mokiniai

Šiurpus gaisras sukrėtė Malaiziją. Per gaisrą privačioje mokykoje žuvo arti trisdešimt žmonių. Dauguma jų - mokiniai. Naktį ugnies užklupti vaikai negalėjo net pamėginti išsigelbėti patys, juos įkalino grotuoti mokyklos langai. Pražūtingos liepsnos paryčiais siautėjo šioje religinėje mokykloje, sostinėje Kvala Lumpūre. per gaisrą žuvo mažiausiai 24 žmonės, daugiausia mokiniai. Matyti visiškai sudegęs viršutinis aukštas. Pasak pareigūnų, jame ir miegojo mokiniai.

2019 metais stojant į universitetus bus visais atvejais atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinius įvertinimus. Durys į universitetus atsivers tik tuo atveju, jei lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis sieks 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7 balai.

Prasidedant naujiems mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklose laukiama per 29 tūkst. pirmokų, praėjusiais mokslo metais į pirmą klasę atėjo daugiau kaip 30 tūkst. vaikų. Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad trečius metus iš eilės pirmokų bus daugiau nei abiturientų, kurių, preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis per 26 tūkst.

Per pagrindinį priėmimą į profesines mokyklas priimta daugiau kaip 11 tūkst. mokinių, BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Iš 833 per bendrąjį priėmimą pasiūlytų programų mokiniai pakviesti į mažiau nei 700, taip pat informavo asociacija. Ketvirtadienį prasideda papildomas priėmimas į profesines mokyklas. Jame gali dalyvauti tik asmenys, neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad jaunesni vaikai į mokyklas turėtų pradėti eiti nuo 2019 metų. „Mokyklos turi pasirengti tam, negalime sukurti revoliucijos, bet tikiu, kad 2019 metais, sudėliojus visus projektus, pasirengus, apsvarsčius viską, mokyklinis amžius gali būti jauninamas“,– Žinių radijui antradienį sakė ministrė. Ji teigia, kad šiais laikais labai svarbu išmokti mokytis ir ugdyti kritinį mąstymą.

Iki rugsėjo pirmosios liko vos dešimt dienų. Tačiau tik pusė vaikų suskubo gauti privalomas sveikatos pažymas. Tėvai skundžiasi, kad jau dabar tenka ilgai laukti eilėse, tačiau medikai perspėja, kad tai tik pradžia. Kuo arčiau rugsėjis, žmonės dar ilgiau vargs eilėse. Priėmimo sulaukė po mėnesio Devynmetė Elzė ruošiasi eiti jau į trečiąją klasę. Tačiau kad į ją pakliūtų, į Vilniaus Antakalnio polikliniką lydima mamos atėjo profilaktinio patikrinimo privalomos pažymos apie savo sveikatą.

Vaikus rugsėjo pirmąjai lietuviai puoš lenkiškai rūbais. Ir ne tik. Iš lenkų parduotuvių Suvalkuose tautiečia šluoja viską – kuprines, drabužius, avalynę bei kanceliarines prekes. Lietuviai tikina, kad ir šioms prekėms ten išleidžia jie perpus mažiau. Lietuvos kaimynyste Lenkijos verslininkai neatsidžiaugia – lietuviai gerai papildo jų pinigines. Štai čia vieno prekybos centro, Suvalkų mieste, Lenkijoje, kanceliarijos prekių skyrius.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstys, ar keisti trijų mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, statusą, leidžiant joms tapti ilgosiomis gimnazijomis. Savivaldybės taryba svarstys siūlymus pakeisti anksčiau jau patvirtintą bendrojo ugdymo įstaigų pertvarkos planą ir leisti Aleksandro Puškino, Adomo Mickevičiaus ir Simono Konarskio mokykloms suteikti ilgųjų gimnazijų statusą – tai leis joms turėti 1-12 klases.

Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai teigia svarstysiantys siūlymą dėl pietų pertraukos ilginimo ir švediško stalo principo mokyklose, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai gali sukelti nepatogumų būrelius lankantiems moksleiviams. „Vaikai pavalgo per pusvalandį, kitą laiką mes turėtume galvoti apie jų užėmimą. Kitas klausimas – ilgėja vaiko buvimas mokykloje ir nusikelia įvairios užklasinės veiklos.

