mokiniai

Visi vaikai sugrįžta mokytis į klases nuo lapkričio 9 dienos. Tai ketvirtadienį patvirtino ministerijos. Nuo kitos savaitės vyresnių klasių moksleiviams (5-12 klasių) pamokos dar vyks nuotoliniu būdu, bet po savaitės ir jie sugrįžta į klases. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimena ir apie svarstomus naujus ugdymo modelius.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

Nors moksleiviams vyriausybės žadamos prailgintos rudens atostogos galbūt ir skamba patraukliai, mažamečių mokinukų tėvams tai žada tik papildomą galvos skausmą. Tėvus atstovaujančios asociacijos siūlymą kritikuoja. NVSC aiškina, jog epidemiologine prasme tai gali būti naudinga, tačiau tik tuo atveju, jei tėvai vaikų neveš pas senelius.

Į pamokas – tik su uniforma ir tvarkingai apsirengus. Taip buvo iki koronaviruso pandemijai įsibėgėjant. Dabar, kai dalyje mokyklų mokomasi nuotoliniu būdu, regis, į pamokas galima keliauti ir su pižama, ir nesusišukavus, o prisijungti į pamoką iš viso galima net pramogaujant su draugais. Mokyklų direktoriai įspėja mokinius – neįsijungusiems kameros gresia n raidė. Mokykloms vienai po kitos tampant koronaviruso židiniais, imtasi veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti viruso plitimą.

Valstybės vadovai pirmadienį sveikindami mokytojus su profesine švente dėkojo už jų darbą ir linkėjo jiems mokinių pagarbos, įkvėpimo. „Sunku atrasti dar tokią profesiją, kurioje geri sprendimai arba klaidos lemtų jauno žmogaus gyvenimą ištisus dešimtmečius. Jums patikėto žmogaus. Tad Jūs ne šiaip dirbate darbą kaip daugelis milijonų žmonių. Jūs tiesiog pašaukti“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą mieste, Šiauliuose svarstoma 5–12 klasių mokiniams laikinai įvesti nuotolinį ugdymą, apriboti neformalųjį švietimą, BNS informavo savivaldybė. „Yra svarstomos galimybės 5–12 klasių moksleiviams taikyti nuotolinį ugdymą dvi savaites, taip pat svarstoma, ar reikėtų konkrečių priemonių imtis dėl neformalaus ugdymo tam tikrų apribojimų“, – BNS antradienį sakė Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Koronaviruso skaičiai Lietuvoje toliau auga. Kelmės rajono savivaldybė pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad sekmadienį nustatyti dar 5 Covid-19 atvejai, o bendras atvejų skaičius – jau 11. „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyrius informuoja, kad rugsėjo 20 d. Kelmėje nustatyti dar penki nauji COVID-19 ligos atvejai. Jie yra susiję su Kelmės ligoninėje nustatytais atvejais.

Koronavirusui ir toliau siaučiant šalies mokyklose, visuomenės akys vis labiau krypsta į Vilniaus Gabijos progimnaziją. Pirmadienį mokykloje – jau aštuoni koronaviruso atvejai, pusė mokyklos dirba nuotoliniu būdu. Mokyklos direktorius baiminasi dar didesnio užsikrėtimų skaičiaus. Gabijos progimnazijoje nuo praėjusios savaitės – koronaviruso atvejų šuolis: Covid-19 serga jau aštuoni mokyklos mokiniai.

Valdantieji su prezidentu dėlioja planą, kada ir kaip ankstins mokyklinį amžių. Prezidentas šešiamečius į pirmąją klasę norėjo siųsti jau po dvejų metų, tačiau Vyriausybė ragina nesiversti per galvą ir palaukti. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šį klausimą siūlo palikti naujam Seimui. Tad panašu, kad tik šiemet antrąjį gimtadienį atšventę mažyliai turės eiti į mokyklą anksčiau – sulaukę šešerių.

Naujų mokslo metų pradžia – iššūkis ne tik mokykloms, bet ir neformaliojo švietimo įstaigoms. Vaikai kviečiami į baseiną, krepšinio, dailės ar muzikos užsiėmimus. Tačiau dėl koronaviruso niekas nežino, kiek ilgai moksleiviai galės pasidžiaugti naujomis veiklomis ir ar spės kažko išmokti. Vis dėlto, moksleiviams popamokinę veiklą organizuojantys pedagogai sako taip lengvai nepasiduos ir vaikus, kiek tai bus įmanoma, stengsis lavinti gyvai, ne virtualiai.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi keletas širstančių mokytojų: „Esame taip neaprūpinti darbo priemonėmis, kad net popierių perkame už savo pinigus.“ Ministerija kaltę meta savivaldybėms, o šios teisinasi: mažai pinigų gaunama iš valstybės.

