mokiniai

Tarptautinėje mokinių chemijos olimpiadoje, liepos 23 d. – rugpjūčio 1 d. įvykusioje Tbilisyje (Gruzija), visi Lietuvos komandos atstovai pelnė medalius: du sidabro ir du bronzos.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Prasideda pirmasis šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Gavusieji pakvietimus studijuoti universitetuose bei kolegijose, prašymus gali pateikti nuo pirmadienio ryto iki ketvirtadienio 17 valandos. Kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų iš beveik 30 tūkst. pateikusiųjų prašymus - lyginant su pernai metais, tiek stojančiųjų, tiek pakviestųjų studijuoti mažėja.

Baigę mokyklas abiturientai strimgalviais nebesiveržia studijuoti užsienyje, jie renkasi studijas Lietuvoje. Studijuoti tėvynėje pasilieka ir dauguma „šimtukais“ egzaminus išlaikiusių jaunuolių. Išvykstančiųjų mažėja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, kalbėdamas apie abiturientų siekį studijuoti aukštosiose mokyklose, taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais mokinių, išvykstančių mokytis į užsienį, skaičius mažėja.

Daugelis dabartinių Lietuvos abiturientų šiomis dienomis išgyvena itin įtemptą laikotarpį. Praėjus egzaminams, vis dar laukiama rezultatų, kurie atskleis, ar pavyks įstoti į norimą specialybę. Vis tik jau dabar mokiniai pradeda galvoti ir apie tai, kur bei kaip švęs išleistuves. Šią šventę lydi daugelis stereotipų. Visiems gerai žinoma, kad per išleistuves būtina visiems kartu su klasiokais sutikti saulę. Žinoma, toks šventės scenarijus būtų tobulas.

Nacionalinio egzaminų centro direktorės įsakymu užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (rusų) ir užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų skelbimo data nustatyta 2016 m. birželio 27 diena. Šiais metais visų keturių užsienio kalbų brandos egzaminai buvo vykdomi pagal 2014 m. patvirtintą egzamino programą.

Penktadienį surengtas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Tai vienas populiariausių egzaminų - jį pasirinko laikyti beveik 19 tūkst. kandidatų. Egzaminas vykdytas 178-iuose savivaldybių įsteigtuose centruose. Šių metų brandos egzaminų sesija įsibėgėjo - abiturientai jau laikė muzikologijos, užsienio kalbų, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos egzaminus, dar laukia biologijos, istorijos, informacinių technologijų ir kiti egzaminai.

Lietuvos profesinės mokyklos pradėjo mokinių priėmimą, šiemet planuojama priimti per 20 tūkst. pirmakursių. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad prašymą priimti į profesinę mokyklą reikia pateikti tos mokyklos priėmimo komisijai. Stojamųjų egzaminų nėra. Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Profesinėse mokyklose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu.

Po lietuvių kalbos egzamino socialiniuose tinkluose tarp abiturientų užvirė tikra audra. Nors dažnas galėtų ginčytis ir sakyti, kad toks nepasitenkinimas vyksta kasmet, mokinių tai neguodžia. Pirmadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusios abiturientės laiškas, kuriame ji teigė, kad kai kurie abiturientai neva iš anksto žinojo egzaminų užduotis. Tokia mokinės nuomonė netruko sulaukti atsako būtent socialiniame tinkle.

Nuo šių metų matematikos egzaminą privalės išlaikyti visi norintys stoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, o išimtis bus daroma tik meninės pakraipos studijas besirenkantiems. Lyginant su praėjusiais metais šį egzaminą jau birželio 10 d. laikys net 15 proc. daugiau abiturientų. Nors dėl tokių pokyčių nutarimas buvo priimtas prieš dvejus metus, dar šį pavasarį netilo moksleivių nepasitenkinimas tokiu sprendimu.

