mokiniai

Beveik 27 tūkstančiai Lietuvos abiturientų laikė pirmąjį brandos egzaminų sesijos privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Abiturientai sako turėję neramią naktį, kai kurie per ją bandė išmokti tai, ko neišmoko per 12 metų. Kad užkirstų kelią egzaminų užduočių pardavinėjimui, informaciją socialiniuose tinkluose apie galimus sukčiavimo atvejus akylai stebėjo policija.  Prie Šiaulių universitetinės gimnazijos buriavosi dalis Šiaulių abiturientų.

Rusijoje kilo skandalas, kai vaikai paskutinio skambučio proga nusprendė surengti LGBT pasirodymą. Šis šokis taip nepatiko Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ir jaunimo politikos ministrui Jurijui Biktuganovui, jog šis viešai pareiškė, kad po tokio pasirodymo turėtų būti atleista ir mokyklos direktorė.  „Moksleivių pasirodymo sukeltas rezonansas yra suprantamas.

Penktadienį į Kėdainių „Ryto“ progimnaziją skubėjo medikai – gautas pranešimas apie galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį paauglį. Pranešimo sulaukta iš ryto, apie 9 valandą, rašo muge.eu. Kaip „Kėdainių mugę“ informavo VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro“ atstovai, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrius gavo iškvietimą vykti į Kėdainių Pavasario g. 6 esančią ,,Ryto“ progimnaziją.

Brandos egzaminus šiemet laikys 27 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai, populiariausias išlieka anglų kalbos egzaminas, trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 1 dieną lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu ir baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Birželį dešimties Lietuvos mokyklų mokinių laukia neįprastos pamokos – teks žiebti ugnį, statyti palapinę, rišti mazgus, rūpintis maisto daviniais ar net šaudyti iš pneumatinio ginklo. Šaulių sąjunga ruoš mokinius valstybės gynybai bei mokys, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Tai – naujai rengiamos Lietuvos piliečių pasipriešinimo strategijos dalis, kurią valstybė pradėjo ruošti, kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje.

Vilniaus inovacijų pramonės parke Miškadvario gatvėje, netoli Kairėnų, pradedama statyti nauja privati mokykla „The British School of Vilnius“. Kaip ketvirtadienį pranešė projekto iniciatoriai, 2023 metų rudenį duris atversiantis mokyklos miestelis be pačios mokyklos turės keturioms sporto šakoms skirtą infrastruktūrą: 25 metrų uždarą baseiną, treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, lauko sporto zonas, įskaitant viso dydžio futbolo aikštę ir lauko teniso kortus.

Lietuvoje daugėja disleksiją turinčių vaikų – kai dažnas mokinys negeba aiškiai skaityti ar rašyti, painioja raides, ar vietoj jų mato tiesiog baltą lapą. O pedagogai, dažnai užuot padėję tokiems vaikams, juos it sovietmečiu stumia į vadinamųjų tinginių ar beraščių gretas. Tad vieni tėvai susitaiko su likimu ir vaikams samdo privačius logopedus, o kiti – steigia net ir specialias mokyklas vaikams su tokiu sutrikimu.

Tarp geriausių ir blogiausių Lietuvos mokyklų – praraja, kokios dar nėra buvę. Gimnazijų reitingų sudarytojai pirmą kartą suskaičiavo, kiek mokyklos užaugina šimtukininkų. Kol vienų gimnazijų abiturientai per dešimtmetį priraškė per tūkstantį aukščiausių balų, kitų – apskritą nulį. Neretai 12 klasių baigę moksleiviai tampa tiesiog Užimtumo tarnybos klientais – bedarbiais. Ministerija viltis deda į Tūkstantmečio mokyklų reformą, visgi ekspertai jos vaisiais netiki.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Maskvos karas su kaimynine Ukraina vis labiau skinasi kelią į rusiškas mokyklas: moksleiviai ir ikimokyklinukai buvo pasitelkti viešai demonstruoti paramą invazijai, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Kovo mėnesį darželiai ir mokyklos socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo skelbti apie įvairias karą palaikančias veiklas ir taip parodė, kad akcijos buvo koordinuotos.

