip dienraščiui patvirtino daugiausia mokymo priemonių išleidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė, šiuo metu rengiamuose vadovėliuose bei pratybose jau yra įvardijamas euras. Tad nauji vadovėliai mokyklas turėtų pasiekti 2015-2016 mokslo metų pradžioje.

2014 m. liepos 26 - rugpjūčio 1 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje rinkosi jaunuoliai iš Armėnijos, Austrijos, Gruzijos, Juodkalnijos, Vokietijos, Turkijos ir Lietuvos – jaunimo mainų „Jaunimo žurnalistika Europai“ (Youth Journalism for Europe) dalyviai. Projekto dalyviai konstatavo, kad šiandieninėje visuomenėje informacijos „vartojimas“ vis dar yra didelė problema.

55-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje, liepos 3–13 d. vykusioje Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), sidabro medalį iškovojo Vilniaus licėjaus dvyliktokas Ignas Urbonavičius (mokytojas Benas Budvytis). Bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus abiturientai Mykolas Blažonis ir Lukas Jonuška (mokytojas Benas Budvytis) bei VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Aidas Kilda (mokytojas Leonas Narkevičius), pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys ir Edinburgo hercogo apdovanojimuose dalyvaujantys mokiniai galės išbandyti elektroninio portfelio sistemą. Ji sudarys galimybes kaupti savo ugdymosi patirties įrodymus, juos klasifikuoti elektroninėje erdvėje ir prireikus, pateikti darbdaviui. Šios programos iniciatorius Lietuvoje Žilvinas Mažeikis „Žinių radijo“ laidai „Tinklas“ pabrėžė, kad mokymasis vyksta ne tik mokykloje ar universitete. „Mokomės kiekvieną dieną.

Iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai grįžo su vienu bronzos ir keturiais sidabro medaliais. Tai pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiada vyko liepos 13–21 dienomis Astanoje, Kazachstane.

 Šiais metais brandos egzaminus laikę jaunuoliai pateikė mažiau nei pernai apeliacijų, patenkinta vos per 2 proc. jų, teigia Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 2014 metais iš viso buvo pateiktos 1007 apeliacijos. Išnagrinėjus apeliacijai pateiktus darbus, pakeisti 23 įvertinimai. Visi jie padidinti. Palyginti su praėjusiais metais, apeliacijų skaičius sumažėjo. 2013 metais gautos 1339 apeliacijos.

Liepos 11 dieną Vilniuje, Valdovų rūmuose, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis apdovanojo geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus ir profesinių mokyklų absolventus. „Man itin džiugu, kad čia susirinkote iš įvairių Lietuvos regionų, skirtingų mokyklų – tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinių. Puikių rezultatų pasiekėte atkakliu darbu.

Geografijos ir fizikos egzaminų šiemet neišlaikė atitinkamai 1,9 ir 3,5 proc. laikiusiųjų. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) trečiadienį pranešė, kad geografijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 98,1 proc. iš 5164 jį laikiusių kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo du mokiniai. Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 3143 kandidatai, išlaikė 96,5 procento mokinių. Šimto balų įvertinimą gavo 0,89 proc. mokinių.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos, Švietimo politikos koordinatore Milda Kuraite.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Kaune, Lietuvos sporto universiteto bazėje, baigėsi savaitę trukusi „adidas Talent Camp“ vaikinų krepšinio stovykla. Perspektyvūs 14-17-os metų „Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ žaidėjai septynias dienas gerino savo individualaus žaidimo įgūdžius, teigiama pranešime spaudai. „Džiaugiuosi jaunųjų krepšininkų darbu, - po stovyklos teigė „adidas Talent Camp“ direktorius Dainius Čiuprinskas.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Išsilavinusi, kritiškai ir sistemiškai mąstyti sugebanti kūrybinga asmenybė – valstybės ir tautos išlikimo sąlyga. Ypač XXI a. pasaulyje, kuriame auga konkurencija, kinta socialinė visuomenės struktūra, vis daugiau įtakos išsilavinimui, pasaulėžiūros formavimui turi naujausios informacinės ir kitos technologijos. Kaip tokią asmenybę išugdyti? Pasaulio istorijoje būta laikmečių, kuomet genijų koncentracija itin išaugdavo.