Apie tai, kad programuotojų darbas paklausus ir gerai apmokamas girdėjo visi ir nors vaikinai šią specialybę renkasi noriai – merginų IT mokslų srityje labai nedaug. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentės Danguolės Rutkauskienės, specialistų šioje srityje trūks vis labiau. Šiuo metu Europoje tokių laisvų darbo vietų yra 700 tūkst., o po kelerių metų bus likę tik 5 proc. specialybių, kuriose nereikės IT specialistų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad yra nusiteikusi iki 2017 metų sausio akredituoti Vilniaus miesto J.Lelevelio ir V.Sirokomlės mokyklas lenkų kalba bei Vilniaus rajono Zujūnų vidurinę mokykla lenkų kalba ir Valčiūnų vidurinę mokyklą rusų kalba. Šios mokyklos turėtų tapti gimnazijomis. Jei jos nebūtų akredituotos gimnazijomis, turėtų persitvarkyti į dešimtmetes arba aštuonmetes mokyklas. Tuo metu dėl Vilniaus rajono Medininkų šv.

Grupelė vidurinės Teksaso valstijos mokyklos moksleivių klasės auklėtojai Tonyai Andrews įteikė dovaną, kurios ji nepamirš visą gyvenimą. Sužinoję, kad mokytoja neteko katės, padovanojo jai net du murkiančius mažylius. Ši mintis vaikams kilo po to, kai vidury klasės pravirkusi pedagogė prisipažino, kad nustipo jos šešiolikos metų amžiaus katė.

Ieškodami narkotikų Sveikatos specialistai nusprendė iškrėsti visas Kauno mokyklas.  Iš kol kas tikrintų 20-ties, net pusėje rasta narkotikų pėdsakų. Mokiniai pripažįsta, kad kasekai, ratai ir snieguolės jų kuprinėse joks stebuklas. Devyniose iš dvidešimt devynių Kauno mokyklų rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Tokie rezultatai, pasak specialistų rodo, kad narkotikai vienokiu ar kitokiu būdu pasiekia mokymosi įstaigas.

Vasario 21 d. vykęs projekto „Egzaminatorius.lt BANDOMASIS“ matematikos bandomasis egzaminas parodė, kad trečdalis Lietuvos abiturientų nėra pasiruošę matematikos egzaminui. Beveik 34 proc. abiturientų nesurinko reikiamo balų skaičiaus. 2015 m. bandomajame egzamine nepasiekusių patenkinamojo lygio buvo 12,66 proc., o valstybinio matematikos brandos egzamino – 9,25 proc.

Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

Dar 2012 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione kilusi idėja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti kitaip ir šiais metais buvo paminėta maždaug 1 tūkst. karių ir moksleivių jau tradicija tapusiu bėgimu aplink Ruklos miestelį. Renginys tradiciškai prasidėjo Lietuvos Respublikos valstybinio himno sugiedojimu ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado generolo majoro Almanto Leikos renginio dalyvių pasveikinimu.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Skuodo mokykloje teigiamas tuberkuliozės testas nustatytas 77 moksleiviams iš beveik 600, Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) patvirtino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius. Komitetas trečiadienį nagrinėjo tuberkuliozės protrūkio atvejį Skuode, kai tuberkulioze šiais mokslo metais susirgo dvi mokinės, o po to paaiškėjo, kad atvira tuberkuliozės forma serga mokytoja.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas sako, kad šio miesto Juliaus Janonio gimnazijai būtina keisti pavadinimą, bet mokyklos direktorius su tuo nesutinka. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza apstulbo, kai neseniai išgirdo, kad rengdamasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Šiaulių valdžia puoselėja idėją ant J.Janonio gimnazijos sienos pritvirtinti atminimo lentą su keturių signatarų, kurie mokėsi šioje gimnazijoje, pavardėmis.