Trečiadienį, įtariama, sprogus petardai, iš Vilniaus rajono Riešės gimnazijos evakuoti mokiniai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė informavo BNS, kad pranešimas apie uždūmintą mokyklą gautas apie 11.22 val.  „Gavome pranešimą, kad mokyklos patalpos yra stipriai uždūmintos, veikia priešgaisrinė signalizacija ir evakuojami mokiniai“, – teigė ugniagesių atstovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Dėl spartaus COVID-19 plitimo dvi savaites mokęsi nuotoliniu būdu Akmenės rajono moksleiviai nuo antradienio grįš į kontaktinį ugdymą. Pirmadienį tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras. „Sprendimas priimtas, kad grįžtama į kontaktinį ugdymą, išskyrus tas klases, kurioms pagal operacijų vadovo sprendimą yra taikomas infekcijų plitimą ribojantis režimas“, – BNS sakė Akmenės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis.

Patrauklesnės darbo priemonės, laboratorijos, bendradarbiavimas su menininkais – tai tik dalis naujovių, laukiančių Lietuvos moksleivių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda naują projektą – tūkstantmečio mokyklų programą, kuria sieks mažinti atskirtį tarp mokyklų ir stiprinti silpnąsias. Vien pirmajame programos etape mokyklos sulauks 210-ties milijonų eurų iš Europos struktūrinių fondų ir 44 milijonų iš valstybės biudžeto.

„Rokiškio Sireną“ užplūdo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio mokinių ir jų tėvelių siunčiami pranešimai apie tai, jog vienoje iš gimnazijos klasių (buvo nurodytas ir kabineto numeris) prekiaujama apatiniu trikotažu. Mokiniai juokiasi, jog prasidėjo žiemos išpardavimas. Nuotraukos, įrodančios ugdymo įstaigoje vykstančią prekybą, platinamos ir socialiniuose tinkluose.

Vilniuje, prie mokyklų, šiemet planuojama įrengti apie 30 lauko klasių po permatomu kupolu, skirtų paįvairinti moksleivių pamokoms.   Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja BNS tvirtino, kad tam biudžeto projekte numatyta apie 0,5 mln. eurų, tačiau tikimasi, jog suma galėtų ir augti. „Lauko klasės, pirmiausia, yra puiki edukacinė erdvė, kai vaikai gali mokytis ne tik mokyklos pastate, bet ir lauke, ypač kai yra karščiai.

Siekiant išvengti didelių COVID-19 protrūkių šalies ugdymo įstaigose ir toliau tęsti kontaktinį ugdymą, nuo šiol kiekvieną penktadienį bendrojo ugdymo ir pirminio profesinio mokymo mokiniams penktadieniais bus dalijami savikontrolės testai. „Norime mokyklas išlaikyti atviras ir kiek įmanoma saugias. Greitieji antigeno testai padeda identifikuoti sergančiuosius ir užkirsti kelią protrūkiams mokyklose.

Svarstoma mokinius testuoti dėl COVID-19 testuoti dažniau – prieš kiekvieną pirmadienį, teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Svarstome, jog po kiekvieno savaitgalio galėtume testuoti vakare prieš ateinant į mokyklą. Svarstome ir priimsime sprendimus dėl to, tai bus dažnesnis testavimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, po žiemos atostogų visos šalies ugdymo įstaigos sugrįžo į kontaktinį mokymą.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus. Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas.

Teksaso valstijos Frenklino miesto vidurinės mokyklos mokytojas Bobas Duntonas sulaukė netikėtos dovanos iš savo mokinių. Sociologijos pamokas vedantis ir mokinių labai mėgstamas vyras prieš pamoką gavo paslaptingą dėžę. Pamokos metu ją pradaręs amerikietis liko apstulbęs, nes joje buvo naujutėlaičiai „Air Jordan“ batai, kainuojantys virš 100 JAV dolerių.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi mokyklų tinklo pertvarkos, siekdama jau nuo kito rudens panaikinti daugelį Lietuvos savivaldybėse veikiančių jungtinių klasių. Kartu ketinama didinti mažiausią privalomą moksleivių skaičių gimnazinėse klasėse ir performuoti mažiausias mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus.

Kaip ir buvo skelbta, rudens atostogų metu neformalusis vaikų ugdymas galės būti organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Jeigu to nebus galima užtikrinti, lapkričio 3-9 dienomis neformaliojo ugdymo veiklos bus stabdomos. Stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla.