„Akistata“ rašė, kokiomis skaudžiomis moksleivių tragedijomis Lietuvoje buvo paženklinta mokslo metų pabaiga: kelios mirtinos eismo nelaimės, paauglės krytis nuo pastato stogo, berniuko žūtis vandenyje. Skaičiavome, kad per visus mokslo metus dėl įvairių nelaimių ir žiaurių nusikaltimų Lietuva neteko apie 30 moksleivių. Bet birželis, vasaros atostogų pradžia, buvo niekuo ne linksmesnis.

Atrodo mokslo metai tik ką pasibaigė, o iš tiesų pirmasis vasaros mėnuo jau eina į pabaigą! Nesnausk - vasaros dienų skaičius ribotas, todėl svarbu jas išnaudoti prasmingai! Nežinai kaip tai padaryti? Pasirūpink gera nuotaika, artimiausiais draugais ir išmaniuoju telefonu – štai keletas nepakeičiamų veiklų, kurios vasarą pavers pačia įsimintiniausia. 1. Pagaliau gali atsipūsti nuo mokslų ir kitų veiklų. Įsitaisęs hamake ar paplūdimyje perskaityk savo mėgstamo rašytojo knygą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nemato galimybių užtikrinti vidurinį ugdymą tautinių mažumų kalba, jei nebus surinktas bent minimalus reikiamas moksleivių skaičius. Ministerija neigiamai vertina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus anksčiau įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse būtina užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa, t.y. iki dvyliktos klasės, bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

„Mano vaikai mokosi Londone, aš šioje mokymo sistemoje įžvelgiu daugiau privalumų nei Lietuvos“, – rašo antrus metus Britanijoje gyvenanti lietuvė. O ką šiuo klausimu manai tu? Kokią mokymo sistemą renkiesi ar rinksiesi savo vaikams? Kalba netaisyta Jau keli mėnesiai internetinėje erdvėje stebiu tarsi susišaudymą tarp rašančių apie mokyklas, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokyklų vadovų. Aštrios nuomonės, argumentai, mokinių kontrargumentai.

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) inicijuotuose mokomuosiuose rinkimuose dalyvavusių Lietuvos moksleivių balsai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir tikrųjų rinkėjų balsai rinkimuose į Europos Parlamentą. Moksleivių balsavimas – tai pirmą kartą Lietuvoje rengiamo socio-edukacinio projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ dalis.

Po istorijos egzamino Vilniaus senamiesčio gatvėse sutikti moksleiviai džiūgavo - šis egzaminas buvo lengviausias iš visų laikytų. Abiturientai linksmai nusiteikę siurbčiojo alų kavinėje ir pasakojo, kad jų neišgąsdino ir suktesni klausimai apie architektūros, dailės, literatūros stilius. Šiemet istorijos egzaminą pasirinko laikyti, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 15 tūkst. 268 abiturientai – vienu procentu mažiau nei pernai. Egzamino trukmė – trys valandos.

Baigiantis dar vieniems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigiantys moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai.

Vilniaus „Žalgiris“ birželio 9-ąją vėl stos į kovą „SMScredit.lt A lygos“ čempionate. Pirmadienį 19.30 val. sostinės komanda savo aikštėje susitiks su pirmąją pergalę į savo sąskaitą turnyre neseniai įsirašiusia Alytaus „Dainava“. Vilniaus ekipa kviečia visus moksleivius stebėti šias rungtynes nemokamai! „Sveikiname visus moksleivius mokslo metų pabaigos ir vasaros atostogų pradžios proga, - sakė Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė.

Po valstybinio anglų kalbos egzamino dar aidi abiturientų raudos. Skundus rašantys moksleiviai guodėsi, kad egzaminas buvo per sunkus. Vakar vyko valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ir panašu, kad jis, moksleivių tarpe, vertinamas daug geriau. Mokytojai ir abiturientai sutartinai sako, kad lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sudėtingas. „Kalbėjau su nedideliu procentu mokinių, nes jie į mokyklą jau retai užsuka. Su tais mokiniais, kuriais bendravau, jų atsiliepimai yra geri.