Šiemet brandos egzaminus laikys beveik dešimtadaliu mažiau jaunuolių nei pernai. Daugiau abiturientų rinkosi valstybinį matematikos egzaminą, mažiau – istorijos. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiais metais pateikė 33 tūkst. 710 kandidatų, 2015 metais jų buvo 37 tūkst. 279, informuoja Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Anot jo, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias brandos egzaminus ketinančių laikyti kandidatų pokytis.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos pedagogai vasario 25 d. organizuoja akciją, kuria kviečia valdžią atkreipti dėmesį į avarinę švietimo padėtį, o kolegas – jungtis prie streiko. Jos metu mokytojai dėvės šviesą atspindinčias liemenes, o įėjimas į mokyklą bei jos langai bus papuošti avariniais trikampio ženklais. „Norime atkreipti visų, pirmiausia – Vyriausybės, dėmesį į tai, kad švietimas turi labai daug problemų, tačiau jos nesprendžiamos.

Pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.

Pažymių knygeles pakeitę elektroniniai dienynai tuštins tėvų pinigines. Naujausias užmojis apmokestinti mobiliąją dienyno programėlę sudomino Švietimo ir mokslo ministeriją. Tie laikai, kai tėvai savo atžalų pažymius ir gautas pastabas matydavo atsivertę popierines knygeles, jau senokai praeityje. Štai antroko tėtis Lukas, kaip ir daugelis kitų tėvų, sūnaus įvertinimus pasižiūri tiesiog savo biure, prisijungęs prie elektroninio dienyno. Tačiau pamatyti pažymius vis dažniau kainuoja pinigus.

Likus savaitei iki planuojamos neterminuoto pedagogų streiko pradžios, šimtai mokytojų pirmadienį žygiavo centrinėmis Vilniaus gatvėmis norėdami priminti savo reikalavimus ir kritikuodami valdžią, kad ši, anot jų, tik imituoja problemų sprendimą. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prasidėjusi eisena finišavo prie Vyriausybės, kur surengtas mitingas. Į protesto akciją pedagogai atsivedė ir vaikų.

Savivaldybės grąžino į biudžetą 112 tūkst. eurų, skirtų išmokoms pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti į užtarnautą poilsį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis 2015 metais planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso numatyta 3,2 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybės parengtame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų plane keturioms Kauno mokykloms nurodyta per ketverius metus gerokai sumažinti mokinių skaičių, rašo „Kauno diena“. Gerokai per 1 tūkst. mokinių turinčioms J.Grušo meno gimnazijai, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui ir „Vyturio“ gimnazijai teks pasistengti, kad šiose ugdymo įstaigose mokytųsi po 900 vaikų.

  Į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius mokysiančios bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos už jų mokymą turėtų gauti 30 proc. daugiau lėšų nei už kitų vaikų ugdymą.   Vyriausybė šią savaitę turėtų patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą, pagal kurį mokiniui, kuris yra iš pabėgėlių šeimos, būtų skiriamas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis.

Ne retai šiuolaikiniai tėveliai žino, kad vaikų mityba vienas esminių aspektų garantuojančių jų vaikų geresnius mokymosi rezultatus, sveikatą bei turi įtakos emocinei ir psichologinei būsenai. Išleisdami savo vaikus į mokyklą, jie tikisi, kad vaikų mityba bus pasirūpinta. Žinoma, valstybės sveikatos politika ypatingą dėmesį skiria vaikų mitybai ugdymo įstaigose ir nuolat tobulina teisės aktus, atsižvelgdami į naujausius mokslinius tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.

Mokyklos esą renka pinigus net nurodydamos sumas ir jau prašo net juos dėti į vokelius ir nešti į buhalteriją. Taip tvirtina Šiaulių J. Janonio gimnazijos moksleivių mama. Ji sako negalėjusi patikėti savo akimis, kai paauglys iš mokyklos parnešė vokelį su prašymu įdėti į šį voką pinigų ir nešti į gimnaziją. „Laiškas, kur mokyklos direktorius prašo paramos, tai savanoriška parama. Įdėkit į voką pinigų ir neškite į mokyklą.