Jeigu norite išmokti užsienio kalbą visam likusiam gyvenimui – Jums tikrai verta perskaityti šį išskirtinį interviu. Dorota Dovda parašė „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ ,   „Mokymosi Strategijos“  Tai pirmos trys jos pačios populiariausios knygos. Pagal jas anglų, norvegų, italų, ispanų, vokiečių kalbos išmoko jau virš 50.000 tūkst žmonių. Knygos paremtos geriausios užsienio kalbų mokytojos patirtimi mokantis ir mokant užsienio kalbų.

Trečiadienį numatoma paskelbti pirmuosius valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Abiturientai sužinos, kaip jiems sekėsi per užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių, anglų ir rusų), geografijos ir fizikos egzaminus. Apeliacijas dėl rezultatų galima pateikti per tris darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Visų pagrindinės sesijos valstybinių egzaminų rezultatai turi būti paskelbti iki liepos 11 dienos imtinai.

Į vieną britų mokyklą berniukai traukia su sijonais. Jei paaugliai būtų škotai, tai nieko nestebintų, tačiau dabar jie net sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Taip jaunuoliai protestuoja prieš mokytojų draudimą jiems į mokyklą eiti su šortais. Šis būrys berniukų į Ekseterio akademiją Anglijoje atkeliavo su mergaitiškais sijonais. Paauglius papiktino tai, kad šalį kepinant 30-ies laipsnių karščiams, mokytojai jiems neleido į mokyklą ateiti su neuniforminiais šortais.

Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą išlaikė 91,9 proc. jį laikiusiųjų. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2 proc. mokinių, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą rinkosi 12 tūkst. 643 kandidatai, dalyvavo – 10 tūkst. 856 asmenys. Pernai lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatai buvo panašūs – tuomet išlaikė 90,7 proc.

 Po daugelį šokiravusių vaizdų, kuomet Daugėlių mokykloje mokiniai per pamoką apstumdė mokytoją, Šiaulių prokurorai ėmėsi tyrimo. Tiesa, byla iškelta ne mokiniams, o nuo jų neapsigynusiai mokytojai. Ir nors incidentas dar neištirtas, mokytojai jau siūloma savo noru išeiti iš darbo. Švietimo profsąjunga griebiasi už galvos. Esą dėl ydų švietimo sistemoje mokytoja tapo atpirkimo ožiu.    Štai tokie, viešai paplitę vaizdai iš Daugėlių mokyklos abejingų nepaliko.

Prokurorai nusprendė atnaujinti tyrimą dėl incidento Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių pagrindinėje mokykloje, kur neseniai buvo nufilmuotas mokinių ir muzikos mokytojos konfliktas. Portalas lrytas.lt pranešė, kad prieš mėnesį plačiai nuskambėjęs skandalas dėl mokinės smurto prieš mokytoją netikėtai pakrypo kita linkme. Policija buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą, nes penkiolikametė per jauna atsakyti už tokį išpuolį, bet su bylos medžiaga susipažinę prokurorai nusprendė atnaujinti tyrimą.

Šeštadienį Lietuvos abiturientai laiko užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą. Anot Nacionalinio egzaminų centro pranešimo, Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose vyks egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Laikyti rusų kalbos egzaminą užsiregistravo 1827 kandidatai. Pagal patvirtintą, programą užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželį.

Prašymus lankyti Vilniaus mokyklas jau pateikė 6,5 tūkst. pirmokų - tėvai raginami suskubti registruoti vaikus į mokyklas iki gegužės pabaigos. Vilniaus savivaldybė skelbia, kad iš viso į mokyklas elektroniniu būdu jau užsiregistravo 11,5 tūkst. moksleivių: keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijos į gimnazijas, ar atvykusių gyventi į sostinę bei pirmokų.

Kazlų Rūdoje mokytoja įtariama sudavusi mokiniui, pranešė policija. Incidentas įvyko antradienį apie 11 val. 48 metų mokytoja patempė 10-mečiui už kapišono bei ranka vieną kartą sudavė per sėdmenis, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA) sako, kad 2014 – 2016 metais ugdymo ir mokymosi sritis nė vienoje vertintoje mokykloje nebuvo aukščiausio lygio.   „Prasčiausiai yra vertinamas ugdymas ir mokymas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė NMVA direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė, pažymėjusi, kad tai yra pagrindinė mokyklų veiklos sritis.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra parengusi projektus dėl to, kiek moksleiviai turėtų atostogų 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metais. Kaip skelbia portalas 15min.lt, ministrės dar nepasirašytame projekte sakoma, kad 5-10 metų moksleiviams ir I – IV gimnazijos klasių mokiniams 2018 metais vasaros atostogos prasidės ne gegužės pabaigoje, o birželio 18 dieną.