Baigiasi nacionaliniai „Kuriame Respubliką“ projektai „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ ir „Atgal į ateitį“. Nuo vasario mėnesio daugiau kaip 5 tūkst. mokinių, susibūrusių į komandas, sprendė ne tik jiems, bet ir visai valstybei aktualias korupcijos, socialines ir kraštotyros problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose dalyvavo vaikai ir jaunuoliai iš beveik visos Lietuvos – 56 savivaldybių.

Nepaisant moksleivių protesto, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia nepakeitęs nuomonės, kad privalomas matematikos egzaminas yra reikalingas. „Nepakeitėme (nuomonės - BNS)“, - trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Ministras tvirtino suprantąs dėl naujo egzamino piketuojančius moksleivius. Jų vietoje, pasak D.Pavalkio, ir pats turbūt taip elgtųsi.

„Aš galiu tik pasakyti iš šalies nuomonę. Mano nuostata yra viena – egzaminai visą laiką buvo tokie patys ir jie iš esmės nesikeičia. Tai svarstymas ar jie buvo sunkesni ar lengvesni tėra blaškymasis. Kiekvienais metais egzaminas yra toks pats, jis nėra nei sunkesnis nei lengvesnis. Tik daug dirbtinio ažiotažo aplinkui kuriama ir sakyčiau beprasmiško“, – teigia Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Po anglų kalbos egzamino pasipylė abiturientų skundai, kad egzaminas buvo per sunkus.

Baigiantis mokslo metams ir jau ruošiantis kitiems birželio 4 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) rengiama apskritojo stalo diskusija „Koks turėtų būti šiandienos mokytojas“. Renginio metu kartu su moksleiviais, jų tėvais, pedagogais, švietimo politikais ir akademine bendruomene bus aptariamos švietimo inovacijos ir pedagogo vaidmuo ugdant visuomenės technologinį, teisinį ir ekonominį raštingumą.

Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė.

70 proc. mokinių pietauja mokyklų valgyklose, 12 proc. grįžta pavalgyti į namus, 8 proc. patys atsineša maisto į mokyklą, atskleidė mokykloms maistą tiekiančios įmonės „Pontem“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi mokinių apklausa, atlikta baigiantis šiems mokslo metams.

Lietuva gali pasigirti savo unikaliu gamtos grožiu: žaliuojančios lygumos ir kalvos, visą šalį išraižiusios upės ir upeliūkščiai, nedidelis Baltijos jūros pakrantės gabalėlis, kuris sužavi kiekvieną atvykusį. Visa tai – mūsų pasididžiavimas, kuriuo turime ne tik didžiuotis, bet ir puoselėti. Kiekvienas turime suvokti aplinkosaugos svarbą ir rūpintis mus supančia aplinka.

„Iš konferencijos išsinešiau kūrybiško mokymo(si) idėjų banką, kurį sėkmingai atidarysiu reikiamu metu ateityje“. Tokie Vilniaus licėjaus mokytojos Jolitos Milaknienės žodžiai palydėjo gegužės 20 dieną Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje vykusią kūrybiško mokymo(si) konferenciją, kurioje Vilniaus regiono mokyklos pristatė šiais metais „Kūrybinių partnerysčių“ projekte įgyvendintas veiklas.

Tik prasidėjusi 2014 m. valstybinių brandos egzaminų sesija moksleiviams sukėlė daugybę emocijų, o pasipiktinusių abiturientų mintys užplūdo naujienų portalus. Diskusijas paskatino šeštadienį vykęs valstybinis anglų kalbos egzaminas. Šiemet laikyti šį egzaminą pasirinko dar daugiau abiturientų nei anksčiau: 17 tūkst. 849 moksleivių, taigi, net 46 procentai visų laikančių egzaminus. ,,Švietimo sistema linksmai tyčiojasi iš moksleivių.“ , ,,Anglų kalbos egzaminas – pasityčiojimas iš gabių mokinių.

Brėkštant ankstyvam gegužės 20 d. rytui, KTU atvirų dienų organizatoriai Laisvės alėją papuošė 2 tūkst. pakabų su kvietimais, raginančiais moksleivius „padžiauti“ uniformas ir atvykti į „Nuotykių dieną su KTU“. Pažinti mokslą per pramogą gegužės 21 d. „Santakos“ slėnyje panoro beveik tūkstantis moksleivių iš visos Lietuvos.