Nuo sausio penkiose Lietuvos savivaldybėse mokinio krepšelį pakeis nauja finansavimo metodika - klasės krepšelis. Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) metodiką patvirtinusi Vyriausybė konkrečių savivaldybių kol kas neskelbia. Eksperimentui įgyvendinti nuo 2016 metų sausio 1 dienos skiriama 3,75 mln. eurų. Pagal šią metodiką, bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas bus kitoks negu mokinio krepšelio.

Tyrimas atskleidė, jog dvyliktokės dažniausiai mokyklose įžeidžiamos dėl lyties, dvyliktokai – dėl intelekto. Rečiausiai patyčios patiriamos dėl tikėjimo ir materialių dalykų. Patyčios - viena iš prievartos ir smurto rūšių. Ilgai besitęsiančių ir toleruojamų patyčių pasekmės būna dramatiškos, tai gali nuvesti net prie savižudybės.

Kaip tik šiandien Pietų Korėjoje vyksta egzaminai, po kurių moksleiviai stos į aukštąsias mokyklas. Moksleiviai prieš egzaminus labai jaudinasi, todėl prie mokyklų susirenka ištisos jaunesnių moksleivių palaikymo komandos su transparantais ir būgnais. O vaikų tėvai egzaminams taip pat ruošiasi.

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius atkreipė dėmesį, kad išmoka mokinio reikmenims įsigyti nekeista nuo 2007 metų. Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vis kyla.

Nuo šių mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikys pagal koreguotą programą - temas formuluos patys. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mokiniai su mokytoju temas susidarys patys iš Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos ugdymo turinio. Iki šiol viešojo kalbėjimo temas įskaitai sudarydavęs Nacionalinis egzaminų centras pateiks tik temų pavyzdžius, kurie bus perduoti mokykloms iki sausio 15 dienos.

Ką rytdienai į mokyklą susikrovė jūsų atžalos? Gal kuprinė pilna žaislų, o gal ten atsidūrė net staltiesė? Visuomenės sveikatos specialistai sveria mokinių kuprines ir tikrina, ar šios – ne per sunkios. Kad nekryptų vaikų stuburas, didesnį dėmesį atžaloms privalo skirti tėvai. Antrokė pasakoja, ką šiandienos pamokoms susidėjo į kuprinę. Pasvėrus antrokės kuprinę, ji svėrė pusketvirto kilogramo: lyginant su mergaitės svoriu, tai dar leidžiama.

Šį rugsėjį mokyklų duris atvėrė kūdikių bumo metais gimę pirmokai – jų į ugdymo įstaigas atžygiavo daugiau nei mokyklas baigė abiturientų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nuogąstauja, kad bendras mokinių skaičius mažėja – esą tėvai į užsienį emigruoja su visa šeima - ir mažais vaikais, ir paaugliais. Ekonomistai ramina – emigracijos rykštė plaka silpniau, o gimstamumo mastai didėja. Mokyklos duris šiais metais pravėrė maždaug 29 tūkstančiai pirmokų.

 Lenkų ir rusų mokyklų moksleivių streikas truks vieną dieną. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut teigė, kad streiką organizuoja tėvai, todėl nežinoma, kiek mokyklų ir vaikų protestuos. Ji antradienį per spaudos konferenciją Seime teigė, kad streike planuoja dalyvauti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Trakų rajono moksleiviai. „Streikuos ne viena mokykla ir ne viena klasė. Kol kas streikas suplanuotas tik rytoj.

 Po vasaros atostogų į mokyklas sugrįžo mokytojai ir mokiniai. Pirmą kartą duris atvėrė ir visiškai netradicinė – demokratiniais principais paremta mokykla, kurioje vaikai patys sprendžia, ką ir kaip mokysis. Taip, tikrai viską: kokią muziką leisti vietoj įprasto skambučio, kokius dalykus mokytis, dėvėti uniformas ar ne, arba koks maistas turi būti gaminamas valgykloje. „Labai norėjosi kitokios mokyklos.