Šalies mokyklose toliau siaučia koronavirusas. Izoliacijoje atsidūrė jau keli šimtai moksleivių, tarp jų ir mokytojai bei tėvai. Kaune greitaisiais testais dėl viruso grėsmės masiškai tikrinami pedagogai su nerimu laukia rezultatų. O štai šeimos šventė Trakuose baigėsi infekcijos protrūkiu – parūkę tą patį kaljaną koronavirusu pasidalijo 9 žmonės. Valstybinė ligonių kasa jau suskaičiavo, kiek Lietuvoje kainuoja koronaviruso pacientų gydymas.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Eismo srautai rudenį, palyginti su vasara, įprastai išauga iki 30 procentų. Šiemet dėl saugumo dalies įmonių, mokymo įstaigų veikla bus organizuojama nuotoliniu būdu – dėl to prognozuojami mažesni srautai. Jau antradienį ir ypač trečiadienį Vilniuje eismas tapo gerokai intensyvesnis, vakarinio piko metu automobilių grūstys buvo fiksuotos 19 skirtingų vietų. Daugelyje iš jų transporto priemonės judėjo vos 1-5 km/h greičiu.

Rugsėjo pirmoji skelbia mokslo metų pradžią ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Tiesa, šiemet europiečiai jos laukia su augančiu nerimu dėl antros koronaviruso bangos. Siekdamos apsaugoti vaikus, kai kurios šalys ėmėsi ypač griežtų apribojimų. Kitos – į vaikų apsaugą pažvelgė itin kūrybingai.

Tokios rugsėjo pirmosios dar nebuvo. Naujuosius mokslo metus su apsauginėmis kaukėmis pasitiko net vaikai, o tėveliams nebuvo leidžiama pirmokėlių lydėti į klases. Apkarpyti ir renginiai – mokyklos apsiėjo be muzikinių programų, sveikinimo žodžių, o dalis vaikų mokyklos draugų šventėje nė nesusitiko, mat vienu metu susirinkti visiems mokiniams šalyje nebuvo leidžiama visose mokyklose.

Šiandien, rugsėjo 1-ąją, Lietuvos vaikai džiaugsmingai sugrįžo į mokyklas. Nešini gėlių puokštėmis moksleiviai pradėjo naujuosius mokslo metus. O štai vienos Kaišiadorių miesto mokyklos mokinių laukė anglų kalbos mokytojos parengta staigmena, kurią moteris kūrė savo pačios rankomis.

Šiais mokslo metais mokytis namuose prašymus pateikė 42 moksleiviai, daugiausia – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį BNS pateiktais duomenimis, prašymus pateikė 20 pradinukų, taip pat 19 moksleivių prašo namuose mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat gauti du prašymai mokyti namuose priešmokyklinukus ir vienas prašymas – pagal vidurinio ugdymo programą.

Vaikai į mokyklas kulniuoti turėtų pradėti nuo šešerių, o į paruošiamąsias klases – nuo penkerių metų. Taip skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, tam jis numato dvejų metų terminą, o ir pati idėja nėra nauja. Dar šalies vadovas siūlo vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti privaloma tvarka. Taip esą pavyktų pagerinti nuolat akis badančią Lietuvos švietimo kokybę.

Iki paskutinės minutės laukę moksleivių tėvai šturmuoja šalies parduotuves. Jei prieš kelias savaites prekybos centrų lentynose išdėliotus mokyklinius reikmenis tautiečiai dar apeidavo, rugsėjo pirmosios išvakarėse tėveliai šiuos skyrius tiesiog apgulė. Suaugusieji šluoja ne tik rašiklius ar sąsiuvinius, bet ir elektronikos priemones, mat baiminasi, kad ir vėl teks su atžalomis mokytis iš namų. O štai mokytojai antradienį tikrai sulauks bent vieno kardelio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Tėveliai dairosi atžaloms reikalingų priemonių mokyklai ir visiškai neskuba. Prekybininkai sako pastebėję, kad šiemet dėl koronaviruso šeimų planai ruošiantis mokyklai gerokai pasikeitė. O regionų gyventojai neišsiverčia be paramos. Kaišiadorietė Rasa su dviem atžalomis į didelį prekybos centrą Kaune atvyko pirkti reikalingų mokyklinių priemonių. Moteris skaičiuoja, kad šiemet abiem mokyklinukams reiks bent poros šimtų eurų. „Manau, du šimtus ant abiejų vaikų tikrai išleisiu.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Lietuvos rajonams tuštėjant nuo rugsėjo dar daugiau mokyklų visam laikui užveria duris. Vien Panevėžio rajone nebelieka net 4 mokymo įstaigų, o dar 3 miestelius toks pat likimas ištiks jau kitais metais. Per 5 metus Lietuvos mokyklų tinklas susitraukė 100 mokyklų, kurių daugiausiai nebeliko kaimiškose vietovėse. Žibartonių pagrindinė mokykla nuo Panevėžio nutolusi 40 km. Atokus kaimas nedidelis, jame vos keli šimtai gyventojų.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo kalbama, kad mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Nauji mokslo metai prasidės rugsėjo 1-ąją ir pamokos vyks įprastu būdu mokyklose. O virusui išplitus rengiamasi taikyti lokalias priemones. Ministerija rengia ir 3 scenarijus, kaip prireikus suvaldyti ugdymo įstaigoje išplitusį virusą. „Rugsėjo 1 dieną mokslo metai prasidės kontaktiniu tiesioginiu būdu.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Mokiniai ir jų tėvai laukia žinios, ar nuo rugsėjo vaikai galės eiti į mokyklas, ar jau ruoštis naujiems mokslo metams. Apie tai kalba ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt sako, kad naujiems mokslo metams rengiamasi, jie tikrai prasidės rugsėjo pirmąją.