„Kiek pamokų metu išmoks jūsų vaikas lemia net ir klasės temperatūra bei apšvietimas“, - sako pradinių klasių mokytoja Irena Černiauskienė. Atidžiai įvertinti temperatūrą klasėje bei apšvietimo kokybę raginama ne tik saulėtuoju metu laiku, kai akinantys spinduliai trukdo susikaupti bei vargina akis, bet ištisus metus. Prieš kelis metus atliktos visuomenės sveikatos kontrolės rezultatai atskleidė, kad vos trečdalis patikrintų mokyklų patalpų atitiko apšvietimo reikalavimus.

Lietuvos moksleiviai baigę mokslus gali rinktis ne tik tradicinius ateities variantus – studijas bei darbą – bet ir praktiką, kuri padėtų lengviau apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Šią idėją jau kelerius metus įgyvendina kompanija „Barclays“, kuri priima į mokamą praktiką, o vėliau įdarbina mokyklų bei kolegijų abiturientus. Tokią programą pradėjusi Didžiojoje Britanijoje, kelis metus kompanija ją įgyvendina Lietuvoje ir JAV.

„Atliekų rūšiavimas – tikrai ne mados reikalas, o būtinybė“, - taip apie ekologiją sako „Lietuvos ryto“ gynėjas Renaldas Seibutis, tapęs pavyzdžiu jaunimui tiek sporte, tiek visuomeniniame gyvenime. Rudenį ekologija ir krepšiniu besidominčios Lietuvos mokyklos įsijungė į Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamą socialinį projektą „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju“. Per beveik pusmetį buvo surinkta daugiau 4000 kg baterijų ir už tai padovanota per 2500 bilietų į krepšinio varžybas.

Du mėnesius trukusį nacionalinį moksleivių konkursą „Mano klasės mankšta“ nugalėjo 3b klasė iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos bei 1c (9c) klasė iš Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos. Šių klasių mankštos buvo išrinktos geriausiomis iš 125 dalyvių Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuotame konkurse bei laimėjo savaitgalio trukmės kelionę į Palangą visai klasei, teigiama pranešime spaudai.

Vis daugiau Lietuvos moksleivių ima žaisti golfą – ši sporto šaka jau pasiekė ir Lazdijų rajoną. Socialinio golfo projekto „BMW GolfSport“ iniciatoriai, oficiali BMW atstovė Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ ir Lietuvos golfo federacija, visoms Lazdijų rajono mokykloms padovanojo uždarų patalpų golfo įrangos komplektus. Tai jau antroji Lietuvos savivaldybė, kurioje gyvenantys ir besimokantys vaikai sulaukia tokios dovanos, teigiama pranešime spaudai.

Daugiau nei 100 aplankytų mokyklų, apie 4 200 sutiktų moksleivių – tokia „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje „100 mokyklų“ iniciatyvos statistika. Į gimtąsias mokyklas vykę darbuotojai skatino moksleivius rinktis perspektyvias profesijas ir atskleidė, kaip atrodo šiuolaikinio IT specialisto darbas, sakoma „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje pranešime. „Iniciatyvos tikslas – suteikti moksleiviams žinių, reikalingų vienam iš svarbiausių spendimų gyvenime – pasirinkti savo profesiją.

Gegužės 10 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universitete Kaune jau antrąjį kartą vyks „Šeimos infodiena“, skirta ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. Apsilankyti renginyje kviečiami visi, kurie nori daugiau sužinoti apie studijų sąlygas ir aplinką, VDU išskirtinumą, praktikos ir mainų galimybes. Dalyvių registracija vykdoma internetu.

Šiandien šalies mokyklose prasideda visuotinis ketvirtų (vėliau ir aštuntų) klasių moksleivių pasiekimų testavimas, kuris vyks iki gegužės vidurio. Suteikta galimybe, standartizuotų testų pagalba įsivertinti mokinių žinias bei teikiamo ugdymo kokybę, pasinaudojo visos Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos.