Anot naujausių tyrimų, paaugliai per mažai sportuoja, nevalgo pusryčių, daržovių, piktnaudžiauja alkoholiu bei kitais svaigalais. Nors specialistai aiškina, kad dėl to labiausiai kalti blogai savo atžalas auklėjantys tėvai, patys vaikai ragina valdžią ne ieškoti beprasmių draudimų, o susirūpinti švietimu. Čia pertraukų metu renkasi sostinės mokiniai. Tačiau jaunuoliai į daugiabučio kiemą atėjo ne grynu oru pakvėpuoti. Mokiniai buriuojasi į grupeles, dalinasi cigaretėmis ir rūko.

Beveik pusė Lietuvos aštuntokų pasiryžę emigruoti, tai rodo naujausia apklausa. Mokiniai tikisi, kad užsienyje užsidirbs kalnus pinigų, o čia esą jie pasmerkti skursti. Ekspertai sako, kad dėl tokio nusiteikimo kalti ne vien pinigų stygius, bet ir bloga atmosfera mokyklose ir nežinia dėl švietimo reformos. Visgi ekonomistai ir psichologai neabejoja, kad vaikai emigraciją susigalvoja ne patys, o paskatinti tėvų ir giminaičių. O išvykimas nebūtinai yra vaistas nuo visų bėdų.

Ekspertai perspėja, kad Lietuvos mokyklos ritasi bedugnėn. Vos ketvirtadalis gimnazijų yra patenkinamo lygio. Visų kitų mokyklų mokiniai esą nesugeba išlaikyti elementarių egzaminų. Ir paskutiniai reitingai rodo, kad padėtis kasmet prastėja. Štai taip atrodo reitingų dugne atsidūrusi gimnazija. Šiems Vilniaus rajono Zujūnų gimnazijos abiturientams dabar lietuvių literatūros pamoka. Visi susikaupę, kitą mėnesį jau valstybiniai brandos egzaminai.

Žydų religinės bendruomenės „MenAchemo namų“ gimnaziją Vilniuje lankantis Artūras ruošiasi valstybiniams brandos egzaminams. Tačiau vaikinas jau dabar žino, kad anglų kalbos egzamino negalės laikyti kartu su absoliučia dauguma abiturientų. Po dviejų savaičių egzaminas paskirtas šeštadienį, o jam tuo metu - šabas. Artūrui egzaminą laikyti sudarytos galimybės tik po mėnesio penktadienį, per pakartotinę sesiją.

Socialiniuose tinkluose plinta kelios nuotraukos, kurios gerokai papiktino internautus. Mokinė iš Telšių pasidalijo, iš kokių skaidrių tenka mokytis mokiniams vienoje Telšių gimnazijoje. „Kartais net tie, kuriuos labiausiai myli, nuvilia, sako moderni lietuvių liaudies išmintis. Šįsyk tai mano gimnazija. Nuotraukos pristatymo, pateikto 10-okams tikybos pamokoje.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad sprendimas dėl mokslo metų ilginimo bus priimtas per mėnesį. „Manau, mėnesio bėgyje sprendimas bus“, – BNS paklausta apie mokslo metų trukmę antradienį sakė ministrė. Mokslo metrus ministrė siūlo ilginti 10–15 dienų. Pasak ministerijos, taip siekiama pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį. Kai kurios profesinės sąjungos šiai idėjai nepritaria.

Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, jog pastaraisiais metais žymiai sumažėjo eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius. LAKD teigimu, didelę įtaką tam daro ir prevencinių žinių skleidimas, nepilnamečių pažindinimas su saugiu elgesiu kelyje.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai. Tai 1138 kandidatais (arba 3,38 proc.) mažiau negu praėjusiaisiais metais, pirmadienį informavo Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 18 759 kandidatai, mokyklinį – 12 643. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas abiturientams yra privalomas norint gauti atestatą.

Švietimo ir mokslo ministrė mano, kad mokiniai per daug atostogauja. Nors ji tikina susirūpinusi, jog mūsų šalyje mokiniams užkraunama daugiausiai namų darbų Europos Sąjungoje, Jurgita Petrauskienė žada mokslo metus ilginti bent dviem savaitėmis. Šios sostinės gimnazijos koridoriuose jau kvepia pavasariu. Saulėtą popietę čia šurmuliuoja kuo tikriausia Kaziuko mugė. Kepinius ir įvairius rankdarbius bendramoksliams siūlantys pradinukai jau nekantrauja bėgti į kiemą ir džiaugtis atšilusiu oru.