Naujaisiais mokslo metais mokyklų laukia permainos - planuojama įvesti judrumo pertraukas, daugiau dėmesio skirti vaikų konsultavimui ir užtikrinti išvykusių mokytojų pavadavimą. Siekiant pagerinti mokinių sveikatą, visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 minučių pertrauką. „25 minučių judėjimo pertraukos turėtų atsirasti kaip galimybė, ypač mokiniams, kurie 8-9 valandas išbūna mokykloje, po penktos pamokos. Mokykla turės susitarti, kaip jie judės, kur jie judės.

Privalomu stojantiems į aukštąsias mokyklas tapsiančio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai vieniems gali tapti tramplinu į valstybės finansuojamą studijų vietą, o kitiems – kliūtimi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ketvirtadaliu padidinti paramą, skiriamą mokinio reikmenims įsigyti. Šiuo metu moksleiviai, augantys valstybės remiamose šeimose, tam gali gauti 45,6 euro per metus siekiančią paramą. Šią sumą siūloma didinti iki 57 eurų. Pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, teigia ministerija.

Liberalas Gintaras Steponavičius siūlo priimti Švietimo įstatymo pataisas, įtvirtinančias, kad mokyklos bendruomenės nariai – mokiniai, jų tėvai ir mokytojai – yra visaverčiai švietimo įstaigų valdymo proceso dalyviai. Atsižvelgiant į Seime užregistruotą įstatymo projektą, bendruomenės narių dalyvavimas užtikrinamas sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus, įskaitant mokyklos vadovų skyrimo procesą.

Pirmadienį vyko privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį šiais metais laikė per 21 tūkst. abiturientų. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais daug kritikos sulaukiantis Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas šiemet kelia gerokai mažiau neigiamų emocijų. Kalbinti lenkų mokyklos abiturientai teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus ir pasimokius, jį buvo galima išlaikyti. „Manau buvo nelabai sunkus.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė, kad privalomas mokslas Lietuvoje turėtų būti ne iki 16, o iki 18 metų. Už tokią Konstitucijos pataisą po pirmojo svarstymo balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 Seimo narys. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pagrindiniame šalies įstatyme siūlyta numatyti, kad mokslas būtų privalomas asmenims iki 18 metų. Dabar jis privalomas iki 16 metų.

Naujus švietimo srities reitingus pristatantys tyrėjai sako, kad mokyklas galima vertinti ir pagal jas paliekančių vaikų skaičių. „Iš tikrųjų pamatėme dramatiškus dalykus: iš kai kurių mokyklų išeina apie pusė visų vaikų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė. Anot jos, apie du trečdaliai visų progimnazijų per ketverius metus - nuo 2010 iki 2014-ųjų - neteko nuo 1 proc. iki 95 proc.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino bendruosius ugdymo planus, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis mokyklos. Pagrindinės naujovės: mažiau pamokų penktadieniais, tolygiau paskirstytas mokymosi krūvis per metus, daugiau valandų socialinei veiklai. Penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val.

Šalys, kuriose aukšti mokinių pasiekimai, užima geresnes pozicijas Inovacijų švieslentėje ir yra kūrybiškesnės. Tai pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė šiandien surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinės edukacijos iššūkiai: kaip keistis mokyklai, mokytojui, mokiniui“. Konferencijoje aptariama švietimo lyderystė ateities mokyklose, mokymosi paradigmos kaita, modernios mokymosi technologijos. Anot dr.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras kviečia į Kaune vyksiančią Lietuvos mokinių technologijų olimpiados tema „Po kūrėjo delnu...“. Į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą iš visos šalies atvyksiantys talentingiausi mokiniai bus suskirstyti į tris amžiaus grupes, o savo gebėjimus demonstruos tekstilės, konstrukcinių medžiagų, mitybos ir dizaino srityse, pranešė olimpiados organizatoriai.