Svarstoma po Vėlinių pailginti mokinių rudens atostogas, sprendimas bus paskelbtas trečiadienį, patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Dėl atostogų pagrindinis momentas yra, kad artėja Vėlinės, ir mes visi žinome, kas vyksta Vėlinių metu, kiek turime judėjimo. Svarstome prailginimą, sprendimas bus priimtas šiandien“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį informavo ministrė.

Lietuvoje vėl ėmė daugėti mokyklos nelankančių vaikų. Specialistai pastebi, kad taip yra todėl, jog neieškoma problemos priežasčių, jos sprendimo, o „kariaujama“ su pasekmėmis. Šis „karas“ kol kas vis dar pralaimimas. Oficialiosios statistikos portale skelbiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankančių vaikų skaičius ir vėl išaugo. Iš viso pernai Lietuvoje mokyklos nelankė 17,3 tūkst.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Spalio 5-oji – tarptautinė mokytojų diena. Tikriausiai dauguma ją iš mokyklos laikų prisimena kaip be galo šiltą šventę su įdomiomis veiklomis ar gėlių lavinomis. Šios dienos proga, septintus metus mokytoja dirbanti gargždiškė Aurelija Macijauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką jai reiškia mokytojo profesija bei darbas su vaikais. Klaipėdos Vydūno gimnazijoje bei Klaipėdos universitete dirbančią pedagogę Aureliją Macijauskienę šią profesiją paskatino pasirinkti mama.

Vyriausybė karantino Lietuvoje įvesti neketina, tačiau privalomą kaukių dėvėjimą viduje netrukus vėl įves. Mat situacija Lietuvoje tik blogėja ir jau esame tarp 5 labiausiai sergančių Europoje šalių. Augant COVID-19 sergamumui vis daugiau švietimo įstaigų dirba tik nuotoliniu būdu, tūkstančiai vaikų izoliacijoje, dalis tėvų ir mokyklų bado pirštais į profilaktinio testavimo bėdas, aiškina, kad vaikų tikrinimo sistema yra netubula ir pridaro nepatogumų.

Lietuvą užklupus šalčiams skųstis pradėjo mokiniai. Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai teigia, kad pamokose tenka sėdėti su striukėmis, mat kabinetuose rytais yra labai šalta. Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kuris skundėsi, jog Šakiuose esančioje „Žiburio“ gimnazijoje antros gimnazijos klasės mokiniai pamokų metu savanoriškai dėvi striukes. „Mokiniai savanoriškiai dėvi striukes, kad nebūtų šalta. Rytais klasėse būna plius minus 10–16 laipsnių", – rašoma atsiųstame laiške.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto trumpinti izoliacijos laiką, kuris taikomas moksleiviams po kontakto su COVID-19 sergančiuoju. Tiesa, kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas. Šiuo metu Sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19 turėjusiems asmenims taikoma 14 dienų izoliacija, skaičiuojant nuo paskutinės sąlyčio dienos . „Dėl trumpesnio termino izoliacijos tikrai mes esame kalbėję ir dabar nagrinėjame kitų šalių praktiką.

Šilutės rajone dėl COVID-19 protrūkio uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla – 96 mokiniai nuo pirmadienio tęsia mokslus nuotoliniu būdu. „Yra užsikrėtusių mokinių, mokytojų ir mokyklos bendruomenė priėmė sprendimą, kad eina mokytis nuotoliniu būdu, kad būtų užtikrintas saugumas“, – BNS antradienį sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Mokyklos, negalinčios užtikrinti kiekvienos klasės atskyrimo, galės formuoti didesnius mokinių srautus, nei buvo nustatyta iki šiol. Tokį sprendimą patvirtino sveikatos apsaugos ministras - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas, atsižvelgęs į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus. Sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo 13 d. „Siūlėme, kad būtų leista mokykloms didinti mokinių srautus, nes daug mokinių turinčios mokyklos negalėjo užtikrinti reikalaujamų srautų dydžių.