Ketvirtasis „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis Druskininkuose tradiciškai subūrė žiemos sporto entuziastus bei padėjo išaiškinti pajėgiausius moksleivius, kurie varžėsi „Lietuvos mokyklų žaidynių“ finaliniame žiemos etape. Į jį susirinko daugiau nei 900 mokinių, o jų pasirodymus stebėjo ir palaikė virš šešių tūkstančių festivalio dalyvių, tarp jų ir Lietuvos olimpiečiai.

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija primena: jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali neiti ir vyresni (6–12 klasių) mokiniai. Tai nustatyta švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose 2016–2017 metų bendruosiuose ugdymo planuose.

Studijuoji už valstybės pinigus – baigęs studijas nelik skolingas ir atidirbk valstybės labui. Šalyje, ypač regionuose, trūksta būtiniausių specialistų, mat išsilavinimą įgiję ir diplomus gavę jaunuoliai dažnai lieka didžiuosiuose miestuose arba kelia sparnus į užsienį. Tad brandinamas sumanymas baigus mokslus liepti keletą metų padirbėti ten, kur profesija pakvies.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį rengia pasitarimą dėl mokyklų direktorių darbo. Į jį pakviesti Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, dešimties regionų savivaldybių švietimo skyrių vadovų asociacijos nariai. „Viena po kitos iškilusios situacijos signalizuoja apie tai, kad mokyklose reikia stiprinti vadybą ir gerinti emocinį klimatą, siekti didesnės mokyklų bendruomenių darnos.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos laisvai nebegaus valstybės biudžeto lėšų studijų kainai. Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato pagal Seimo birželį priimą Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus. Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.

Trečiadienį Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje prasidėjo abiturientų maištas – mokiniai užsibarikadavo kabinete ir pareiškė, kad neis į pamokas, kol nebus grąžintas jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei auklėtojas. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patvirtino, kad gimnazijoje susidariusi situacija yra žinoma. Į gimnaziją vyko Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas, kuris vedė derybas su mokyklos direktore.

Gimnazistų žinių lygis kasmet vis prastėja. Provincijoje jaunuoliai mokyklas baigia vos mokėdami rašyti ir sunkiai išlaiko egzaminus. Tai rodo apibendrinti brandos egzaminų rezultatai. Kol nevėlu, mokslo ekspertai ragina imtis skubių reformų mokyklose. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazistai mokosi šokti. Tai būrelis po pamokų ir čia mielai prakaitą lieja ir kūną lankstina tiek merginos, tiek vaikinai.

Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“. Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.

Turbūt kiekvienas žmogus, kuriam bent kurį laiką gyvenime teko praleisti studentiškame bendrabutyje, puikiausiai žino, ką reiškia žodis „netvarka“ ir žodžių junginys „be galo didelė netvarka“. Vaizdo įraše, pavadintame „Netvarkingiausias merginų studenčių kambarys pasaulyje“ matome iš tiesų didžiulę netvarką. Vaizdo įrašą internete paviešino du kambariokai, kurie išdrįso parodyti, kaip gyvena jų kaimynė.

Teisėsaugai per dvejus metus nepavyko baigti ikiteisminio tyrimo dėl rusiškų mokyklų, kurių moksleiviai dalyvavo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“. „Įtarimai niekam nėra pareikšti. Dabar analizuojamos didelės apimties specialistų išvados. Paskutinė išvada gauta spalio pabaigoje“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Ji teigė, kad buvo atlikti daugiau nei penki ekspertiniai tyrimai, kurių metu tirtos įvairios laikmenos.

 Jungtinių Valstijų mokykloje vėl šaudosi vaikai. Čia žiauriai savo nesutarimus aiškinosi du paaugliai. Vos tik pasibaigus pamokoms, du jaunuoliai mokyklos teritorijoje ėmė bartis ir stumdytis. Netikėtai keturiolikmetis išsitraukė ginklą ir paleido šūvį į šešiolikmetį. Šiam susmukus ant grindinio, jis į paauglį paleido dar vieną kulką. Liudininkų teigimu, keturiolikmetis po antrojo šūvio puolė į ašaras ir parkrito prie savo aukos.

Antradienį gavus pranešimą apie sprogmenį buvo evakuota Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokykla. „Mokiniai evakuoti, dirbama ir žiūrima“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Jūratė Albrektienė. Pasak jos, pranešta apie mokykloje padėtą sprogmenį.