Daugumai pradinių klasių mokinių vasaros atostogos prasidėjo praėjusią savaitę, o vyresnieji mokslo metus planuoja baigti birželio 18 dieną. Dirbantiems tėvams galvos skausmas, kur palikti vaikus per mokinių atostogas. Ministerijos nurodo galimas išeitis daliai tėvų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt informavo, kad dėl mokslo metų pabaigos datos mokyklos gali apsispręsti pačios ir jos gali truputį skirtis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo mokyklas organizavimą. Taip pat nagrinėjo, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje, rašoma pranešime spaudai.

Artėjančiais mokslo metais Lietuvoje sulauksime naujovių. Mokykloms išgyvenant koronaviruso grėsmę vyriausybė sutinka, kad vaikai mokytųsi namuose visai be mokytojų. Ir ne nuotoliniu būdu, o su tėvais. Vyriausybė parengė mokymosi šeimoje tvarką. Tiesa, tėvams ji kelia daug keblumų, mat valdininkai ketina akylai prižiūrėti, ko, ir kaip tėvai mokys savo atžalas. Privati mokykla Vilniuje vaikus moko betarpiškai savo patalpose, taip pat ir nuotoliniu būdu.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausia streso tarp visų bendraamžių Europoje, bet pati mokykla patinka dažniau nei kitiems europiečiams, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas tyrimas. Praėjusią savaitę paskelbto naujausio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimo duomenimis, dažniau patiriantys įtampą dėl klasės ir namų darbų skundėsi jaunesni paaugliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimas bent porai savaičių sugrąžinti moksleivius į mokyklų suolus virto fiasko. Šiandien duris pradinukams atvėrė vos 10 procentų pradinio ugdymo įstaigų. Nuo kitos savaitės į klases rinktis nebus kviečiami ir vyresnių klasių moksleiviai, o abiturientai egzaminams ir toliau ruošis nuotoliniu būdu. Mokytojai sako, kad mokyklose negalėtų užtikrinti mokinių saugumo, o korepetitoriai dėl to tik trina rankomis.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Lietuvos mokyklose abiturientams šį penktadienį skamba paskutinis skambutis. Tačiau šiemet jis daugelyje gimnazijų ir mokyklų sutinkamas nuotoliniu būdu per kompiuterių ar telefonų ekranus. O tie, kas ryžosi švęsti gyvai, paskutinę simbolinę pamoką sutiko su kaukėm ir laikantis rekomenduojamų atstumų. Na, o pirmą kartą po trijų mėnesių karantino susitikę dvyliktokai neslėpė, kad jų mokyklos baigimo šventė sugadinta.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui paskelbus, jog svarstoma leisti mokiniams grįžti į mokyklas bent dviem savaitėms Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, infektologas Arvydas Ambrozaitis teigė, kad tai gali būti naudinga dėl imuniteto susiformavimo ir pasakė, kas lietuvių laukia rudenį. „Manau, kad tai yra nebloga mintis.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Plačiau atsiveria jau ne tik parduotuvės, bet ir vaikų darželiai. Nors oficialiai karantinas ugdymo įstaigoms dar neatšauktas, į darželius vesti savo atžalas vyriausybė jau leidžia ne tik medikams ir pareigūnams, bet ir kitų profesijų dirbantiesiems. Tiesa, su sąlyga, kad dirbate ne iš namų. Tad Vilniaus savivaldybė žada netrukus atverti visus savo darželius. Dalį darželių vaikams atvers ir Šiauliai.

Abiturientai su nekantrumu laukė žinios, kaip šiemet bus organizuojami brandos egzaminai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtadienio popietę apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 dienos.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Kauno savivaldybė antradienį pritarė naujai priėmimo į mokyklas tvarkai, pagal kurią miesto gyventojai rinkdamiesi mokyklą įgija prioritetą prieš kitų savivaldybių gyventojus. „Kauniečiai, gyvenantys atokiau nuo mokyklos, įgyja pirmumo teisę prieš kitų savivaldybių gyventojus. Iki šiol to nebuvo. Dažnai mūsų miesto žmonės būdavo priversti vežioti vaikus į mokyklas kitame miesto gale, toli nuo namų.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.