Nuo rugsėjo 1-osios COVID–19 susirgo 15 moksleivių, izoliuota apie 250 vaikų, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Yra apie 15 vaikų, kurie sergantys užkrečiamuoju periodu lankėsi mokykloje. Dėl to reikia izoliuoti bendraklasius ir mokytojus, kurie turėjo didelės rizikos kontaktus.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia informaciją apie mokinių vakcinaciją ir bendrą imunizaciją nuo SARS‑CoV-2 pagal mokymosi įstaigas ir amžiaus grupes. Netolimoje ateityje sąrašas bus atnaujinamas kiekvieną dieną ir atvaizduojamas švieslentėse. Į statistiką įtraukta apie 170,9 tūkst. mokinių iš beveik 2 tūkst. mokymosi įstaigų. Mokinių sąrašas yra išankstinis, nes parengtas operatyviai, mokslo metams dar neprasidėjus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo rugsėjo mokyklose žada plačią informacinę kampaniją, skatinančią skiepytis nuo COVID-19.   „Nuo rugsėjo pradžios paleidžiame tam tikras informacines priemones visose mokyklose – tai yra informacija tiek vaikams, tiek tėvams, aiškinant apie vakcinacijos svarbą, naudą, kodėl jos reikia. Taip pat turbūt turime atsakyti į klausimus žmonių, kurie bijo vakcinuotis dėl įvairių priežasčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę švietimo bendruomenei ir visuomenei pristato, kaip vyks ugdymas švietimo įstaigose naujais mokslo metais, kokių saugumo sąlygų reikės laikytis. „Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visose mokyklose bei savivaldybėse rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. „Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases.

Šalies mokyklose rugsėjo 1-ąją planuojama grįžti prie kontaktinio mokymo, tačiau dalis pamokų turės būti nuotolinės, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Planuojame rugsėjo 1-ąją išeiti į klases, į kontaktinį ugdymą“, – antradienį LRT radijui pareiškė ministrė.  Vis dėlto ji teigė, kad bent 10 proc.

Mokinių pasiekimų gerinimui 2021–2023 metams bus skirta 12 mln. eurų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Agentūros pranešimu, 49 savivaldybės pateikė paraiškas dėl projekto „Kokybės krepšelis“ paramos 102 mokykloms. Šis projektas skirtas mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimui ir, anot NŠA, pasiteisinus tokiam finansavimo modeliui, pratęstas dar 3 metams.  „Projekto lėšos skiriamos tiesiogiai mokykloms.

Nuo rugsėjo 1 d. priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams mokyklose ir darželiuose bus organizuojami nemokami pietūs be atskiro prašymo, nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų. Atsisakyta reikalavimo tėvams (globėjams) teikti prašymą savivaldybių administracijoms dėl nemokamų pietų skyrimo. Ši tvarka galios visoje Lietuvoje.

Vidurio Kinijoje mažiausiai 18 žmonių žuvo ir dar 16 buvo sužeisti penktadienį paryčiais kilus gaisrui svarbioje Rytų kovos menų mokykloje, pranešė vietos valdžia. Vietos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad dauguma aukų yra internatinės mokyklos mokiniai, kurių amžius – septynerių iki 16 metų. Gaisras buvo užgesintas, o tarnybos šiuo metu aiškinasi jo priežastį, sakoma Džečengo apygardos administracijos pranešime.

Penktadienį vyks vienas populiariausių ir svarbiausių egzaminų – matematikos brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė laišku kreipėsi į savivaldybių administracijų valstybinių brandos egzaminų centrų vadovus, prašydama atkreipti dėmesį ne tik į abiturientų saugumą likusių egzaminų metu, bet ir į prognozuojamą kaitrą šalyje.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, kuriame dalyvavo dalyvavo ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai, rezultatus. Ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimą sudarė skaitymo ir matematikos testai, informuoja Nacionalinė švietimo agentūra. Ketvirtokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 88 mokiniai, matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 207 mokiniai.

Kitą savaitę prasideda pradinių klasių mokinių vasaros atostogos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad atostogų metu, kaip įprasta, pradinių klasių mokinių ugdymas vykdomas nebus, todėl vienam iš tėvų nereikės padėti vaikui mokytis nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai. Per atostogas nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Įvairiose Lietuvos regionuose buvo surengtos protesto akcijos prieš vaikų testavimą, teigiama, kad jaučiama diskriminacija, nes vaikai negali lankyti mokyklų kontaktiniu būdu. Profesorius, infektologas Saulius Čaplinskas teigia, kad vaikai vienareikšmiškai turi eiti į mokyklas, o testavimas neturėtų būti kliūtis vaikui būti ugdymo įstaigoje.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.