Mokinio krepšelį kitais metais siūloma didinti 31 euru, jei tam būtų pritarta, jis augtų nuo 1014 iki 1045 eurų. Iš viso savivaldybėms numatyta tikslinė dotacija mokinio krepšeliui, kaip siūloma Finansų ministerijos pateiktame kitų metų biudžeto projekte, siektų beveik 600 mln. eurų. Šiemet tam skiriama 577 mln. eurų.

Lietuvos kariuomenės daliniuose šiomis savaitėmis vyksta pilietiškumo pamokos vyresniųjų klasių (9–12 klasių) moksleiviams, siekiant juos ir jų mokytojus iš arčiau supažindinti su Lietuvos kariuomene, nuolatine privalomąja karo tarnyba ir kitais galimais karo tarnybos būdais, stiprinti kariuomenės bendradarbiavimą su mokyklomis. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad lankydamiesi daliniuose mokiniai kviečiami pabendrauti su kariais, apžiūrėti jų naudojamą ginkluotę.

Tiesa, kaip pasirengti ekstremaliems atvejams kilus pavojui, pasirodo, nežinojo ne tik mokiniai, bet ir pedagogai „Dėmesio, dėmesio, skelbiama pratybų pradžia." Taip anksti iš ryto į mokyklą susirinkę Berčiūnų kaimo pradinukai raginami čiupti kuprines ir bėgti ne į pirmą pamoką, o skubiai evakuotis. Mokiniams ir mokytojams palikus pastatą iškart prasideda mobilizacinės civilių pratybos.

Japonijoje atidaryta mokykla, kurios moksleiviai – viengungiai arba neseniai vedę vyrai. O mokomi jie visapusiškai rūpintis kūdikiais – juos maitinti, maudyti, migdyti. Vienas iš labiausiai vyrus šokiruojančių iššūkių – reikalavimas visą dieną praleisti su septynis kilogramus sveriančiu, dirbtiniu nėščiosios „pilvu“. Šeimą sukurti trokštantiems vienišiems Tokijo vyrams nebereikia sukti galvos, kaip tapti patrauklesniems vaikų norinčioms japonėms.

Mokytis nėra lengva. Neveltui sakoma: „Mokslo šaknys – karčios, bet vaisiai – saldūs!“. Savo sunkiai besimokančius auklėtinius nusprendęs pralinksminti mokytojas tapo interneto pažiba. Ne paslaptis, kad moksleiviai ne visada atidžiai klausosi tai, ką jiems sako mokytojas. Neretai ir pamokų metu klasėje sėdi ne visi mokiniai. Sumanus vyras egzamino dieną pasiėmė laisvadienį ir į užduočių sąrašą įtraukė užduotį, kuri privertė ne vieną paauglį gerokai paprakaituoti.

Vida Lipskytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos teatro mokytoja, nėra tipiška pedagogė. Ji nėra pervargusi nuo darbo krūvio ar vaikų, ji nesiskundžia dėl atlyginimų. Mokytoja, dirbdama tik kelias dienas per savaitę, į darbą ateina su šypsena. Tačiau kritikos mokyklinei sistemai ji negaili: čia, pasak jos, vaikai ugdomi paklusnumo dvasia, o kūrybiškumui ir asmenybės formavimui vietos nėra.

Efektyvus langų išdėstymas patalpoje ir natūrali šviesa gali pagerinti vaiko savijautą ir turėti įtakos geresniems mokymosi rezultatams, ypač matematikos bei loginio mąstymo srityse. Tokias išvadas pateikia prancūzų mokslininkai iš Pierre Louis epidemiologijos ir visuomenės sveikatos instituto, išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus. Daugiau šviesos – geresni rezultatai Šiandien vis dažniau kalbama apie natūralios šviesos trūkumą darbo vietoje, namuose, ypatingai – švietimo įstaigose.

Ketvirtadienį mokyklos duris pravers daugiau kaip 30 tūkst. pirmokų - keliais šimtais daugiau nei pernai. Visgi bendras mokinių skaičius šalyje toliau mažėja - šiemet naujus mokslo metus pradės per 328 tūkst. mokinių, pernai jų buvo 335 tūkst. Tradiciškai rugsėjo 1-ąją pirmokai gaus Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną – Lietuvos pirmoko pasą. Dar 2 tūkst. pasų kaip valstybės dovana šiemet iškeliavo į lietuviškas mokyklas dvidešimtyje užsienio šalių.