Nuo rugsėjo 1 dienos keisis 17-os sostinės 4-mečių gimnazijų pamokų pradžios laikas. Kai kurių gimnazijų 9–12 klasių mokiniams jos prasidės viena valanda, kai kurių – pusvalandžiu vėliau – nuo 9 val. Pamokų pradžios laikas keičiamas Vilniaus Antakalnio, Jono Basanavičiaus, Jono Pauliaus II gimnazijoje, Karoliniškių, „Laisvės“, „Minties“, Mykolo Biržiškos, Pilaitės, Radvilų, Salomėjos Nėries, Simono Daukanto, Šv.

Balandžio 14 dieną prasidėjo pirmas maratono „Brandos atestato link“ etapas – lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Daugelis šį šaltą dušą išbandė dar besimokydami dešimtoje (arba antroje gimnazijos) klasėje, tačiau viešo kalbėjimo baimė nedingo. Kaip lietuvių kalbos įskaitoms šiemet ruošėsi abiturientai? (Visų mokinių vardai pakeisti, nes niekas nenorėtų rizikuoti blogu įvertinimu per įskaitą ar užsitraukti mokytojos rūstybę.

Šį savaitgalį tarpusavyje susigrūmė beveik šimtas moksleivių iš visos Lietuvos. Jubiliejinį – dešimtąjį – kartą mūsų šalyje, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vyko mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis“ respublikinis finalas. Šeši geriausiai savo amžiaus grupėse pasirodę moksleiviai gegužės 3 d. Lietuvai atstovaus tarptautiniame konkurso finale Estijoje.

Visi gerai prisimename mokyklinius laikus, kai tekdavo rašyti rašinius apie smagiai praleistas atostogas pas močiutę kaime. Vyresnėse klasėse rašydavome apie ateitį, analizuodavome literatūros veikėjus. Šiais laikais vyresniųjų klasių moksleiviai imasi kur kas rimtesnių temų. Balsas.lt pateikia vieno iš moksleivių rašinių tema „Ką šiandien reiškia būti lietuviu?“ Rašinys (kalba netaisyta): Ką šiandien reiškia būti lietuviu? Vieniems atrodo, jog lietuviu būsi tik įgavęs tautos pilietybę.

Panevėžio „CIDO“ arenoje šeštadienį rinkosi geriausi Lietuvos jaunieji krepšininkai. Čia įvyko „Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ (MKL) „Žvaigždžių diena“ pavadinimu „Ateities krepšinio žvaigždės – šiandien 2014“. Keturias valandas trukusiame renginyje perspektyviausi šalies žaidėjai ir jų pasižiūrėti susirinkę sirgaliai tikrai nenuobodžiavo. Be tradicinių Rytų ir Vakarų komandų rungtynių susirinkusieji galėjo išvysti tritaškių metimų bei dėjimų konkursus.

Be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, daugiausiai kandidatų šiemet nusprendė tikrintis anglų kalbos, matematikos ir istorijos žinias. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, bendras brandos egzaminus laikyti prašymus pateikusių kandidatų skaičius per metus sumažėjo nuo 39 tūkst. 980 ki 38 tūkst. 562. Šiemet vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,38 (2013 metais – 3,25) egzamino. Lietuvių kalbos egzaminą numato laikyti per 22 tūkst.

LRT.lt Praėjusią savaitę 11,5 tūkst. 6–10 klasių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų kompiuterį bandė prakalbinti lietuviškai – dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ar toks gausus dalyvių susidomėjimas (paskutinius keletą metų iki šiol konkurse dalyvaudavo apie 8-8,5 tūkst.

2014 m. kovo 25 d. 14.00 val. Vilniaus Viršuliškių mokykloje (Viršuliškių g. 7, Vilnius) įvyks moksleivių dainų festivalis „Dainos iš tremties“, skirtas paminėti 1949 metų kovo 25–28 d. vykusio masinio Lietuvos gyventojų trėmimo 65-ąsias metines. Okupantų ir vietinių kolaborantų vykdyta operacija „Bangų muša“ („Priboj“) buvo didžiausia masinių trėmimų akcija Baltijos valstybėse. Jos metu per kelias dienas buvo ištremta virš 100 000 žmonių, vien iš Lietuvos apie 32 000 žmonių.